2020-01-15 Nr. AB-975-3-61-3-02397-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-14-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02397-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. Į-135 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419“ (toliau – Įsakymas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, taip pat nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Pareiškėjas teigė, jog Įsakymu buvo sprendžiama dėl jam priklausančios nekilnojamosios kultūros vertybės – plaukiojančio pastato jūrų laivo „Lady Sophie“ (unikalus kodas 40614) – įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūros stabdymo iki patikslinto Departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 (toliau – ir Aktas) pateikimo dėl tariamai šios nekilnojamosios kultūros vertybės registracijos metu pateiktų „neteisingų ir netikslių“ duomenų. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi pateikti duomenys buvo teisingi ir tikslūs.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. spalio 27 d. rašte Nr. UD-3.1.-3833 išdėstyta nuomonė nėra ir negali būti Įsakymo priėmimo pagrindas, nes individualus administracinis aktas negali būti pagrįstas nuomonėmis. Nors Departamentas žinojo arba privalėjo žinoti, kad Įsakymas gali pakeisti pareiškėjo, kaip administracinėje procedūroje nedalyvaujančio asmens, turtines teises ir pareigas, tačiau administracinės procedūros nesustabdė ir raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos nepranešė apie pareiškėjo teisę dalyvauti šioje procedūroje, taip buvo pažeista VAĮ 27 straipsnio 1 dalis.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo pažeista VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, kadangi administracinėje byloje Nr. eI-9984-281/2016 nagrinėjamas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundas, kuriame ji reikalauja panaikinti Departamento Vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. KPD-RM-2419. Ši byla yra sustabdyta, kol neįsiteisės sprendimas kitoje administracinėje byloje Nr. eI-3013-189/2017 dėl burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ duomenų apie stovėjimo vietą pakeitimo. Ši byla taip pat sustabdyta, kol neįsiteisės sprendimas kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI-1506-208/2017. Pastaroji sustabdyta, kol neįsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3218-821/2017 dėl burinio laivo „Lady Sophie“ kadastrinių matavimų atlikimo ir juridinio fakto dėl įtraukimo į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą įregistravimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog šios aplinkybės rodo, kad atsakovas negalėjo spręsti dėl nekilnojamosios kultūros vertybės – plaukiojančio pastato jūrų laivo „Lady Sophie“ – įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūros stabdymo iki patikslinto Departamento Vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo dėl tariamai šios nekilnojamosios kultūros vertybės registracijos metu pateiktų „neteisingų ir netikslių“ duomenų, nes šis ginčas nagrinėjamas teisme.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytų individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. Įsakyme nenurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos yra procedūrinio, o ne materialinio pobūdžio, todėl vien jų nurodymas negali būti laikomas tinkamu Įsakymo pagrindimu. Iš Įsakymo nėra aišku, kokie duomenys ir kodėl laikomi neteisingais, taip pat nenustatyta, ar šie duomenys buvo neteisingi registracijos metu, ar pasikeitė vėliau.

6. Pareiškėjas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad burinis laivas „Lady Sophie“ Kultūros vertybių registre (toliau – ir Registras) įregistruotas 2016 m. spalio 11 d. Vertinimo tarybai priėmus sprendimą, kuriuo buvo užbaigta kultūros vertybės registravimo procedūra, trukusi nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. spalio 11 d. Pareiškėjas teigė, kad Įsakyme nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053 „Dėl Kultūros vertybių registro įsteigimo ir Kultūros vertybių registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kultūros vertybių registro nuostatų (toliau – Kultūros vertybių registro nuostatai) 25 punktas taikomas tik dar neįvykusioms registravimo procedūroms, o 28 punktas apibrėžia tik klaidų Registro duomenų bazėje taisymą, tačiau nenustato, kad klaidų taisymo procedūrų metu Registro įrašų duomenys privalo būti paslėpti ir viešai neprieinami.

7. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pagal Kultūros vertybių registro nuostatų 25 punktą Registro tvarkymo įstaiga stabdo kultūros vertybės įregistravimo procedūrą, jeigu registro duomenų teikėjai pateikia neteisingus, netikslius, neišsamius kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, susijusių registrų duomenų neatitinkančius duomenis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama.

9. Atsakovas teigė, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. UD-3.1.1-3833 „Dėl 2016-09-20 Kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2419“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Departamentą informuodama, kad jokios vertybės (burinio laivo „Lady Sophie“) minėtoje teritorijoje (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėje) nėra, bei prašydama panaikinti Departamento Vertinimo tarybos Aktą, kuriame buvo nutarta, kad kultūros vertybei reikalinga teisinė apsauga ir apibrėžta vertybės teritorija. Departamentas 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (10.26.)2-2576 „Dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. Kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-RM-2419“ informavo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją apie pakartotinį Akto, kuris bus įtrauktas į Vertinimo tarybos posėdžio darbotvarkę, svarstymą. Vertinimo taryba 2016 m. lapkričio 22 d. posėdyje svarstė burinio laivo „Lady Sophie“ klausimą ir nutarė šio klausimo svarstymą atidėti. Burinio laivo „Lady Sophie“ teritorijos ribų tikslinimo klausimas taip pat buvo svarstomas Vertinimo tarybos 2017 m. kovo 14 d. bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. posėdžiuose. Departamentas 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. (9.45.)2-1609 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad Įsakymu yra sustabdyta burinio laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūra iki Vertinimo tarybos Akto patikslinimo.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad burinio laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūros sustabdymo faktas teisinių pasekmių pareiškėjui tiesiogiai nesukūrė. Atsakovas pažymėjo, kad burinio laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūra sustabdyta vadovaujantis kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (Kultūros vertybių registro nuostatais), o apie Įsakymą pranešta pareiškėjui. Taigi, argumentai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie procedūrą, atmestini. Atsakovas pabrėžė, jog Įsakymu Departamentas nepanaikino (ir negalėjo panaikinti) Akto, nepriėmė jokio galutinio administracinio sprendimo, susijusio su pareiškėjo ar laivo „Lady Sophie“ statusu.

11. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-9984-281/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5) pagal pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą, kuriame jis prašo panaikinti Vertinimo tarybos Aktą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą tenkino ir panaikino Departamento Įsakymą.

14. Teismas nagrinėjamu atveju analizavo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 8 punktą, kuriame nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga, o taip pat, kad vertinimo tarybų sprendimai skelbiami Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registre teisės aktų nustatyta tvarka, bei atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. ĮV-368 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. spalio 5 d., t. y. Akto priėmimo metu) 19 punktą, kuriame nustatyta, kad Tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo Tarybų pirmininkai. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais Tarybų veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo Tarybų sudarytojai.

15. Teismas pažymėjo, jog Vertinimo taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. Akte nustatė, kad nekilnojamoji kultūros vertybė registruojama Registre kaip pavienis kultūros paveldo objektas, jai suteikiamas burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ pavadinimas su vardu, ir kuri yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Šiame Akte nutarta, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. Akto teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI-118-281/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5), kuri yra sustabdyta, iki kol įsiteisės galutiniai teismo sprendimai kitose administracinėse bylose.

16. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad Registro duomenys yra vieši. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kultūros vertybių registro nuostatų 44 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad Registro duomenys yra vieši, išskyrus: asmens duomenis ir kilnojamosios kultūros vertybės adresą, kai jį viešai skelbti uždraudžia kilnojamosios kultūros vertybės savininkas, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (44.1 punktas); iš susijusių registrų gautus duomenis, kuriuos uždrausta skelbti duomenų teikimo sutartyse (44.2 punktas). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo teismas darė išvadą, kad, įregistravus objektą kaip kultūros vertybę, yra išviešinamas atitinkamas ypatingas šio objekto statusas ir su juo susiję taikytini apribojimai. Taip valstybė siekia užtikrinti šių objektų apsaugą, apie juos suteikdama informacijos.

17. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog egzistuotų Kultūros vertybių registro nuostatų 44.1–44.2 punktuose nurodytos išimtys. Atsižvelgęs į proceso šalių paaiškinimus, įvertinęs Įsakymo turinį, teismas nusprendė, kad burinis laivas „Lady Sophie“ įregistruotas Registre, kuris yra viešas ir duomenys jame nurodyti taip pat vieši, todėl Įsakymo 2.1 punktas įrašytas neturint teisinio pagrindo.

18. Teismas analizavo Kultūros vertybių registro nuostatų 3.2 papunktį, pagal kurį Registro tvarkymo įstaiga yra Departamentas, o nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos yra vienos iš Registro duomenų teikėjų (6.1 punktas). Registro objektais laikomi nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės (3 punktas). Teismas pažymėjo, jog tų pačių nuostatų 25 punkte nustatyta, kad Registro tvarkymo įstaiga stabdo kultūros vertybės įregistravimo procedūrą, jeigu Registro duomenų teikėjai pateikia neteisingus, netikslius, neišsamius, kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, susijusių registrų duomenų neatitinkančius duomenis. Tokiais atvejais Registro tvarkymo įstaiga per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų gavimo praneša apie tai Registro dokumentų ar duomenų teikėjui ir pareikalauja netikslumus ištaisyti. Kultūros vertybė registruojama Registre tik tuo atveju, jeigu Registro duomenų teikėjas patikslina duomenis per Registro tvarkymo įstaigos skirtą terminą. Teismas nurodė, kad kultūros vertybė laikoma įregistruota Registre nuo jos duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę dienos, Registro tvarkymo įstaigai atlikus šiuos veiksmus: priėmus sprendimą įregistruoti Registro objektą, suteikus Registro objektui identifikavimo kodą, suformavus ir įrašius duomenis į Registro duomenų bazę (26 punktas).

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. spalio 27 d. Raštu kreipėsi į Departamentą su prašymu iki 2016 m. lapkričio 14 d. panaikinti Departamento Vertinimo tarybos Aktą. Rašte nurodė, kad jachta „Lady Sophie“ į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta, jai suteikta teisinė apsauga ir apibrėžta teritorijos riba pažeidžiant teisės aktus, nes Akte pateikti neteisingi ir netikslūs kultūros vertybės ir jos teritorijos duomenys. Tame pačiame Rašte VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodė, kad neprieštarauja, jog jachta „Lady Sophie“ būtų įtraukta į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir jai būtų taikoma teisinė apsauga.

20. Teismas nustatė, kad Įsakymu Departamento direktorė, vadovaudamasi Kultūros vertybių registro nuostatų 25 ir 28 punktų nuostatomis bei atsižvelgdama į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. spalio 27 d. Raštą, sustabdė burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūrą iki patikslinto Departamento Vertinimo tarybos Akto pateikimo (Įsakymo 1 punktas), taip pat pavedė Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui neviešinti įrašų Registre apie burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimą Registre (2.1 punktas) ir įregistruoti šį įsakymą Registre (2.2 punktas). Teismas nustatė, kad buvo sustabdyta kultūros vertybės burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūra ir pradėta klaidų Registro duomenų bazėje taisymo procedūra.

21. Teismas darė išvadą, kad burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ duomenys buvo įrašyti į viešą registrą, nurodant, jog laivas yra vertybė, kuriam reikalinga apsauga, remiantis Vertinimo tarybos Aktu, kuris buvo perduotas Departamentui, kaip Registro tvarkytojui. Teismas, remdamasis Kultūros vertybių registro nuostatų 24 punktu, nurodė, kad Departamentas, gavęs kultūros vertybės duomenis, šiuo atveju Aktą, per 15 darbo dienų turėjo patikrinti jų atitiktį Kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, Kultūros vertybių registro nuostatams ir susijusių valstybės registrų duomenims. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nenustatė, kad Departamentas per 15 darbo dienų būtų nustatęs, jog Akte yra pateikti neišsamūs, netikslūs ar neteisingi duomenys. Teismas pažymėjo, kad priimant Įsakymą kultūros vertybės, t. y. burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ duomenys, registre jau buvo įregistruoti ir išviešinti. Laivui buvo suteiktas identifikavimo kodas 40614.

22. Remdamasis paminėtų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad priimant Įsakymą burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ registravimo procedūra buvo baigta, nes duomenys buvo išviešinti viešame Registre. Teismas nusprendė, kad Departamentas, remdamasis Kultūros vertybių registro nuostatų 25 punktu, nepagrįstai sustabdė burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūrą.

23. Teismas analizavo Kultūros vertybių registro nuostatų 28 punktą, kuriame nustatyti klaidų Registro duomenų bazėje taisymo atvejai, t. y. į Registro duomenų bazę įrašyti duomenys dėl Registro tvarkymo įstaigos valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų kaltės neatitinka duomenų teikėjų pateiktų duomenų. Registro tvarkymo įstaiga juos ištaiso ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir neatlygintinai apie tai praneša visiems Registro duomenų gavėjams, kuriems perduoti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys (28.1 punktas); nustatoma, kad Registro duomenų bazėje dėl Registro duomenų teikėjo kaltės įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys. Registro tvarkymo įstaiga per 5 darbo dienas apie tai praneša Registro dokumentų ar duomenų teikėjui ir pareikalauja per Registro tvarkymo įstaigos skirtą terminą netikslumus ištaisyti (28.2 punktas).

24. Teismas nustatė, kad Departamentas, pradėdamas klaidų Registro duomenų bazėje taisymo procedūrą, rėmėsi Kultūros vertybių registro nuostatų 28.2 punkto nuostatomis, t. y. nustatė, kad Registro duomenų bazėje dėl Registro duomenų teikėjo (Vertinimo tarybos) kaltės įrašyti neteisingi bei netikslūs kultūros vertybės ir jos teritorijos duomenys. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A520-2302/2012) bei nurodė, kad Vertinimo tarybos Aktas, kuriuo Departamentui galimai pateikti neteisingi bei netikslūs duomenys, ginčijamas teismine tvarka. Teismas pažymėjo, jog tik teismui išsprendus Akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir nustačius, kad Vertinimo tarybos Akte nurodyti duomenys yra neteisingi bei netikslūs, tik tada Departamentui gali kilti pareiga taikyti Kultūros vertybių registro nuostatų 28.2 punkto nuostatas.

25. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, aptarė teisėtumo principo viešojo administravimo srityje reikšmę, individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, atkreipė dėmesį, jog viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu ir nusprendė, jog nagrinėjamu atveju Departamento direktorius nepagrįstai vadovavosi Kultūros vertybių registro nuostatų 25 ir 28 punktais, todėl Įsakymą priėmė neturėdamas tam teisinio pagrindo.

26. Teismas nustatė, jog Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismo sprendimu šis prašymas nespręstas.

III. 28. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą kaip nepagrįstą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias registravimo procedūros Registre užbaigimą. Atsakovo įsitikinimu, registravimo procedūra gali būti laikoma baigta tik tuo atveju, kai Registre įregistruojami Akto duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs, t. y. patvirtinus Akto teisėtumą – išsprendus ginčą administracinėje byloje Nr. eI-9984-281/2016, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5 dėl Akto panaikinimo. Atsakovas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju burinio laivo „Lady Sophie“ registracijos procedūra laikytina nebaigta iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. eI-9984-281/2016. Atsakovas pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai sprendime nepasisakė dėl Departamento pateikto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9984-281/2016, nors šių bylų išsprendimas iš esmės turi ir turės tiesioginės įtakos Įsakymui.

30. Pareiškėjas asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga atsiliepime į atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, kurį pareiškėjas sumokėjo pateikdamas skundą.

31. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikiami pasvarstymai, jog registravimo procedūra dar neįvyko, neturi jokio teisinio pagrindo ir neatitinka tikrovės, nes duomenys į registrą yra įrašyti Vertinimo tarybos Akto, kuriam taikoma teisėtumo prezumpcija, pagrindu, o atsakovo 2017 m. liepos 5 d. sprendimas stabdyti registravimo procedūrą prieštarauja elementariai teisinei logikai, nes neįmanoma stabdyti to, kas jau įvyko, t. y. 2016 m. įvykusios registravimo procedūros.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamento Įsakyme netinkamai taikomi Kultūros vertybių registro nuostatų teisiniai pagrindai, nes jų 25 punktas taikomas tik dar neįvykusioms registravimo procedūroms, o 28 punktas apibrėžia tik klaidų Registro duomenų bazėje taisymą, tačiau nenustato, kad klaidų taisymo procedūrų metu registrų įrašų duomenys privalo būti paslėpti, viešai neprieinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento Įsakymo, kuriuo buvo sustabdyta burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūra ir pavesta neviešinti įrašų apie šio laivo įregistravimą Registre, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų, nes Departamentas Įsakymą priėmė neturėdamas teisinio pagrindo, todėl Įsakymą pripažino neteisėtu ir jį panaikino.

35. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias registravimo procedūros Registre užbaigimą.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

38. Registro objektų registravimo tvarką reglamentuoja Kultūros vertybių registro nuostatų IV skyrius, kuriame detalizuojami Registro duomenų teikėjų Registro tvarkymo įstaigai teikiami duomenys (20 p.), Registro duomenų teikėjų teisės ir pareigos (21, 22 p.), Registro duomenų skelbimo (23 p.), patikrinimo (24 p.), įregistravimo stabdymo (25 p.), įregistravimo (26 p.), Registro duomenų pasikeitimų registravimo (27 p.), klaidų taisymo (28–31 p.) tvarka. Pastebėtina, kad Registro tvarkymo įstaiga, gavusi kultūros vertybei registruoti būtinus duomenis, turi pareigą patikrinti Registro duomenų teikėjų pateiktų duomenų atitiktį kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, Kultūros vertybių registro nuostatams ir susijusių valstybės registrų duomenims, o nustačius, kad Registro duomenų teikėjai pateikė neteisingus, netikslius, neišsamius, kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, susijusių registrų duomenų neatitinkančius duomenis, stabdyti kultūros vertybės įregistravimo procedūrą (Kultūros vertybių registro nuostatų 25 p.). Nagrinėjamu atveju, priimant Įsakymą, kultūros vertybės registravimo procedūra jau buvo baigta – buriniam jūrų laivui „Lady Sophie“ buvo suteiktas identifikavimo kodas 40614, jo duomenys Registre jau buvo įregistruoti ir išviešinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas, remdamasis Kultūros vertybių registro nuostatų 25 punktu, nepagrįstai sustabdė burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimo procedūrą, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias kultūros objektų įregistravimo procedūros Registre užbaigimą, todėl šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

39. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, susijusio su teisminiu ginču dėl Vertinimo tarybos Akto teisėtumo ir pagrįstumo, kurio išsprendimas, atsakovo nuomone, turės tiesioginės įtakos Įsakymui, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, tačiau pagrįstai nelaikė jos reikšminga šioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne Vertinimo tarybos Akto duomenų teisingumas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo aiškintis ir vertinti aplinkybių, susijusių su šių duomenų ir jų pagrindu atliktų įrašų Registre teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo aiškintis ir nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai Įsakymu sustabdė burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ įregistravimo Registre procedūrą ir pavedė Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui neviešinti įrašų apie šio laivo įregistravimą Registre. Atsakovas, neturėdamas Registro duomenų teikėjo kaltės įrodymų (teismine tvarka nuginčyto Vertinimo tarybos Akto), nepagrįstai, remdamasis tik VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Raštu, nepasitikėjo Registro duomenų teisingumu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Įsakymą.

40. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė nagrinėjamo ginčo dalyką, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių teisės normų taikymu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, kurį pareiškėjas sumokėjo pateikdamas skundą.

42. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamas ir žyminis mokestis (ABTĮ 34, 35 str.). Byloje yra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 16). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vadovaudamasi proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisia jo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centus) sumokėtą žyminį mokestį paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė