2024-07-31 Nr. AB-11324-3-62-3-01233-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D., R. D., A. D. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D., R. D., A. D. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-07-31 Nr. AB-11324-3-62-3-01233-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą su prašymu (toliau – ir 2022 m. balandžio 19 d. prašymas, prašymas) ir prašė patikslinti Miškų kadastro duomenis, t. y. išbraukti iš Miškų kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į jiems priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tarnyba skundžiamu Raštu nepagrįstai atsisakė patikslinti Miškų kadastro duomenis, išbraukiant iš Kadastro jų prašyme nurodytus Kadastre įregistruotus taksacinius sklypus.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-348-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01233-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D., R. D., A. D. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D., R. D., A. D. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjai V. D., R. D. ir A. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2022 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (39.4)-R2-1368 „Dėl prašymo patikslinti taksacijos duomenis Miškų valstybės kadastre“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras, Kadastras) duomenis, išregistruojant iš Miškų kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2, toliau kartu Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 – ir žemės sklypai), teritorijas.
2. Pareiškėjai grindė skundą šiais argumentais:
2.1. 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą su prašymu (toliau – ir 2022 m. balandžio 19 d. prašymas, prašymas) ir prašė patikslinti Miškų kadastro duomenis, t. y. išbraukti iš Miškų kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į jiems priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tarnyba skundžiamu Raštu nepagrįstai atsisakė patikslinti Miškų kadastro duomenis, išbraukiant iš Kadastro jų prašyme nurodytus Kadastre įregistruotus taksacinius sklypus.
2.2. Pareiškėjai įsigijo žemės sklypus 2006 metais. Iš karto po jų įsigijimo jie gavo žodines pastabas iš atsakingų už žemėtvarką valstybės institucijų dėl to, kad žemės sklypai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, yra nesutvarkyti, apžėlę krūmais. Pareiškėjams taip pat buvo nurodyta, kad, netvarkant žemės sklypų, jiems gresia baudos. Atsižvelgdami į tai bei siekdami tinkamai prižiūrėti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, 2007 metais pareiškėjai iškirto juose augusius menkaverčius krūmynus, tačiau žemės sklypuose (tose žemės sklypų dalyse, kurios buvo pripažintos miško žeme pagal 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis) augę medžiai nebuvo kertami. Žemės sklypų dalyse, nepripažintose miško žeme, jokie medžiai neaugo.
2.3. 2013 metais pareiškėjai atliko žemės sklypų valymą, t. y. iškirto juose po 2007 metų valymo atželiančius krūmelius. 2015 metų liepos mėnesį buvo atliktas žemės sklypų patikrinimas ir surašyta 2015 m. liepos 22 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma, kurioje nebuvo nustatyta neteisėtų miško kirtimų, taip pat nenustatyta jokių kitų pažeidimų.
2.4. Sužinoję, kad, pagal 2008 metais atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, 2009 m. liepos 6 d. žemės sklypų teritorijose buvo įregistruoti nauji miško žemės plotai, 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjai kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Valstybinį miškotvarkos institutą su prašymais dėl žemės sklypų teritorijos išbraukimo iš Miškų kadastro. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas informavo pareiškėjus apie duomenų patikslinimą, vėliau paaiškėjo, jog dalis 2009 metais į Miškų kadastrą įtrauktų žemės sklypų dalių buvo išbraukta iš Miškų kadastro, 2018 metais vykdant duomenų tikslinimą.
2.5. 2018 m. birželio 4 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose Nr. P-75-01-05 ir Nr. P-75-01-06, surašytose 2018 metais atlikus žemės sklypų patikrinimą, buvo nustatyti neteisėti tariamo miško kirtimai, pareiškėjai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per vienerius metus atkurti neteisėtai iškirstą tariamą mišką, tačiau jie nesutiko su minėtose pažymose nurodytomis išvadomis, tokį nesutikimą patvirtindami savo parašais pažymose. Pareiškėjai nesiėmė jokių veiksmų dėl iškirsto tariamo miško atkūrimo, tačiau jokios sankcijos jiems dėl to nebuvo pritaikytos.
2.6. 2020 metų gruodžio–2021 metų vasario mėnesiais pareiškėjai dar kartą atliko žemės sklypuose atželiančių krūmynų valymą, tačiau Tarnybos 2021 m. balandžio 16 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose Nr. N-7K-01-02-01 ir Nr. N-7K-01-02-02, surašytose 2021 m. balandžio mėnesį atlikus žemės sklypų patikrinimą, neužfiksuota jokių pažeidimų.
2.7. Didžioji žemės sklypų ploto dalis, kaip miško žemė, buvo klaidingai įtraukta į Miškų kadastrą 2009 metais, nes joje niekada neaugo medžiai ir miško augalija. Visa žemės sklypų teritorija, kuri buvo įtraukta į Miškų kadastrą 2009 metais pagal 2008 m. inventorizacijos duomenis, buvo pripažinta miško žeme ir įrašyta į Kadastrą dėl 2008 m. inventorizaciją vykdžiusių asmenų klaidų, nepagrįstai įvertinus žemės sklypuose želiančius krūmynus kaip medžių savaiminukus, todėl ji turi būti išregistruota iš Miškų kadastro pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 30.3 punktą, nustačius, kad buvo remtasi klaidingais duomenimis.
2.8. Ginčijamame Rašte atsakovas pripažino, jog Tarnybos darbuotojai yra galbūt nekompetentingi atlikti savo darbą, taigi Tarnybos surašomi dokumentai (žemės sklypų patikrinimo pažymos ir kt.) yra klaidingi. Pareiškėjų žemės sklypuose nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų (taip pat ir dėl neteisėto miško kirtimo) 2015 metais ir 2021 metais, o pažeidimai užfiksuoti tik vieną kartą – 2018 metais. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad, būtent vykdant žemės sklypų patikrinimą 2018 metais ir surašant pažymas Nr. P-75-01-05 ir Nr. P-75-01-06, Tarnybos darbuotojai netinkamai įvertino situaciją ir klaidingai užfiksavo, jog pareiškėjai iškirto mišką, kai faktiškai buvo iškirsti tik krūmynai, miškas niekada neaugo minėtose žemės sklypų dalyse.
2.9. Tarnyba Rašte nurodė, kad, analizuojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ortofotografinius žemėlapius, ir 2005–2006 metais, ir 2009–2010 metais, ir 2012–2013 metais ortofotografiniuose žemėlapiuose matosi tas pats augantis medynas, o ne žemės ūkio naudmenos. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti faktą, kad žemės sklypuose augo būtent savaiminės kilmės medynas (tai sudarytų pagrindą pripažinti tokį žemės plotą miško žeme), o ne krūmynai. Pažymėtina, kad, iškertant jaunus medelius, krūmus, lieka panašūs kelmai, todėl Tarnybos darbuotojai, 2021 m. birželio 7 d. vykdydami pakartotinį Miškų kadastro duomenų patikrinimą žemės sklypuose, patikrinimo vietoje akte Nr. 1799 klaidingai įvertino iškirstų krūmynų kelmus kaip iškirstą medyną. Net ir atlikus papildomą žemės sklypų patikrinimą, nebuvo ištaisytos 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu galbūt padarytos klaidos, žemės sklypuose augusius krūmynus apskaitant kaip medžių savaiminukus ir beveik visą žemės sklypų teritoriją pripažįstant miško žeme bei įtraukiant į Miškų kadastrą.
2.10. Pareiškėjai ne kartą vykdė atželiančių krūmynų kirtimus žemės sklypuose, tačiau patikrinimų, kuriuos atliko Tarnybos darbuotojai, metu, išskyrus vieną kartą, nenustatyta neteisėtų miško kirtimų, pareiškėjams neskirtos jokios sankcijos. Dėl šių aplinkybių Tarnybos darbuotojų surašytos patikrinimo pažymos kelia abejonių. Žemės sklypų teritorijoje, pripažintoje miško žeme ir įrašytoje į Miškų kadastrą 2009 metais, jokie medžių savaiminukai ar kita augalija, sudaranti pagrindą pripažinti ne miško žemę miško žeme, faktiškai neauga, todėl yra pagrindas išbraukti iš Miškų kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į pareiškėjams priklausančių žemės sklypų teritoriją.
2.11. Pareiškėjai yra sudarę notarines servituto sutartis su besiribojančio žemės sklypo savininkais, kurių pagrindu tariamoje miško žemėje nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę servituto turėtojams eiti pėsčiomis, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus, taip pat buvo įrengti inžinerinius tinklus (elektros liniją). Tai patvirtina, jog formaliai Miškų kadastre kaip miško žemė įregistruota teritorija faktiškai nėra miško žemė ir jokia augalija, sudaranti pagrindą pripažinti šią teritoriją miško žeme, joje neauga ir anksčiau neaugo.
2.12. Pareiškėjai pateikė Tarnybai duomenis, pagrindžiančius, jog Tarnybos darbuotojai, tikėtina, įtraukė į Miškų kadastrą didžiąją žemės sklypų teritorijos dalį dėl klaidos. Todėl atsakovas privalėjo atlikti papildomą žemės sklypų patikrinimą ir nustatyti, ar žemės sklypuose iškirsta augalija galėjo būti laikoma medžių savaiminukais, o ne krūmynais, tačiau jokie veiksmai dėl Miško kadastro duomenų patikslinimo nebuvo atlikti. Jeigu teismas vertintų, kad nėra pagrindo išbraukti iš Miškų kadastro pareiškėjų prašyme ir skunde minimas miško žemės taksacinių sklypų dalis, Tarnyba įpareigotina atlikti papildomą žemės sklypų patikrinimą, iš anksto informuodama pareiškėjus.
2.13. Yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog į Miškų kadastrą įrašytose Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalyse, patenkančiose į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, jokie medžių savaiminukai niekada neaugo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, nebuvo pagrindo įtraukti minėtus taksacinius sklypus į Miškų kadastrą kaip miško žemę. Klaidingai (nepagrįstai) į Miškų kadastrą įrašytos taksacinius sklypus sudarančios žemės sklypų dalys turi būti išregistruotos Nuostatų 30.3 ir 30.4. punktų pagrindu.
3. Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Tarnyba grindė atsiliepimą šiais argumentais:
3.1. Tarnyba Raštu pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo, nurodydama jame visas faktines aplinkybes, teisės normas ir motyvus, kuriais remiantis buvo atsisakyta tikslinti Miškų kadastro duomenis ir išregistruoti mišką pareiškėjų žemės sklypuose.
3.2. Skunde nurodyti argumentai dėl Tarnybos vykdytų privataus miško žemės sklypų patikrinimų ginčo teritorijoje nėra susiję su šioje administracinėje byloje nagrinėjamo skundo dalyku. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu kompetentingos valstybės institucijos gali priimti tolesnius sprendimus. Atlikus 2015 m. liepos 22 d. patikrinimą, pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) 2018 m. vasario 23 d. prašymus Nr. S-295 ir Nr. S-296, Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. sprendimais Nr. S-1803-21 ir Nr. S-1803-22 buvo patikslinti Miškų kadastro duomenys, išbraukiant 1,24 ha miško žemės plotą iš pareiškėjams priklausančių žemės sklypų. Minėti sprendimai nenuginčyti.
3.3. Dėl Tarnybos valstybės tarnautojo, kuris 2021 m. balandžio 16 d. vykdė privataus miško žemės sklypų patikrinimus pareiškėjų žemės sklypuose, veiksmų buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
3.4. 2021 m. kovo 29 d. privatus fizinis asmuo pateikė skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl galbūt savavališkai kertamo miško ginčo teritorijoje. Skundas buvo persiųstas Tarnybai, kurios paskirti specialistai (Komisija) 2021 m. birželio 7 d. atliko pakartotinį Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje ginčo teritorijoje, kurio metu nustatyta, kad Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir tik pagal faktinę situaciją Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys yra pasikeitę. Todėl Patikrinimo akto vietoje Nr. 1799 pagrindu buvo priimtas Tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. S-2106-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo buvo patikslinti Miškų kadastre registruotų Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 miško žemės taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys (šiuo sprendimu miško žemės plotai ginčo teritorijoje nebuvo keičiami).
3.5. Inventorizacijos klaida nelaikytinas nuo 2011 m. liepos 1 d. pasikeitęs ginčo santykių teisinis reguliavimas dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įtraukimo į apskaitą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių ginčo sklypo išbraukimo / išregistravimo pagrindų (klaidų) Nuostatų 30 punkto taikymo prasme, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą patikslinti Miškų kadastro duomenis. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė atmesti jį.
5. Urėdija paaiškino, kad 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjai kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą (šiuo metu Urėdija) dėl 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikslinimo žemės sklypuose. Urėdija, įvertinusi 2008 m. padarytas miškų inventorizacijos klaidas ir atlikusi 2008 m. miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklypuose, 2018 m. vasario 23 d. raštais Nr. S-295 ir Nr. S-296 kreipėsi į Tarnybą dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo žemės sklypuose, pateikdama šių duomenų tikslinimo planus. Tarnyba patikslino Miškų kadastro duomenis pagal Urėdijos 2018 m. vasario 23 d. raštais Nr. S-295 ir Nr. S-296 pateiktus duomenis. Sklypinė inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų, o, nenuginčijus Miškų kadastro duomenų, jie laikytini galiojančiais ir teisingais.
II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjams V. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso 2,8469 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas 1), įgytas 2006 m. spalio 19 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklype 1 esantis miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre, sudaro 2,1969 ha. Pareiškėjas A. D. nuosavybės teise tuo pačiu adresu valdo 3,2092 ha žemės ūkiko paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas 2), įgytą 2006 m. rugsėjo 28 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklypo 2 esantis miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre, sudaro 2,46563 ha.
7.2. Į Žemės sklypą 1 patenka miško plotai, priskirti Anykščių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 316, 317, 319, 355 taksaciniams miško žemės sklypams. Į Žemės sklypą 2 patenka miško plotai, priskirti Anykščių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 316, 317, 318, 319, 355 taksaciniams miško žemės sklypams.
7.3. Miško žemės plotai, patenkantys į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, buvo inventorizuoti 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu. Inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu Urėdija). Šios teritorijos registruotos Miškų kadastre kaip miško žemės plotai 2003 m. spalio 16 d.; Miškų kadastre registruoti miško plotai, inventorizuoti 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, ginčo teritorijoje buvo atnaujinti, 2009 m. liepos 6 d. registruoti nauji miško žemės plotai pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (toliau – ir 2009 m. Sprendimas).
7.4. 2018 m. kovo 8 d. Tarnyba priėmė sprendimus Nr. S-1803-21 ir Nr. S-1803-22, kuriais patikslino Miškų kadastro duomenis pagal Urėdijos pateiktus duomenis, ir 2018 m. kovo 26 d. raštais Nr. R6-1533 ir Nr. R6-1534 informavo apie tai pareiškėjus.
7.5. 2018 m. balandžio 18 d. pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą ir nurodė, kad likusi (po inventorizacijos duomenų patikslinimo) miško žemė ginčo teritorijoje galbūt taip pat yra neteisingai priskirta miškui. Reaguodama į prašymą, Tarnyba atliko Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyti Miškų kadastro duomenų pokyčiai, kurie užfiksuoti Patikrinimo vietoje akte Nr.1257, jame nurodant žemės naudmenų pasikeitimus, vietoj buvusių medynų, be kita ko, užfiksuojant kirtavietes, miško aikštę (galbūt sunaikintą mišką), savaiminius medynus. Šio patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. S-1805-19 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo buvo patikslinti Kadastro duomenys nagrinėjamoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) kvartalo 11,12,13 taksaciniuose sklypuose), jame nurodant, kad 3,206 ha ploto teritorija išskiriama kaip savaiminis medynas, 1,47 ha ploto teritorija – kaip kirtavietė, 0,169 ha ploto teritorija – kaip miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas), suteikiant šiai teritorijai (duomenys neskelbtini) kvartalo 55 taksacinio sklypo numerį, prijungiant 0,459 ha teritoriją prie 19 taksacinio sklypo. Pareiškėjai informuoti apie minėtą sprendimą Tarnybos 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr.(39.6)-R2-859.
7.6. 2021 m. birželio 7 d. Aplinkos ministerijai persiųsto skundo pagrindu Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksaciniuose sklypuose buvo atliktas pakartotinis Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir tik pagal faktinę situaciją Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys yra pasikeitę (Patikrinimo vietoje aktas Nr. 1799). Patikrinimo akte buvo užfiksuoti žemės naudmenų pokyčiai, nurodyta, jog minėtose taksacinių sklypų dalyse savaiminės kilmės medynas ir kirtavietėje atželiantys savaiminukai buvo iškirsti 2021 metais, vietoj jų nurodyta miško žemės naudmena – kirtavietė, dalyje minėtos teritorijos iš statybinių atliekų supiltas ir suformuotas kelias, miško naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas), užfiksuota, jog dėl galbūt neteisėtos veiklos bus pradėtas tyrimas. Patikrinimo vietoje duomenų pagrindu buvo priimtas Tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. S-2106-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo buvo patikslinti Miškų kadastre registruotų Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 miško žemės taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys pagal pridedamus dokumentus. Nustatyta, jog nurodytu sprendimu miško žemės plotai ginčo teritorijoje nebuvo keičiami.
7.7. 2021 m. gruodžio 6 d. ir 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjai pateikė Tarnybai prašymus dėl dokumentų, susijusių su ginčo teritorija, gavimo, siekdami išsiaiškinti, kokio dydžio ir kada žemės sklypų dalys inventorizuotos kaip miško žemė, prašė pateikti 2008 m. inventorizacijos duomenis, kurių pagrindu žemės sklypų dalys 2009 metais įregistruotos Miškų kadastre, ir kt. Į pateiktus prašymus Tarnyba atsakė 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr. (39.4)-R2-41 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2022 m. sausio 5 d. raštas) ir 2022 m. kovo 18 d. raštu Nr. (39.4)-R2-690 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 18 d. raštas). Tarnyba minėtuose raštuose pateikė paaiškinimus ir prašomą informaciją apie ginčo teritoriją, pažymas apie archyvinius Miškų kadastro duomenis ir kt.
7.8. Pažyma apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentus Nr. 127901 (toliau – ir Pažyma Nr. 127901) patvirtino, kad, pagal 1997 m. sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, ginčo sklypuose buvo nedidelė miško žemės dalis (miškas užfiksuotas ties žemės sklypų kraštais iš šiaurės rytinės ir pietvakarių pusės).
7.9. Pažyma apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentus Nr. 127902 (toliau – ir Pažyma Nr. 127902) patvirtino, jog, pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, didžioji ginčo žemės sklypų dalis priskirta žemės miško žemei (išskyrus nedidelę dalį žemės, esančios ties sklypų šiaurės rytiniu kraštu).
7.10. 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėjai pateikė Tarnybai prašymą, kuriame prašė patikslinti Miškų kadastro duomenis, išbraukiant iš jo Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į Žemės sklypo 1 ir Žemės klypo 2 teritoriją. Pareiškėjai nurodė, kad iš Tarnybos pateiktų duomenų apie Miškų kadastre įregistruotus miško žemės plotus paaiškėjo, jog po 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos miško žemės plotas žemės sklypų teritorijoje, lyginant su 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenimis, žymiai padidėjo. Buvo pastebėta, kad 2006 metais, kai pareiškėjai įsigijo sklypus, jų dalyse, nepripažintose miško žeme, nebuvo miško, augo tik nedideli menkaverčiai krūmai ir smulkūs medeliai. Pareiškėjai tvirtino, jog, pagal 2008 m. inventorizacijos duomenis, minėta teritorija nepagrįstai buvo įregistruota Miškų kadastre kaip miško žemė, patikrinimų metu neteisingai nustatytos žemės naudmenos ir kt.
8. Vertindamas, ar Tarnyba Raštu pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo, teismas vadovavosi Miškų įstatymu, Nuostatais, Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintu Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai yra teisėti, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
9. Dėl pareiškėjų teiginių, kad ginčo žemės sklypai (išskyrus jų nedidelę dalį) nepagrįstai buvo įtraukti į Miškų kadastrą, teismas pabrėžė, jog šie duomenys nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Teismas nurodė, kad ne Tarnyba, o VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko sklypinę ginčo teritorijos inventorizaciją, apie 2008 m. sklypinę miškų inventorizaciją ginčo sklypuose pareiškėjams jau tapo žinoma 2017 metais. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys buvo perduoti Tarnybai 2009 m. birželio 29 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenų perdavimo–priėmimo aktu, o šio akto turinys pareiškėjams vėliausiai tapo žinomas, gavus Tarnybos 2022 m. sausio 5 d. raštą, su kuriuo ir buvo pateiktas minėtas dokumentas. Teismas konstatavo, kad minėtas aktas ir Tarnybos 2009 m. liepos 6 d. sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjams priklausantys žemės sklypai (jų didžioji dalis) buvo įtraukti į Miškų kadastrą pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (t. y. 2009 m. Sprendimas), yra nenuginčyti, todėl laikomi teisingais (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 str. 3 p.).
10. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nagrinėjamo ginčo ribas nepatenka inventorizacijos duomenų ginčijimas, nagrinėjamoje byloje yra pasisakoma tik dėl skundžiamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl ginčo teritorijos įtraukimo į Miškų kadastrą ankstesniais sprendimais.
11. Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl darbuotojų, 2008 m. atlikusių ginčo žemės sklypinę miškų inventorizaciją, klaidų. Teismas atkreipė dėmesį, jog, 2018 m. Urėdijai atlikus 2008 m. miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą ir nustačius 2008 m. miškų inventorizacijos klaidas, Tarnybos direktorius 2018 m. kovo 8 d. priėmė sprendimus Nr. S-1803-21 ir Nr. S-1803-22, kuriais patikslino Miškų kadastro duomenis ginčo teritorijoje, pareiškėjai neginčijo minėtų sprendimų, todėl jie laikomi teisėtais, patvirtinančiais jose nustatytas aplinkybes.
12. Vadovaudamasis Nuostatų 23 punktu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kurių pagrindu keičiami Miškų kadastro duomenys. Teismo vertinimu, pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. prašyme nebuvo išdėstyta, kokį miško dalies plotą jie prašė išbraukti iš Miškų kadastro, nekonkretizuota jo vieta, tik abstrakčiais argumentais ir svarstymais nesutinkama su 2008 m. miškų inventorizacijos duomenimis.
13. Teismas vertino pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. prašyme išdėstytus argumentus, kad 2006 metais žemės sklypų įsigijimo metu toje teritorijoje (t. y. teritorijoje, kuri 2008 metais inventorizuota kaip miškas) nebuvo miško (pareiškėjai teigė, kad iš Pažymos Nr. 127903 matyti, jog didelė žemės sklypų dalis yra apaugusi gelsva augalija, t. y. menkaverčiais krūmais bei medeliais, o toje žemės sklypo dalyje, kuri buvo įregistruota Kadastre kaip miško žemė pagal 1997 m. inventorizacijos duomenis (Pažyma Nr.127901), auga žalios spalvos augalija, t. y. medžiai; pagal užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, 2007 m. gegužės mėnesį miško plotas Žemės sklype 1 sudarė 0,7473 ha, o Žemės sklype 2 – 0,1681 ha; pasak pareiškėjų, tai įrodo, jog nauji Žemės sklypo plotai buvo nepagrįstai įregistruoti Kadastre pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nes vieneri metai yra per trumpas laikotarpis miškui užaugti). Teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti skundžiamo Rašto nepagrįstumą, vadovaujantis pareiškėjų pateikta pažymų ir grafinių duomenų analize bei subjektyviais argumentais dėl miškų žemėlapio fragmente (ortofoto) ir pažymų grafiniuose duomenyse užfiksuotų skirtingų miško teritorijos spalvų, dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų neatitikimo Miškų kadastro duomenims.
14. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Miškų kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, jų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, jog Miškų kadastro duomenys yra neteisingi. Teismas pabrėžė, jog, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, miškui priskiriama ir kita miško augalija, žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai nėra medžių (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).
15. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog, siekiant patikrinti Miškų kadastre registruotų pareiškėjams priklausančių žemės sklypų plotų atitiktį Miškų įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams pagal ankstesnius pareiškėjų prašymus, taip pat ir asmens skundą dėl savavališkai kertamo miško, ginčo teritorijoje buvo atlikti Miškų kadastro duomenų patikrinimai vietoje, patikrinimų rezultatai užfiksuoti patikrinimo aktuose, remiantis juose konstatuotomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (ištraukomis iš Miškų kadastro, taksacinių duomenų išrašais, fotonuotraukomis, patikslinimo planais ir kt.). Teismas nurodė, kad patikrinimų metu nustatyti Miškų kadastro duomenų pokyčiai, be kita ko, vietoje buvusių medynų užfiksuojant kirtavietes, miško aikštę (galbūt sunaikintą mišką), taksaciniuose duomenyse užfiksuoti 2013 metų, 2021 metų miško kirtimų (plynų kirtimų) faktai.
16. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo minėtų patikrinimų pagrindu priimtų sprendimų dėl Miškų kadastro duomenų įrašymo, keitimo (Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. S-1805-19 ir 2021 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. S-2106-45), nekvestionavo jose nustatytų aplinkybių, todėl teismui nebuvo pagrindo jais abejoti. Buvo konstatuota, kad, nenuginčijus minėtų duomenų, pareiškėjų argumentai ir dėl 2008 m. inventorizacijos nepagrįstumo, ir dėl 2009 metais ginčo teritorijos nepagrįsto įtraukimo į Miškų kadastrą yra nepagrįsti.
17. Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose Tarnybos darbuotojai fiksavo skirtingus duomenis, kad nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų dėl neteisėto miško kirtimo žemės sklypuose (2015 metais ir 2021 metais), kad pareiškėjams nebuvo skirtos sankcijos dėl miško kirtimų, kad Tarnyba nereagavo į 2018 m. birželio 4 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose Nr. P-75-01-05 ir Nr. P-75-01-06 nustatytus įpareigojimus pareiškėjams atkurti mišką ir nesiėmė jokių veiksmų dėl galbūt neteisėtai iškirsto tariamo miško atkūrimo, nes jokios sankcijos jiems dėl to nebuvo pritaikytos, nepaneigė nurodytų aplinkybių dėl ginčo teritorijos tinkamo įvertinimo Miškų kadastro duomenų įregistravimo aspektu. Teismas pažymėjo, kad byloje nesprendžiamas ginčas dėl galbūt neteisėtų kirtimų, administracinės atsakomybės ir / ar galbūt padarytos žalos aplinkai, todėl minėtų aplinkybių nustatymas neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Teismas pastebėjo, kad privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos negali paneigti institucijos administraciniais aktais nustatytų faktų, kadangi jos yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, patys savaime nesukeliantys teisinių pasekmių.
18. Teismo įsitikinimu, tai, jog Tarnyba Rašte pripažino, kad dėl kai kurių darbuotojų nepakankamos kompetencijos nagrinėjamoje teritorijoje skirtingais laikotarpiais buvo fiksuotos skirtingos aplinkybės, nesudarė pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus, be kita ko, byloje nustačius, kad Tarnyba reagavo į tai teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad dėl Tarnybos valstybės tarnautojo, 2021 m. balandžio 16 d. atlikusio privataus miško žemės sklypų patikrinimus pareiškėjų žemės sklypuose, veiksmų buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, jam taikyta tarnybinė atsakomybė.
19. Vertindamas pareiškėjų teiginius, kad ginčo teritorijoje buvo leista projektuoti ūkininkų sodybas, teismas nustatė, jog Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 24 d. raštu Nr. 7-622, adresuotu Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriui, neprieštaraujama dėl parinktų ūkininkų sodybų vietų pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose. Tačiau nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog sodybos nepastatytos, jų vietos buvo numatytos teritorijoje, kuri pagal 2007 m. inventorizacijos duomenis nepriskirta miško žemei, toje vietoje miškas inventorizuotas tik 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios duomenys nenuginčyti. Teismas darė išvadą, kad šie pareiškėjų argumentai taip pat nesudarė pagrindo konstatuoti Rašto neteisėtumą. Vadovaudamasis Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, teismas nurodė, kad miško žemės priskiriami ir tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, nėra draudimo miško žemėje nustatyti servitutus, todėl buvo atmesti pareiškėjų skundo teiginiai, jog nustatyto kelio servituto vietoje jokia augalija neaugo ir neauga, todėl nebuvo pagrindo įregistruoti ją kaip miško žemę Miškų kadastre.
20. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba, gavusi jų 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, turėjo organizuoti ginčo teritorijos patikrinimą vietoje ar papildomą patikrinimą (sudaryti galimybes dalyvauti pareiškėjams, teikti paaiškinimus ir pan.), teismas vadovavosi Aprašu, pažymėjo, kad Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje atliekamas, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Teismo vertinimu, pagal Aprašo nuostatas, nėra įtvirtintas privalomas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje – minėtų veiksmų organizavimas priskirtas Tarnybos diskrecijai, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų skundą, pažeidė Apraše įtvirtintas procedūras. Teismas priminė, kad prieš tai buvo organizuoti keli tokio pobūdžio patikrinimai, o pareiškėjai nenuginčijo nei procedūrų, nei jų pagrindu priimtų sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, o Rašte išsamiai išdėstyti atsisakymo tenkinti prašymą argumentai ir įrodymai, nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas.
22. Nenustatęs, jog ginčo Miškų kadastro objektas buvo registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos, kad duomenys, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, būtų buvę klaidingi, taip pat nenustatyta kitų Nuostatų 30 punkte įtvirtintų teisinių Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalies, patenkančios į pareiškėjams priklausančių žemės sklypų teritoriją, išregistravimo iš Miškų kadastro pagrindų, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus. Atmetęs pareiškėjų skundą, teismas konstatavo, kad jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. 23. Pareiškėjai V. D., R. D. ir A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:
24.1. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai neskundė 2009 m. Sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjams priklausantys žemės sklypai įtraukti į Miškų kadastrą. Tuo metu galioję teisės aktai nenustatė valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos specialistų pareigos pranešti žemės savininkui apie atliekamą inventorizaciją. Be to, pareiškėjai sužinojo apie 2009 m. Sprendimą, kai gavo jį kartu su Tarnybos 2022 m. sausio 5 d. raštu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, pareiškėjai neturėjo jokių galimybių apskųsti minėtą administracinį sprendimą, kadangi jau buvo suėjęs naikinamasis 10 metų terminas paduoti skundą. Tačiau minėtos aplinkybės, ydingas teisinis reguliavimas nepaneigia pareiškėjų teisės ginti jų pažeistas teises ir vertinti, kad, nenuginčijus 2009 m. Sprendimo, pareiškėjai netenka teisės kvestionuoti jiems priklausančių žemės sklypų pripažinimo miško žeme.
24.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas Miškų kadastro objektas (taksacinis sklypas), klaidingi ir ar šis objektas registruotas dėl Kadastro tvarkytojo klaidos. Pažymėtina, kad atsakovas, 2018 metais išbraukdamas iš Miškų kadastro sklypų teritorijos dalį, kuri buvo įtraukta į Miškų kadastrą 2009 metais pagal 2008 m. inventorizacijos duomenis, pripažino, jog žemės sklypų teritorijos dalis buvo nepagrįstai įtraukta į Miškų kadastrą 2009 metais, t. y. dėl klaidos. Taigi, nors teismas nurodė, kad nėra pagrindo kvestionuoti 2009 m. Sprendimą, tačiau pats pripažino, jog 2009 metais į Miškų kadastrą įtrauktų žemės sklypų teritorijų dalis nepagrįstai pripažinta miško žeme.
24.3. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Nuostatų 30 punkte nurodyti Miškų kadastro objekto išregistravimo pagrindai. Pareiškėjai nebuvo informuoti apie jiems priklausančių žemės sklypų teritorijų pripažinimą miško žeme pagal 2008 m. sklypinės inventorizacijos duomenis, jie sužinojo apie tai tik 2017 m. gegužės mėn. Ši aplinkybė yra itin svarbi, sprendžiant dėl pareiškėjų objektyvių galimybių teikti įrodymus, pagrindžiančius žemės sklypų teritorijų priskyrimo miško žemei nepagrįstumą. Jeigu pareiškėjai būtų buvę informuoti apie žemės sklypų teritorijų priskyrimą miško žemei 2009 metais, pareiškėjai būtų turėję platesnes galimybes įrodyti tokio priskyrimo nepagrįstumą. Vaizdinių įrodymų pateikimo galimybė, praėjus 8 ir daugiau metų po nepagrįsto ginčo teritorijų įtraukimo į Miškų kadastrą, faktiškai neegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dėl ydingo teisinio reguliavimo (pagal kurį informavimas apie ginčo teritorijų įtraukimą Miškų kadastrą nebuvo privalomas), pareiškėjų galimybė įrodinėti Miškų kadastro objekto išregistravimo pagrindus yra itin ribota.
24.4. Tai, jog pareiškėjų žemės sklypų teritorija, kuri buvo įtraukta į Miškų kadastrą 2009 metais, neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma:
24.4.1. Nepaisant 2013 metais atlikto augusių krūmynų išvalymo miško žeme pripažintoje teritorijoje, 2015 m. liepos 22 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje nebuvo nustatyta neteisėtų miško kirtimų, taip pat nenustatyta jokių kitų pažeidimų. Ši aplinkybė turėjo būti įvertinta, kadangi ji patvirtina, jog 2015 metais pareiškėjų sklypuose nebuvo nei miško, nei kokių nors tariamo miško kirtimą pagrindžiančių įrodymų;
24.4.2. 2021 balandžio 16 d. Tarnybai atlikus patikrinimą, patikrinimo dokumentacijoje nustatyta, kad nėra jokių neteisėtų miško kirtimų, kitų pažeidimų, tai įrodo, kad ginčo teritorijose nebuvo miško;
24.4.3. Nors 2018 metais atlikto patikrinimo dokumentacijoje buvo užfiksuoti galbūt neteisėti tariamo miško kirtimai, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad skirtingais laikotarpiais atliktų patikrinimų vietoje duomenys skiriasi, todėl negali būti laikomi patikimais. Minėta, kad pirmojo patikrinimo metu 2015 metais nenustatyta jokių pažeidimų;
24.4.4. Pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, miško žeme buvo pripažinta iš esmės visa žemės sklypų teritorija, tačiau 2018 metais Tarnyba išbraukė iš Kadastro teritorijos dalį, tai reiškia, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjų žemės sklypų teritorijos dalis nepagrįstai įtraukta į Miškų kadastrą 2009 metais;
24.4.5. Nuo 2021 m. liepos 13 d. pareiškėjų žemės sklypų teritorijoje, kuri įtraukta į Miškų kadastrą kaip miško žemė, yra registruotos Elektros tinklų apsaugos zonos, t. y. nutiesti požeminiai elektros tinklai (pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus) ir pažymi, kad apie inžinerinių tinklų įregistravimą pareiškėjai sužinojo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme). Pagal teisės aktų reikalavimus, miško žemėje draudžiama statyti statinius, tiesti inžinerinius tinklus ir kt. Nors Tarnyba nurodo, kad nuo 2009 metų į Miškų kadastrą įtrauktos pareiškėjų žemės sklypų teritorijos yra miško žemė, tačiau Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įrenginėja inžinerinius tinklus, taigi nebūtų logiška, jei šios teritorijos atitiktų miško žemei keliamus reikalavimus.
24.5. Šie įrodymai pagrindžia, kad žemės sklypų teritorijoje, pripažintoje miško žeme ir įrašytoje į Miškų kadastrą 2009 metais, jokie medžių savaiminukai ar kita augalija, sudaranti pagrindą ne miško žemę pripažinti miško žeme, faktiškai neaugo ir neauga. Teisiškai nepagrįsta iš pareiškėjų reikalauti įrodyti tai, ko neįmanoma įrodyti, kadangi, atsižvelgiant į ginčo specifinę situaciją, būtent atsakovas privalo pagrįsti, kad pareiškėjų sklypų dalys 2009 metais atitiko miško žemei keliamus reikalavimus. Nesant jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, visi neaiškumai aiškintini palankiai pareiškėjams.
25. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis ir akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą itin panašiose bylose. Apeliantai vertina ginčo situaciją kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidas ir, pagal Nuostatų 30 punktą, siekia ištaisyti šias klaidas, tačiau apeliantų prašymas, susijęs su ribų pakeitimu, turi būti vertinamas kaip esminių Miškų kadastre esamų rodiklių pakeitimas. Nuostatų 33.3 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys keičiami, atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys.
25.2. Dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad jų žemės sklypuose (miško žemėje) nutiesti elektros tinklai, atsakovas pažymi, kad tokie veiksmai atlikti, neatsižvelgus į Miško kadastro duomenis ir neatlikus kitų pagal teisės aktų reikalavimus privalomų veiksmų.
25.3. Į bylą yra pateikti visi įrodymai, t. y. grafiniai ir atributiniai (aprašomieji taksaciniai) 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, kurie patvirtina, jog 2008 metais apeliantų žemės sklypuose augo medynas. Tarnyba neprivalo pateikti 2008–2009 metais atliktų sklypų apžiūrų aktų ir pan. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-358 patvirtintos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro funkcionavimo koncepcijos 4.2.1 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys atnaujinami, atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, kai ją vykdę fiziniai ar juridiniai asmenys nustatyta tvarka perduoda, o kadastro tvarkymo įstaiga priima grafinius bei atributinius taksacinių sklypų inventorizacijos duomenis.
25.4. Akcentuotina, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu Urėdija), 2008 metais atlikęs valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, duomenų perdavimo–priėmimo aktu perdavė inventorizacijos duomenis Tarnybai, kaip Miškų kadastro tvarkytojai. Tarnyba negalėjo daryti įtakos 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos procesui ir rezultatams. Apeliantai patys, savo aktyviais veiksmais galbūt neteisėtai nuolat kirsdami 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotą medyną, neteko galimybės įrodinėti, kad faktinė situacija ginčo teritorijoje buvo kitokia, nei fiksuota 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pakartodama pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus, Urėdija pažymi, kad byloje pateikti grafiniai, atributiniai (aprašomieji taksaciniai) 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, kurie patvirtinta, jog 2008 metais pareiškėjų žemės sklypuose augo medynas, todėl pareiškėjų teiginiai, jog tokių duomenų nėra, yra klaidinantys ir nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 27. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. gegužės 18 d. rašto Nr. (39.4)-R2-1368 „Dėl prašymo patikslinti taksacijos duomenis Miškų valstybės kadastre“ teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti Tarnybą patikslinti Miškų kadastro duomenis.
28. Valstybinė miškų tarnyba ginčijamu Raštu netenkino pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. prašymo patikslinti Miškų kadastro duomenis ir išbraukti iš Miškų kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į pareiškėjų žemės sklypų teritorijas, kadangi Tarnyba nenustatė, jog 1997 m. ir 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys (įskaitant ir Tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. S-1805-19 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ bei 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. S-2106-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ patikslintus Miškų kadastro duomenis), informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas Miškų kadastro objektas, yra klaidingi, kad Miškų kadastro objektas registruotas dėl šio kadastro tvarkytojo klaidos, o taip pat nenustatė jokio kito teisinio pagrindo keisti Miškų kadastro duomenis ir / ar išregistruoti kadastro objektą, t. y. Tarnyba nenustatė nė vieno iš Nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų.
29. Įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą. Teismas, be kita ko, nustatė, kad, pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, didžioji pareiškėjų žemės sklypų dalis priskirta miško žemei, kuri 2009 metais įregistruota Miškų kadastre. Teismas vertino aplinkybes, kad pareiškėjai neginčijo jokių sprendimų, kuriais pareiškėjų žemės sklypų dalys įregistruotos Miškų kadastre, taip pat sprendimų, kuriais Miškų kadastro duomenys buvo tikslinami, Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo patikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, kadangi pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, jog Miškų kadastro objektas, t. y. Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalys, patenkančios į pareiškėjams priklausančių žemės sklypų teritoriją, buvo registruotas dėl Tarnybos klaidos ar kad duomenys apie pareiškėjų žemės sklypuose esantį mišką ir miško žemę būtų buvę klaidingi.
30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jie neturėjo jokių objektyvių galimybių ginčyti 2009 metais priimtą administracinį sprendimą, kuriuo 2008 m. sklypinės inventorizacijos duomenų pagrindu pareiškėjų žemės sklypuose buvęs tariamas miškas buvo įregistruotas Miškų kadastre. Pareiškėjai teigia, kad aplinkybė, kad jie nėra nuginčiję Miškų kadastro duomenų ar jų žemės sklypuose atliktų Miškų kadastro duomenų patikrinimų vietoje rezultatų, nepaneigia jų teisės siekti ištaisyti padarytas klaidas ir ginti pažeistas teises. Pareiškėjai tvirtina, kad 2008 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu, apie kurią jie nebuvo informuoti, buvo padarytos klaidos ir dėl to beveik visa pareiškėjų žemės sklypų teritorija nepagrįstai priskirta miško žemei. Pareiškėjai nurodo, kad jie objektyviai neturi galimybių pateikti įrodymus apie 2008 m. sklypinės inventorizacijos metu buvusią augmeniją ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant, ar pareiškėjų žemės sklypuose esančios teritorijos atitiko miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėjų vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjų žemės sklypų teritorija, kuri buvo įtraukta į Miškų kadastrą 2009 metais, neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Byloje nustatyta, kad:
32.1. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (2022 m. balandžio 15 d. išrašas), pareiškėjams V. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso 2,8469 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šiame žemės sklype miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre, sudaro 2,1969 ha.
32.2. Pareiškėjui A. D. nuosavybės teise priklauso 3,2092 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šiame žemės sklype miško plotas, įregistruotas Miškų kadastre, sudaro 2,46563 ha.
32.3. Remiantis Miškų kadastro tekstiniais ir grafiniais duomenimis, į Žemės sklypą 1 patenka miško plotai, priskirti Anykščių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 316, 317, 319, 355 taksaciniams miško žemės sklypams, į Žemės sklypą 2 patenka miško plotai, priskirti Anykščių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 316, 317, 318, 319, 355 taksaciniams miško žemės sklypams.
32.4. Įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, į pareiškėjams priklausančią žemės sklypų teritoriją patenkanti miško žemės plotų dalis buvo registruota Miškų kadastre 2003 metų spalio 16 d., remiantis 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenimis (inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu Urėdija)). 2009 m. liepos 6 d. miško žemės plotai buvo įregistruoti pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
32.5. Iš Pažymos apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (Miškų žemėlapio fragmento) Nr. 127901 matyti, kad, pagal 1997 m. sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, pareiškėjų žemės sklypuose buvo nedidelė miško žemės dalis (miškas užfiksuotas ties žemės sklypų kraštais iš šiaurės rytinės ir pietvakarių pusės). Iš Pažymos apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (Miškų žemėlapio fragmento) Nr. 127902 matyti, jog, pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, didžioji žemės sklypų dalis priskirta miško žemei (išskyrus nedidelę žemės, esančios ties sklypų šiaurės rytiniu kraštu, dalį).
32.6. Pareiškėjai kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą su 2017 m. gegužės 31 d. prašymais dėl 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikslinimo žemės sklypų teritorijoje. Urėdija, atlikusi 2008 m. miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą ginčo teritorijoje, 2018 m. vasario 23 d. raštais Nr. S-295 ir Nr. S-296 kreipėsi į Tarnybą dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo, siūlė išbraukti iš Miškų kadastro miško žeme inventorizuotas žemės ūkio naudmenas, kurios sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo neapaugusios miško augalija ir negalėjo būti priskirtos miško žemei, pateikdama, be kita ko, Miškų kadastro duomenų tikslinimo planus.
32.7. Tarnyba patikslino Miškų kadastro duomenis pagal Urėdijos 2018 m. vasario 23 d. raštais Nr. S-295 ir Nr. S-296 pateiktus duomenis. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Nuostatų 3, 23 ir 33.3 punktais, Aprašo 4.1. ir 12 punktais, 2018 m. kovo 8 d. sprendimais Nr. S-1803-21 ir Nr. S-1803-22, patikslino Miškų kadastro duomenis Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 13, 17 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus (t. y. iš Žemės sklypo 2 išbraukė 0,61 ha, o iš Žemės sklypo 1 – 0,63 ha miško žemės) ir 2018 m. kovo 26 d. raštais Nr. R6-1533 ir Nr. R6-1534 informavo pareiškėjus apie Miškų kadastro duomenų patikslinimą jų žemės sklypuose (pareiškėjai neginčijo sprendimų, kuriais buvo patikslinti Miško kadastro duomenys, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais).
32.8. Tarnyba, reaguodama į pareiškėjo A. D. 2018 m. balandžio 18 d. prašymą, kuriame, be kita ko, prašoma pateikti informaciją ir nurodyta, kad Žemės sklypas 2 nepagrįstai priskirtas miško žemei, 2018 m. gegužės 9 d. atliko Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje (Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2), kurio metu nustatė, kad Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 11, 12 ir 13 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir tik pagal faktinę situaciją Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 11, 12 ir 13 taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys yra pasikeitę.
32.9. Tarnybos direktorius, atsižvelgęs į 2018 m. gegužės 9 d. patikrinimo rezultatus, 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. S-1805-19 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ nustatė, kad Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 11, 12 ir 13 taksacinių sklypų duomenys tikslintini, išskiriant 3,206 ha ploto teritoriją kaip savaiminį medyną, 1,476 ha teritoriją – kaip kirtavietę, 0,469 teritoriją – kaip miško aikštę (galbūt sunaikintas miškas), suteikiant šiai teritorijai (duomenys neskelbtini) kvartalo 55 taksacinio sklypo numerį, prijungiant 0,459 ha teritoriją prie 19 taksacinio sklypo, ir patikslino šiuos duomenis pagal pridedamus dokumentus (Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1257). Pareiškėjai buvo informuoti apie minėtą sprendimą Tarnybos 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (39.6)-R2-859.
32.10. Tarnyba, reaguodama į jai pagal kompetenciją persiųstą nagrinėti skundą dėl galbūt savavališkai kertamo miško pareiškėjų žemės sklypuose, 2021 m. birželio 7 d. atliko pakartotinį Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksaciniuose sklypuose, kurio metu nustatė, kad tikrinami taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir tik pagal faktinę situaciją Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys yra pasikeitę.
32.11. Tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. S-2106-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ nustatyta, kad Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 312a, 312b, 313 taksacinių sklypų duomenys tikslintini pagal Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2021 m. birželio 7 d. akto Nr. 1799 duomenis (šiame patikrinimo akte detalizuotas miško žemės naudmenos pokytis tikrinamuose taksaciniuose sklypuose iš medyno / kirtavietės į miško aikštę (galbūt sunaikintą mišką)), šie duomenys buvo patikslinti. Šis administracinis sprendimas su priedais bei kitais dokumentais buvo išsiųstas pareiškėjams kartu su Tarnybos 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr. (39.4)-R2-41 „Dėl informacijos pateikimo“ (pareiškėjai neginčijo šio sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais).
33. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.
34. Nuostatų 30 punkte nustatyti atvejai, kai kadastro objektas išregistruojamas. Prie tokių atvejų, be kita ko, priskiriami atvejai, jeigu paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3. papunktis), taip pat jeigu paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4. papunktis). Pagal Nuostatų 36 punktą, nustačius, kad kadastro duomenys klaidingi, netikslūs ar neišsamūs (toliau – netikslūs), kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.
35. Pareiškėjai 2022 m. balandžio 19 d. prašyme, prašydami Tarnybos patikslinti Miško kadastro duomenis, nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamiesi jie teikia tokį prašymą, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad, pareiškėjų teigimu, į žemės sklypų teritoriją patenkančios atitinkamų taksacinių sklypų dalys niekada neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų, todėl šios dalys nepagrįstai pripažintos miško žeme ir nepagrįstai įregistruotos Miško kadastre. Taigi pareiškėjai, teikdami minėtą prašymą, iš esmės vadovavosi tuo, kad dokumentai, kuriais remiantis buvo registruotas kadastro objektas (jo dalis), yra (buvo) klaidingi.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjai jau kelis kartus kėlė klausimą dėl miško žemės plotų ginčo teritorijoje patikslinimo, atlikus atitinkamus veiksmus, nagrinėjant pareiškėjų prašymus, buvo priimti Tarnybos sprendimai (2018 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. S-1803-21 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, 2018 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. S-1803-22 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. S-1805-19 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, 2021 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. S-2106-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“), kurie nebuvo ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Minėta, kad šiais sprendimais buvo patikslinti atitinkami taksacinių sklypų, dėl kurių vyksta ginčas ir šioje byloje, duomenys, tačiau pareiškėjai, neginčiję minėtų sprendimų (jų dalių), 2022 m. balandžio 19 d. prašyme iš naujo kelia klausimą dėl nepagrįsto žemės sklypų dalių priskyrimo miško žemei.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl į žemės sklypų teritoriją patenkančių atitinkamų taksacinių sklypų dalių pripažinimo miško žeme ir įregistravimo Miškų kadastre buvo žinomos (turėjo būti žinomos) pareiškėjams 2018 metais ir 2021 metais, kai buvo sprendžiami klausimai dėl atitinkamų taksacinių sklypų duomenų tikslinimo ir priimti minėti Tarnybos sprendimai. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjai, teikdami 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, pateikė Tarnybai naujus įrodymus, kurie galėtų pagrįsti, kad 2008 m. inventorizacijos metu gauti duomenys, kuriais remiantis miško žemė buvo įregistruota Miškų kadastre, ir kiti duomenys, kuriais remiantis buvo atliekamas duomenų tikslinimas 2018 metais ir 2021 metais, buvo klaidingi. Taigi byloje nenustatyti objektyvūs įrodymai, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra Nuostatų 30 punkte nustatyti pagrindai, kai kadastro objektas gali būti išregistruojamas.
38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė byloje taikytinų teisės aktų nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti jį ir įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjų prašomus atlikti veiksmus. Taigi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
39. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. D., R. D. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis