036ea50d-e1ff-47f2-bc3a-ddd9ff788369 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. 2-1779/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00304-2014-1         Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pack Klaipėda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1258-460/2014 pagal ieÅ¡kovo I.

M. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pack Klaipėda“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grÄ Å¾inimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas I. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Pack Klaipėda“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 108 179,82 EUR (373 523,30 Lt), 27 044,95 EUR (93 380,82 Lt) palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovui UAB „Pack Klaipėda“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 135 224,77 EUR (466 904,12 Lt), uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę.Atsakovas UAB „Pack Klaipėda“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įpareigojant ieÅ¡kovÄ Ä¯mokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 336 584,30 Lt sumÄ arba pateikti banko garantijÄ nurodytai sumai.

Nurodė, kad atsakovas yra gamybos įmonė, vykdanti nepertraukiamÄ gamybÄ ir dirbanti keturių pamainų grafiku. Teismui areÅ¡tavus ne tik atsakovui priklausantį turtÄ , bet ir visas įmonės sÄ skaitoje buvusias lėšas, sutriko normali įmonės veikla, dėl ko atsakovas patyrė ženklius nuostolius: nesant sÄ skaitose lėšų, įmonė buvo priversta stabdyti gamybÄ iki minimalių pajėgumų, užtikrinant darbuotojų teisėtus lÅ«kesčius gauti darbo sutartyse sulygtÄ darbo užmokestį.

AreÅ¡tavus įmonės sÄ skaitose esančias lėšas, nebuvo laiku atsiskaityta su žaliavų tiekėjais, ženkliai sumažėjo įmonės kreditorinis reitingas, įmonė prarado patikimo verslo partnerio statusÄ . Pagrindinis įmonės žaliavų tiekėjas Styroliutino International S.A sustabdė tiekimÄ gamybai bÅ«tinos žaliavos, nes laiku nebuvo apmokėtos pateiktos sÄ skaitos už žaliavas. 39 643 EUR (136 879,35 Lt) sÄ skaitos apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. gegužės 14 d., tačiau įmonė apmokėti jÄ galėjo tik 2014 m. gegužės 27 d., kai buvo surinkta mokėjimui reikalinga suma, dėl to patyrė 243,76 Lt nuostolių (13 dienų x 5 proc. metinių palÅ«kanų).

KitÄ minėto tiekėjo sÄ skaita už 39 846 EUR (137 580,27 Lt) turėjo bÅ«ti apmokėta 2014 m. gegužės 21 d., tačiau areÅ¡tavus sÄ skaitÄ Ä¯monė negalėjo atsiskaityti laiku ir pavedimÄ atlikto tik 2014 m. birželio 3 d., dėl ko patyrė 245 Lt nuostolį nuostolių (13 dienų x 5 proc. metinių palÅ«kanų). Atsakovas nurodo, kad taip pat gavo pretenzijas iÅ¡ kitų tiekėjų: AB „Lesto“, UAB „SBE energija“, AB „Lietuvos dujos“, V. L. įmonės „MaiÅ¡elis“ ir kitų.

Å i neigiama informacija ženkliai pakenkė įmonės reputacijai, taip pat priskaityti delspinigiai apie 500 Lt (Å¡i suma paskaičiuota preliminariai pagal pradelstus mokėjimus, po 5 proc. metinių palÅ«kanų) kartu su kito mėnesio sÄ skaitomis dar labiau pablogins įmonės finansinę padėtį ir padidins patirtų nuostolių dydį. Atsakovas nurodo, kad 2013-2014 metais dirbo pelningai, o vidutiniÅ¡kai gaunamas vienos dienos pelnas yra 6 185,65 Lt. Kadangi įmonės veikla nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d. buvo sustabdyta iki minimumo, todėl negalėjo pagaminti produkcijos, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonė patyrė nuostolį 136 084,30 Lt (22 dienos x 6 185,65 Lt).

Ä®vertinus prarastos juridinio asmens reputacijos nuostolį, kurį atsakovas vertina 200 000 Lt, bendri patirti nuostoliai sudaro 336 584,30 Lt (136 084,30 Lt + 200 000 Lt + 500 Lt). Taigi, atsakovas praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervesti 336 584,30 Lt sumÄ , apskaičiuotÄ jau esamų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal eiliÅ¡kumÄ buvo nukreiptos į nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o tik vėliau į pinigines lėšas. Pagal 2013 m. balansÄ atsakovas turėjo 21 907 046 Lt vertės nekilnojamojo turto, ko visiÅ¡kai pakako antstoliui realizuoti areÅ¡to mastÄ . Atsakovas, teigdamas, kad sumažino gamybÄ iki minimalių pajėgumų, jokių įrodymų – įmonės administracijos vidinių sprendimų – nepateikė (CPK 12 str., CPK 178 str.).

Nesant tokių duomenų, teismo vertinimu, nėra galimybės spręsti ir vertinti veiklos sutrikimo masto bei reikalaujamų iÅ¡teklių. Atsakovo teigimu, tiekėjas sustabdė žaliavos tiekimÄ , nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praleistas 60 dienų sumokėjimo terminas, t. y. 2014 m. gegužės 14 d. (paskutinė sumokėjimo diena) sÄ skaitÄ sumokėjo 2014 m. gegužės 27 d., atitinkamai 2014 m. gegužės 21 d. sÄ skaitÄ (paskutinė sumokėjimo diena) sumokėjo tik 2014 m. birželio 3 d.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė prieÅ¡taraujančius ir nenuoseklius įrodymus. Byloje esantis žaliavos tiekėjo Styroliution praneÅ¡imas, kad dėl vėluojamų sumokėti 2 sÄ skaitų tiekimas nutraukiamas, tačiau teismas pažymėjo, kad ne dėl tų pačių dviejų mokėjimų vėlavimo. Tiekėjas siuntė praneÅ¡imÄ 2014 m. gegužės 20 d., t. y. tuo metu, kai dar atsakovo nurodomas antrojo mokėjimo terminas (2014 m. gegužės 21 d.) nebuvo baigęsis. Tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ mokėjimų visiÅ¡kai nesusijęs su areÅ¡tu, kito mokėjimo 2014 m. gegužės 14 d. (paskutinė sumokėjimo diena) praleidimo priežastis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui kelia abejonių.

Aplinkybė, kad atsakovas dėl Å¡iai bylai neturinčių įtakos priežasčių vėluoja vykdyti mokėjimus ne tik Styroliution, bet ir kitiems įvairių paslaugų tiekėjams, teismo vertinimu nėra susiję laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovas pateikė AB „Lietuvos dujos“ įspėjimÄ , kad nesumokėjo 2014 m. balandžio 30 d. sÄ skaitų už patiektas, perduotas, paskirstytas gamtines dujas, taigi, atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. sÄ skaitų nemokėjo ilgÄ laiko tarpÄ , ir to priežastis negali bÅ«ti vien tik turto areÅ¡tas.

Taip pat aplinkybę, kad įrodymai apie mokėjimų vėlavimÄ yra matyti ir iÅ¡ Heidelberg 2014 m. gegužės 23 d. „Priminimo 3“, kuriuo pažymima, kad atsakovas praleido 515,46 Lt mokėjimo terminÄ â€“ 2014 m. balandžio 17 d. IÅ¡ Å¡io raÅ¡to matyti, kad atsakovui buvo siųstas „Priminimas 2“ dėl dar ankstesnės 350,90 Lt skolos bei „Priminimas 1“. Duomenys apie pavėluotus mokėjimus yra pateikti ir AB „GrigiÅ¡kės“ priminime dėl 2014 m. balandžio 20 d. pavėluotos skolos sumokėjimo, visiÅ¡kai nesietinos su turto areÅ¡tu.

Kita skola AB „GrigiÅ¡kės“, kurios mokėjimo terminas baigėsi 2014 m. gegužės 6 d. (nurodyta, kad 2014 m. gegužės 17 d. yra pradelsta 11 dienų) taip pat eliminuoja priežastinio ryÅ¡io tikimybę su atsakovui taikytu turto areÅ¡tu. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie įmonei taikytÄ piniginių lėšų areÅ¡tÄ , kiti duomenys byloja apie įmonės sutrikusius mokėjimus ne dėl turto areÅ¡to, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai vertintini kaip nesuteikiantys pagrindo konstatuoti nuostolių atsiradimo galimumÄ bei jų preliminarų dydį bei vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad dėl taikyto areÅ¡to atsakovas patyrė praÅ¡omo dydžio nuostolių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Pack Klaipėda“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi areÅ¡tavo ne tik turtÄ , bet ir pinigines lėšas ar turtines teises, kas suteikė galimybę antstoliui be turto areÅ¡to areÅ¡tuoti ir apelianto pinigines lėšas. EiliÅ¡kumas, kaip nurodoma nutartyje, nebuvo nustatytas.

Be to, teismas nebÅ«tinai turi turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikro konkretaus dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Apeliantas yra gamybos įmonė, vykdanti nepertraukiamÄ gamybÄ ir dirbanti keturių pamainų grafiku. AreÅ¡tavus ne tik įmonei priklausantį turtÄ , bet ir visas sÄ skaitose buvusias lėšas, sutriko normali įmonės veikla, dėl ko patirti ženklÅ«s nuostoliai. Pagrindinis žaliavų tiekėjas Styroliutinio International S.A sustabdė tiekimÄ gamybai bÅ«tinos žaliavos, nes laiku nebuvo apmokėtos pateiktos sÄ skaitos.

Apeliantas gavo pretenzijas iš tiekėjų AB „Lesto“, UAB „SBE energija“, AB „Lietuvos dujos“, V. L. įmonės „Maišelis“ ir kitų. Tokia neigiama informacija ženkliai pakentė apelianto reputacijai, taip pat priskaityti delspinigiai apie 500 Lt. Per 2014 metus vidutiniškai gaunamas vienos dienos pelnas sudarė 6185,65 Lt. Kadangi apelianto veikla nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d. buvo sustabdyta iki minimumo, dėl to patirtas nuostolis sudaro 136 084,30 Lt. Apeliantas prarastos juridinio asmens reputacijos nuostolį vertina 200 000 Lt.

Todėl bendri iki praÅ¡ymo padavimo dienos jo patirti nuostoliai sudaro 336 584,30 Lt.Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog sumažino gamybÄ iki minimalių pajėgumų. IÅ¡ pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2014 m. balandžio 30 d. ataskaitinį laikotarpį matyti, kad vienos dienos pelnas sudarė 6 185,65 Lt, tačiau dėl įmonės veiklos sustabdymo iki minimumo nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d., akivaizdu, jog tokio dienos pelno apeliantas negalėjo gauti.

Teismas netinkamai interpretavo aplinkybę dėl atsiskaitymų už žaliavų tiekimÄ . Apeliantas, turėdamas pareigÄ nustatytais terminais atsiskaityti su tiekėju pagal jo pateiktus praneÅ¡imus, to negalėjo padaryti bÅ«tent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne kaip nurodė teismas, jog terminas atsiskaitymui dar nebuvo suėjęs. IeÅ¡kovas I. M. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atskirasis skundas iÅ¡ esmės yra pareikÅ¡to praÅ¡ymo atkartojimas.

Teismas iÅ¡samiai atsakė į visus praÅ¡yme nurodytus argumentus, tačiau apeliantas jokių naujų įrodymų ar motyvų nepateikė. Apeliantas remiasi įmonės veiklos sustabdymu iki minimumo, tačiau nedetalizuoja, kÄ reiÅ¡kia tas minimumas, kas savo ruožtu atima galimybę vertinti galimus realius nuostolius. Apeliantas neužsimena, kad visas jo materialus turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles, kas daro iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybę iÅ¡ jo hipotetine. IeÅ¡kovo teigimu, tai tik patvirtina realiÄ grėsmę, kad bÅ«simas teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliantas nutyli, kad jo turtinė padėtis pablogės ir dėl pasiraÅ¡ytos taikos sutarties Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1267-265/2014, pagal kurios sÄ lygas iki 2014 m. spalio 31 d. jis turės sumokėti kitam kreditoriui 151 889,46 EUR įsiskolinimÄ .Daugelis įsiskolinimų susidarė dar iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, argumentai apie reputacijos nuostolį yra nepagrįsti. Jokių konkrečių įrodymų apie galimus ar esamus nuostolius apeliantas nepateikė. Tai, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas tikimybės nėra, nes apeliantas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pagrindinę skolÄ 106 388,36 EUR pripažįsta.

IÅ¡ esmės lieka ginčas dėl 28 836,41 EUR priteisimo. Apeliantas, sumokėjęs pripažįstamÄ skolos dalį, gali praÅ¡yti sumažinti areÅ¡to mastÄ ar taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto praÅ¡ymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutÄ .

Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, bÅ«tina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.

Turi bÅ«ti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iÅ¡ tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimÄ , turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014).Apeliantas bÅ«tinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ grindė tuo, kad teismui 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi areÅ¡tavus ne tik apeliantui priklausantį turtÄ , bet ir sÄ skaitose buvusias lėšas, sutriko normali įmonės veikla, dėl ko apeliantas patyrė nuostolius.

Apelianto teigimu, jo veikla nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. birželio 6 d. buvo sustabdyta iki minimumo, todėl negalėjo pagaminti produkcijos, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų; nebuvo laiku atsiskaityta su žaliavų tiekėjais; sumažėjo įmonės kreditorinis reitingas bei įmonė prarado patikimo verslo partnerio statusÄ . Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareikÅ¡to apelianto praÅ¡ymo, sprendė, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai vertintini kaip nesuteikiantys pagrindo konstatuoti nuostolių atsiradimo galimumÄ ir jų preliminarų dydį bei teigti, kad dėl taikyto areÅ¡to atsakovas patyrė praÅ¡omo dydžio nuostolius.

Apeliantas, kvestionuodamas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , atskirajame skunde iÅ¡ esmės atkartoja pareikÅ¡tame praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms iÅ¡vadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.Neabejotina, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl Å¡ių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali bÅ«ti patiriami ir tuojau pat po Å¡ių priemonių pritaikymo.

Todėl apeliantas, kuris dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, praÅ¡ydamas, kad ieÅ¡kovas užtikrintų Å¡ių nuostolių atlyginimÄ , turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimÄ ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas praÅ¡ymÄ taikyti nuostolių užtikrinimÄ grindžia iÅ¡ esmės piniginių lėšų areÅ¡tu, t. y. kad areÅ¡tavus sÄ skaitose buvusias lėšas, sutriko įmonės veikla bei atsiskaitymai su kreditoriais.

Prašyme apeliantas nepateikė jokių argumentų, dėl kokio kito konkretaus turto arešto (išskyrus pinigines lėšas) ir kokiu būdu apeliantas patyrė ar gali patirti konkrečius nuostolius. Be to, prašomų užtikrinti patirtų nuostolių dydį apeliantas taip pat apskaičiavo būtent dėl galimybės disponuoti apyvartinėmis lėšomis suvaržymo. Taigi, spręstina, ar apelianto nurodomi patirti ir galimai būsimi nuostoliai yra susiję būtent su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad įmonės veikla buvo sutrikdyta nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d., jis negalėjo pagaminti produkcijos, įmonė dėl to patyrė 136 084 Lt nuostolį. Tačiau jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių veiklos sutrikimÄ ar sustabdymÄ , tokio pobÅ«džio teiginiai yra deklaratyvÅ«s. Atskirajame skunde nurodomas neva minėtas aplinkybes patvirtinantis įrodymas - 2014 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, savaime Å¡ių aplinkybių niekaip nepagrindžia, tik parodo įmonės veiklos rodiklius už praėjusį laikotarpį (CPK 178 str., 185 str.).

Todėl, nesant tokių duomenų, nėra galimybės įvertinti bei spręsti ne tik dėl su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusio apelianto veiklos sutrikimo masto, bet ir spręsti, kad toks sutrikimas bÅ«tent dėl jų apskritai buvo. Apeliantas teigia, kad dėl piniginių lėšų areÅ¡to laiku neapmokėjus pagrindiniam žaliavų tiekėjui Styroliutino International S.A dviejų sÄ skaitų 79 489 EUR sumai, Å¡is sustabdė tiekimÄ , dėl ko apeliantas patyrė 488,76 Lt nuostolį, kurį apskaičiuoja padauginus praleistų apmokėti dienų skaičių (13) iÅ¡ 5 proc. metinių palÅ«kanų.

Tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai, kad Å¡ias sÄ skaitas pavėlavus laiku apmokėti, apeliantas bÅ«tų sumokėjęs tiekėjui palÅ«kanas/delspinigius ir taip patyręs realius nuostolius arba juos turės sumokėti ateityje. Nors apeliantas ir teigia, kad iÅ¡ kitų tiekėjų AB „Lesto“, UAB „SBE energija“, AB „Lietuvos dujos“, V. L. įmonės „MaiÅ¡elis“ ir kt. gavus pretenzijas buvo pakenkta jo reputacijai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kaip pakenkimas reputacijai (net darant prielaidÄ , jog tai įvyko) sukėlė/tikėtinai sukels turtinius nuostolius.

Jo nurodoma 200 000 Lt (ar kitokia) suma galėtų bÅ«ti vertinama, atskiroje byloje iÅ¡ tikrųjų įrodžius reputacijos sumenkinimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik kaip neturtinė žala, o ne turtinio pobÅ«džio nuostoliai, atsiradę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu nuorodos į galimai vėliau mokėtinus 500 Lt delspinigius yra hipotetinės, juo labiau, kad ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie reikalavimÄ sumokėti delspinigių ar jų sumokėjimÄ . Be to, iÅ¡ AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. gegužės 27 d.

įspėjimo matyti, kad apeliantas neapmokėjo 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos. Todėl Å¡ios sÄ skaitos laiku neapmokėjimo priežastis nelaikytina vien tik vėliau taikytas piniginių lėšų areÅ¡tas. IÅ¡ įmonės Heidelberg 2014 m. gegužės 23 d. apeliantui pateikto Priminimo 3 matyti, kad 2014 m. balandžio 3 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos apmokėjimo data 2014 m. balandžio 17 d., o 2014 m. balandžio 17 d. sÄ skaitos - 2014 m. gegužės 1 d., t. y. Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimo terminas pasibaigė dar iki laikinųjų apsaugos priemonių apelianto atžvilgiu taikymo.

Dėl tos pačios priežasties nesietina su apelianto atžvilgiu taikytu turto areÅ¡tu ir pavėluota apmokėti skola AB „GrigiÅ¡kės“ pagal 2014 m. kovo 6 d. sÄ skaitÄ , kita iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita daugiau kaip prieÅ¡ mėnesį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas taip pat pateikė 2014 m. gegužės 26 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ , bet nepasiraÅ¡ytÄ , paprastÄ jį vekselį, kuriuo įsipareigojo AB LESTO iki 2014 m. gegužės 30 d. apmokėti 48 280,17 Lt. Taigi, vekselis apskritai nėra pasiraÅ¡ytas, be to, nėra ir įrodymų, kad jis bÅ«tų iÅ¡raÅ¡omas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, juo labiau, kad apeliantas jame yra nurodęs keturių dienų apmokėjimo datÄ , kai laikinosios apsaugos priemonės dar tebegaliojo.

Taip pat ir UAB „SBE Energy“ 2014 m. gegužės 21 d. praneÅ¡imas patvirtina, kad Å¡iam kreditoriui skolos apmokėjimas nesusijęs su taikytu areÅ¡tu, nes neapmokėta sÄ skaita už kovo mėnesį patiektÄ elektros energijÄ . Pagrįstų abejonių kelia ir V. L. įmonei „MaiÅ¡elis“ neapmokėtų sÄ skaitų susiejimas su taikytu areÅ¡tu, nes sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., o skolos apie 29 000 Lt sumos sumokėjimas vėluojamas 54 ir 26 dienas, t. y. mokėjimo terminas suėjęs dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taigi apibendrinant iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto pateikti duomenys byloja apie įmonės mokėjimų sutrikimÄ dar iki apelianto atžvilgiu taikyto piniginių lėšų areÅ¡to. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ sietina su galimybe padengti galimus nuostolius bÅ«tent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2601/2011).

Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis kontrahentams bÅ«tų teikęs savo paaiÅ¡kinimus dėl vėluojamų atsiskaitymų, grįsdamas šį faktÄ pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių, kad jo nurodomi nuostoliai yra realiai jau patirti ar jis jų dar tikėtinai patirs bÅ«tent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kartu pažymėtina, kad apelianto praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiÅ¡kia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiÅ¡kai nesukelia ir negali sukelti apeliantui nuostolių atsiradimo. Tai reiÅ¡kia tik tai, kad apeliantas, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų Å¡iuo metu daryti iÅ¡vadÄ dėl nuostolių, susijusių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.).

Tuo tarpu esant palankiam apeliantui teismo sprendimui bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės jam iÅ¡lieka teisė reikalauti atlyginti atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodytus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.). Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                  Â