Legislator Case Law & Legislation
0379ee8a-1cf4-47ba-a8b0-ef150b2e3d66 AI generated

0379ee8a-1cf4-47ba-a8b0-ef150b2e3d66 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0379ee8a-1cf4-47ba-a8b0-ef150b2e3d66
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010-02-18 sprendimÄ dėl pensijų kaupimo įmokų tarifo Nr. (10.10) I-939; įpareigoti VSDFV pervesti į jo pensijų fondo sÄ skaitÄ trÅ«kstamÄ pensijų įmokos dalį, kuri į jos pensijų fondo sÄ skaitÄ nebuvo pervesta už 2009 m. I, II ir III ketvirčius, t.y. 759,97 Lt;

Legislator headnote

AI generated

0379ee8a-1cf4-47ba-a8b0-ef150b2e3d66 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: VSDFV, apskaičiuodama ir pervedinėdama pensijų įmokas pensijų fondams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jokių veiksmų, kurie nebÅ«tų paremti įstatymais ar pažeistų pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus, neatliko.Pabrėžia, kad visiÅ¡kai nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjo teiginys, jog VSDFV privalo vadovautis ne Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, o pensijų kaupimo sutartimis, sudarytomis tarp pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-54-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00605-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 6.8.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), ArÅ«no Kaminsko, Liudmilos Zaborovskos, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. padavė teismui skundÄ (b. l. 1–7), kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010-02-18 sprendimÄ dėl pensijų kaupimo įmokų tarifo Nr. (10.10) I-939;

2) įpareigoti VSDFV pervesti į jo pensijų fondo sÄ skaitÄ trÅ«kstamÄ pensijų įmokos dalį, kuri į jos pensijų fondo sÄ skaitÄ nebuvo pervesta už 2009 m. I, II ir III ketvirčius, t.y. 759,97 Lt;

3) įpareigoti VSDFV pervesti į jo pensijų fondo sÄ skaitÄ ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.Skunde teismui ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 40–42) nurodo, kad pirmÄ kartÄ pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove UAB „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ jis sudarė 2003-11-13 ir Pensijų kaupimo sutarties pagrindu tapo pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu, pensijų fonde kaupia pensijų įmokÄ (valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį). 2009-01-01–2009-09-30 laikotarpiu (2009 m.

I, II ir III ketvirčiai) gavo 26 219,61 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis Pensijų kaupimo sutartimi bei Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu, VSDFV nustatytu terminu į jo pensijų fondo sÄ skaitÄ turėjo pervesti 5,5 proc. nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. IÅ¡ viso už 2009 m. pirmus tris ketvirčius VSDFV nepervedė į jo pensijų fondo sÄ skaitÄ 759,97 (352,5+33,57+373,9) Lt.PaaiÅ¡kino, kad Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d. nustato, jog imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms.

Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu viena iÅ¡ esminių pensijų kaupimo sutarties sÄ lygų buvo pensijų įmokų, kurias perveda VSDFV į pensijų fondÄ , dydis. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo (2002-12-03 redakcija, įsigaliojusi 2003-01-01) 4 str. 1 d. imperatyviai nustatė, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 proc., 2005 metais – 3,5 proc., 2006 metais – 4,5 proc., nuo 2007 metų – 5,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Kadangi įstatymas atgal negalioja (Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. 1 d., CK 1.7 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimai neturi įtakos Pensijų kaupimo sutarčiai, nes ji sudaryta iki Å¡io įstatymo pakeitimų priėmimo. Be to, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Kadangi pensijų kaupimo sutartį jis sudarė iki pensijų įmokų dydžio Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme pakeitimo (sumažinimo), mažesnio dydžio pensijų įmokos nei 5,5 proc. nuo pajamų (nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) pervedimas į pensijų fondų sÄ skaitas yra neteisėtas.

Mano, kad mažesnių pensijų įmokų pervedimas prieštarauja sudarytos Pensijų kaupimo sutarties nuostatoms bei teisės aktams, galiojusiems pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimai, keičiantys pensijų įmokų dydžius, buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ 2009-01-17 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2009-01-17, Nr. 6-160), 2009-03-05 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, Žin., 2009-03-05, Nr. 25-971), 2009-05-12 (LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, Žin., 2009-05-12, Nr. 54-2136).

Todėl VSDFV atitinkamai tik tiems asmenims, kurie sudarė pensijų kaupimo sutartis po nurodytų LR pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimų paskelbimo (įsigaliojimo), turi pervesti sumažintas įmokas. Asmenims, sudariusiems sutartis iki nurodytų LR pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimų paskelbimo (įsigaliojimo) privalo pervesti tokio dydžio įmokas, kurios galiojo dalyviams sudarant pensijų kaupimo sutartis, t. y. nesumažintas įmokas.Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 22–24) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 75-3472) 4 straipsnio 7 dalį, VSDFV privalo registruoti tarp pensijų kaupimo bendrovių ir dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis Pensijų kaupimo sutarčių registre. Pagal Pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimu Nr. 1037 (Žin., 2007, Nr. 105-4300), 9 punktÄ , VSDFV yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, kuri kartu yra ir registro tvarkymo įstaiga.

Tvarkydama šį registrÄ ir registruodama pensijų kaupimo sutartis, VSDFV privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, VSDFV, remdamasi jos tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvienÄ dalyvį turi pervesti atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnis labai aiÅ¡kiai įvardija asmenų kategorijas, datas bei pensijų įmokų dydžius, kuriuos reikia pervesti pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.

VSDFV, patikrinusi apskaičiuotų ir pervestų pensijų įmokų dydžius, klaidų nenustatė. Todėl VSDFV laiko visiÅ¡kai nepagrįstu pareiÅ¡kėjo teiginį, kad VSDFV asmenims, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01, turėjo ir po 2009-01-01 taikyti Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2009-01-01, t.y. toliau pervedinėti 5,5 procento dalyvio pajamų pensijų įmokas. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2009-01-01, atskirai neiÅ¡skyrė asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01, ir nenustatė jiems atskiro pensijų įmokos tarifo, todėl taikyti jiems kitokį tarifÄ , negu tas, kuris įsigaliojo nuo 2009-01-01, nebuvo jokio pagrindo.

VSDFV, apskaičiuodama ir pervedinėdama pensijų įmokas pensijų fondams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jokių veiksmų, kurie nebūtų paremti įstatymais ar pažeistų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, neatliko.Pabrėžia, kad visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo teiginys, jog VSDFV privalo vadovautis ne Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, o pensijų kaupimo sutartimis, sudarytomis tarp pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių.

VSDFV pažymi, kad Å¡ios sutartys įstatymo galiÄ turi tik jos Å¡alims, tuo tarpu VSDFV nėra ir negali bÅ«ti laikoma Å¡ios sutarties Å¡alimi ir tokių sutarčių sudarymas VSDFV sukelia tik tas pareigas, kurias ji privalo vykdyti vadovaujantis galiojančiais įstatymais – užregistruoti Å¡iÄ sutartį, pervedinėti įstatymo nustatyto dydžio pensijų įmokas ir pan. Pensijų kaupimo sutarties Å¡alys negali tarpusavyje susitarti, kokio dydžio pensijų įmokas pensijų kaupimo dalyvis gali ar turi kaupti jo pasirinktame pensijų fonde visÄ sutarties laikotarpį.

Å ios Å¡alys susitaria tik dėl tarpusavio bendradarbiavimo kaupiant pensijų įmokas, tačiau tarpusavio susitarimu negali daryti įtakos pensijų įmokų dydžiui. Å ių įmokų dydžius tvirtina įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės normomis – atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 6.156, 6.157 str., Å¡alys neturi teisės nustatyti ar taikyti sutarties sÄ lygų, kurios prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms – tokioms sÄ lygoms taikomos niekinio sandorio pasekmės.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009-01-01, buvo nustatyta, kad pensijų įmokos dydis nuo 2007-01-01 yra 5.5 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Toks pensijų įmokų tarifas ir buvo taikomas 2007 bei 2008 m. Tačiau minėta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 dalies nuostata įstatymų leidėjas neužkirto sau kelio keisti pensijų įmokų dydžius ateityje.Atkreipia dėmesį į tai, kad asmens „antrosios pakopos“ pensijos kaupimas finansuojamas valstybinio socialinio draudimo („socialinio solidarumo sistemos“) finansų sÄ skaita, o dalyvavimas Å¡ioje sistemoje atitinkamai sumažina valstybinio socialinio draudimo pensijos, į kuriÄ asmuo galės pretenduoti, dydį (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 6 str. 1 d.).

Todėl, jei asmens įgysimos valstybinio socialinio draudimo pensijos sumažėjimas dėl to, kad dalis įmokų pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, įgyjant teisę į papildomas neapibrėžto dydžio pajamas ateityje, yra vertintinas kaip tinkamas ir teisingas susidarančių socialinio draudimo pensijos dydžio praradimų kompensavimas, analogiškai turėtų būti vertinamas pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos pensijų įmokos dalies dydžio sumažinimas, nes tai atitinkamai (proporcingai) padidina asmens įgysimos valstybinio socialinio draudimo pensijos, laiduojamos valstybės, dydį (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 6 str. 1 d.).

Be to, įstatymų leidėjas yra nustatęs dar vienÄ sumažintų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmÄ â€“ Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009-06-30 (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 proc., 2012, 2013, 2014 metais – 6 proc., nuo 2015-01-01 – 5,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tuo tarpu asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009-07-01, pensijų įmokos dydis nuo 2011-01-01 yra 5,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.Pažymi, kad vadovaujantis CK 4.37–4.38 str., Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 2 str. 10–11 d. nuostatomis, mokėtinos pensijų įmokos nėra pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės objektas – pensijų kaupimo dalyviui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik Pensijų fondÄ sudarančio pensijų turto, t.y. už pensijų įmokų lėšas įsigyto turto bei investicijų pajamų (sÄ naudų), gautų iÅ¡ Å¡io turto (lėšų), sumos, dalis, nustatoma pagal jo pensijų sÄ skaitoje įraÅ¡ytų apskaitos vienetų skaičių.

Todėl pensijų įmokų dydžio keitimas niekaip nedaro įtakos (neriboja) pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisėms į nuosavybės objektÄ t.y. teisių į jau įgytÄ turtÄ . Konstatuoti, kad nuosavybės teisė ribojama, bÅ«tų galima, jei įstatymas dėl pensijų įmokos dydžio sumažinimo bÅ«tų įsigaliojęs atgaline tvarka, įpareigodamas grÄ Å¾inti jau pervestas pensijų kaupimo bendrovėms įmokas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo.Skundas netenkintinas.Nustatyta, kad 2003-11-13 pareiÅ¡kėjas A.

S. su UAB „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ sudarė pensijos kaupimo sutartį Nr. 00016763 (b. l. 14).PareiÅ¡kėjas A. S. su 2010-02-08 skundu kreipėsi į VSDFV, praÅ¡ydamas į jo pensijų fondo sÄ skaitÄ pervesti trÅ«kstamÄ pensijų įmokos dalį, kuri nebuvo pervesta už 2009 m. I, II ir III ketvirčius – 759,97Lt (b. l. 8–11).Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2010-02-18 priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. (10.10) I-939 (b. l. 12, 27), kuriame nurodė, jog patikrinus apskaičiuotas ir į pareiÅ¡kėjo pasirinktÄ valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies kaupimo pensijų fondÄ pervestas kaupiamÄ sias pensijų įmokas, klaidų nenustatyta.

Taip pat nurodė, kad remiantis LR pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pensijų įmokos dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 yra 3 procentai, nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 ir 2010 metais – 2 proc. pensijų kaupimo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o nuo 2011 m. galios 5.5 proc. įmokos tarifas, o asmenims, tapusiems pensijų kaupimo dalyviais iki 2009-06-30, nuo 2012 iki 2014 m. pensijų įmokos tarifas bus padidintas iki 6 proc. pensijų kaupimo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl to, ar kaupiamųjų pensijų įmokų dydžiai, skaičiuojami nuo pareiÅ¡kėjo pajamų ir pervedami į pensijų kaupimo fondÄ , sumažinti teisėtai.2002-12-03 LR pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 7 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvių įskaitÄ tvarko ir pensijų įmokas į dalyvių pasirinktas pensijų kaupimo bendroves Vyriausybės nustatyta tvarka perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

Pagal Å¡io įstatymo 4 str. 1 d. (redakcija iki 2008-12-31), pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, nuo 2007 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. 2003-07-04 Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvavimas pensijų kaupime prasideda sudarius pensijų kaupimo sutartį ir jÄ Ä¯registravus pensijų kaupimo sutarčių registre.

Remiantis Å¡io įstatymo 4 str. 7 ir 8 d., pensijų kaupimo sutartis registruoja VSDFV sutarčių registre. VSDFV, tvarkydama sutarčių registrÄ ir registruodama pensijų kaupimo sutartis ir jų pabaigÄ , privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumÄ .2009-01-15 priimtas Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo pakeista Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. ir papildyta 3 ir 4 d.

Nustatyta, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, 2009 ir 2010 metais – 3 procentai, nuo 2011 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šis įstatymas įsigaliojo 2009-01-01, nors oficialiai „Valstybės žiniose“ paskelbtas tik 2009-01-17. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. (2009-01-15 redakcija) buvo nustatytas sumažintas 3 procentų pajamų kaupiamosios pensijų įmokos dydis (2,5 procento pajamų mažesnis nei nustatytasis iki 2009 metų). 2009-04-28 priimtas Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimo įstatymas, kuriuo pakeista Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. 1 d. ir nustatyta, kad pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 – 3 procentai, nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 ir 2010 metais – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009-06-30 (įskaitytinai), pensijų įmokos dydis 2011 metais yra 5,5 procento, 2012, 2013, 2014 metais – 6 procentai, nuo 2015-01-01 – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais nuo 2009-07-01, pensijų įmokos dydis nuo 2011-01-01 yra 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.Nustatyta, kad pareiškėjas pensijų kaupimo sistemos dalyviu tapo 2003 m., galiojant Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. redakcijai, nustačiusiai pensijų įmokos, skaičiuojamos nuo 2007 m., dydį – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis 2009-01-01–2009-09-30 laikotarpiu (2009 m. I, II ir III ketvirčiai) gavo 26 219,61 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir vadovaujantis pensijų kaupimo sutartimi bei Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu, VSDFV nustatytu terminu į pareiÅ¡kėjo pensijų fondo sÄ skaitÄ nepervedė 759,97 (352,5+33,57+373,9) Lt, kuriuos apskaičiavo, taikydamas 5,5 procento dalyvių pajamų.Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, VSDFV, remdamasi jos tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvienÄ dalyvį turi pervesti atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.

Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnis labai aiÅ¡kiai įvardija asmenų kategorijas, datas bei pensijų įmokų dydžius, kuriuos reikia pervesti pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Pagal Pensijų kaupimo sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-26 nutarimu Nr. 1037 (Žin., 2007, Nr. 105-4300), 9 punktÄ , VSDFV yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, kuri kartu yra ir registro tvarkymo įstaiga.

Tvarkydama šį registrÄ ir registruodama pensijų kaupimo sutartis, VSDFV privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumÄ . Pensijų įmokas fondams perveda VSDFV administravimo įstaigos. Minėto dydžio pensijų įmokos apskaičiuotos ir pervestos vadovaujantis nuo 2009-01-01 galiojančio Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatomis.Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012-06-29 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, kad į specialius pensijų fondus pervedamų lėšų, skirtų senatvės pensijai ar jos daliai sukaupti, dydis yra viena iÅ¡ prielaidų pasiekti, kad Å¡iuos fondus administruojančių Å«kio subjektų Å«kinės veiklos (inter alia investavimo) rezultatai bÅ«tų geri, todėl jeigu įstatymų leidėjas, esant bÅ«tinumui (pavyzdžiui, kilus ekonomikos krizei), nusprendžia šį dydį sumažinti, jis ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad jÄ kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neiÅ¡vengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingÄ jų kompensavimÄ ; gali bÅ«ti pasirenkami įvairÅ«s tokio kompensavimo bÅ«dai.Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nusprendęs iÅ¡ esmės pertvarkyti senatvės pensijų sistemÄ (taip, kad senatvės pensijai ar jos daliai skirtos lėšos nebebÅ«tų kaupiamos specialiuose pensijų fonduose), privalo siekti, kad pensijų sistemos dalyviai nepatirtų praradimų, o jeigu praradimai, ypač kai jie esminiai, bÅ«tų neiÅ¡vengiami, įstatymų leidėjas turėtų nustatyti teisingÄ jų kompensavimÄ .

Konstitucinio Teismo vertinimu, nuo 2009-01-01 nustatytu kaupiamųjų pensijų įmokų dydžio sumažinimu nuo 5,5 procento iki 3 procentų pajamų (atsižvelgiant į tai, kad pensijų sistemos reformos pradžioje buvo nustatytas netgi mažesnis šių įmokų dydis) nebuvo paneigta kaupiamosios pensijos esmė. Šiuo nutarimu iš esmės pripažinta, kad Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimu nustatytas pensijų įmokų dydžio sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2009-01-01, atskirai neiÅ¡skyrė asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis iki 2009-01-01 ir nenustatė jiems atskiro pensijų įmokos tarifo.Civilinio kodekso 6.157 str. 2 d. nustato, kad imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms. Tačiau atsakovė nebuvo su pareiÅ¡kėju sudarytos pensijos kaupimo sutarties Å¡alimi, todėl A. S. nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė privalo vadovautis ne Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 str. nuostatomis, o pensijų kaupimo sutartimis, sudarytomis tarp pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių.

Minėtos sutartys įstatymo galiÄ turi tik jos Å¡alims, tuo tarpu tokių sutarčių sudarymas VSDFV sukelia tik tas pareigas, kurias ji privalo vykdyti pagal galiojančius įstatymus. Be to, pensijų kaupimo sutarties Å¡alys negali tarpusavyje susitarti, kokio dydžio pensijų įmokas pensijų kaupimo dalyvis gali ar turi kaupti jo pasirinktame pensijų fonde visÄ sutarties laikotarpį, jos susitaria tik dėl tarpusavio bendradarbiavimo kaupiant pensijų įmokas; Å¡ių įmokų dydžius tvirtina įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės normomis – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, o pagal Civilinio kodekso 1.80, 6.156, 6.157 str., Å¡alys neturi teisės nustatyti ar taikyti sutarties sÄ lygas, prieÅ¡taraujančias imperatyvioms teisės normoms.

Atsakovė, apskaičiuodama ir pervedinėdama pensijų įmokas pensijų fondams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jokių veiksmų, kurie nebÅ«tų paremti įstatymais ar pažeistų pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus, neatliko.Pensijų įmokos į pareiÅ¡kėjo pensijų fondo sÄ skaitÄ buvo pervedamos vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimu. Todėl nėra pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjo skundžiamo sprendimo ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė pensijų kaupimo dalyvių teises ar teisėtus interesus, kad buvo pažeisti pensijų kaupimo fondų dalyvių teisėti lÅ«kesčiai ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, nes atsakovės veiksmai teisėti, teisės aktuose nustatytas dvejopas sumažintų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas: iÅ¡mokant didesnes valstybinio socialinio draudimo pensijas bei padidinant pensijų įmokų tarifÄ iki 6 procentų 2012–2014 metais.

Be to, pensijų bÅ«simos įmokos nėra pensijų kaupimo dalyvių nuosavybės objektas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : Atmesti pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Raimondas Blauzdžius                                                                                                         Arūnas Kaminskas                                                                                                         Liudmila Zaborovska