2013-04-03 Nr. AB-1079-3-61-3-01531-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-504/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01531-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. G. padavė teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame prašo:

1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2012 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (12)2R-782;

2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti iš esmės jo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą bei 2012 m. balandžio 6 d. skundą ir priimti motyvuotą sprendimą.

Paaiškino, kad 2012 m. balandžio 2 d. pateikė prašymą Inspekcijai, prašydamas nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 33 straipsnio 1 dalį nagrinėti tokius prašymus įgaliota Inspekcija. 2012 m. balandžio 6 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame prašė patikrinti ir nustatyti šilumos energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus name (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, 2011 metais. Inspekcija yra įgaliota nagrinėti tokio pobūdžio skundus, nes viena iš jos funkcijų yra skundų dėl energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų nagrinėjimas išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis taip pat įpareigoja Inspekciją nagrinėti skundus dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų.

Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, nagrinėdama jo prašymą ir skundą pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nuostatas. Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (12)2R-782 nenurodytos teisės aktų normos, reglamentuojančios minėtame rašte išvardytų institucijų kompetenciją, o tokia informacija privaloma pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes tik tokiu atveju skundą galima persiųsti pagal kompetenciją kitoms institucijoms. Jeigu Inspekcijai reikėjo kitos kompetentingos institucijos išvados ar duomenų, ji galėjo pareikalauti tokios informacijos, o ne persiųsti pareiškėjo skundą. Be to, Inspekcija 2012 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (12)2R-782 nenurodė apskundimo tvarkos ir jame nėra spaudo (VAĮ 2, 3 dalys).

Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 18–21) paaiškino, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi prašė nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus. Šios įstatymo normos įgyvendinimo tvarką nustato Inspekcijos viršininko 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 95 patvirtinta Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos (toliau – ir Sistema) atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarka (toliau – ir Atitikimo tvarka), kurios 4 punktas numato, kad sistemos atitiktis privalomiesiems reikalavimams nustatoma gavus gyventojų argumentuotą prašymą arba šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, šių Sistemų priežiūros įmonių ar savivaldybių institucijų kreipimąsi. Vadovaujantis šia teisės norma Inspekcijai turi būti pateiktas argumentuotas prašymas. Pareiškėjas neargumentavo, kodėl jis prašo nustatyti Sistemos atitiktį privalomiesiems reikalavimams, bet nurodė, kad jo turimomis žiniomis namams (duomenys neskelbtini) g. 17 ir 19 įrengtas vienas sunaudotos šilumos skaitiklis, kai kuriuose butuose karšto vandens skaitikliai neįrengti arba jeigu ir įrengti, tai niekada metrologiškai nebuvo tikrinti ir pakeisti į naujus, t.y. kėlė klausimą, kuris priskirtinas Lietuvos metrologijos inspekcijos kompetencijai. Todėl Inspekcija 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (12)2R-782 pareiškėjo prašymą pagrįstai persiuntė minėtai institucijai.

Atitikimo tvarkos 5 punkte nurodyta kokie dokumentai turi būti pateikti Inspekcijos teritoriniam skyriui kartu su prašymu dėl Sistemos atitikties privalomiesiems reikalavimams Pareiškėjas nepateikė nė vieno dokumento, todėl Inspekcija pagrįstai nenustatė šildymo sistemos atitiktiems privalomiesiems reikalavimams.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 6 d. skunde prašė patirtinti ir nustatyti šilumos energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje. Atsakovas teigė, kad Inspekcijos kompetencijai priskirta nagrinėti skundus dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, Inspekcija nagrinėja ginčus dėl apmokėjimo pažeidimo, kai vartotojas nemoka už patiektą energiją, ir dėl to energetikos įmonė kreipiasi į Inspekciją su skundu. Pareiškėjo pateiktos teismui sąskaitos nėra ir negali būti traktuojamos kaip apmokėjimo pažeidimas, nes vartotojas, kuris nesutinka su pateiktos sąskaitos dydžiu, turi teisę ginčą spręsti teisme. Inspekcijos teisės ir funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatuose (toliau – ir Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatai). Šių Nuostatų 12 punktas, nustatantis Inspekcijos teises, nesuteikia Inspekcijai teisės duoti privalomus nurodymus dėl sąskaitų už šilumą perskaičiavimo.

Pareiškėjas savo 2012 m. balandžio 6 d. skunde teigdamas, kad neteisingai vienu bendrui skaitikliu apskaičiuoti dviejų namų ((duomenys neskelbtini) g.19 ir (duomenys neskelbtini) g. 17, Vilniuje) sunaudotą šilumą ir paskirstyti tarp šių namų po lygiai, kėlė šilumos paskirstymo, apmokėjimo už ją, šilumos energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, tarifų taikymo klausimus. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustatė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikumo. Atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą, Inspekcija pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – ir VKEK komisija).

Dėl apskaitos prietaisų įrengimo atsakovas atkreipė dėmesį į UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ 2012 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 008-03-7971r, kuriame pateikta informacija apie karšto vandens skaitiklių daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) g. 19 ir (duomenys neskelbtini) g. 17, Vilniuje, gyventojams pakeitimą naujais. UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr.008-03-4880 prašė, kad G. G. iki 2012 m. kovo 30 d. sudarytų sąlygas įrengti /pakeisti jo bute karšto vandens skaitiklį, tačiau pareiškėjas atsisakė sudaryti sąlygas patekti į jo butą.

UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ pagal Šilumos ūkio įstatymą yra karšto vandens tiekėja gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, ir su šio namo gyventojais sudaro karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja jų patikrą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297, 173 punktas numato, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (173 p.). Pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiams iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn (174 p.). Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį.

Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. (175 p.). Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.5 punktas įpareigoja vartotoją leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis. Šių Taisyklių 8 priedo Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrosios sąlygų 17 punkte nurodyta, kad suvartoto karšto vandens kiekiai Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka nustatomi pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis.

Kada Taisyklėse nustatyta tvarka negalima naudotis karšto vandens skaitiklių rodmenimis – skaičiavimo būdu. Kadangi karšto vandens tiekėjui nebuvo leista įrengti karšto vandens skaitiklio, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma už suvartotą karštą vandenį, suvartoto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal karšto vandens suvartojimo normas, patvirtintas VKEK komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 03-26.

Remdamasis šiais argumentais, atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu (b. l. 55–58) pareiškėjo skundą patenkino.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (12)2R-782 (b. l. 3–4, 22–23), kuriuo Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą ir 2012 m. balandžio 6 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Inspekcija nenagrinėjo jo prašymo ir skundo iš esmės, nurodydama, kad tokio pobūdžio skundų nagrinėjimas priskirtas valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 2 d. prašymu ir 2012 m. balandžio 6 d. skundu kreipėsi į Inspekciją (b. l. 5, 6–8, 24) gindamas galimai pažeistus savo, daugiabučio namo gyventojo, interesus. 2012 m. balandžio 2 d. prašyme, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, prašė nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g. 19 šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus. 2012 m. balandžio 6 d. skunde prašė: patikrinti ir nustatyti šilumos energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus name (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, 2011 metais; patikrinti ir nustatyti mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ padarė 2011 metų mėnesio sąskaitose Nr. G101/26613; Nr. G102/24554; Nr. G103/27419; Nr. G104/30566; Nr. G105/29232; Nr. G106/32408; Nr. G107/32803; Nr. G108/33224; Nr. G109/31347; Nr. G110/34322; Nr. G111/34917; Nr. G112/35512 (toliau – ir 2011 metų sąskaitos), pateiktose namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, butui Nr. 9: įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ nedelsiant pašalinti mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus 2011 metų sąskaitose.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl pareiškėjo prašymo ir skundo Inspekcijai pagrįstumo, o yra svarbu nustatyti tai, ar pagrįstai Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą bei persiuntė juos nagrinėti (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracijai, VKEK komisijai, Lietuvos metrologijos inspekcijai.

Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymu Valstybinė energetikos inspekcija nustato, ar namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus. Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu, teismas konstatavo, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą, nes jame keliamų klausimų nagrinėjimas priskirtas jos kompetencijai.

Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ne teismo tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo.

Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų 10 punkte įtvirtintų Inspekcijos vykdomų funkcijų sąrašas nėra baigtinis. Šis Nuostatų punktas nustato, kad Inspekcija, be kita ko, išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, gamtinių sistemų įrengimo, vartotojų sistemų prijungimo sąlygų bei perdavimo, laikymo, skirstymo ar SGD sistemų techninės saugos ir patikimumo, šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo (10.11 p.).

Įvertinęs pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skunde iškeltus klausimus, teismas nusprendė, kad atsakovas pagal kompetenciją (Nuostatų 10.11 p.) turėjo pareigą jį išnagrinėti iš esmės, nes tokio pobūdžio fizinių asmenų skundų tyrimas patenka į Inspekcijos kompetenciją. Atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundo pagrįstumas ar nepagrįstumas turėjo būti vertinamas priimant dėl jo atitinkamą sprendimą. Teismas nusprendė, kad Inspekcija, pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų 10.11 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 1, 8 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias viešojo administravimo subjektų pareigą objektyviai ir pagrįstai pagal teisės aktų reikalavimus išnagrinėti asmenų prašymus, skundus, todėl pareiškėjo skundą patenkino. Todėl teismas panaikino Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (12)2R-782 ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą ir 2012 m. balandžio 6 d. skundą iš esmės.

III. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą (b. l. 62–66), kuriuo prašo panaikinti Viliaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Inspekcija turėjo pareigą pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundą išnagrinėti iš esmės. Teismas nesiaiškino pareiškėjo skundo pobūdžio ir kaip skundo turinys siejasi su pareiškėjo skundo reikalavimais, apsiribojo nemotyvuota išvada, kad Inspekcija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų 10.11 punktą privalėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 2 d. prašyme ir 2012 m. balandžio 6 d. skunde kėlė klausimus dėl: karšto vandens skaitiklių metrologinio tikrinimo; šildymo ir karšto vandens sistemos atitikties privalomiesiems reikalavimams; dėl namų (duomenys neskelbtini) g. 17 ir (duomenys neskelbtini) g. 19 galimo neteisingo šilumos paskirstymo ir dėl šilumos, sunaudotos nedeklaruoto (nepaskirstyto) karšto vandens pašildymui, išdalinimo vartotojams; neteisingos metodikos taikymo skaičiuojant sunaudotą šilumą. Pareiškėjo iškeltas klausimas dėl karšto vandens skaitiklių metrologinio tikrinimo priskiriamas Lietuvos metrologijos inspekcijos kompetencijai, todėl Inspekcija pareiškėjo prašymą pagrįstai persiuntė nagrinėti minėtai institucijai. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas nurodė, esą Inspekcija namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymus kompetentinga nustatyti, ar namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus, tačiau turi būti remiamasi ir šios normos įgyvendinimo tvarka, kuri įtvirtinta Atitikimo tvarkoje (Inspekcijos viršininko 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 95). Pareiškėjas nepateikė nė vieno Atitikimo tvarkoje nurodyto dokumento, todėl Inspekcija pagrįstai nenustatinėjo šildymo sistemos atitikties privalomiesiems reikalavimams. Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir neįvertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įgaliojančių jį atstovauti daugiabučio namo savininkų interesams. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, savininkai nesikreipė į Inspekciją, kad būtų nustatyta, ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą.

3. Pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundo 1, 3, 4, 5 klausimai yra dėl galimai neteisingo šilumos energijos kiekio paskirstymo ir išdalinimo priskirtini VKEK komisijai pagal jos kompetenciją, nustatytą Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje. Teismas nesiaiškino, kokiai institucijai priklauso nagrinėti skundus dėl netinkamų metodikų taikymo. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal VKEK komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš VKEK komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su VKEK komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatuose nėra numatyta, jog Inspekcija turi nagrinėti ginčus dėl VKEK komisijos metodų taikymo, Inspekcija pareiškėjo skundą pagrįstai perdavė nagrinėti VKEK komisijai. Pirmosios instancijos teismas ginčą dėl VKEK komisijos metodų galimai netinkamo taikymo nepagrįstai ir be jokių motyvų priskyrė Inspekcijos kompetencijai.

4. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 6 d. skunde prašė, kad Inspekcija patikrintų ir nustatytų bei pašalinti šilumos energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas dėl apmokėjimo pažeidimo sąvokos ir Inspekcijos kompetencijos ar įgaliojimų nepasisakė. Inspekcijai nesuteikta teisė duoti privalomus nurodymus dėl sąskaitų už šilumą perskaičiavimo (Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų 12 p.). Apeliantas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad iš VKEK Komisijos pareiškėjui skirtų atsakymų (VKEK komisijos 2012 m. raštas Nr. R2-1587 ir 2012 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. R2-2190) matyti, kad pareiškėjas tais pačiais klausimais kreipėsi į VKEK komisiją ir jo jie buvo išnagrinėti.

Pareiškėjas G. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 76–77) nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teigia, kad teisę kreiptis į Inspekciją su prašymu nustatyti, ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus jam suteikia Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, nenumatant jokių papildomų sąlygų, apribojimų ar reikalavimų dėl argumentacijos, prašymo formos ar turinio. Teigia turintis teisę pateikti prašymą individualiai be įgaliojimo atstovauti daugiabučio namo savininkų interesams. Pagal atsakovo nurodytos Atitikimo tvarkos 5 punkto reikalavimus su prašymu turėtų pateikti patvirtintus keturis skirtingus specifinius, techninius dokumentus, o tai, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 36 straipsnyje numatytam „vieno langelio“ principui. Nepateikus šių dokumentų, Inspekcija ne atsisakė nagrinėti jo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą, o nepateikė jokio atsakymo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepersiuntė jo 2012 m. balandžio 6 d. skundo VKEK komisijai, nes skundas nepridėtas prie Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (12) 2R-782. Pareiškėjo teigimu, Valstybinė energetikos inspekcija turi pakankamai patirties ir privalo išnagrinėti jo 2012 m. balandžio 6 d. skundą nors vienu skunde aprašytu aspektu, t. y. dėl Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas apskundė administraciniam teismui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (12)2R-782, kuriame Inspekcija nurodė, kad pareiškėjo prašymą perduoda nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos metrologijos inspekcijai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kai kurias materialinės teisės normas, todėl sprendimas turi būti pakeistas.

Pareiškėjas, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra 9-ojo buto daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, savininkas. 2012 m. balandžio 2 d. prašymu, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Inspekciją, prašydamas nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus. Prašymą motyvavo tuo, kad pareiškėjui žinoma, jog namams (duomenys neskelbtini) g. 19 ir (duomenys neskelbtini) g. 17, Vilniuje, įrengtas vienas sunaudotos šilumos prietaisas; kai kuriuose butuose neįrengti karšto vandens skaitikliai arba jie niekada nebuvo patikrinti metrologiškai ir nebuvo pakeisti naujais.

2012 m. balandžio 6 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl apskaitos ir mokėjimo už suvartotą šilumos energiją galimų pažeidimų, remdamasis tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ jam pateiktomis 2011 metų sąskaitomis už šildymą ir karštą vandenį. 2012 m. balandžio 6 d. skunde pareiškėjas kėlė klausimus dėl: 1) suvartotos šiluminės energijos galimo neteisingo paskirstymo tarp namų (duomenys neskelbtini) g. 17 ir (duomenys neskelbtini) g. 19 naudojant vieną bendrą įvadinį apskaitos prietaisą; 2) karšto vandens skaitiklių kai kuriuose namo (duomenys neskelbtini) g. 19 butuose neįrengimo ir jų metrologinės patikros neatlikimo; 3) dėl šilumos, sunaudotos nedeklaruoto (nepaskirstyto) karšto vandens pašildymui, nepagrįsto išdalinimo vartotojams; 4) galimai neteisingos metodikos taikymo skaičiuojant sunaudotą šilumą. Pareiškėjas skundo baigiamojoje dalyje suformulavo prašymus Inspekcijai: prašė patikrinti ir nustatyti šilumos energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus (duomenys neskelbtini) g. 11, Vilniuje, 2011 metais ir įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ pašalinti mokėjimo už suvartotą šilumos energiją pažeidimus pareiškėjo nurodytose 2011 metų sąskaitose.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą, neatitinka tikrovės, nes iš Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (12)2R-782 turinio ir jo priedų matyti, kad nagrinėti pareiškėjo prašyme ir skunde iškeltus kai kuriuos klausimus buvo perduota kitiems viešojo administravimo subjektams.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašyme ir 2012 m. balandžio 6 d. skunde iškeltų kai kurių klausimų nagrinėjimas neįeina į Inspekcijos kompetenciją. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikydamas materialinės teisės normas, neįsigilino į pareiškėjo iškeltų klausimų esmę, neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčus tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja ne tik Inspekcija, bet ir kitos institucijos. Šilumos tiekimo tinklai yra energetikos objektai (Energetiko įstatymo 2 str. 8 d.). Bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus nustato Energetiko įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Tiek Energetikos įstatymas (34 str.), tiek Šilumos ūkio įstatymas (21 str.) numato ginčus nagrinėjančias institucijas ir jų kompetenciją, tarp jų – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją.

Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ir Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. VKEK komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo (Energetikos įstatymo 34 str. 3 d., Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 1 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, apelianto argumentai, kad pareiškėjo skunde iškelti klausimų dėl šilumos tarp namų paskirstymo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimas priskirtinas VKEK komisijai, yra pagrįsti. Taigi atsakovas šių klausimų nagrinėjimą 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (12)2R-782 pagrįstai persiuntė VKEK komisijai. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija jo 2012 m. balandžio 6 d. skundo nepersiuntė VKEK komisijai. Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (12)2R-782 prieduose pareiškėjo skundas nenurodytas, tačiau pridėtas pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. prašymas ir paaiškinimas, kurie susiję su minėtu pareiškėjo skundu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog prie pareiškėjo (šiluminės energijos vartotojo) 2012 m. balandžio 6 d. skundo nebuvo pridėti dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjas kreipėsi į paslaugos teikėją UAB „(duomenys neskelbtini) energija“, pirmiausia atliko Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatytus veiksmus. Į šį įstatymą nukreipia Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vartotojas kreipiasi į ginčus nagrinėjančią instituciją prieš tai dėl prašymo dalyko nesikreipęs į pardavėją, paslaugos teikėją ginčus nagrinėjanti institucija turi vartotojo prašymą išsiųsti pardavėjui, paslaugų teikėjui ir pasiūlyti per jos nustatytą terminą ginčą išspręsti taikiai.

Atlikusi minėtoje Vartotojų teisių apsaugos įstatymo normoje numatytus veiksmus, Inspekcija gavo UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ 2012 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 008-003-7971r (šio rašto kopija buvo išsiųsta ir pareiškėjui G. G.), kuriame paslaugos tiekėjas pateikė informaciją apie karšto vandens skaitiklių daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. 19 ir (duomenys neskelbtini) g. 17, Vilniuje, gyventojams pakeitimą naujais 2011 m. lapkričio mėnesį, taip pat informavo apie tai, kad pareiškėjas nereagavo į UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ rašytinius pasiūlymus ir nesudarė sąlygų pateikti į jo butą ir įrengti /pakeisti jo bute karšto vandens skaitiklį.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija gavo pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. paaiškinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ 2012 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 008-003-7971r ir 2012 m. gegužės 7 d. prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jo netenkina minėtame UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ rašte išdėstyta pozicija, nes tiekėjas neatliko jokių veiksmų dėl taikaus ginčo sprendimo, todėl prašo Inspekciją 2012 m. balandžio 6 d. skundą išspręsti iš esmės. 2012 m. gegužės 7 d. paaiškinime pareiškėjas pakartojo ir detalizavo savo 2012 m. balandžio 6 d. skundo argumentus dėl šilumos paskirstymo daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) g. 17, 19, Vilniuje, ir apmokėjimo.

Taigi ta aplinkybė, kad Inspekcija persiuntė VKEK komisijai ne 2012 m. balandžio 6 d. pareiškėjo skundą, o 2012 m. gegužės 7 d. pareiškėjo prašymą ir paaiškinimą, pareiškėjo nusiskundimų UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ atžvilgiu esmės šiuo atveju nepakeitė. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad VKEK komisija išnagrinėjo (VKEK komisijos 2012 m. liepos 2 d. raštas Nr. R2-1587 G. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini) energija“, šio rašto kopia išsiųsta atsakovui) Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (12)2R-782 persiųstą pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. prašymą ir išsamiai atsakė į pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. prašyme bei paaiškinime (tuo pačiu ir 2012 m. balandžio 6 d. skunde) iškeltus VKEK komisijos kompetencijai priskirtus klausimus (dėl šilumos paskirstymo daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) g. 17, 19, Vilniuje; dėl šilumos paskirstymo metodo; dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo ir išdalijimo apmokėti vartotojams ir kt.).

Iš minėto VKEK komisijos rašto turinio matyti, kad Komisija, be kita ko, nustačiusi, jog minėtuose daugiabučiuose namuose nebuvo sutvarkyta apskaita, įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ iki 2012 m. birželio 25 d. atlikti šilumos paskirstymo vartotojams perskaičiavimus. Taigi pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skunde iškeltus klausimus Inspekcija 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr.(12)2R-782 pagrįstai persiuntė išnagrinėti VKEK komisijai pagal kompetenciją ir šie klausimai yra išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas Inspekcijai išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundą iš esmės buvo nustatytas nepagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, įpareigojo Inspekciją nagrinėti klausimus, nepriskirtus jos kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. raštą Nr.(12)2R-782 panaikino nepagrįstai, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

Pareiškėjo pretenzijas dėl šilumos skaitiklių metrologinės patikros Inspekcija pagrįstai perdavė nagrinėti Lietuvos metrologijos inspekcijai. Pareiškėjo prašymų, atsižvelgiant į jame iškeltus klausimus, persiuntimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai nėra motyvuotas, nors vietos savivaldos institucijos turi įgaliojimus nagrinėti ginčus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl pareiškėjo 2012 m, balandžio 2 d. prašymo ta apimtimi, kuria pareiškėjas, remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, prašė nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus, priėmė kokį nors sprendimą ir pateikė jį pareiškėjui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išspręsti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą, iš esmės yra pagrįsta, tačiau koreguotina, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šio prašymo dalį dėl skaitiklių metrologinės patikros, persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos metrologijos inspekcijai.

Tiek Viešojo administravimo įstatymas, tiek specialieji įstatymai, kurie atitinkamais atvejais reglamentuoja ir piliečių prašymų bei skundų nagrinėjimą atitinkamose viešojo administravimo srityse, nustato pagrindines skundų nagrinėjimo procedūras ir taisykles. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymo pateikimo metu galiojo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-83 patvirtinta Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos tvarka (toliau – ir Nagrinėjimo tvarka). Nagrinėjimo tvarkos įžanginėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šis norminis teisės aktas priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu. Iš Nagrinėjimo tvarkos turinio matyti, kad šis teisės aktas detalizuoja Viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarkos ir jas pritaiko konkretaus viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) struktūrai ir veiklos specifikai.

Pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymas, kaip matyti iš 2012 m. balandžio 4 d. spaudo, patvirtinančio dokumento gavimą ir įregistravimą Inspekcijoje, bei rašytinės atitinkamo vadovo rezoliucijos konkrečiam valstybės tarnautojui „Organizuoti nagrinėjimą“, buvo priimtas ir pavesta jį nagrinėti pagal Nagrinėjimo tvarkos III skyriuje numatytas taisykles. Nagrinėjimo tvarkos 46 punkte nurodyta kokius veiksmus privalo atlikti Inspekcijos darbuotojai, nagrinėdami prašymus/skundus, tarp jų - privalo pareiškėjui atsakyti į visus prašyme iškeltus klausimus.

Neatsakius nors į vieną iš keliamų klausimų, nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo galima priimti sprendimo tuo klausimu (46.5 p.). Atsakovas, neatsakydamas į pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g.19, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus, nors tokio klausimo nagrinėjimas priskirtas Inspekcijos kompetencijai, nevykdė savo pasitvirtintos Nagrinėjimo tvarkos nuostatų bei pirmiau minėtų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdama į byloje nustatytą aplinkybę, kad Inspekcija iš viso neatsakė į pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų dėl Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo tvarkos.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: šio sprendimo dalis, kuria panaikintas Inspekcijos 2012 m. gegužės 24 d. raštas Nr.(12)2R-782 įpareigojant Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundą, naikintina. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovas įpareigotas iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 2 d. prašymą keistina, atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija su skaitiklių metrologine patikra susijusius klausimus perdavė nagrinėti Lietuvos metrologijos inspekcijai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įpareigotinas išspręsti G. G. 2012 m. balandžio 2 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėjas prašė nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus, ir pateikti pareiškėjui atsakymą. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. gegužės 24 d. raštas Nr.(12)2R-782, o atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo G. G. 2012 m. balandžio 6 d. skundą, panaikinti ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos išspręsti pareiškėjo G. G. 2012 m. balandžio 2 d. prašymą ta apimtimi, kuria prašoma nustatyti, ar namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus, bei pateikti pareiškėjui atsakymą.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Veslava Ruskan