2020-09-02 Nr. AB-15831-3-62-3-02479-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1421-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02479-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala atsirado dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Paaiškino, kad nuo 2008 m. spalio 14 d atlieka bausmę Alytaus PN, nuo 2017 m. gegužės 4 d. jam buvo nustatyta, kad serga (duomenys neskelbtini). Teigė, jog nuo 2018 m. spalio 5 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytoja infektologė D. V., pareiškėjui paskyrė gydymą (duomenys neskelbtini) vaistais „Truvada“ bei „Rezolsta“. Skirdama pareiškėjui vaistus, infektologė paaiškino, kaip juos reikia gerti, nurodė, jog gydymo nutraukti negalima nei vienos dienos. Vartojant šiuos vaistus padaugėja (duomenys neskelbtini) ląstelių skaičius, sumažėja (duomenys neskelbtini) koncentracija kraujyje ir tikimybė susirgti bet kuria (duomenys neskelbtini) liga, taip pat sumažėja mirties nuo šios ligos rizika. Gydytoja pabrėžė, jog šios ligos kontrolė yra labai svarbi.

3. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. jam šie vaistai nebuvo išduoti, todėl jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2018 metų vasario mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaistas „Truvada“ yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų pradedant (duomenys neskelbtini) gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki 2 kartų lyginant su ankstesniais metais.

Labai stipriai išaugus šio vaisto poreikiui, „Truvada“ vaistų gamintojas negalėjo visiškai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaistu kiekiu. Pažymėjo, kad Lietuvoje yra daug kitų vaistų, skirtų (duomenys neskelbtini) gydymui, esant vieno ar kito vaisto nuo (duomenys neskelbtini) trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis pas gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą, kad jam būtų parinktas kitas vaistas vietoje trūkstamo. Sutartis su vaistu tiekėju buvo sudaryta 2018 m. gegužės 17 d., kuri galioja iki 2019 m. gegužės 17 d.

Pastebėjus, kad padidėjo vaisto „Truvada“ paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami atitinkamai didesniais kiekiais. Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 12 d. informavo UAB „Tamro“, kad per mėnesį reikės 60 dėžučių. Tiekėjas rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių, todėl nuo 2018 m. spalio 8 d iki 2018 m. spalio 16 d. Alytaus PN šio vaisto atsargų pritrūko. Paaiškino, kad UAB „Tamro“ vadybininkas 2018 m. spalio 8 d. 10.45 min. paskambino ir informavo, jog vaistų neturi, kadangi baigėsi jų atsargos Lietuvoje. UAB „Tamro“ neužtikrino vaisto tiekimo Alytaus PN.

Vaistai buvo pristatyti 2018 m. spalio 16 d. Atsakovo atstovas teigė, jog vaistų „Rezolsta“ visada turi, tik šiuo atveju jo nedavė, kadangi vaistai „Truvada“ ir „Rezolsta“ turi būti geriami kartu dėl sėkmingesnio gydymo efekto. Nuo 2018 m. spalio 16 d. pareiškėjas gauna abejus vaistus. Pažymėjo, kad A. S. buvo informuotas dėl sutrikusio vaisto tiekimo Lietuvoje ir, kad Alytaus PN šio vaisto neturės, todėl jis galėjo kreiptis į gydytoją, kad „Truvada“ vaistas būtų pakeistas kitu. Teigė, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 Eur neturtinei žalai už 2018 m. spalio 8 d. – 2018 m. spalio 15 d. laikotarpį atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, (toliau – ir Aprašas) 4 punkte ir 19–20 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad Alytaus PN turi pareigą aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2008 m. spalio 5 d. buvo paskirtas gydymas vaistais „Truvada“ ir „Rezolsta“, atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Alytaus PN neišdavė paskirtų „Truvada“ bei Rezolsta“ vaistų. Atsakovo atstovas nurodė, kad vaistai „Truvada“ pareiškėjui nebuvo išduoti, nes labai stipriai išaugus šio vaisto poreikiui, „Truvados“ vaistų gamintojas negalėjo visiškai aprūpinti vaistais Alytaus PN. Paaiškino, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. vaistų tiekėjas UAB „Tamro“ buvo informuotas, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių, tačiau rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių, todėl nuo 2018 m. spalio 8 d iki 2018 m. spalio 16 d. Alytaus PN šio vaisto atsargų pritrūko; teigė, jog vaistų „Rezolsta“ visada turi, tačiau šiuo atveju jų pareiškėjui nedavė, nes vaistai „Truvada“ ir „Rezolsta“ dėl sėkmingesnio gydymo efekto turi būti geriami kartu; nuo 2018 m. spalio 16 d. pareiškėjas gauna abejus vaistus.

9. Teismas konstatavo, kad iš į bylą pateiktos 2018 m. lapkričio 12 d. Atsargų apskaitos kortelės 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu matyti, jog Alytaus PN vaistų „Truvada“ atsargų, atitinkančio bent vieno mėnesio poreikį, kiekio neturėjo, kaip to reikalauja Aprašo 19 punktas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neaprūpino pareiškėjo „Truvada“ ir „Rezolsta“ vaistais, todėl ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. yra pagrindas konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme ir yra pagrindas neturtinei žalai kilti.

10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 7 dienas nebuvo išduoti paskirti vaistai, todėl sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo pobūdį, trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas vertino, kad vaistų neišdavimas 7 dienas sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog vaistų neišdavimas 7 dienas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, taip pat nenustatyta, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 5 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo yra priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti.

13. Atsakovo atstovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo neturtinės žalos atsiradimą nulemti galintys veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

14. Atsakovo atstovas, pakartodamas argumentus, pateiktus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog 2018 metų vasario mėn. Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki 2 kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus „Truvados“ poreikiui, galimai šio vaisto gamintojas negalėjo pilnai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaisto kiekiu, kad būtų visiškai patenkintas poreikis. Pažymėjo, kad Lietuvoje yra kitų vaistų skirtų (duomenys neskelbtini) gydymui. Sutartis su vaistų tiekėju „Tamro“ sudaryta 2018 m. gegužės 17 d. ir galioja iki 2019 m. gegužės 17 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto „Truvada“ paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami atitinkamai didesniais kiekiais. Rugsėjo 12 d. UAB „Tamro“ buvo informuota, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių. Tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių, todėl pritrūko šio vaisto atsargų nuo spalio mėn. 8 d. iki spalio mėn. 16 d. UAB „Tamro“ vadybininkas T. M. paskambino spalio 8 d. ir pasakė kad vaistų neturi, baigėsi vaisto atsargos Lietuvoje. UAB „Tamro“ neužtikrino vaistų tiekimo Alytaus PN. Pats vadybininkas vaistą pristatė tik spalio 16 d. Abu vaistai „Truvada“ ir „Rezolsta“ turi būti geriami kartu dėl sėkmingesnio gydymo efekto. Nuo spalio 16 d. pareiškėjas gauna abu vaistus. Pareiškėjas buvo informuotas, kad buvo sutrikęs vaisto „Truvada“ tiekimas Lietuvoje, ir kad Alytaus PN neturės šio vaisto, taigi pareiškėjas turėjo kreiptis į gydytoją, jog „Truvada“ vaistas būtų pakeistu kitu vaistu.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų. Pažymi, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

16. Pareiškėjas A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pagal CK 6.271 straipsnį priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjui, kuris serga (duomenys neskelbtini), Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neišdavė gydytojų paskirtų vaistų „Truvada“ ir „Rezolsta“, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 100 Eur kompensaciją.

19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad pareiškėjo argumentai apie jam padarytą neturtinę žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais, nėra neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, be to, vaistų „Truvada“ teikimo neužtikrino UAB „Tamro“ ir pareiškėjas, sužinojęs, kad trūksta vaisto „Truvada“, turėjo kreiptis į gydytoją, kad „Truvada“ vaistas būtų pakeistu kitu vaistu.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

21. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 str.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

22. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui gydytojų paskirtų vaistų neišdavimu, nesutiktina su atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina atsakovo atstovas, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius, byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui neišdavus vaistų „Truvada“ ir „Rezolsta“ ginčo laikotarpiu.

23. Primintina, kad viena iš pagrindinių atsakovo atstovo Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 p.). Aprašo 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020).

24. Pažymėtina, kad šiuo atveju Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020). Taigi Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti jo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020).

25. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, be kita ko, pagrįstai nustatė, kad Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d iki 2018 m. spalio 16 d. vaisto „Truvada“ atsargų pritrūko, ir nors atsakovo atstovas teigė, jog vaistų „Rezolsta“ visada turi, tačiau šiuo atveju jų pareiškėjui nedavė, motyvuodamas aplinkybe, kad vaistai „Truvada“ ir „Rezolsta“ dėl sėkmingesnio gydymo efekto turi būti geriami kartu (b. l. 13–16). Taigi konstatuotina, kad pats atsakovo atstovas pats pripažino, jog nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. vaisto „Truvada“ teikimas Alytaus PN buvo sustabdytas ir atsargų Alytaus PN neturėjo (b. l. 17, 27), o vaisto „Rezolsta“ atsakovo atstovas pareiškėjui nedavė, teigdamas, jog vaistai „Truvada“ ir „Rezolsta“ turi būti geriami kartu dėl sėkmingesnio gydymo efekto (b. l. 15). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, visiškai pagrįstai ir teisingai sprendė, kad Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neaprūpino pareiškėjo „Truvada“ ir „Rezolsta“ vaistais. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų ir įrodymų atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nepateikė.

26. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas, žinodamas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką, matydamas keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą, turėdamas savo įstaigoje sergančių nuteistųjų sąrašus ir duomenis apie paskirtą gydymą bei numanydamas apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų, kaip tai numato Aprašo nuostatos. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2018 metų vasario mėn. Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką, todėl šio vaisto poreikis padidėjo iki 2 kartų ir šio vaisto gamintojas galimai negalėjo pilnai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje.

27. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (7 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai „Truvada“ ir „Rezolsta“), ir yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus) (kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme), tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, o šios išvados nepaneigia apelianto nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, šioje administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas ir jo mažinti ar visiškai nepriteisti žalos atlyginimo pinigais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

32. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė