037d3d24-7954-4d0f-b60f-c5ec0ff5675f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-284-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00837-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl piniginės permokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, antstoliai A. S. ir Z. Z.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 808,41 Eur permokÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui buvo priteista 1 152,68 Eur skolos, 5 procentų metinės palÅ«kanos ir 456 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. 2.2. Teismo sprendime nebuvo nurodyta atsakovo bankinė sÄ skaita, ieÅ¡kovas 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. siuntė atsakovui praneÅ¡imus el. paÅ¡tu praÅ¡ydamas pateikti sÄ skaitos numerį piniginių lėšų pervedimui.

Atsakovas sÄ skaitos ieÅ¡kovui nepateikė, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į antstolius sužinoti, ar antstoliai neturi atsakovo bankinės sÄ skaitos ir ar nėra užvesta vykdomųjų bylų jam. Antstoliai A. S. ir Z. Z. nurodė, kad atsakovui yra vykdomos 2 vykdomosios bylos, todėl jei ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui konkretaus dydžio piniginių lėšų sumÄ , tai vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 749 straipsniu, piniginės lėšos, kurias yra skolingas ieÅ¡kovas, turi bÅ«ti sumokėtos antstolių vykdomosiose bylose padengiant atsakovo skolas.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010117795 sumokėjo 666,47 Eur, o antstolio Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0014/1/16/931 sumokėjo 1 141,94 Eur, kurias atsakovas buvo skolingas ir dėl kurių buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas anksčiau nurodytose vykdomosiose bylose. 2.3. Atsakovas, žinodamas, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į jį su praÅ¡ymu pateikti bankinę sÄ skaitÄ apmokėti, vykdomÄ jį raÅ¡tÄ perdavė vykdyti antstoliui J. P., kuriam 2018 m. gruodžio 28 d. buvo sumokėta 1 969,36 Eur piniginė suma pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-210-904/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1124-460/2018.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas yra gavęs 1 808,41 Eur daugiau negu jam priklauso. Apie piniginę permokÄ atsakovas yra informuotas, atsakovÄ 2019 metų sausio mėnesį informavo antstolis A. S., pateikdamas informacijÄ atsakovui apie vykdomos bylos užbaigimÄ . Nurodė, kad teisinį pagrindÄ jam kreiptis į teismÄ dėl permokos grÄ Å¾inimo suteikia Civilinio kodekso 6.237 straipsnis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 808,41 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 808,41 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 041 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: 4.1.1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-904/2018 iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui buvo priteista 1 152,68 Eur skolos, 5 procentų metinės palÅ«kanos ir 456 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1124-460/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. 4.1.2. 2018 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kovas elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė atsakovui el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 21 d. el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ nurodyti atsakovo asmeninę atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ siekiant pervesti atsakovui 1 152,68 Eur ir 656 Eur skolÄ . 4.1.3.

SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 1221132, atliktas 2018 m. gruodžio 21 d., patvirtina, kad ieÅ¡kovas į antstolio Z. Z. depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 1 140,94 Eur, mokėjimo paskirtis – skolos padengimas vykdomojoje byloje Nr.0014/16/931 už atsakovÄ . 4.1.4. SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 12211041, atliktas 2018 m. gruodžio 21 d., patvirtina, kad ieÅ¡kovas į antstolio A. S. depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 666,47 Eur, mokėjimo paskirtis – skola vykdomojoje byloje Nr. 0010117795 už atsakovÄ . Antstolis A.

S. 2019 m. sausio 9 d. raÅ¡tu informavo Klaipėdos apskrities VPK dėl areÅ¡to panaikinimo atsakovo turtui, informuodamas, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010117795 ieÅ¡kovas padengė įsiskolinimÄ už atsakovÄ . Informavo, kad atsakovas apie transporto priemonės MAZ5245, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ buvo informuotas 2017 m. kovo 21 d. 4.1.5. Atsakovo atstovas advokatas D. L. 2018 m. gruodžio 18 d. el. paÅ¡tu kreipėsi į antstolį J. P. su praÅ¡ymu dėl vykdomojo raÅ¡to vykdymo civilinėje byloje Nr. e2-210-904/2018. 4.1.6. 2018 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 132 advokatas L.

S. sumokėjo į antstolio J. P. depozitinę sÄ skaitÄ 1 969,36 Eur, mokėjimo paskirtis – skola už ieÅ¡kovÄ , vykdomosios bylos numeris 0172/18/01666. 4.1.7. Antstolio J. P. 2019 m. sausio 4 d. iÅ¡duotas patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0172/18/01666 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo patvirtina, kad antstolis Klaipėdos apylinkės teismui grÄ Å¾ino visiÅ¡kai įvykdytÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-210-904/2018 dėl 656 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, 1 152,68 Eur skolos ir 90,79 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. 4.2.

Konstatavo, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , tačiau ieÅ¡kovas byloje įrodė, o atsakovas ir neginčijo to fakto, kad jis, vykdydamas savo prievolę, atsakovui sumokėjo 1 808,41 Eur daugiau nei iÅ¡ jo buvo priteista. 4.3. Konstatavo, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimus, nė karto nesikreipė į atsakovÄ ir su juo nebendradarbiavo ir nerodė jokios iniciatyvos dėl tinkamo prievolės įvykdymo.

Å ias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti elektroniniai laiÅ¡kai, kurie įrodo, kad siekdamas kuo ekonomiÅ¡kiau įvykdyti teismo sprendimus, ieÅ¡kovas dar 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. po 2018 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. gruodžio 13 d., elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė atsakovui el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 21 d. el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ nurodyti atsakovo asmeninę atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ siekiant pervesti atsakovui priteistÄ skolÄ , tačiau atsakovas sÄ skaitos ieÅ¡kovui nepateikė ir į laiÅ¡kus neatsakė. 4.4.

Konstatavo, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis ieÅ¡kovo sÄ skaita nepraturtėjo, nes reikalaujama priteisti pinigų suma jam į sÄ skaitÄ â€žneįkrito“ ir jis ta suma nepraturtėjo. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad ieÅ¡kovo turtas atitinkama suma sumažėjo (už ieÅ¡kovo įneÅ¡tas pinigines lėšas į antstolių depozitines sÄ skaitas buvo padengtos atsakovo skolos pagal vykdomuosius dokumentus), o atsakovas atitinkama suma (ieÅ¡kovui už atsakovÄ Ä¯vykdžius vykdomuosius dokumentus, tai yra nebelikus atsakovo prievolės kreditoriams pagal tuos vykdomuosius dokumentus), ieÅ¡kovo sÄ skaita praturtėjo ir tarp Å¡io ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo skolų sumažėjimo yra priežastinis ryÅ¡ys. 4.5.

Konstatavo, kad atsakovo pinigų gavimas (jo turimų skolų sumažėjimas ieÅ¡kovo permokėta suma) nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad dėl tokio ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ieÅ¡kovas bÅ«tų prisiėmęs atitinkamÄ rizikÄ . Atsakovas, nors ir turėjo teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos sumos, tačiau gavęs daugiau nei priklauso pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , pats elgėsi nesÄ Å¾iningai ir permokėtos sumos ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, nors pripažino, kad ieÅ¡kovo sÄ skaita nebeliko jo prievolės kreditoriams. 4.6.

Konstatavo, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, t. y. atsakovas gavo 1 808,41 Eur suma daugiau, nei jam priklauso, vadinasi, jis Å¡iÄ sumÄ â€“ 1 808,04 Eur – įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). 4.7. Konstatavo, kad ieÅ¡kovo teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų priteisti iÅ¡laidų dydžio. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , paruoÅ¡tų procesinių dokumentų turinį, apimtį bei kokybę, teismo posėdžių skaičių, jų nelaikė per didelėmis, todėl patenkinęs ieÅ¡kinį, Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimÄ , atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. IeÅ¡kovas, skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas vadovaujasi „Nepagrįsto praturtėjimo“ teisiniu institutu, kuris reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai neleidžia taikyti Å¡ių teisės normų (ypač CK 6.237 straipsnio) iÅ¡kilusiam ginčui. Pirmosios instancijos teismas pritaikė teisės normas, kurios nereglamentuoja ir visiÅ¡kai neatspindi tarp Å¡alių kilusio ginčo esmės. CK 6.237 straipsnio taikymas reikalauja aktyvių paties asmens (gavusio naudÄ ) veiksmų ar kitokių bÅ«dų, kuriuose pasireikÅ¡tų tokio asmens tyčia ar neatsargumas.

Tuo tarpu Å¡ioje byloje tokios aplinkybės neegzistuoja. 6.2. Piniginė permoka, kuriÄ iÅ¡ atsakovo teismas priteisė ieÅ¡kovui, atsirado dėl paties ieÅ¡kovo neatsargių ir neatsakingų veiksmų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu keliamÄ reikalavimÄ grindė nurodydamas, kad jis vykdydamas 2018 m balandžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį (toliau – procesiniai sprendimai) sumokėjo už atsakovÄ antstoliams A. S. vykdomojoje byloje Nr. 001011779 ir Z.

Z. vykdomojoje byloje Nr. 0014/16/931 1 808,41 Eur, nes atsakovui visas priklausantis turtas ir piniginės lėšos buvo areÅ¡tuotos. 6.3. Nurodyti procesiniai sprendimai ieÅ¡kovui sukÅ«rė vykdytinÄ prievolę atsakovui. Prievolė vykdyti teismų procesinius sprendimus tapo vykdytina nuo 2018 m. gruodžio 13 d., įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarčiai. Vykdydama prievolę Å¡alis turi atlikti pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir bendradarbiauti su kita Å¡alimi (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).Nepaisydamas to, ieÅ¡kovas prievolės gera valia nevykdė, nė karto nesikreipė į atsakovÄ , su juo dėl sprendimų vykdymo nebendradarbiavo ir nerodė jokios iniciatyvos dėl tinkamo prievolės įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas, remdamasis 2018 m. gruodžio 18 d. (dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo kreiptasi 2018 m. gruodžio 17 d.) iÅ¡duotu vykdomuoju dokumentu, kreipėsi į antstolį J. P., kuris atlikdamas vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje Nr. 0172/18/01666 teismų procesinius sprendimus atsakovui įvykdė priverstinai. Tokiu bÅ«du tarp Å¡alių atsiradusi prievolė buvo įvykdyta ir baigėsi. 6.4. IeÅ¡kovas žinodamas arba turėdamas žinoti apie tai, kad jo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla pas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantį antstolį J.

P., savavaliÅ¡kai, nesitardamas su atsakovu, jo neinformuodamas, atliko mokėjimus antstoliams A. S. ir Z. Z., tai nėra niekaip susiję su tinkamu vykdytinos prievolės (teismų sprendimų) įvykdymu. Juolab nėra susiję ir su atsakovo veiksmais. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, atlikdamas tokius veiksmus, veikė savo rizika, ir akivaizdžiai suklydo arba sÄ moningai taip veikė, nes prievolę įvykdė netinkamai, t. y. sumokėjo pinigus antstoliams, kuriems atlikti mokėjimų jis neturėjo nei pareigos, nei iÅ¡ esmės teisės, nes tokio sutikimo ar nurodymo atsakovas niekada jam nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. 6.5.

Tai, kad ieÅ¡kovui, iki atliekant savavaliÅ¡kus veiksmus, buvo žinoma apie vykdomosios bylos pas antstolį J. P. užvedimÄ , kad procesiniai sprendimai perduoti vykdyti priverstinai, patvirtina byloje esantys duomenys. Pirma, ieÅ¡kovui civilinėje byloje Nr. e2-210-904/2018 (kurioje iÅ¡ jo priteista skola atsakovui), atstovavo advokatas, byla elektroninė. Visa su byla susijusi informacija skelbiama elektroninių paslaugų portale (EPP). IÅ¡ pridedamos EPP bylos informacijos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovo atstovas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ teismui dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. 2018 m. gruodžio 18 d. nurodyta, kad vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas.

Taigi jau 2018 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovui (per jo atstovÄ ) buvo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma apie tai, kad teismo procesiniai sprendimai perduoti vykdyti antstoliui J. P. Antra, iÅ¡ 2018 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovo elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad jis kreipėsi į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantį antstolį J. P., praÅ¡ydamas nurodyti atsakovo sÄ skaitos numerį, esÄ norėdamas pervesti jam pinigines lėšas. Taigi Å¡ie faktai patvirtina, kad ieÅ¡kovui dar iki savavaliÅ¡kų veiksmų atlikimo buvo žinoma, jog atsakovo naudai priimti procesiniai teismo sprendimai civilinėje byloje Nr. e2-210-904/2018 ir civilinėje byloje Nr. e2A-1124-460/2018 perduoti vykdyti antstoliui J.

P. ir Å¡iam antstoliui jis turi pervesti pinigines lėšas ir tokiu bÅ«du įvykdyti procesinius sprendimus. Tačiau nepaisydamas to ieÅ¡kovas dėl nežinomų priežasčių 2018 m. gruodžio 21 d. atliko mokėjimus ne iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui J. P., bet kitiems, visiÅ¡kai su vykdytina byla nesusijusiems antstoliams kitose vykdomosiose bylose. Taigi ieÅ¡kovas netinkamai įvykdydamas teismo sprendimus, be kita ko, prisiėmė dėl to rizikÄ dėl galimų nuostolių atsiradimo. Galiausiai ieÅ¡kovas įvykdė ir antstolio J.

P. raginimus. 6.6. Å ios faktinės aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas, kad, remiantis CK 6.237 straipsniu, atsakovas savo veiksmais arba kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. 6.7. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas vykdydamas procesinius sprendimus bendradarbiavo su atsakovu, nes į bylÄ pateikti elektroniniai laiÅ¡kai įrodo, kad siekdamas kuo ekonomiÅ¡kiau įvykdyti teismo sprendimus, ieÅ¡kovas dar 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. po 2018 m. balandžio 12 d.

Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. gruodžio 13 d., elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė atsakovui el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 21 d. el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ nurodyti atsakovo asmeninių atsiskaitomųjų sÄ skaitų numerį, kad galėtų pervesti atsakovui priteistÄ skolÄ , tačiau atsakovas sÄ skaitos ieÅ¡kovui nepateikė ir į laiÅ¡kus neatsakė. Visų pirma Å¡ie ieÅ¡kovo veiksmai buvo atlikti jau po to, kai procesiniai sprendimai buvo perduoti priverstiniam vykdymui antstoliui J.

P. ir pačiam ieÅ¡kovui tai buvo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , pateikdamas užklausas elektroniniu paÅ¡tu praėjus 7 dienoms po procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir praėjus 3 dienoms po to, kai sprendimai perduoti vykdyti antstoliui. Iki to laiko su atsakovu ieÅ¡kovas susisiekęs nė karto nebuvo, gera valia teismo sprendimo vykdyti nesiėmė, nors atsakovÄ ieÅ¡kovas pažinojo asmeniÅ¡kai ir kaip verslo partnerį, dėl to turėjo ir jo kontaktinius duomenis ir darbo bei namų adresus.

Kita vertus, vien Å¡abloniÅ¡kas elektroninių laiÅ¡kų iÅ¡siuntimas savaime nereiÅ¡kia teismo įvardijamo „bendradarbiavimo ir siekio kuo ekonomiÅ¡kiau įvykdyti teismo sprendimÄ â€œ. Byloje nėra duomenų, kad elektroniniai laiÅ¡kai pasiekė atsakovÄ , juolab, kad nurodytas el. paÅ¡to adresas – (duomenys neskelbtini) yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra atsakovas, o ne paties atsakovo asmeninis, dėl to tai nelaikytina tinkamu bendradarbiavimu. 6.8. Atsakovas, nesulaukęs teismo procesinių sprendimų vykdymo, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis, perdavė juos priverstinai įvykdyti antstoliui.

Tai ieÅ¡kovui tapo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma nuo 2018 m. gruodžio 17 d. Atsakovas turėdamas vykdytinÄ reikalavimÄ yra kreditorius, o ne skolininkas, todėl ne kreditoriui, o skolininkui (ieÅ¡kovui) kilo pareiga tinkamai įvykdyti prievolę kreditoriui. Å iuo atveju atsakovo kaip kreditoriaus veiksmuose, kurio naudai priimti ir įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, buvo įvykdyti priverstinai, nėra jokių neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, nei tyčios, nei neatsargumo jo veiksmuose siekiant gauti prievolės įvykdymÄ nepasireiÅ¡kė, o pirmosios instancijos teismo nurodytos iÅ¡vados dėl esÄ ieÅ¡kovo bendradarbiavimo ir siekio kuo ekonomiÅ¡kiau įvykdyti teismo sprendimus atsakovo naudai yra visiÅ¡kai nepagrįstos, neatitinkančios realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių. 6.9.

Å io ginčo esmė yra ta, kad ieÅ¡kovas atliko veiksmus prieÅ¡ atsakovo valiÄ sumokėdamas už atsakovÄ jo kreditoriams, kai tokios pareigos nei teisės jis neturėjo. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas formuoja ydingÄ teisinę praktikÄ , pagal kuriÄ civilinių teisinių santykių dalyviai iÅ¡ esmės praranda bet kokiÄ apsisprendimo laisvę, teisę savarankiÅ¡kai įgyvendinti subjektines teises, yra priversti veikti prieÅ¡ savo valiÄ ieÅ¡kovas atlikęs savavaliÅ¡kus mokėjimus antstoliams, kurių mokėti jis neturėjo pareigos ir teisės, o be to, žinodamas, kad atsakovas (kreditorius) jau kreipėsi į antstolį J.

P. dėl priverstinio procesinių sprendimų vykdymo, sudaro fikcijÄ , kad jis esÄ veikiantis atsakovo kreditorių naudai turi teisę / pareigÄ tenkinti atsakovo kreditorių reikalavimus prieÅ¡ atsakovo valiÄ , Å¡iam net nežinant ir nenutuokiant apie tai, be kita ko, vėliau kreipdamasis į teismÄ reikalauti už tai 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai. Tokia teisinė situacija iÅ¡ esmės paneigia civilinių teisinių santykių dalyvių autonomiÅ¡kumÄ , pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių bei teisino tikrumo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir pamatinį Konstitucinį principÄ (Konstitucijos 28 straipsnis), pagal kurį niekas negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių, kitaip tariant, kad niekas negali bÅ«ti priverstas veikti ar atlikti kažkÄ prieÅ¡ savo valiÄ , iÅ¡skyrus įstatymu nustatytas iÅ¡imtis (kurių Å¡ioje byloje nėra). 6.10.

Atsakovas neneigia, jog ieÅ¡kovas, atlikdamas savavaliÅ¡kus veiksmus, t. y. pervesdamas pinigines lėšas į antstolių A. S. ir Z. Z. depozitines sÄ skaitas, sumokėjo iÅ¡ viso 1 808,41 Eur atsakovo kreditoriams. Tai yra faktas, kuris neginčytinas. Tačiau nepaisant to, Å¡ios aplinkybės nėra pasėka atsakovo veiksmų ar kitokių bÅ«dų, kuriuose pasireiÅ¡kė atsakovo tyčia ar neatsargumas (CK 6.237 straipsnis). Atsakovo skolos kreditoriams, dėl kurių atsakovui antstoliai A. S. ir Z. Z. vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimus, ir buvo susidariusios dėl to, kad jis neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, nors žinodamas, kuris antstolis atlieka vykdymo veiksmus (J. P.), tačiau atlikdamas savavaliÅ¡kus veiksmus, t. y. sumokėjęs atsakovo kreditoriams lėšas, kurių atsakovas neturėjo iÅ¡ ko mokėti, sukÅ«rė situacijÄ , kuri dar labiau pablogino atsakovo finansinę padėtį, nes be sumokėtų 1 808,41 Eur ieÅ¡kovas V. M. papildomai prašė už tai atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai ir padaryta skundžiamu sprendimu, o tai nėra suderinama su civilinės teisės įgyvendinimo principais. 6.11.

Ne atsakovo, bet paties ieškovo neapdairūs ir nerūpestingi veiksmai lėmė jo paties patirtus nuostolius. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kitais būdais, kuriuose pasireikštų jo tyčia ar neatsargumas, ieškovo ne ten sumokėtų lėšų įgijimo jis nesiekė, apie tokius veiksmus net nenutuokė (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Ieškovas gera valia teismo procesinių sprendimų nevykdo, su atsakovu dėl tinkamo prievolės įvykdymo nebendradarbiavo. Žinodamas apie tai, kad prievolės (procesiniai sprendimai) vykdymas perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui J.

P. ir netgi susisiekęs su antstoliu (pateikdamas jam užklausÄ elektroniniu laiÅ¡ku), ieÅ¡kovas vietoje to, kad bÅ«tų sumokėjęs pinigines lėšas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui J. P. ir tokiu bÅ«du tinkamai įvykdęs prievolę, kylančiÄ iÅ¡ procesinių sprendimų atsakovui, jis vis dėlto atliko mokėjimus antstoliams, kurių žinioje buvusios vykdomosios bylos visiÅ¡kai nesusijusios su ieÅ¡kovo (skolininko) prievolės vykdymu atsakovui (kreditoriui), t. y. savavaliÅ¡kai atliko mokėjimus, kurių jis atlikti neturėjo nei pareigos, nei iÅ¡ esmės teisės. Å ios aplinkybės suponuoja, kad ieÅ¡kovas atlikdamas nurodytus veiksmus prisiėmė nuostolių atsiradimo rizikÄ , už kuriÄ atsakovas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas.

Ir nors vėliau po Å¡ių neteisėtų ir savavaliÅ¡kų veiksmų ieÅ¡kovas atliko mokėjimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui J. P., taip tinkamai įvykdydamas prievolę atsakovui, tačiau iÅ¡ esmės tik Å¡iam antstoliui jis galėjo ir turėjo atlikti mokėjimus, kas jam ir buvo žinoma nuo 2018 m. gruodžio 17 d. Taigi Å¡ios aplinkybės, jų visuma lemia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , tačiau to nepadarė, nes netinkamai nustatęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, duomenų visumÄ , netinkamai taikė CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos dėl Å¡ių normų taikymo (bÅ«tino sÄ lygų viseto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Atsirasti atsakovo pareigai grÄ Å¾inti piniginę permokÄ Å¡ioje byloje nėra privalomai bÅ«tinas elementas – atsakovo nesÄ Å¾iningumas, nes pareiga grÄ Å¾inti piniginę permokÄ kyla ne tik dėl tyčinių atsakovo veiksmų, bet ir dėl neatsargumo. 8.2. Apeliantas remiasi CK 6.242 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstÄ praturtėjimÄ , tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, nes reikalavo iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ taip pat grindė CK 6.237 straipsnio normos taikymu.

Skirtumas tarp Å¡ių dviejų situacijų yra asmens, be teisinio pagrindo įgijusio turtÄ , subjektyvinė valia – kryptingumas, t. y. CK 6.237 straipsnis turi omenyje atvejus, kai asmuo iki turto gavimo momento net nemanė, kad taip gaus tÄ turtÄ â€“ bet kai gavo, tyčia ar neatsargiai jį pasiliko, o CK 6.242 straipsnis skirtas atvejams, kai asmuo iki turto gavimo veikia nesÄ Å¾iningai – siekia gauti tÄ turtÄ be teisinio pagrindo. Pagal CK 6.237straipsnio 1 dalyje pateiktÄ aptariamo teisės instituto sÄ vokÄ asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, kÄ yra gavęs, grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis.

SÄ voka „turtas“ reiÅ¡kia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Pakankamai gausioje kasacinio teismo praktikoje yra pateiktas toks CK 6.237 straipsnio 1 dalies normos aiÅ¡kinimas: pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). 8.3.

Atsakovas neginčija, kad yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 808,41 Eur daugiau nei jam priklauso, neneigia, kad 1 808,41 Eur suma yra padengti jo įsiskolinimai kreditoriams, tačiau Å¡ios piniginės sumos padengti ieÅ¡kovui net nežada. Nuo piniginių lėšų pervedimo iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atsakovas turėjo 6 mėnesių terminÄ piniginių lėšų grÄ Å¾inimui ir visų kitų klausimų iÅ¡sprendimui derybų keliu, tačiau Å¡ia galimybe atsakovas nepasinaudojo, todėl ginčas persikėlė spręstis į teismÄ , o atsakovas prisiėmė rizikÄ , kad nepalankaus jam teismo sprendimo atveju gali tekti padengti kitos proceso Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 8.4.

IeÅ¡kovas 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovui siuntė el. laiÅ¡kus, praÅ¡ydamas nurodyti bankinės sÄ skaitos numerį piniginių lėšų pervedimui, tačiau jokio atsakymo iÅ¡ atsakovo nesulaukė, dėl to kreipėsi į antstolį A. S. bei antstolį Z. Z. su paklausimu, ar jų vykdomosiose bylose nėra bylų, kuriuose iÅ¡ieÅ¡kotojo ar skolininko procesinėse padėtyse dalyvautų atsakovas. IeÅ¡kovas gavo informacijÄ , kad antstolis A. S. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010117795, kurioje skolininkas buvo atsakovas, o iÅ¡ieÅ¡kotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija.

Antstolis Z. Z. informavo, kad jo žinioje yra vykdomojo byla Nr. 0014/1/16/931, kurioje skolininkas buvo atsakovas, vykdomoji byla užvesta dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau abu antstoliai nurodė, kad jiems nėra žinomi jokie atsakovo bankinių sÄ skaitų numeriai. Dėl Å¡ios priežasties nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis esÄ nėra ir nebuvo joks skolininkas kitose vykdomosiose bylose. 8.5. IeÅ¡kovas, neturėdamas atsakovo bankinės sÄ skaitos ir siekdamas iÅ¡vengti naujų civilinių bylų iÅ¡kėlimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, atsakovui mokėti priklausančias pinigines lėšas įnešė į antstolių Z.

Z. ir A. S. sÄ skaitas, o antstoliai Å¡ias pinigines lėšas užskaitė atsakovo piniginių prievolių sumažinimu. 8.6. IeÅ¡kovas, sumokėdamas atsakovui priklausančias pinigines lėšas antstoliui A. S. ir Z. Z., vadovavosi CK 6.51 straipsniu. 8.7. Apeliantas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, bendrovės buveinės adresas sutampa su apelianto gyvenamosios vietos adresu, todėl ieÅ¡kovas mano, kad jis visiÅ¡kai pagrįstai elektorinius laiÅ¡kus siuntė visais įmanomais jam žinomais apelianto elektroninio paÅ¡to adresais. 8.8.

Atsakovas, žinodamas, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡ko bÅ«dų atsakovui geruoju pervesti teismo sprendimu priteistÄ sumÄ , vis tiek kreipėsi į antstolį, todėl ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ antstolio J. P. atsiųstus procesinius dokumentus – raginimÄ Ä¯vykdyti teismo spendimÄ ir siekdamas iÅ¡vengti didesnių vykdymo iÅ¡laidų, 2019 m. gruodžio 28 d. įmokėjo visÄ antstolio J. P. reikalaujamÄ sumÄ . 8.9. Apeliantas skunde kaltina ieÅ¡kovÄ nebendradarbiavimu, tačiau pats atsakovas net nepaaiÅ¡kina, kodėl, gavęs ieÅ¡kovo siųstÄ elektroninį laikÄ , net nesiteikė į šį laiÅ¡kÄ atsakyti, t. y. pats atsakovas su ieÅ¡kovu nebendradarbiavo, nenurodė jokios savo bankinės sÄ skaitos piniginių lėšų pervedimui, o atsakovo atstovas nurodė, kad jam nėra žinomos jokios atsakovo bankinės sÄ skaitos.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, ieÅ¡kovas ketino gera valia įvykdyti teismo sprendimÄ , tačiau neturėjo atsakovo bankinės sÄ skaitos, o tuo tarpu atsakovas iÅ¡ karto kreipėsi dėl sprendimo vykdymo į antstolį, vietoje to, kad per savo atstovÄ ar pats asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui ar jo atstovui bÅ«tų atsiuntęs duomenis apie sÄ skaitÄ priteistoms piniginėms lėšoms pervesti. 8.10. Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad piniginę permokÄ turi grÄ Å¾inti antstoliai A.

S. ir Z. Z., kurie vykdė vykdomÄ sias bylas, kuriose skolininku yra atsakovas. Antstoliai A. S. ir Z. Z. nėra nei kreditoriai, nei skolininkai, todėl piniginių lėšų, kurias ieÅ¡kovas sumokėjo už atsakovÄ , nedisponuoja savo asmeniniams poreikiams, nes piniginės lėšos yra panaudojamos atsakovo skolos kreditoriams, kurias atsakovas vengia mokėti. Atsakovas turi daug kreditorių, skolos sumos didžiulės, atsakovas vengia vykdyti pinigines prievoles kreditoriams, slepia savo bankinių sÄ skaitų duomenis, nes žino, kad piniginėms lėšoms patekus į jo bankines sÄ skaitas, piniginės lėšos bus nuraÅ¡ytos Å¡ias sÄ skaitas areÅ¡tavusių antstolių.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas vengia bet kokių mokėjimo pavedimų, kurie yra vykdomi per bankines sÄ skaitas. 8.11. Antstolių veiksmai yra griežtai reglamentuoti, jų veiklÄ reguliuoja Antstolių įstatymas, atitinkamos CPK normos, Teisingumo ministro patvirtinta sprendimų vykdymo instrukcija (teisės aktų pavadinimai pateikti sutrumpintais pavadinimais). Jei atsakovas nurodo, kad antstoliai turi pinigines lėšas grÄ Å¾inti, tai privalo nurodyti atitinkamÄ Ä¯statymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , kuris nustato tokiÄ pareigÄ antstoliui, atsakovas nenurodo, kokiu pagrindu antstolis turi grÄ Å¾inti pinigines lėšas, t. y. atsakovas ne tik nenurodo, bet net ir negali teisiÅ¡kai pagrįsti, kodėl jis tokiÄ prievolę nustato antstoliui.

Tokia atsakovo pozicija patvirtina, kad atsakovas net nesupranta kertinių Civilinio proceso kodekso principų, reguliuojančių teismo sprendimo vykdymÄ civilinėse bylose, nesupranta antstolio procesinės padėties vykdomosiose bylose. 8.12. Atsakovas žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad visos piniginės operacijos bÅ«tų vykdomos grynaisiais, t. y. ne per finansų įstaigÄ . IeÅ¡kovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, nes tokiu atveju ieÅ¡kovas, įvykdęs piniginę prievolę atsakovui, pinigus iÅ¡mokant grynaisiais, rizikuoja priteistas atsakovui pinigines sumas mokėti antrÄ kartÄ , nes ieÅ¡kovas nebeturėtų įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymÄ su atsakovu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad Å¡alių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Dėl naujo įrodymo pridėjimo prie bylos 11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ , t. y. ieÅ¡kovo 2018 m. gruodžio 21 d. elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ . Å io įrodymo pateikimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių Å¡io naujo įrodymo pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui, todėl šį įrodymÄ atsisakytina priimti ir pridėti prie bylos. Dėl apeliacinio skundo argumentų 13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad atsakovas 1 808,04 Eur įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis).

14. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

15. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ kaip įgytÄ be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai.

Kai asmuo praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti pas kitÄ asmenį esantį turtÄ , teismas visų pirma turi iÅ¡spręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimÄ : nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iÅ¡ ko kilo prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto iÅ¡reikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

16. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , tačiau ieÅ¡kovas byloje įrodė, o atsakovas ir neginčijo to fakto, kad jis, vykdydamas savo prievolę atsakovui sumokėjo 1 808,41 Eur daugiau nei iÅ¡ jo buvo priteista (CPK 178, 185 straipsniai).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai Å¡alis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iÅ¡ Å¡ių teisinių santykių kylančiÄ prievolę, Å¡alis jÄ Ä¯vykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobÅ«dis, tai virÅ¡ijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl bÅ«tent tokios įvykdymo apimties. Å iuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamÄ prievolės įvykdymo apimtį.

PrieÅ¡ingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime bÅ«tų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumÄ , o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų bÅ«ti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankiÅ¡kÄ vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių.

Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018; ir kt.).

19. Apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje nustatytų visumos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas atitinkama suma ieÅ¡kovo sÄ skaita praturtėjo ir tarp Å¡io ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo skolų sumažėjimo yra priežastinis ryÅ¡ys, o atsakovo pinigų gavimas (jo turimų skolų sumažėjimas ieÅ¡kovo permokėta suma) nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai). Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas 1 808,04 Eur įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad ieÅ¡kovo teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų priteisti iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , paruoÅ¡tų procesinių dokumentų turinį, apimtį bei kokybę, teismo posėdžių skaičių, jų nelaikė per didelėmis ir, patenkinęs ieÅ¡kinį, Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu jų kvalifikavimu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , priimto procesinio sprendimo iÅ¡vadas pagrindė byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 23. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

24. Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 400 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , neatlygintinos.

25. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. 600 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , priteistinos iÅ¡ apelianto (atsakovo).

26. Duomenų apie trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovo V. G. ieÅ¡kovui V. M. priteisti 600 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė