2022-10-26 Nr. AB-25688-3-63-3-01720-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-698-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01720-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini).“ (toliau ir – 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas); pripažinti, kad Inspekcija sąmoningai vilkino pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo „Dėl savavališkų statybų fakto nustatymo“ tyrimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reglamentavimą; įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo „Dėl savavališkų statybų fakto nustatymo“ dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, esančios (duomenys neskelbtini).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2022 m. liepos 22 d. pateikti patikslintą skundą, tinkamai suformuluojant reikalavimus, nurodant, kokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ar interesai, kokios iš to jai kyla teisinės pasekmės.

Teismas nustatė, kad skundu prašoma panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Inspekciją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą, tačiau taip pat prašoma pripažinti, kad Inspekcija vilkino atlikti veiksmus – pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimą. Kadangi skundo reikalavimas dėl vilkinimo atlikti veiksmus laikytinas neaiškiu, toks skundas negali būti priimtas nagrinėti, todėl nustatytinas terminas jo trūkumams pašalinti.

Teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi pratęsė pareiškėjai nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.

Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą; pripažinti, kad Inspekcija sąmoningai vilkino pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo tyrimą nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimą; įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, (duomenys neskelbtini).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad iš Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, skundžiamu sprendimu pareiškėjai nėra suformuluotas joks įpareigojimas, šis sprendimas negali daryti savarankiškos įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl ir reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Pasisakydamas dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo, teismas nurodė, kad tai yra reikalavimas nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kuris nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 17 straipsniu priskirtą kompetenciją.

Vertindamas reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą, teismas nurodė, kad iš skundžiamo Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo matyti, jog į pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą Inspekcija atsakė 2022 m. kovo 24 d. raštu, tačiau šio rašto pareiškėja neskundžia. Be to, skųsti Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. raštą yra praleistas vieno mėnesio terminas (skaičiuojamas nuo rašto gavimo dienos).

III. Pareiškėja V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo, dėl Inspekcijos veiksmų dėl vilkinimo priimti sprendimą nagrinėjant pareiškėjos 2021 m. gruodžio 25 d. skundą, ir šio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartis pažeidė jos (pareiškėjos) teises ginti savo teises teisme ir įrodinėti viešojo administravimo subjekto neveikimą ir sprendimo priėmimo vilkinimą.

Pareiškėjos vertinimu, teismui skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo spręsti dėl Inspekcijos priimtų sprendimų teisinės reikšmės, kadangi teismui nebuvo pateikta visa administracinės procedūros medžiaga. Be to, tas pats teismas jau yra priėmęs nagrinėti analogišką pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos veiksmų toje pačioje administracinėje procedūroje (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinė byla Nr. I3-7953-609/2022, teisminio proceso Nr.3-63-3-01836-2022-9).

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija vilkino jos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimą, nes skundą išnagrinėjo tik 2022 m. gegužės 31 d. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra nemotyvuotas ir šiuo sprendimu nebuvo išspręstas pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundas.

Pareiškėja nepagrįsta laiko teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties išvadą dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. rašto ir termino šiam raštui apskųsti praleidimo. Pareiškėja mano, kad Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. raštas nei patvirtino, nei paneigė Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo teisėtumą. Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. raštas neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo. Nors teismas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, tačiau nei vienos nutarties kvalifikuotai nesusiejo su Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo teisiniu vertinimu. Pareiškėjos vertinimu, teismas aiškiai neatsakė į klausimą, kodėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. Š. skundą (patikslintą skundą) dėl to, kad pareiškėjos skundo reikalavimai nenagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad jos pradinis skundas atitiko ABTĮ reikalavimus, jos skundas grindžiamas ABTĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktu ir 9 straipsnio 1 dalimi (tokios normos nurodomos atskirajame skunde), tačiau iš pareiškėjos pacituotų normų turinio matyti, jog pareiškėja skundą grindžia ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, ir 23 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Iš pareiškėjos skundo (patikslinto skundo) turinio matyti, kad pareiškėja, siekdama ginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, prašė panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą; pripažinti, kad Inspekcija sąmoningai vilkino pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo tyrimą nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimą; įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, esančios (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą, padaręs išvadą, jog šis sprendimas (raštas) yra informacinio pobūdžio, jis nedaro jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, t. y. jis nėra individualus administracinis aktas, kuris gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teisėjų kolegija, tikrindama šios išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nagrinėjamu atveju iš Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuris pavadintas „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“, turinio matyti, kad pareiškėjai ne tik buvo suteikta informacija, ar Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. Nr. 2D-5403 raštas yra galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl lauko terasos statybos teisėtumo ištyrimo, ar dabartiniu metu toliau yra tęsiamas tyrimas dėl lauko terasos savavališkos statybos fakto nustatymo, bet ir nurodyta, kad į dalį pareiškėjos skundų dėl lauko terasos statybų teisėtumo buvo atsakyta tarpiniu 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-5403 ir Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas papildomai nenagrinės lauko terasos statybos teisėtumo (Viešojo adminstravimo įstatymo 11 str. 3 d. 3 p.), nes administracinį sprendimą dėl lauko terasos statybos teisėtumo jau yra priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius.

Pareiškėja skundo reikalavimą dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo grindžia tuo, jog jis yra nemotyvuotas, juo nepriimtas sprendimas dėl neteisėtos terasos statybos pagal pareiškėjos skundą, kad juo nepagrįstai nenagrinėjamas lauko terasos statybos teisėtumas dėl to, kad dėl lauko terasos statybos teisėtumo sprendimą jau yra priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius. Pareiškėja teigia, kad Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu turėjo būti išspręstas jos (pareiškėjos) 2021 m. gruodžio 15 d. skundas, tačiau to nebuvo padaryta.

Įvertinus Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo turinį, pareiškėjos skundo argumentus, darytina išvada, jog nenagrinėjant skundo iš esmės, skundo priėmimo stadijoje nėra galima konstatuoti, kad pareiškėjos siekiamas ginčyti sprendimas jos teisėms ir pareigoms nedaro įtakos bei jos teisių ir (ar) teisėtų interesų nepažeidžia. Šiuo atveju tik bylą pagal pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą nagrinėjant iš esmės būtų galima įvertinti, ar pareiškėjos teisės ir (ar) teisėti interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti, ar jiems ginčijamas sprendimas nedaro įtakos. Dėl to nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti minėtą pareiškėjos skundo reikalavimą, nepripažintina pagrįsta ir teisėta.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; kt.).

Pareiškėja patikslintame skunde suformulavo reikalavimą – nustatyti faktą, jog Inspekcija sąmoningai vilkino pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo tyrimą nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimą,

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį skundo reikalavimą, nurodydamas, jog reikalavimai nustatyti faktą nenagrinėtini administraciniuose teismuose.

Iš tiesų pirmosios instancijos teismas yra teisus, nurodydamas, jog toks reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti faktą, kad Inspekcija sąmoningai vilkino pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo tyrimą nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimą, nenagrinėtinas kaip savarankiškas skundo reikalavimas. Pažymėtina, kad tokio fakto (aplinkybės) nustatymas galėtų būti išdėstytas skundo motyvuojamoje dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiesiems teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-110-525/2020; kt.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, nustatęs, kad Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendime nurodyta, kad į dalį pareiškėjos skundų reikalavimų Inspekcija atsakė 2022 m. kovo 24 d. raštu.

Pažymėtina, kad prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020; kt.).

Vertinant, ar pagrįstai atsisakyta priimti šį skundo reikalavimą, pažymėtina, kad su skundu pateiktoje medžiagoje nėra 2022 m. kovo 24 d. rašto, iš kurio turinio būtų galima būtų nustatyta, kad juo atsakyta į 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos. Pareiškėja minėtą skundo reikalavimą sieja su skundo reikalavimu dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo, t. y. patikslintame skunde nurodyta, kad panaikinus Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą, yra teisinis pagrindas įpareigoti atlikti Inspekciją veiksmus – iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, t. y. šis reikalavimas yra išvestinis reikalavimas iš minėto reikalavimo dėl 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo (patikslinto skundo) reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, nes skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog šie reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti minėtą pareiškėjos skundo dalį, panaikinama, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. Š. skundo (patikslinto skundo) dalį dėl reikalavimo panaikinti Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, panaikinti, šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė