037e7daa-710d-4cc8-b761-8f2ebe90135d · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-654/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16769-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4.; 1.1.4.5.1.; 1.2.4.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,nuteistajam A.

Å . ir jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Å alkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir A. Å . paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. gruodžio 14 d. 13.20 val. iki 2015 m. gruodžio 15 d. 16.45 val. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė A. Å . nuteistas už tai, kad sukurstė, o Ž. P. įvykdė, svetimo turto pagrobimÄ , įsibraunant į patalpas, o bÅ«tent: A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, Vilniaus mieste, parodęs, kur yra UAB „A“ patalpos, pasakęs įėjimo į pastatÄ durų kodÄ , susitarė su Ž. P., kad Å¡is iÅ¡ minėtų patalpų pagrobs jame esantį seifÄ . Sukurstytas A. Å ., pasinaudodamas pastarojo nurodytu kodu, veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugpjūčio 28 d.

Ž. P. pateko į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur užlipęs į trečiÄ aukÅ¡tÄ , apie 04.38 val., iÅ¡laužė užrakintas UAB „A“ patalpų duris, kurių vertė 170 eurų, įsibrovė į tas patalpas, ir pagrobė minėtai bendrovei priklausančio turto, kurio vertė – 330 eurų: seifÄ â€“ 150 eurų vertės, jame buvusius 4 UAB „A“ įmonei priklausančius antspaudus – bendrai 120 eurų vertės, 4 UAB „A“ priklausančias „Citadele“ banko korteles – bendros 20 eurų vertės, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės bylos iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Registrų centro – 20 eurų vertės, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės bylos iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Registrų centro – 20 eurų vertės, įmonės UAB „B“ pirkimo pardavimo sutartį, įmonės UAB „T“ pirkimo pardavimo sutartį ir įmonės UAB „F“ pirkimo pardavimo sutartį.

Å iais veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, o Ž. P. - BK 178 straipsnio 2 dalyje.1.1. Taip pat A. Å . nuteistas už tai, kad sukurstė, o Ž. P. įvykdė, didelės vertės svetimÄ turtÄ sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent: A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, Vilniaus mieste, susitarė su Ž. P., kad Å¡is už 300 eurų piniginį atlygį padegs S. Å . naudojamÄ automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Sukurstytas A. Å ., pažadėjus pastarajam už sudeginimÄ 300 eurų atlygį, veikdamas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, tiesiogine tyčia, Ž. P. 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 02.10 val., su savimi bakelyje atsineÅ¡tu benzinu tyčia apipylė ir padegė namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjusį 37 311,07 eurų vertės minėtÄ automobilį, priklausantį UAB „N“, kuris (automobilis) nepataisomai sudegė. Tokiu bÅ«du A. Å . sukurstė visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o Ž.

P. pavojingu bÅ«du sunaikino didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å iais veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio2 dalyje, o Ž. P. – BK 187 straipsnio 2 dalyje.1.2.Be to, A. Å . nuteistas už tai, kad sukurstė, o Ž. P. ir D. L., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje, o Ž. P. taip pat bendrininkaudamas ir su A. Å ., padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. spalio mėn. pradžioje, Vilniaus mieste, susitarė su Ž.

P., kad Å¡is, nusikalstamos veikos įvykdymui pasitelkęs dar vienÄ asmenį, už 500 eurų piniginį atlygį sužalos S. Å ., jį subadydamas. Sukurstytas A. Å ., Å¡iai nusikalstamai veikai įvykdyti Ž. P. pasitelkė D. L., po ko abu, veikdami tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, 2015 m. spalio 15 d., apie 07.30 val., įsibrovė į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kiemÄ , kur sulaukę iÅ¡ minėto namo iÅ¡einančio S. Å . abu nusivijo jį iki tuo pačiu adresu esančio garažo, kuriame, turėdami tikslÄ fiziÅ¡kai sužaloti S. Å ., D.

L. jį užpuolė, Ž. P. laikė garažo vartus, kad Å¡ie neužsidarytų, o, pamatęs, kad S. Å . prieÅ¡inasi D. L., siekdamas besiprieÅ¡inantį asmenį paveikti psichologiÅ¡kai, tÄ pasiprieÅ¡inimÄ palaužti bei palengvinti nusikalstamų tikslų realizavimÄ , Ž. P. pribėgo prie S. Å ., prirėmė jam prie gerklės su savimi atsineÅ¡tÄ peilį, o D. L. tuo metu iÅ¡ anksto su savimi atsineÅ¡tu kryžminiu atsuktuvu sudavė S. Å . ne mažiau kaip 5 (penkis) smÅ«gius į nugarÄ Å¡irdies srityje, ne mažiau vienu iÅ¡ jų kiaurai pradurdamas krÅ«tinplėvę bei tokiu bÅ«du padarydamas S. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, o Ž. P. ir D. L. – BK 135 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai Skundu A. Å . (toliau ir – apeliantas) praÅ¡o pakeisti 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 5 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Skunde teigia, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas už tai, kad sukurstė Ž. P. iÅ¡ UAB „A“ patalpų pagrobti Å¡ios įmonės seifÄ ir pasakė įėjimo į pastatÄ kodÄ . Apkaltinamasis nuosprendis dėl Å¡io nusikaltimo yra grindžiamas tik kito nuteistojo Ž. P. parodymais. Aplinkybės, kad A. Å . anksčiau dirbo Å¡ioje įmonėje ir Å¡iame pastate, jam buvo žinomas durų užrakto kodas, nėra tiesioginiai įrodymai, kurie patvirtintų, kad jis kokiu nors bÅ«du prisidėjo prie Å¡io nusikaltimo.

IÅ¡ Ž. P. parodymų matyti, kad pagrobtas seifas A. Å . nebuvo atneÅ¡tas, A. Å . nebuvo suinteresuotas gauti tai, kas buvo seife. Nustatyta, kad iÅ¡ anksto buvo žinoma, kad seife pinigų nėra. Nesant visų subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymių negalima teigti, kad A. Å . yra Å¡io nusikaltimo padarymo bendrininkas. Teismas privalėjo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus bendrininkavimui patvirtinti ir nustatyti tikslÄ , kad A. Å . norėjo, jog seifas bÅ«tų pagrobtas. Nustatyta, kad UAB „A“ vadovas A.

Ž. turėjo pagrindÄ apkalbėti A. Å ., nes tarp jų anksčiau buvo kilusi konfliktinė situacija. A. Ž. parodymai byloje nėra tiesioginiai A. Å . kaltės įrodymai, dėl savo objektyvumo jie kelia abejones. Kitais įrodymais nuteistojo Ž. P. parodymai nėra patvirtinti, nes jo nurodytos įsilaužimo aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių (tvirtina, kad duris iÅ¡laužė peiliu, o iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad duryse Å¡alia rankenos buvo pramuÅ¡ta skylė, kas paneigia nurodytÄ Ä¯silaužimo bÅ«dÄ ).

Galima teigti, kad Ž. P., tikėdamasis lengvesnės bausmės, dėl Å¡io nusikaltimo padarymo apkalbėjo tiek save, tiek apeliantÄ . Ä®silaužimo įrankis ir pagrobtas seifas surasti nebuvo. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį negalima apsiriboti pirmine jo forma, reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma ir visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Teismas neteisingai konstatavo, kad tarp A. Å . ir D. L. buvo koks nors susitarimas.

Susitarimas buvo tik tarp apelianto ir Ž. P. bei apėmė tik nukentėjusiojo S. Å . pagÄ sdinimÄ peiliu įduriant į kojÄ . Pagal tokius kÅ«no sužalojimus Å¡ie veiksmai yra vertinami tik kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Susitarimas tarp Ž. P. ir D. L. įvyko vėliau ir apeliantui nedalyvaujant bei nieko apie tokį susitarimÄ nežinant. Svarbu, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Z. P. ir D. L. susitarimo veikti bendrai atveju tai jau yra visiÅ¡kai kita bendrininkų grupė. Bendra bendrininkų grupė su A. Å . bÅ«tų tik tada, jei D. L. nebÅ«tų padaręs vykdytojo eksceso, tai yra neperžengtų bendrininkų susitarimo ribų. Å is peržengimas pasireiÅ¡kė tuo, kad bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo, kai S. Å . jį sugriebė, D.

L. atsineÅ¡tu atsuktuvu pradėjo badyti jį į nugarÄ ir nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatÄ . Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Å iuo atveju D. L., nebÅ«damas apelianto ir Ž. P. susitarimo bendrininku, tačiau bÅ«damas bendrininku susitarime su Ž. P., veikė peržengdamas iÅ¡ anksto aptartas susitarimo ribas, kadangi jo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti ne į tai, kad pagÄ sdintų S. Å ., bet kad iÅ¡vengtų savo sulaikymo.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24 ar 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

Å iuo atveju to nebuvo, nes D. L. nebuvo A. Å . ir Ž. P. susitarimo dalyvių. Jis buvo susitarime su Ž. P. ir peržengė susitarimo ribas, tuo padarydamas vykdytojo ekscesÄ , už kurį apeliantas negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Nuteistojo A. Å . apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ ir mano, kad teismo buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 5 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl įsibrovimo į UAB „A“ patalpas ir svetimo turo pagrobimo. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme A. Å . nepripažino sukurstęs Ž. P. padaryti nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo Ž. P. parodymais, kuriuose jis prisipažino kaltu, davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir juos patvirtino kiti byloje surinkti duomenys. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vagystės iÅ¡ patalpų, A. Å . parodymus vertino kritiÅ¡kai.

Nustatė, kad dėl jam negrÄ Å¾intos skolos jis turėjo tikslÄ pakenkti A. Ž., kÄ patvirtino ir pats nuteistasis. IÅ¡ byloje surinktų duomenų visumos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad norėdamas pakenkti A. Ž., A. Å . kreipėsi į Ž. P., kad Å¡is įsibrautų į A. Ž. vadovaujamos įmonės patalpas ir pagrobtų seifÄ . Tai patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. Jame užfiksuota, kad 3 aukÅ¡to kodinės durys yra nepažeistos, o koridoriaus duryse į ofiso patalpas yra pramuÅ¡ta skylė, rastas pravertas langas ir avalynės pėdsakas.

Ä®vykio detales atitinka Ž. P. paaiÅ¡kinimai, kuriuose taip pat nurodyta, kad nuteistasis pats seifo nebÅ«tų grobęs, nes jam jokių įmonės dokumentų nereikėjo, nieko nei apie ofisÄ , nei apie seifÄ nežinojo, viskÄ darė A. Å . praÅ¡ymu. Teismas teisingai nustatė, kad Ž. P. neturėjo jokio suinteresuotumo pakenkti A. Ž., su kuriuo jo nesiejo jokie santykiai ir kurio jis netgi nepažinojo. Tuo tarpu A. Å . turėjo priežastį pakenkti buvusiai įmonei, kuri neva su juo neatsiskaitė.Apeliaciniame skunde A.

Å . nurodė, kad aplinkybės, jog jis anksčiau dirbo UAB „A“ ir žinojo durų kodÄ , nėra tiesioginiai įrodymai patvirtinantys, kad jis prisidėjo prie nusikaltimo. IÅ¡ ties Å¡ios aplinkybės nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau vertinant jas kitų aplinkybių kontekste, jos pagrindžia A. Å . kaltę. Apylinkės teismas nustatė, kad Ž. P. UAB „A“ ofise iki įvykio net nesilankė ir kol A. Å . jo nenuvežė, net nežinojo, kur yra ofisas. Å arvuotos durys nebuvo apgadintos, nes Ž.

P. žinojo jų kodÄ , kurį jam buvo pasakęs A. Å ., nes anksčiau dirbo įmonėje ir jį žinojo.Skunde teigiama, kad A. Å . nebuvo suinteresuotas tuo, kas buvo pagrobtame seife. Tačiau apklaustas nuteistasis Ž. P. nurodė prieÅ¡ingai. Jis teigė, kad A. Å . paprašė pagrobti bÅ«tent maÅ¾Ä jį seifÄ dėl jame esančių reikÅ¡mingų dokumentų. Kaip minėta, Ž. P. neturėjo jokio motyvo savo iniciatyva laužtis į nežinomas įmonės patalpas ir grobti seifÄ , kuriame jam nėra nieko vertingo.Apelianto manymu kitais įrodymais nuteistojo Ž.

P. parodymai nėra patvirtinti, nes jo nurodytos įsilaužimo aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių. Pabrėžia, kad duodamas parodymus Ž. P. tvirtino, jog duris iÅ¡laužė peiliu, o iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad duryse Å¡alia rankenos buvo pramuÅ¡ta skylė. Priimdamas sprendimÄ apylinkės teismas vadovavosi A. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis paaiÅ¡kino, kad sutikus Ž. P. pastarasis jam pasakė, kad buvo įlindęs į ofisÄ ir nurodė, kad prapjovė duryse skylę (t. 4, b. l. 154-156).

Tai, kad duodamas paaiÅ¡kinimus Ž. P. nenurodė, kad peiliu iÅ¡pjovė skylę duryse, nedaro jo parodymų neatitinkančių kitoms faktinėms aplinkybėms. Å ios detalės nepatikslinimas nepaneigia kitų įrodymų byloje bei nepanaikina A. Å . kaltės įrodymų. A. Å . kaltę sukurstant Ž. P. įsilaužti į UAB „A“ patalpas ir pagrobti seifÄ patvirtina tai, jog A. Å . kitiems nusikaltimams daryti taip pat kreipdavosi į Ž. P., kuris už pažadėtÄ atlygį vykdydavo jo nurodymus.

Ir Å¡iuo atveju Ž. P. elgėsi pagal A. Å . jam paskirtÄ užduotį. Dėl BK 24 straipsnio 5 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliaciniame skunde A. Å . nesutiko su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas nurodė, kad A. Å . prisipažino sukurstęs kitus nuteistuosius sumuÅ¡ti S. Å ., tačiau neigė siekęs tokių pasekmių, kurios kilo. Apylinkės teismas sprendė klausimÄ dėl vykdytojo eksceso ir nustatęs, kad nuteistųjų susitarimo turinys nebuvo konkretus, vykdytojo eksceso byloje nenustatė.

Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes bei įvertino reikÅ¡mingus įrodymus byloje. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo pozicijai ir argumentams, kurių pagrindu A. Å . pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 135 straipsnio 1 dalį.Byloje tinkamai inkriminuota, kad D. L. ir Ž. P. veikdami bendrininkų grupėje ir bendrininkaudami su A. Å . sunkiai sutrikdė S. Å . sveikatÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teismų praktikÄ , nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai.

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra tas, kas palenkia kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ . Kurstymas visada yra konkretus. Kurstytojas suvokia, kokį nusikaltimÄ padaryti kursto kitÄ asmenį. Kurstytojas palenkia kitÄ asmenį daryti konkretų nusikaltimÄ , esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz. nužudymÄ ), arba vienÄ iÅ¡ vienarÅ«Å¡ių nusikaltimų, esant neapibrėžtai tiesioginei tyčiai (pvz., sukelti bet kokius sveikatos sutrikdymus ar juos sukelti kaip sveikatos sutrikdymus ir taip atimti gyvybę).

Taigi kurstymas padaromas tik tiesiogine tyčia. Baudžiamasis įstatymas numato, kad visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokius veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotÄ to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitÄ nusikaltimÄ , dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta.

Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar jis buvo tiksliai apibrėžtas, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikia nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams. Apylinkės teismas nustatė, jog nuteistųjų Ž. P. ir D. L. veiksmai nebuvo iÅ¡ anksto iÅ¡samiai suderinti, buvo nukreipti prieÅ¡ tÄ patį nukentėjusįjį, turint tikslÄ jam sutrikdyti sveikatÄ . Nuteistieji, kėsindamiesi į nukentėjusiojo sveikatÄ , turėjo tikėtis, kad nukentėjusysis nestovės ir nelauks, kol jie sulaužys jam kojÄ ar jÄ subadys peiliu, o sulauks nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimo.

Jie galėjo ir turėjo numatyti, kad nukentėjusysis pasiprieÅ¡ins ir viskas gali pakrypti kitaip nei jie tikisi. Jie turėjo suvokti, kad nukentėjusiajam pasiprieÅ¡inus, gali nepavykti atlikti planuotų veiksmų arba jie gali virÅ¡yti nustatytas ribas. Skunde nurodyta, kad tarp A. Å . ir D. L. nebuvo jokio susitarimo, o A. Å . susitarimas su Ž. P. apėmė tik nukentėjusiojo S. Å . pagÄ sdinimÄ Ä¯ kojÄ Ä¯duriant peiliu. Apelianto manymu toks kÅ«no sužalojimas vertinamas tik kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistųjų A. Å . ir Ž. P. parodymai dėl susitarto sužalojimo mechanizmo ir padarinių ribų iÅ¡siskyrė. A. Å . tvirtino, kad prašė Ž. P. tik pagÄ sdinti S. Å . ir sumuÅ¡ti jį smÅ«giuojant jam į kojas (ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad reikia sumuÅ¡ti taip, kad nebepaeitų (t. 4, b. l. 156). Ž. P. teigė, kad A. Å . paprašė sulaužyti S. Å . kojÄ , tačiau Ž. P. pasakius, kad tai gali bÅ«ti sudėtinga ir verčiau kojÄ perdurti, A. Å . sutiko ir nurodė elgtis savo nuožiÅ«ra, kaip pačiam Ž.

P. atrodė lengviau ir geriau. PasirinktÄ sužalojimo bÅ«dÄ patvirtina liudytojo S. S. parodymai. Liudytojas teigė, kad Ž. P. nurodęs „Šefo“ (A. Å .) užsakymÄ sužaloti verslininkÄ subadant jam kojas. Apklausiamas nuteistasis D. L. taip pat patvirtino, kad Ž. P. jam nurodė, kad nukentėjusysis turi bÅ«ti sužalotas perduriant jam kojas. Nenurodė, kuri koja turi bÅ«ti perdurta ir nepaaiÅ¡kino kaip ji turėtų bÅ«ti perdurta. Sveikatos sutrikdymo nusikaltimo kriminalizavimas yra specifinis, kadangi baudžiamasis įstatymas diferencijuoja atsakomybę pagal sveikatos sutrikdymo mastÄ .

BK yra numatyta atsakomybė už nežymų, nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sveikatos sutrikdymo mastas yra nustatomas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, kuriose nurodyti sveikatos sužalojimai ir jų sunkumo įvertinimas. Akivaizdu, kad nuteistieji neaptarinėjo, kokius sužalojimus jie padarys nukentėjusiajam ir kokio sunkumo sveikatos sutrikdymÄ tai sukels, o galėjo sukelti labai įvairaus masto padarinius. Kojos perdÅ«rimo atveju bei jos sulaužymo atveju gali kilti ir sunkÅ«s padariniai.

Tai pažymėjo ir apylinkės teismas. Nuteistųjų teiginys, kad buvo siekiama Å¡velnesnių padarinių nei kilo, yra nepagrįstas, nes jie ketino sužaloti S. Å . traumuodami jo kojas, o tai galėjo sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12. punkte nurodyta, aortos, bendrosios, vidinės ar iÅ¡orinės miego arterijų, poraktinės, pažastinės, žasto, bendrosios, vidinės ar iÅ¡orinės klubo, Å¡launies, jos giliosios Å¡akos kamieno ar pakinklio arterijų arba jas atitinkančių venų sužalojimas laikytini sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Sunkiu sveikatos sutrikdymu taip pat laikytinas 6.6.13. punkte nurodytas atviras žastikaulio, Å¡launikaulio ar blauzdikaulio kÅ«nų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iÅ¡ nurodytų kaulų kÅ«nų arba žastikaulio ar Å¡launikaulio kaklo lūžiai. Taigi A. Å . sutikus su Ž. P. pasiÅ«lytu nusikalstamos veikos įgyvendinimo bÅ«du, t. y. traumuojančiai veikiant S. Å . kojas, buvo bendrai susitarta daryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios metu gali kilti ir sunkÅ«s padariniai. D. L. sudavus S. Å . smÅ«gius pastarajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra nors buvo sužalotos kitos nukentėjusiojo kÅ«no vietos, tačiau kilusios pasekmės buvo nuteistųjų siekiamo sunkumo.

Nagrinėjant šį skundo argumentÄ svarbi ir subjektyvioji pusė. Kaip minėta, nuteistieji savo ketinimų nedetalizavo iki konkretaus masto sveikatos sutrikdymo. Tai rodo juos veikus neapibrėžta tyčia, t. y. jiems nebuvo svarbu, kokios pasekmės gali kilti ir jiems priimtinos bei siekiamos buvo bet kokio sveikatos sutrikdymo sunkumo pasekmės. Skunde nurodytas vykdytojo ekscesas yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje, nes buvo susitarta daryti sveikatos sutrikdymÄ , kuris gali sukelti sunkius padarinius, kurie veikos padarymo metu ir kilo.

Vykdytojai neperžengė sutartų ribų (sunkus sveikatos sutrikdymas), tiesiog nukrypo nuo sutarto sužalojimo vietos, bet padariniai buvo tokie, kurie galėjo kilti ir perdÅ«rus nukentėjusiajam kojÄ . Esant neapibrėžtai tyčiai nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal kilusias pasekmes.Skunde teigiama, kad D. L. padarė vykdytojo ekscesÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo į nugarÄ badė jį sugriebusį S. Å .. Todėl bÅ«damas bendrininkų susitarime su Ž.

P., D. L. veikė peržengdamas iÅ¡ anksto aptartas ribas, o jo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti ne į S. Å . gÄ sdinimÄ , bet į sulaikymo iÅ¡vengimÄ . Tam prieÅ¡tarauja byloje esantys duomenys. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. Å . nurodė, kad pribėgęs D. L. jį apglėbė ir jie pradėjo grumtis, nukentėjusysis bandė jį stumti nuo savęs, po to pajuto skausmÄ nugaroje ir abu nuteistieji pasiÅ¡alino. Ikiteisminio tyrimo metu S. Å . paaiÅ¡kino, kad įbėgęs į garaÅ¾Ä D.

L. pradėjo jį muÅ¡ti kietu daiktu per galvÄ . Jis gindamasis sugriebė rankomis D. L. už drabužių ir stÅ«mė jį, daužė jį nugara į spintÄ . Kiek jam buvo suduota smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas, tiksliai nurodyti negali, tačiau per galvÄ jam buvo suduota ne mažiau kaip tris kartus. S. Å . tvirtino, kad grumtynių metu D. L. tęsė puolimÄ , o ne gynėsi nuo nukentėjusiojo. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nebandė sulaikyti nuteistųjų, kad Å¡ie negalėtų pabėgti, neatliko veiksmų, kuriais butų suvaržęs jų atsitraukimo galimybę.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė J. V.. Duodamas parodymus nuteistasis D. L. paaiÅ¡kino, kad susirėmimo metu dÅ«rė nukentėjusiajam kažkiek kartų, norėjo pataikyti į kojÄ , bet nepavyko. Bandė durti į kojÄ , bet nukentėjusysis jį apsikabino ir pasilenkė, tada dÅ«rė į nugarÄ . Nesuprato, kodėl dÅ«rė nukentėjusiajam. TurbÅ«t todėl, kad norėjo pabėgti iÅ¡ garažo. Po to pribėgo Ž. P. ir jie pasiÅ¡alino. Å ie duomenys taip pat neatskleidžia, kad D.

L. buvo grėsmė, kad jį sulaikys ir dÅ«rė siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo. Pats nuteistasis teisme pripažino, kad pats nesuprato, kodėl nepavykus durti į kojÄ , subadė nukentėjusiojo nugarÄ .Skunde nurodyta, kad Ž. P. ir D. L. susitarimo veikti atveju jie sudarė visai kitÄ bendrininkų grupę, nei buvo tarp A. Å . ir Ž. P.. Su Å¡iuo skundo argumentu kolegija nesutinka, nes visi nuteistieji buvo bendrininkai, nors skyrėsi bendrininkų rÅ«Å¡ys. BK 24 straipsnis bendrininkų rÅ«Å¡is, o BK 25 straipsnis nustato bendrininkavimo formas.

Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Ž. P. ir D. L. buvo bendravykdytojai, o A. Å . buvo kurstytojas, ir jie trise veikė bendrininkų grupėje, kuri viso veikos padarymo metu, iÅ¡liko nepakitusi.Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija:Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas Nijolė Žimkienė