2022-11-30 Nr. AB-29133-3-62-3-02065-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1224-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02065-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis bausmę atliko Kauno TI nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 6 d. kamerose, kurių plotas buvo nuo 8 kv. m iki 21 kv. m ploto ir kuriose nuolat buvo laikomi 3, 4, 6 asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Jis buvo kalinamas kamerose Nr. 169, Nr. 234, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas. Plotas nebuvo užtikrintas ir kitose patalpose. Gyvenamąjį plotą mažino ir patalpoje esantys baldai bei kitas inventorius (kameroje buvo viena kėdė, du suoliukai, valgomasis stalas, lovos ir kt. baldai, daiktų spintelė, sanitarinis mazgas, praustuvė užėmė didžiąją dalį kameros ploto gyvenant ne mažiau trise, šešiese, trys miego gultai (trys dviaukštės lovos). Kameros ploto trūkumas vertė pareiškėją gulėti arba sėdėti, ribojo jo galimybes judėti tokiose kamerose, prilyginant tai kankinimui.

2.2. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie stalo, nebuvo ventiliacijos (oro šalinimo sistemos tualete), todėl sklido nemalonūs kvapai. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Įrengta maža sienelė leido jam nuolat būti stebimam įstaigos pareigūnų. Be to, tualetai buvo seno tipo, nešiuolaikiniai, neuždengiami, įmontuoti grindyse, taip pažeidžiant pareiškėjo privatumą, jaučiant pažeminimą ir diskomfortą naudojantis unitazu.

2.3. Kalinimas tokiomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą, suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus.

2.4. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta pakankama veikla už kameros ribų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

3.1. Visos kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra keturvietės, t. y., jose įrengta po 4 miegamąsias vietas, todėl, net ir kameroms esant pilnoms, minimalus ploto normos pažeidimas galėtų būti tik minimalus ir trumpalaikis.

3.2. Pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, o jo teiginiai apie sanitariniame mazge neįrengtas duris neatitinka tikrovės.

3.3. Kauno TI kameroje Nr. 204 langai atsidaro pilnai, o visose kamerose taip pat veikia centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema.

3.4. Kauno TI pareiškėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė su gausia veiklos už kameros ribų pasirinkimo laisve, laisvalaikio programos yra savanoriškos, todėl pareiškėjui nepareiškus noro jose dalyvauti –atsakovas neturi teisės įpareigoti jį užsiimti įvairiomis veiklomis.

3.5. Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, kaip ir pažeidimų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino, jokių įrodymų pagrindžiančių savo skundą nepateikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. Kauno TI 39 paras teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta vienam kalinčiajam kameros tipo patalpose tenkanti patalpos ploto norma. Taip pat teismas pažymėjo, jog gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui kameroje, nustatančioje teisės normoje nėra nustatyta, jog į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius. Atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas su pareiškėjo pozicija, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

6. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktas nuotraukas, pažymėjo, kad tiek pertvarų įrengimas, tiek galimybė uždaryti sanitarinį mazgą užtikrina pakankamą privatumą. Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos bei atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai taip pat turi duris.

7. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo vėdinimo, teismas nurodė, jog jis skunde apsiribojo tik abstrakčiu šių aplinkybių įvardinimu, nuodydamas, kad tai kėlė šleikštulį, nesinorėdavo net valgyti, tačiau nenurodė, kokiu konkrečiu metu paros metu toks kvapas jį erzino, kiek laiko jis truko, nepateikė ir informacijos, ar konkrečiai kreipėsi į atsakovą ir į kokį atsakovo pareigūną. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl šio galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstrakčius, bendro pobūdžio, deklaratyvius pareiškėjo teiginius teismas atmetė. Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra pastatomas ir dangčiu dengiamas unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinta ir papildoma veikla už kameros ribų, pareiškėjas neturėjo nuolatinės dienotvarkės, reglamentuotos judėjimo laisvės, galimybės užsiimti leistina veikla. Iš į bylą pateiktos nuteistųjų dienotvarkės matyti, kad kalinamiems asmenims dienotvarkėje numatytas laisvalaikis 8.45–12.00 val., 13.00–18.00 val., 20.00–20.45 val., t. y. dienotvarkėje numatytas laikas kalinamojo asmens pomėgiams tiek iki pietų, tiek po pietų, tiek ir vakarinėje dienos dalyje, pati sudaryti dienotvarkė nuolatinė ir konkreti, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginį dėl neturėjimo nuolatinės dienotvarkės. Be to, pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, suteiktas galimybes pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, skambinti, naudotis medikų, psichologų, socialinių darbuotojų paslaugomis visapusiškai lavinti ir ugdyti asmens gebėjimus t. y. užsiimti jo asmenybės raidai aktualia ir jam patinkančia veikla ir už kameros ribų.

9. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, bet nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

11. Atsakovo atstovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos ir pareiškėjui nepagrįstai priteisė neturtinę žalą pinigais. Teismas, priteisdamas pareiškėjui 400 Eur jo patirtai neturtinai žalai atlyginti, neįvertino, jog ploto normos kameroje pažeidimas buvo mažareikšmis (trūko tik nuo 0,02 iki 0,09 kv. m ploto) ir asmeniui tokio mažo ploto trūkumas nėra ir negali būti juntamas, sudaryti papildomų nepatogumų, neigiamų pasekmių ar išgyvenimų; nedidelis ploto normos trūkumas neturėjo ir negalėjo riboti pareiškėjo galimybių laisvai judėti kameroje, užsiima įvairia veikla už kameros ribų, o kameros apstatymas baldas buvo vertintas tik formaliai; net Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, jog ploto normos pažeidimą galima nuginčyti, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos; pareiškėjas negalėjo įvardinti konkrečių kamerų ar laikotarpių, kai jis jautė ploto normos trūkumą kameroje. Pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas 108 paras ir nurodė, kad jo teisės buvo pažeistos visą skundžiamą laikotarpį, nors didžiąją laiko dalį jam buvo užtikrintas pakankamas kameros plotas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo ir negalėjo būti žymūs, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas galėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas.

11.2. Teismas nepakankamai išsamiai įvertino bylos medžiagą, pateiktus įrodymus ir reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, pažeidimo mažareikšmiškumą, formaliai įvertino žalos atlyginimo būdus ir nepagrįstai priėmė sprendimą pinigais atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. S. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 6 d., atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Kauno TI administracija 39 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, priteisė jam iš atsakovo 400 Eur neturtinę žalą.

14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatyto pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra keliamas ginčas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui tekusiu plotu kamerose skundžiamu laikotarpiu, vertinimo ir nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu 39 paras nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma – trūko nuo 0,02 iki 0,06 kv. m ploto.

17. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

18. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

19. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-35-525/2022).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (39 paras pareiškėjui trūko nuo 0,02 iki 0,06 kv. m ploto kamerose, kuriose jis buvo laikomas su dar 3 asmenimis (Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 11-8484 „Apie R. S. laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas“ (b. l. 64–66)), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė