2022-02-09 Nr. AB-3361-3-62-3-02224-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-7-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02224-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (D. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1421 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4103 „Dėl D. K. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjo teigimu, jis šių pažeidimų nepadarė, laikėsi pataisos namuose nustatytos dienotvarkės, 22.00 val. miegojo savo lovoje. Paaiškino, kad buvo pažadintas triukšmo: šauksmų, smūgių, trenksmų, sklindančių iš antrojo aukšto patalpų. Per kameros durų langelį pamatęs, jog koridoriumi vaikšto pareigūnai bei kaukėti kareiviai, pareiškėjas suprato, kad kameroje bus atliekama krata, todėl apsivilko drabužius. Apie 02.00 val. į kamerą įėję pareigūnai liepė nuteistiesiems gultis ant grindų, vėliau nuteistieji buvo išvesti į lauką, o vakare supažindinti su nutarimais dėl paskirtų nuobaudų.

3. Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai paskirta nuobauda, nesuteikus galimybės pasiaiškinti ir neįrodžius, kad jis atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Mano, kad Kalėjimų departamentas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos.

4. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta teisėtai. Paaiškino, kad pareiškėjas atlieka bausmę 10-ame būryje. Neramumai kilo visose 9-o, 10-o, 11-o ir 12-o būrių kamerose, nuteistiesiems nuraminti buvo pasitelktos fizinės prievartos priemonės. Identifikuoti, kurie nutiestieji šaukė ir daužė kamerų duris, buvo neįmanoma, kadangi kameros buvo užrakintos. Dėl šio įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu dar nėra baigtas.

6. Atsakovo teigimu, skiriant nuobaudą nekilo jokių objektyvių abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Pareiškėjas raštu teikti paaiškinimą atsisakė, todėl jo argumentai, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovo nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati ir proporcinga, o pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais nėra pagrindo abejoti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu patenkino pareiškėjo D. K. skundą ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1421 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4103 „Dėl D. K. skundo išnagrinėjimo“.

8. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ginčijamu Pravieniškių PN-AK Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus bei nevykdydamas teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą bei Nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 2S-4103 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neigia padaręs Nutarime nurodytą pažeidimą, nes, jo teigimu, jis tuo metu miegojo savo lovoje ir buvo pažadintas iš kitų patalpų sklindančio triukšmo. Kalėjimų departamento Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Pravieniškių PN-AK 3-iojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1572a ir 2019 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1572b (toliau – tarnybiniai pranešimai), vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumai prasidėjo 11-o ir 12-o būrių kamerose, o po kelių akimirkų triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9-o ir 10-o būrių kamerų.

10. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris ir grotas, šaukė necenzūrinius žodžius. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog šių aplinkybių nustatyti buvo neįmanoma, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis. Skiriant nuobaudą buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodyta, kokį).

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs bylos įrodymus, teismas priėjo prie išvados, jog skundžiamame Pravieniškių PN-AK Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leido teismui vertinti, kad Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra formalus, nuobauda skirta neatlikus objektyvaus visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

12. Teismas pripažino, kad šiuo atveju objektyvaus ir nešališko vertinimo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos neatliko ir Kalėjimų departamentas.

13. Teismas sprendė, kad skundžiamuose sprendimuose nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (motyvai), kuriomis remiantis pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, todėl pripažintina, jog abu skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas pabrėžė, kad kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu, todėl nuobaudos skyrimą pareiškėjui pripažino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, dėl to pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

III. 14. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Atsakovas nurodė, kad nagrinėdamas bylą ir priimdamas baigiamąjį procesinį sprendimą teismas padarė proceso teisės normų esminių pažeidimų: visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus.

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjas teismui pateikė savo išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, neva jis apie 21.45 val. atsigulė į lovą ir apie 22.00 val. užmigo, pabudo 01.30 val. nuo garsaus triukšmo, riksmų, smūgių. Teismas pareiškėjo paaiškinimais patikėjo ir jais pagrindė savo sprendimą, nors tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas pareiškėjo, kuris yra suinteresuotas išvengti teisinės atsakomybės už pataisos įstaigoje nustatyto režimo šiurkštų pažeidimą, paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį nei statutinių pareigūnų, davusių priesaiką Lietuvos valstybei ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Toks įrodymų patikimumo vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklų reikalavimų.

17. Atsakovas pažymi, kad jo atsiliepime nurodyta, jog dėl minėtų įvykių visa medžiaga pridėta prie pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Pravieniškių PN-AK nei vaizdo įrašų, ne kitos medžiagos teismui negalėjo pateikti, nes visi duomenys, vaizdo įrašai ir kiti dokumentai perduoti ir yra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą. Šiuo atveju teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.

18. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokio akto dėl sugadinto inventoriaus. Turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Jeigu teismas vertino, kad tokių duomenų trūksta ir be jų negalima teisingai išspręsti bylos, vykdydamas įstatymu nustatytą pareigą būti aktyviam, ex officio (teismas savo iniciatyva) privalėjo tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviam, turėjo ne tik galimybę išreikalauti rašytinius įrodymus, bet ir šaukti į teismo posėdį pareigūnus, mačiusius įvykį (surašiusius tarnybinius pranešimus, kitus pareigūnus), ir apklausti juos teismo posėdyje liudytojais.

19. Atsakovas pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji. Tokiu būdu buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija – nuteistieji iš anksto suderintais organizuotais veiksmais siekė išsiveržti iš kamerų ir tik pataisos įstaigos pareigūnų ryžtingais, profesionaliais veiksmais nuteistųjų ketinimai buvo nutraukti. Kita vertus, pataisos įstaiga privalėjo imtis ryžtingų veiksmų – užkardyti galimus pakartotinus tokius nuteistųjų inter alia (be kita ko) ir pareiškėjo veiksmus, todėl vienintelė teisėta priemonė yra sugriežtinti pareiškėjo kalinimo sąlygas, skiriant jam nuobaudą perkelti jį į kamerų tipo patalpas 30 parų.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas ABTĮ 135 straipsnio pagrindu pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą iš Pravieniškių PN-AK gautą medžiagą, susijusią su pareiškėjui skirta nuobauda, bei nenustatė jokių pažeidimų ar prieštaravimų galiojantiems teisės aktams, todėl palaiko visus Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1421 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2S-4103 „Dėl D. K. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamus Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo, susijusių su pareiškėjui inkriminuotų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto ir Nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362, pažeidimais bei pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumu. Atsakovo nuomone, tiek Nutarimas, tiek Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo padaryti pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, o paskirta nuobauda atspindi pažeidimų sunkumą.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

26. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

27. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Teismas neapklausė liudytojais tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų K. J.-G. ir L. N.. Taip pat neišreikalavo į bylą vaizdo registratoriaus užfiksuotos medžiagos, nors sprendime nurodė, jog ginčijamas Nutarimas ir Sprendimas buvo grindžiami, be kita ko, vaizdo registratoriaus užfiksuota medžiaga. Taigi teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.).

28. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

29. Atsižvelgdama į tai, kad teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, neatskleista bylos esmė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ir šią bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė