2022-03-30 Nr. AB-7597-3-62-3-02995-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1773-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02995-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 21S30535 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1662 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra aktyvus (duomenys neskelbtini) partijos sekėjas, aktyviai ir viešai reiškęs savo poziciją, tame tarpe ir duodamas interviu televizijai, tokiu būdu atsiskleidęs kaip (duomenys neskelbtini) partijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) priešininkas ir todėl patyrė persekiojimą ir grasinamus nužudyti, į jį buvo pasikėsinta ir jis buvo sužalotas. Kadangi artimi bendražygiai buvo nužudyti, o grasintojai yra konkretūs partijos (duomenys neskelbtini) nariai, grasinimai yra realūs, o baimė pagrįsta. Dėl aktyvios pilietinės pozicijos pareiškėjas negalėjo jaustis saugus kilmės šalyje.

2.2. Atsakovas nevertino pareiškėjo karo veiksmų motyvų pagrįstumo ir jų nelaikė faktu, objektyviai nevertino kovų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ginkluotų grupuočių pavojingumo, su tuo susijusio pavojaus gyvybei.

2.3. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų arba vykstančių kovų ir kyla reali grėsmė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei.

2.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

2.5. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, nuspręsta, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose

3.3. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) (duomenys neskelbtini) gairėmis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas (duomenys neskelbtini) smurto lygis. (duomenys neskelbtini) nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB, atsižvelgdamas į surinktus rodiklius, darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. (duomenys neskelbtini) EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurie sąlygotų poreikį koreguoti šį EPPB vertinimą, tyrimo metu nerasta. Atsižvelgęs į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, priimtas sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas.

3.4. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad jam dėl kovų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes apie jo nelegalią prekybą buvo pranešta (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu yra vertinama, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės šalyje yra rimta ir asmeninė grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, dėl ko prieglobsčio prašytojas negali grįžti į savo šalį ir jam suteikiama tarptautinė apsauga, o kadangi tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dėl to situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimas nagrinėjamu atveju būtų betikslis ir nepagrįstas, ir buvo nagrinėjama būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybėje. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkrečią kiekvieno žmogaus situaciją. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jis buvo pašautas (duomenys neskelbtini), nes davė interviu, kurio metu pasakojo, kad aplink kaimą yra (duomenys neskelbtini). Tačiau kilmės valstybės informacija yra nesuderinama su prieglobsčio prašytojo pateikta informacija. Pirmiausiai, prieglobsčio prašytojo nurodytas karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini), tačiau jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nebuvo paliestas karinių veiksmų apie kuriuos kalba savo pasakojime. Taip pat iš surinktos informacijos, (duomenys neskelbtini) atakavo (duomenys neskelbtini), o prieglobsčio prašytojo nurodyta gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini). Iš surinktos aktualios kilmės valstybės informacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nevyko kariniai konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat apie jo tariamai vykusių antpuolių jo kaime jis davė interviu žurnalistams, kuris buvo transliuojamas per televiziją (dėl kurio tariamai ir buvo pašautas), tačiau apklausos metu paklausus, kokios televizijos žurnalistams jis davė interviu, pareiškėjas po ilgo dvejojimo nurodė du galimus variantus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tyrimo metu nei vienose iš nurodytų televizijų prieglobsčio prašytojo nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) toks interviu nebuvo rastas.

3.5. Atsižvelgus į tai, jog, remiantis surinktais duomenimis, prieglobsčio prašytojo kaime jo nurodytu laikotarpiu nevyko karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir tai, kad minėtas interviu nebuvo rastas, prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, o deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas nevertino šių aplinkybių nedaro sprendimo negaliojančiu.

3.6. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pats pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jo išvykimą iš kilmės valstybės nulėmė, tai kad jis buvo pašautas (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su žiniasklaida, sakė, kad jį sekė, norėjo nužudyti. Visgi, pareiškėjo pasakojimas apie patirtus įvykius kelia pagrįstų abejonių, pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – pirmiausia, surinkta kilmės valstybės informacija yra nesuderinama su prieglobsčio prašytojo pateikta informacija, prieglobsčio prašytojo nurodytas karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini), tačiau jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nebuvo paliestas karinių veiksmų apie kuriuos kalba savo pasakojime.

Antra, pasakojimo metu nurodytos aplinkybės buvo prieštaringos, paklausus pareiškėjo iš kur jis žino, kad tai (duomenys neskelbtini) jį pašovė, ir kad tai nebuvo tiesiog atsitiktinumas, jis nurodė, kad yra tuo įsitikinęs, nes „akivaizdžiai matėsi (duomenys neskelbtini) ir aš tuo metu praeidinėjau ar pravažinėjau pro šalį ir mane pašovė iš tos pusės“ (pats pareiškėjas tiksliai nežino ar jis ėjo ar važiavo), pasitikslinus ar tai negalėjo būti atsitiktinė kulka, teigė, kad jis turėjo tam tikros informacijos, ir kad draugas prieš tai pravažiavo pro tą vietovę ir jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nori, kad jis pas juos atvyktų, vėliau pareiškėjas teigė, kad jį pašovė netoli kaimo einant pasiimti arklio.

Trečia, pareiškėjas pasakodamas apie tariamai vykusių antpuolių jo kaime duotą interviu žurnalistams, kuris buvo transliuojamas per televiziją (dėl kurio tariamai ir buvo pašautas), negalėjo tiksliai nurodyti kokios televizijos žurnalistams davė interviu, galiausiai po ilgo dvejojimo nurodė 2 galimus variantus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau nei vienoje iš nurodytų televizijų, prieglobsčio prašytojo nurodytu laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) toks interviu nebuvo rastas. Taip pat pareiškėjas išėjęs iš ligoninės gyveno (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo namą, apklausos metu nurodė, kad tuo metu kol ten gyveno jokių grasinimų iš niekur jis negavo, bet vis tiek bijojo ir išvyko į (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgus į tai, jog, remiantis surinktais duomenimis, prieglobsčio prašytojo kaime jo nurodytu laikotarpiu nevyko karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir tai, kad minėtas interviu nebuvo rastas, prieglobsčio prašytojo pasakojimą Departamentas pagrįstai įvertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu.

3.7. Nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pats pareiškėjas nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nenurodė ir nebuvo identifikuota, jog jo grėsmė būtų siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Atsižvelgiant į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, tai prieglobsčio prašytojų nurodyti motyvai (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statuso.

3.8. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų kreipęsi į kilmės valstybę pagalbos, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo ar kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

3.9. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Sprendimų dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 33 punkte nustatyta, kad esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas. Atsižvelgus į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

3.10. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo O. A. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”. Taip pat teismas pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui O. A. 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai buvo pakeistas ir Komisijos sprendimas. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. birželio 29 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjo prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini )partijos sekėjas, todėl kyla grėsmė pareiškėjo gyvybei. Vienas jo draugas dėl tokios veiklos buvo suimtas ir nuteistas. Pareiškėjas bijodamas, kad bus suimtas ir nuteistas, dėl savo veiklos, nusprendė išvykti į Europą. Pareiškėjo pagrindinis tikslas buvo išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir gyventi laisvai. Kelionė truko kelias dienas, jis vyko keliais automobiliais, kol buvo išleistas miške. Einant per mišką buvo sulaikytas pareigūnų. Per kokias šalis vyko į Lietuvą, nežino.

5.2. 2021 m. rugsėjo 3 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) į jį šovė (duomenys neskelbtini) ir buvo sužeistas. (duomenys neskelbtini) jį persekiojo dėl televizijai duoto interviu ir norėjo nužudyti. Po sužeidimo pareiškėjas apie 15 dienų gydėsi ligoninėje, o vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) institucijoms sužinojus apie pareiškėjo neteisėtą veiklą, jis išvyko į Europą.

5.3. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą. Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 6K-1662 pareiškėjo skundo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašė, nurodydamas, jog jam kyla grėsmė jo kilmės valstybėje, nes jis buvo sužeistas, į jį šovė (duomenys neskelbtini) nariai. Pareiškėjas manė, kad (duomenys neskelbtini) jis bus persekiojamas. Įvertinęs pareiškėjo pirminės apklausos metu Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas nėra detalus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje.

7. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra pareiškėjo kilmės valstybės, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, ar suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą dėl grėsmės (duomenys neskelbtini), o ne dėl grėsmės (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

8. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės pareiškėjui. Pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone. Pareiškėjo teiginiai dėl jo sužalojimo aplinkybių nėra detalizuoti, iš pareiškėjo pasakojimo bei atsakovo surinktos informacijos kyla abejonės dėl to, jog pareiškėjas buvo sužalotas ar jį buvo bandoma nužudyti dėl jo veiklos.

10. Teismas vertino, kad atsakovas surinko aktualią pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė skundžiamame Sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjo pasakojimui (pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), todėl informacija surinkta apie jo nurodytą gyvenamąją vietą). Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) kariniai konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nevyko, taip pat ir šiuo metu nevyksta vidaus konfliktai, nenustatyta, kad šiame regione vyktų (duomenys neskelbtini) smurtas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jam galėtų kilti grėsmė. Kitokios informacijos pareiškėjas taip pat nepateikė ir teismo posėdyje. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai.

11. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

12. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka), esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 14. Pareiškėjas O. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Buvo neteisingai įvertintos individualios pareiškėjo savybės, kurios suponuoja prieglobsčio suteikimo pareigą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo aktyvus (duomenys neskelbtini) partijos sekėjas, aktyviai ir viešai reiškęs savo poziciją, taip pat ir duodamas interviu televizijai, tokiu būdu atsiskleidęs kaip (duomenys neskelbtini) priešininkas ir todėl patyrė persekiojimą ir grasinamus nužudyti, į jį buvo pasikėsinta ir jis buvo sužalotas. Kadangi artimi bendražygiai buvo nužudyti, o grasintojai yra konkretūs partijos (duomenys neskelbtini) nariai, grasinimai yra realūs, o baimė pagrįsta. Dėl aktyvios pilietinės pozicijos pareiškėjas negalėjo jaustis saugus kilmės šalyje.

15.2. Teismas nevertino pareiškėjo karo veiksmų motyvų pagrįstumo ir jų nelaikė faktu, objektyviai nevertino kovų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ginkluotų grupuočių pavojingumo, su tuo susijusio pavojaus gyvybei.

15.3. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – karo aplinkybes ir galimą pavojų gyvybei dėl vykstančių šalyje kovų. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų arba vykstančių kovų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

15.4. Departamentas neatliko išsamaus bei visapusiško pareiškėjo situacijos tyrimo ir tinkamai netaikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnių. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir savo poziciją grindžia šiais argumentais:

16.1. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir priežastis paskatinusias jį išvykti, buvo nustatyta, kad pasakojimas turi trūkumų, neįmanoma identifikuoti nei tariamo persekiojimo, nei tikėtinų persekiotojo tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją tiek šiuo metu, tiek ateityje. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

16.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai.

16.3. Atsakovas informavo, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad persekiojimas kilmės valstybėje jam negresia. 2022 m. kovo 2 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S6720, kuriuo nusprendė pripažinti Sprendimo rezoliucines dalies 2-4 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjas Departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimą įvykdė ir išvyko į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo O. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

19. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko nevisapusiškai ir neišsamiai.

21. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

23. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

24. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

27. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) kėsinosi jį nužudyti, persekiojo, todėl jam kyla reali grėsmė.

32. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų, buvo nedetalus, todėl laikytas nepatikimu, nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo politinėje veikloje ir reiškė savo nuomonę politiniais klausimais, aktyviai pasisakė prieš (duomenys neskelbtini), kad davė interviu, kurio metu galėjo būti suprastas kaip (duomenys neskelbtini) priešininkas, į pareiškėją buvo pasikėsinta dėl jo pasisakymų prieš (duomenys neskelbtini), kad šios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjui reikėjo išvykti iš kilmės šalies. Be kita ko, kaip teisingai nustatė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas prieštaravo kilmės šalies informacijai. Pareiškėjo baimė būti persekiojamam remiasi subjektyvia jo nuomone, pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu dėl abstraktumo ir prieštaringumo (nustatyto atsakovo ir pirmosios instancijos teismo). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaneigė šių išvadų. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo sužalojimo Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė argumentų paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) kariniai konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nevyko, taip pat ir šiuo metu nevyksta vidaus konfliktai, nenustatyta, kad šiame regione vyktų (duomenys neskelbtini) smurtas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė