036f5cec-da68-474c-91c8-b08c6980f2c8 · Tauragės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-390-760/2020 Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00044-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.1.; (S) 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.1.8. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Jovitai Gečienei, dalyvaujant prokurorei I. P., gynėjui advokatui R. V., vertėjai V. M., kaltinamiesiems D. M. (D. M.), N. R. (N. R.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

M. (D. M.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį; N. R. (N. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai 2020 m. birželio 22 d. priėmė teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kuriuo D. M. ir N. R. pripažino kaltais pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, paskyrė bausmes – baudas ir konfiskavo pripučiamÄ valtį su pakabinamu varikliu. D. M. pateikė teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ , nurodė, kad jis nesutinka su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. 2020 m. birželio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios.

Baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės teisme. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., apie 11 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, D. M. ir N. R., veikdami kartu, plaukdami valtimi per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , iÅ¡ Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantÄ , neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktÄ , perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Kaltinamasis D. M. pripažino kaltę visiÅ¡kai, nurodė, kad gailisi padaręs nusikaltimÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 28 d. drauge su pusbroliu N. R. motorine valtimi iÅ¡plaukė žvejoti. PrieÅ¡ tai paskambino Rusijos Federacijos pasieniečiams ir pranešė apie žvejybÄ . Žvejojo Nemuno upėje. Plaukiant, valties variklis kliudė akmenį, todėl nutarė sustoti ir jį apžiÅ«rėti. IeÅ¡kodami tinkamos vietos sustojimui, įplaukė į Lietuvos Respublikos teritorijÄ . Nematė skiriamųjų ženklų, tačiau suprato, kad yra Lietuvos teritorijoje.

Valtimi priplaukus krantÄ , netrukus atplaukė Lietuvos pasieniečiai ir juos sulaikė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. M. taip pat pripažino kaltę. Teigė, kad 2020 m. gegužės 28 d., apie 8 val. ryto su N. R. valtimi iÅ¡plaukė žvejoti. Plaukė Nemuno upe aukÅ¡tyn. Valtis užplaukė ant akmens, nusprendė apžiÅ«rėti variklį. IeÅ¡kodamas tinkamos vietos sustoti, plaukė toliau. Plaukdamas kairėje Nemuno kranto pusėje matė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus. Matė prie kranto stovintį tarnybinį katerį, o ant kranto pareigÅ«nus.

P. N. upėje raudonos spalvos plÅ«durÄ , N. R. pasiÅ«lė nuplaukti į Merguvos ežerÄ , nes ten gerai kimba žuvys. Pagalvojo, kad pažvejos ir tuo pačiu patikrins variklį. N. R. ranka rodė kur plaukti, kad neužplauktų ant akmenų. Plaukiant matė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus. Manė, kad pasieniečiai jų nepastebės ir užmetę kelis kartus meÅ¡keres grįš į NemunÄ ir plauks aukÅ¡tyn link Å eÅ¡upės upės. Tačiau juos pastebėjo ir sulaikė pasienio pareigÅ«nai (I t. b.l. 104-105,109-110).

K. N. R. pripažino kaltę visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , kartu su pusbroliu D. M., jo valtimi plaukė Nemuno upe. Valtį vairavo D. M.. P. N. iÅ¡siÅ¡akojimÄ , valties variklis užkliuvo už akmens. Nusprendė sustoti ir apžiÅ«rėti variklį. Paplaukę dar apie 100 metrų, sustojo. D. M. apžiÅ«rėjo variklį, jis pradėjo žvejoti. Suprato, kad yra Lietuvos teritorijoje. Netrukus priplaukė Lietuvos pasieniečių kateris, patikrino jų dokumentus ir juos sulaikė. Gailisi padaręs nusikaltimÄ .

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. R. pripažino kaltę, davė iÅ¡samesnius parodymus. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 8 val. ryto kartu su D. M. iÅ¡plaukė žvejoti. P. N., D. M. užplaukė ant akmens, nusprendė apžiÅ«rėti variklį. P. N. upėje raudonos spalvos plÅ«durÄ , jis pasiÅ«lė D. M. pabandyti nuplaukti į Merguvos ežerÄ , nes ten labai gerai kimba žuvys. Žinojo, kad kairėje Nemuno pusėje yra Lietuvos Respublika, tačiau susigundė. Plaukiant matė krante esančius Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus.

Manė, kad pasieniečiai jų nepastebės. Jis užmetė meÅ¡kerę. Netrukus priplaukė kateriu Lietuvos pasienieniečiai ir juos sulaikė (II t. b.l. 48-49, 53-55). Įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta Å¡ia bylos medžiaga: IÅ¡ 2020 m. gegužės 28 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigÅ«no P. A. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., 11 val. 27 min., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tarp valstybės sienos ženklų (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo sistemos UNISAS pagalba, buvo pastebėta aukÅ¡tyn Nemuno upe plaukianti motorinė valtis su dviem asmenimis, kurie ties Merguvos ežero žiotimis neteisėtai kirto valstybės sienÄ , pasukdami į Merguvos ežerÄ .

Patikrinus asmenis nustatė, kad tai (duomenys neskelbtini) piliečiai D. M. ir N. R. (I t., b. l. 8). Iš 2020 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie Nemuno upės ir Merguvos ežero žiočių (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) rasta prišvartuota valtis su pakabinamu varikliu (I t., b. l. 10-16). Iš objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. gegužės 28 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašas.

Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., 11:17:09 val., Nemuno upe normaliu greičiu plaukia pripučiama valtis su pakabinamu varikliu, kurioje sėdi du asmenys. 11:18:32 val. valtis su asmenimis priplaukia raudonos spalvos plÅ«durÄ ir plaukia kairiojo Nemuno kranto link. 11:18:56 val. valtis su asmenimis nusuka į kairę pusę ir plaukia link Lietuvos Respublikos Nemuno upės kranto. 11:19:29 val. valtyje sėdintys asmenys plaukia link Merguvos ežero. 11:20:26 val. valtis su asmenimis įplaukia į Merguvos ežerÄ . 11:23:09 val. valtis plaukia link Merguvos ežero kranto. 11:23:30 val. valtis su dviem asmenimis prisiÅ¡vartuoja prie Merguvos ežero kranto.

Abiejuose krantuose matosi valstybės sienos apsaugos zonos geltonos spalvos ženklai. 11:31:31 val. atplaukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos kateris (I t., b. l. 20-33). Iš daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo apžiūrėta sulaikyta valtis. Ji pilkos spalvos, pripučiama. Valtyje rasti pritvirtinti du irklai, du suoliukai. Prie valties galo pritvirtintas variklis „Yamaha“, ant sraigto nustatytas nedidelis įbrėžimas (I t., b. l. 37-45). Iš asmens kratos protokolo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. iš D.

M. buvo paimti: jo asmens dokumento kopija, valties dokumentas, leidimas žvejybai (I t., b. l. 69-70). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad sulaikyta pripučiama valtis „Navigator“ priklauso kaltinamajam D. M.. Taip pat, jam buvo iÅ¡duotas leidimas žvejybai Rusijos vandenyse, pasienio upėse, ežeruose (I t., b. l. 81-86). L. P. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d., vykdė tarnybÄ Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje. Apie 09.18 val., per vaizdo stebėjimo sistemÄ UNISAS, pastebėjo, kad Rusijos Federacijos pusėje, Nemuno upės krante, ties valstybės sienos ženklu (duomenys neskelbtini) nusileido valtis ir plaukė aukÅ¡tyn Nemuno upe.

Valtyje buvo du žmonės. Valtis sustojo ties valstybės sienos ženklu 441, kur žvejojo iki 10.00 val. Po to valtis nuplaukė aukÅ¡tyn upe ir asmenys žvejojo prie ženklo 438 iki 11.00 val. Tada valtis pajudėjo aukÅ¡tyn upe ir plaukė nesustodama. VisÄ tÄ laikÄ valtis su asmenimis buvo stebima vaizdo stebėjimo sistemos pagalba. Minėta valtis praplaukė pro pasienio sargybÄ , kuri tuo metu buvo valčių prieplaukoje ir ruošėsi vykdyti tarnybÄ su tarnybiniu kateriu. Apie 11.27 val. pastebėjo, kad ties Merguvos ežero žiotimis prie valstybės sienos ženklo 430, valtis neteisėtai kirto valstybės sienÄ pasukdama į Merguvos ežerÄ .

Apie tai informavo artimiausiÄ sargybÄ , kuri nustatė, kad Lietuvos valstybės sienÄ perėjo (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 51). L. Å . S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. dirbo Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje. Apie 11 val. 30 min., vykdė sargybÄ kateriu Nemuno upėje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose. Užkardos budėtojas informavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, Nemuno upe atplaukia guminė valtis su dviem asmenimis ir nurodė juos stebėti.

Matė kaip valtis nuplaukė link Nemuno upės ir Merguvos ežero žiočių ir įplaukė į Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį Merguvos ežerÄ . Valtis plaukė su užvestu varikliu. Ä®plaukę į ežerÄ , paplaukė apie 200 metrų ir sustojo prie kranto. Vienas valtyje buvęs asmuo apžiÅ«rinėjo variklį, o kitas pradėjo žvejoti. Jų valtis buvo apie 1.5 metro atstumu nuo kranto. Priplaukę prie jų nustatė, kad tai (duomenys neskelbtini). PapraÅ¡ius pateikti dokumentus, vienas jų pateikė (duomenys neskelbtini) pasÄ , o kitas paso kopijÄ .

Pase nebuvo nei vizų, nei spaudų, kad jie bÅ«tų teisėtai perėję valstybės sienÄ . PareigÅ«nas teigė, kad Lietuvos – Rusijos siena, t. y. Nemuno upės farvateris žymimas raudonos ir žalios spalvos plÅ«durais. Ant krantų tiek Lietuvos, tiek Rusijos pusėje yra ženklai žymintys Lietuvos ir Rusijos valstybių teritorijas. P. N. jie yra gerai matomi. Artimiausias ženklas žymintis Lietuvos RespublikÄ yra ties Merguvos ir Nemuno žiotimis. Kaltinamieji plaukdami Nemuno upe nuo Sovetsko iki Bitėnų turėjo matyti valstybinius ženklus tiek krante, tiek vandenyje (I t. b.l. 48-49).

IÅ¡ D. M. ir N. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolų nustatyta, kad jie parodė vietÄ Nemuno ir Merguvos sankirtoje, kur neteisėtai įplaukė į Lietuvos Respublikos valstybės teritorijÄ . Å ioje vietoje aiÅ¡kiai matyti Nemuno upės farvateris, kurį žymi raudonos ir žalios spalvos plÅ«durai. Ant kranto matosi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklai. Priplaukus prie Merguvos ežero kranto, kaltinamieji parodė vietÄ , kur juos sulaikė pasienio pareigÅ«nai. (I t. b.l. 114-124, II t. b.l. 58-68).

Pagal baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Å iame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, taip pat kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ byloje aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d., (duomenys neskelbtini) D. M. ir N. R., motorine valtimi, priklausančia D. M., apie 09 val. 20 min. Rusijos Federacijos pusėje, Nemuno upės krante, nuleido valtį ir plaukė aukÅ¡tyn Nemuno upe.

Kaltinamieji valtyje žvejojo iki 11 valandos. Po to nesustodami plaukė aukÅ¡tyn Nemuno upe. Apie 11 val. 20 min. kaltinamieji ties Merguvos ežero žiotimis neteisėtai kirto valstybės sienÄ pasukdami į Merguvos ežerÄ . Paplaukę apie 200 metrų sustojo netoli ežero kranto, kur D. M. apžiÅ«rėjo valties variklį, o N. R. žvejojo. Netrukus kaltinamuosius sulaikė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai. Å ias aplinkybes įrodo kaltinamųjų parodymai, liudytojų pareigÅ«nų P. A., Å .

S. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiÅ«ros protokolai, valstybės sienos vaizdo stebėjimo įraÅ¡as. Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. M. ir N. R. 2020 m. gegužės 28 d. plaukdami valtimi per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , iÅ¡ Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantÄ , neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktÄ , perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Nors kaltinamieji apklausti teisme tvirtino, kad į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , įplaukė neturėdami kitos iÅ¡eities, nes valties variklis kliudė akmenį ir turėjo sustoti jį apžiÅ«rėti, tačiau tai nėra svarbi, pateisinama priežastis neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Liudytojų parodymai, valstybės sienos vaizdo stebėjimo įraÅ¡as patvirtina, kad kaltinamieji nuo 11 valandos nesustodami plaukė valtimi Nemuno upe. P. N. upės ir Merguvos ežero žiotis, turėjo galimybę plaukti Rusijos Federacijai priklausančiais vandenimis, tačiau įplaukė į Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį Merguvos ežerÄ .

Valties apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad ant variklio sraigto rastas tik nedidelis įbrėžimas, kas įrodo, kad kaltinamiesiems nebuvo jokio pavojaus. Jie ir patys nurodė, kad valties variklis veikė, irklais nesinaudojo. Net ir tuo atveju, jeigu variklis bÅ«tų sugedęs, kaltinamieji turėjo galimybę valtį irkluoti irklais ir nuplaukti į upės krantÄ , priklausantį Rusijos Federacijos valstybei. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į Merguvos ežerÄ plaukė, norėdami pažvejoti ir sugauti daugiau žuvies.

Teismas tiki šiais jų parodymais, nes juos patvirtina liudytojo Š. S. parodymai. Pareigūnas nurodė, kad priplaukus prie kaltinamųjų valties, vienas iš jų žvejojo. Teismas taip pat tiki kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad matė krante ir vandenyje esančius Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus ir netiki jų parodymais duotais teisme, kad jokių ženklų nepastebėjo. Valstybės sienos vaizdo įrašas, D. M. bei N. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, foto lentelės įrodo, kad Lietuvos – Rusijos siena, t. y.

Nemuno upės farvateris pažymėtas raudonos ir žalios spalvos plÅ«durais. Ant kranto Lietuvos Respublikos pusėje yra ženklai žymintys Lietuvos teritorijÄ , kurie plaukiant Nemunu yra gerai matomi. Toks ženklas, žymintis Lietuvos RespublikÄ , yra ir ties Merguvos bei Nemuno žiotimis. Tai įrodo, kad kaltinamieji nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia. Jie plaukdami Nemuno upe nuo (duomenys neskelbtini) miesto Rusijos Federacijoje iki (duomenys neskelbtini) kaimo Lietuvos Respublikoje matė valstybinius ženklus tiek krante, tiek vandenyje ir įplaukdami į Merguvos ežerÄ Å¾inojo, kad jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaltinamieji suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl Å¡io veikimo gali atsirasti baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. neteisėtai pereis Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir to norėjo. Å ie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį. Nors gynėjas nurodo, kad kaltinamasis N. R. valties nevairavo ir negali bÅ«ti baudžiamas už tai, kad D. M. neteisėtai įplaukė į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , tačiau byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji veikė kartu.

D. M. ir N. R. patvirtino, kad kartu žvejojo Nemuno upėje, o valtį vairavo D. M., nes jam ji priklausė. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. nurodė, kad bÅ«tent N. R. pasiÅ«lė plaukti į Merguvos ežerÄ , nes ten gerai kimba žuvys. N. R. ranka rodė kur plaukti, kad neužplauktų ant akmenų. Plaukiant matė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ženklus. AnalogiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo metu Å¡ias aplinkybes nurodė ir N. R.. Todėl atmestinas kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymas iÅ¡teisinti N. R., jam nepadarius nusikaltimo.

Teismas sprendžia, kad byloje visiÅ¡kai pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis veikdamas kartu su D. M., plaukdami valtimi per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , iÅ¡ Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantÄ , neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktÄ , perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Dėl laidavimo J. G. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (II t., b. l. 132).

PraÅ¡yme nurodė, kad kaltinamasis gyvena su jo dukterėčia, yra jo artimas draugas, su juo nuolat bendrauja, dažnai lankosi Lietuvoje. Teigė, kad kritiÅ¡kai vertina D. M. veiksmus dėl neteisėto sienos perėjimo. Mano, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio. D. M. turi Lietuvos Respublikos vizÄ ir gali teisėtai lankytis Lietuvoje. Teigia, kad jis gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, su juo dažnai kalbasi ir pažadėjo ateityje daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama teisė motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas nustatė, kad D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Nusikalto pirmÄ kartÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Kaltinamasis praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismui yra pateiktas J. G. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . Yra pagrindas teigti, kad egzistuoja formalios sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti galimybę atleisti D.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad J. G. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus laiduotojo asmenybei. J. G. nėra kaltinamojo Å¡eimos narys ar artimas giminaitis. Teismo posėdžio metu jis pripažino, kad su D. M. niekada nėra susitikęs ir bendravęs. Teigė, kad jis bendrauja tik su kaltinamojo drauge J., kuri yra jo pusseserės dukra. Pripažino, kad (duomenys neskelbtini) mieste nėra buvęs apie 20 metų ir neturi (duomenys neskelbtini) vizos.

D. M. taip pat nurodė, kad su J. G. nebendrauja, su juo bendrauja jo sugyventinė Jurgita. Jo paso duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vizos neturi. Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, įrodo, kad D. M. Lietuvoje nėra buvęs. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, J. G. tinkamumu bÅ«ti laiduotoju. Svarbi aplinkybė, kad D. M. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), o J. G. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad jo galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ D.

M. ir kontroliuoti jo elgesį yra itin ribotos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti apie J. G. ir D. M. ryÅ¡ių stiprumÄ , galimybę daryti įtakÄ jo priimamiems sprendimams. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

Nustatyta, kad D. M. ir N. R. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jie pripažįsta kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Å i aplinkybė pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abiejų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamieji Lietuvos Respublikoje teisiami pirmÄ kartÄ , nėra bausti administracine tvarka. Jiems skirtina Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is - bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų veikoje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jiems skirtini baudų dydžiai mažesni nei BK 47 straipsnyje nustatyti baudų vidurkiai. Kaltinamiesiems skirtinos tokio paties dydžio baudos kaip buvo paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu, tai yra 51 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio baudos. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir kaltinamieji pripažino kaltę, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtos baudos mažintinos vienu trečdaliu ir skirtinos 34 MGL dydžio baudos.

Į paskirtas bausmes įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 4 d., aštuonias laikino sulaikymo ir suėmimo dienas prilyginant 16 MGL dydžio baudai (I t., b. l. 57-58, 66-68, II t., b. l. 6-16). Atsižvelgiant į baudos dydį, į aplinkybę, kad kaltinamiesiems baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo paskirtos baudos, teismas nustato 3 mėnesių baudos sumokėjimo laikotarpį (bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamiesiems kardomosios priemonės neskirtinos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ , perplaukdami jÄ pripučiama motorine valtimi, kuri laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Valtis „Navigator“ su prikabinamu varikliu „Yamaha“ priklauso D. M. (b. l. 81-84). Å iuo metu jie saugomi Pagėgių pasienio rinktinėje (I t., b.l. 36-37). D. M. laikomas teisėtu valties su prikabinamu varikliu savininku, todėl jie iÅ¡ jo konfiskuotini. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 425 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : D. M. (D. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1 700 Eur) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 4 d., aÅ¡tuonias laikino sulaikymo ir suėmimo dienas prilyginant 16 MGL dydžio baudai. Galutinė bausmė – 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda. N. R. (N. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1 700 Eur) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 4 d., aÅ¡tuonias laikino sulaikymo ir suėmimo dienas prilyginant 16 MGL dydžio baudai. Galutinė bausmė – 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda. Nustatyti, kad D.

M. ir N. R. 18 MGL (900 Eur) dydžio baudas turi sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nurodant įmokos kodÄ 6801.

Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų raÅ¡tinės darbuotojui. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti iÅ¡ D. M. (D. M.) pripučiamÄ valtį „Navigator“ su prikabinamu varikliu „Yamaha“, kurie yra saugomi Pagėgių pasienio rinktinėje, adresu Klaipėdos g. 6, Pagėgiai, pagal 2020 m. gegužės 29 d. kvitÄ B, Nr. B002838.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Loreta Bajorinienė