2016-12-21 Nr. AB-24437-3-61-3-02726-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-923-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02726-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. liepos 1 d. pateikė teismui skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. liepos 21 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis arba įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; atsižvelgiant į šios nutarties motyvus, patikslinti skundo reikalavimus.

Pareiškėjas 2016 m. liepos 20 d. pateikė teismui patikslintą skundą. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo neatleistas, pareiškėjui nustatytas terminas (iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.) pateikti 30,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

2016 m. rugpjūčio 17 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei pratęsti terminą patikslinto skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjui pratęstas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, pakartotinai nenagrinėjant pareiškėjo prašymo atleisti (iš dalies) nuo žyminio mokesčio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė V. K. skundą ir patikslintą skundą laikyti nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir patikslintą skundą grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi. 2016 m. liepos 22 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėjas iki šiol nepašalino, todėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas laikomi nepaduotais ir grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjui išaiškinta, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38–39), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tokiomis pat aplinkybėmis jo prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino. Teigia, kad jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises ir pareigas iš esmės suvaržytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. K. skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant dėl skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 33 straipsnis), turi būti patikrinta, ar skundas (prašymas) atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Remiantis ABTĮ 25 straipsnio 2 dalimi, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo neatleido, nustatė terminą iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. žyminiam mokesčiui (30 Eur) sumokėti ir teismui pateikti mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šis terminas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 9 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 34 straipsnis numato, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 37 str.). Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. ABTĮ 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad V. K. vien į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2016 metais su skundais kreipėsi 24 kartus; 10 iš jų atsisakyta priimti, o 6 skundai atmesti kaip nepagrįsti. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį ir didelė dalis jo pateikiamų skundų teismo įvertinami kaip nepriimtini ar nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad ne vienoje kitoje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. jau buvo pripažintas piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-372-525/2016, 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-407-756/2016), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šioje byloje nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškėjo neatleisti ir nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. neįvykdė įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, pareiškėjo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas sąžiningai pasinaudoti savo teise į teismą, tokioje situacijoje turi teisę prašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuri, pažymėtina, nėra teikiama tuo atveju, kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar jis piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 7 d. 1 p. ir 8 p.). Nustačius pagrindus pareiškėjui teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jis taip pat būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.

Taip pat pažymėtina, jog teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė