2024-03-07 Nr. BB-1810-1-01-1-34345-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-739/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34345-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama S. J.-asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Simo Šumino kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba pakeisti šį nuosprendį ir nukentėjusiajam A. J. nepriteisti iš S. J. neturtinės žalos atlyginimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kadangi priimdamas nuosprendį išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiojo A. J. parodymais, kuris baudžiamajame procese turi objektyvų suinteresuotumą, visiškai nevertino S. J. parodymų, neaptarė ir liudytojų parodymų. Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, t. y. pašalinęs iš kaltinimo aplinkybę, kad S. J. padarė nežymų sutrikdymą A. J., konstatavo, kad pastarajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, veiką pripažino mažareikšme ir bylą S. J. nutraukė, tačiau kartu pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš S. J. 700 Eur dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J.. Kasatorius tvirtina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, nemotyvuota-civilinio ieškinio klausimas išnagrinėtas tik formaliai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius nors ir teigia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai įrodymų vertinimo pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 37 straipsnis) ir formaliai išnagrinėtas klausimas dėl civilinio ieškinio, tačiau šių savo teiginių teisiškai neargumentuoja. Kaip matyti, kasatorius kritikuoja žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, kelia įrodymų pakankamumo klausimą, ginčija nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, jų pobūdį, nesutinka su neturtinės žalos dydžiu ir prašo apskritai jo nepriteisti.

Pagal tokius kasatoriaus argumentus kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti bylos įrodymus bei nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai. Tačiau, kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, argumentai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir ginčijamos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y. keliami fakto, bet ne teisės taikymo klausimai, nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasatorius taip pat nepateikia teisinių argumentų, patvirtinančių civilinės teisės nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą, netinkamą taikymą bei galimai padarytus BPK normų pažeidimus apeliacinės instancijos teismui sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Kasaciniame skunde išimtinai ginčijamas 700 Eur priteistos neturtinės žalos dydis, kuris grindžiamas žemesnės instancijos teismų išvadų dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio vertinimo kritika ir kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžiais, kai net konstatavus nežymų sveikatos sutrikdymą ir nepripažinus veikos mažareikšme, pasak kasatoriaus, buvo priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis. Pažymėtina, kad teismų praktika yra tik vienas iš kriterijų, turintis reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui-kiekvienu atveju vertintina visų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų konkrečios bylos aplinkybių visuma, todėl priteisiamos sumos gali skirtis-tai skunde, beje, pripažįsta ir pats kasatorius. Tai, kad kasatoriui nepriimtinas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, savaime nereiškia, kad šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus ir neteisingai išnagrinėjo civilinio ieškinio klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad gynėjo kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti S. J.-asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Simo Šumino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis