036da090-a738-4fb7-89ca-8992ee2e5f6d · Visagino miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-56-844/2011Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01176-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 35.2.; 116.1.; (S) VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 10 d.Visaginas Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Karlienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. V., atsakovų N. K. ir O. K. atstovui advokatui Nikolaj Semionov, atsakovei N. K., vertėjai Janinai Damanskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ieÅ¡kinį atsakovams N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, ir O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, dėl skolos priteisimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas J. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams N. K. ir O. K. dėl skolos priteisimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ O. K. ir N. K. solidariai jo naudai 4200 litų skolÄ , 772,80 litus delspinigių, 944,14 litus palÅ«kanų ir 214 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų (kurias sudaro 178 Lt., žyminis mokestis, 20 litų iÅ¡laidų už paskolos sutarties vertimÄ , 1 Lt., iÅ¡laidos už dokumentų kopijas, ir 15 Lt., už nutarties patvirtinimÄ ) bei praÅ¡o priteisti 5 proc., metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti 151 litÄ permokėto žyminio mokesčio. Savo reikalavimus ieÅ¡kovas J. V. tiek ieÅ¡kinyje, tiek posėdžio metu grindė tuo, kad jis paskolino atsakovams 5200 litų, kuriuos atsakovai įsipareigojo jam grÄ Å¾inti iki 2002-09-16, tačiau minėto sumos negrÄ Å¾ino iki Å¡iol. Iki Å¡iol atsakovai jam yra grÄ Å¾inę tik 1000 litų iÅ¡ visos paskolintos sumos. NegrÄ Å¾intos paskolos dalis Å¡iai dienai yra 4200 litų. Už laikotarpį nuo 2010-03-22, iki 2010-09-21, ieÅ¡kovas priskaičiavo paskolos sutartyje jų sutartus delspinigius.

Teigia, kad atsakovai jį patys susirado ir prašė jo paskolinti pinigų. Su visomis pinigų paskolos sÄ lygomis atsakovai sutiko. Pinigų paskolinimÄ atsakovams įrodo byloje pateikta paskolos sutartis, kuria ieÅ¡kovas praÅ¡o vadovautis. Paminėjo, kad jis jokios Å«kinės-komercinės veiklos nevykdo ir grynųjų pinigų skolinimo verslu neužsiima. Tokios veiklos nėra įregistravęs, nes jokia kreditų suteikimo veikla neužsiima. Niekada nieku nėra skelbiÄ sis, kad užsiima kreditų suteikimu.

Teigia, kad už paskolos grÄ Å¾inimo termino praleidimÄ atsakovai pagal įstatymÄ privalo mokėti palÅ«kanas (LR CK 6.874 str.), kadangi be ieÅ¡kovo sutikimo naudojosi jo piniginėmis lėšomis. Jo reikalaujamos priteisti 5 proc., palÅ«kanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Teikdamas ieÅ¡kinį teismui taip pat turėjo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti. Teigia, kad atsakovai pripažįsta savo prievolę jam, o dėl atsakovų neįvykdytos prievolės ieÅ¡kovas jaučiasi apgautas.

Teigia, kad atsakovai sutiko su skola ir sutarties sÄ lygomis, nes net paliko jam kaip užstatÄ garažo dokumentus. Sutiko delspinigius sumažinti iki 0,1 proc., per dienÄ vadovaudamasis Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi 2-48-724/2011. Atsakovai su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, o teismo posėdžio metu atsakovų atstovas Nikolajus Semionovas ir atsakovė N. K. paaiÅ¡kino, kad pagal 2000-02-16, paskolos sutartį, buvo iÅ¡ ieÅ¡kovo paskolinta 5200 litų, iÅ¡ kurių 1000 litų buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui, todėl skolos suma yra 4200 litų.

Nurodo, kas ieškovas 2000 metais užsiiminėjo komercine veikla-paskolų gyventojams teikimu. Ši aplinkybė yra visuotinai žinoma daugeliui Visagino gyventojų, o Visagino miesto apylinkės tesime išnagrinėta nemažai bylų pagal ieškovo J. V. ieškinius. Ieškovas J. V. paskolų išdavimu užsidirba palūkanas ir delspinigius, užsiima tuo masiškai, todėl jo veikla yra komercinė. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisę teikti finansines paslaugas, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas įregistruotas kaip finansinė įstaiga, todėl ieškovas paskolas teikė netisėtai.

Pagal LR CK 6.189 str. 1 d., įstatymo galiÄ turi tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis. LR CK 1.80 str., nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris negalioja. Tokiam negaliojimui net nereikalingas teismo sprendimas (LR CK 1.78 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovo, neteisėtai užsiimančio paskolų teikimu, sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negalioja. Mano, kad iÅ¡ neteisėtos veiklos ir pagal negaliojančiÄ sutartį ieÅ¡kovas neturi teisės užsidirbti delspinigių ir palÅ«kanų.

Be to mano, kad delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad net 0,02 proc., delspinigiai, o tai sudaro 73 proc., per metus yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos (civilinės bylos Nr. 3K-3-721/2002; 3K-3-1070/2003; 3K-3-316/2005; 3K-3-399/2005), todėl mano, kad delspinigių dydis turėtų bÅ«ti mažinamas iki 0,02 proc., per dienÄ . Atsakovė N. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad ji pati su savo sÅ«numi O. K. susirado J. V. ir prašė jo paskolinti pinigų, nes sÅ«nus buvo pakliuvęs į bėdÄ ir jam buvo reikalingi grynieji pinigai.

Ä® bankÄ kreiptis paskolos jie neturėjo laiko todėl nusprendė skolintis iÅ¡ fizinio asmens. J. V. jai ir jos sÅ«nui kažkas rekomendavo, tačiau neatsimena kas. Sutiko su J. V. pasiÅ«lytomis sÄ lygomis dėl pinigų paskolinimo ir grÄ Å¾inimo. Vėliau norėjo visu pinigus grÄ Å¾inti J. V., tačiau J. V. jų neėmė. Teigia, kad buvo palikusi J. V. kaip užstatÄ skolos grÄ Å¾inimui, garažo dokumentus. Taip pat atsakovai teismui pateikė ir prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dėl pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovų atstovas ir atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jų nuomone ieÅ¡kovo pateikta paskolos sutartis yra negaliojanti, nes ieÅ¡kovas J.

V. ginčijamos paskolos sudarymo metu užsiiminėjo komercine veikla-paskolų gyventojams teikimu. Pagal teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenis, J. V. nuo minėtos duomenų bazės veikimo pradžios iki 2010-09-21, 38 kartus buvo kreditorius ir 117 kartų ieÅ¡kovas. Nacionalinės teismų administracijos internetinėje svetainėje nurodyta, kad LITEKO sistemos pagrindas buvo sukurtas 2004 metais, todėl ji galimai įdiegta Visagino miesto apylinkės teisme 2005 metais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas per 5 metus pareiÅ¡kė net 155 pareiÅ¡kimus ir ieÅ¡kinių dėl skolų priteisimo t.y. beveik kas savaitę po ieÅ¡kinį arba pareiÅ¡kimÄ ir tiktai Visagino miesto apylinkės teisme, neskaitant kitų gretimų Zarasų ir Ignalinos teismų.

Atsakovų ir jo atstovų nuomone tai įrodo, kad J. V. paskolų išdavimu užsiima masiškai, užsidirba palūkanas ir delspinigius, todėl jo veikla yra komercinė. Nurodo, kad ginčijama sutartis yra be datos. Mokėjimo datos tik patvirtina, kad ji sudaryta 2002 metų pradžioje. Teigia, kad tuo metu galiojęs Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas ir dabar galiojantis gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato kiekvieno fizinio asmens, gaunančio pajamas prievolę mokėti pajamų mokestį.

Pagal tuo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 1 str., ieÅ¡kovas, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, laikomas mokesčių mokėtoju. Taip pat minėto įstatymo 20 str., numatė, kad mokesčio mokėtojas, mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo privalo tvarkyti apskaitÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, iÅ¡duoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitÄ informacijÄ , reikalingÄ mokesčio administratoriui, pildyti ir pateikti mokesčio deklaracijÄ arba kitokiu mokesčio įstatymo nustatytu bÅ«du praneÅ¡ti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ .

To paties įstatymo 43 str., numatė, kad asmuo, kÅ«rimÄ pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo registruotis kaip mokesčio mokėtojas. Atsakovų nuomone, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo registruotas mokesčių mokėtoju už pajamas, gaunamas iÅ¡ paskolų teikimo veiklos, kad mokėjo mokesčius ir tvarkė pajamų apskaitÄ , o tai sudaro pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovas paskolas teikė neteisėtai, todėl mano, kad iÅ¡ neteisėtos veiklos ir pagal negaliojančiÄ sutartį ieÅ¡kovas neturi teisės užsidirbti delspinigių ir palÅ«kanų, nes prieÅ¡ingu atveju teisę į palÅ«kanas ir delspinigius turėtų bÅ«ti pripažinta ir kitiems nelegaliai veikiantiems verslininkams pvz., kontrabandinio kuro, cigarečių prekiniams, nelegaliai veikiantiems įvairių paslaugų pvz., medicinos, įdarbinimo užsienyje tiekėjams ir pan..

PraÅ¡o teismo tarp atsakovų O. K. ir N. K. bei ieÅ¡kovo J. V. sudarytÄ sutartį dėl 5200 Lt., paskolos pripažinti negaliojančia.  IeÅ¡kinys tenkintinas. IeÅ¡kovas teismui pateikė sutartį, kurioje nurodyta, kad N. K. ir O. K. pasiskolino 5200 litų. SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2002-09-16. Už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ skolos dalies grÄ Å¾inimo įsipareigojo mokėti 1 proc., delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos. Užstatu paliko garažo (duomenys neskelbtini) dokumentus.

Sutartyje nurodyta, kad nuo 2002-04-16, iki 2002-08-16, J. V. atsakovai grÄ Å¾ino 1000 Lt., kaip jiems suteiktos paskolos dalį. NegrÄ Å¾intos paskolos dalį sudaro 4200 litų (b.l. 3-4).IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakovais sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovams solidariai paskolino 5200,00 Lt iki 2002-09-16. Byloje pateikti įrodymai įrodo, kad atsakovai ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino tik dalį jiems suteiktos paskolos t.y. 1000 litų. NegrÄ Å¾intos paskolos dalį sudaro 4200 litų suma.

Paskolos sutartyje numatyti 1,00 proc., delspinigiai už kiekvienÄ skolos uždelsimo dienÄ .Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. yra numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos gavėjai privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ sutartyje ar įstatymo nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos CK 6.261, 6.210 str.).

Paskolos gavėjų prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ paskolos davėjui, bet palÅ«kanų pagal sutartį mokėjimÄ (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str.). Paskolos gavėjų prievolei pagal paskolos sutartį dėl palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo taikomi bendrieji prievolių pabaigos pagrindai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.123 str. 1 d., prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma.IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo už prievolės neįvykdymÄ laiku solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų jo naudai 4200 litų skolÄ , 772,80 litus delspinigių, 944,14 litus palÅ«kanų ir 214 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų (kurias sudaro 178 Lt., žyminis mokestis, 20 litų iÅ¡laidų už paskolos sutarties vertimÄ , 1 Lt., iÅ¡laidos už dokumentų kopijas, ir 15 Lt., už nutarties patvirtinimÄ ) bei praÅ¡o priteisti 5 proc., metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir grÄ Å¾inti 151 litÄ permokėto žyminio mokesčio.Tai įrodo, kad ieÅ¡kovas pagal LR CK 6.210 str., 6.261 str., nuostatas priskaičiavo 0,1 proc., delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ už naudojimÄ si 4200 Lt., paskola nuo 2010-03-22, iki 2010-09-21, už 184 dienas, kurie sudaro 772,80 Lt..

IeÅ¡kovas taip pat paskaičiavo, kad už atsakovų naudojimÄ si jo pinigais už laikotarpį nuo 2005-09-22, iki 2010-03-21, paskaičiavo 5 proc., metines palÅ«kanas, kurių dydis yra 944,14 Lt..Taip pat ieÅ¡kovas teismui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro jo sumokėtas 178 litų žyminis mokestis (b.l. 2), 20 litų iÅ¡laidų už paskolos sutarties vertimÄ (b.l. 5), 1 Lt., už dokumentų kopijas (b.l. 1), 15 Lt., už teismo nutarties patvirtinimÄ (b.l. 66).

Byloje pateikti duomenys įrodo, kad ieÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį teismui sumokėjo 329 litus žyminio mokesčio (b.l. 2).Kadangi ieÅ¡kovas teisme sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl sumažėjo ir žyminio mokesčio suma. LR CPK 87 str. 1 d. 1 p., numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami Å¡iais atvejais: kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pagal įstatymÄ palÅ«kanų funkcija yra nuostolių kompensavimas.

CK 6.261 str., nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Å ioje įstatymo normoje yra nuostata, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palÅ«kanas. Taigi palÅ«kanos yra kaip atlyginimas už naudojimÄ si pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

Minėta, kad jos atlieka kompensavimo funkcijÄ , ir tai ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje AB bankas ,,Hansa - LTB” v. A. M. ir A. S., bylos Nr.3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartis, priimta byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB “Lichua”, bylos Nr.3k-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta byloje, UAB „TelÅ¡ių keliai“ v.

UAB „ Švaresta“, bylos Nr.3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje S. O. v. V. J., bylos Nr.3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr.3K-7-367/2006 (Teismų praktika 26, p. 43-48); 2007 m. birželio 29 d. nutartis priimta byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“, UAB ,,Kauno tiltai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno teritorinė ligonių kasa, S. S., V.

T., bylos Nr. 3K-3-298/2007).IeÅ¡kovas praÅ¡o palÅ«kanas priteisti pagal Lietuvos Respublikos CK 6.872 str. 1 d. nuostatÄ , kuri numato, kad jei paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo paskolos davėjui mokėti Å¡alių susitarimu nustatytas palÅ«kanas iki jos grÄ Å¾inimo dienos.Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. PalÅ«kanos – viena iÅ¡ netesybų rÅ«Å¡ių. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, pavyzdžiui, nesumoka skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi Å¡io piniginėmis lėšomis.Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų (palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ ) reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-304/2007).

Kita vertus, CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiÅ¡kia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius. Netesybos negali bÅ«ti priemonė vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.IeÅ¡kovas teismo taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių 5 proc., dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Å is jo reikalavimas pagrįstas. Pagal CK 6.37 str. 2 d., iÅ¡ skolininko priteisiamos palÅ«kanos už priteistÄ suma nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikÅ¡ti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios yra tik kompensuojamojo pobÅ«džio vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.

Procesinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dydžiai yra nurodyti CK 6.210 str. Kitoks CK 6.37 str. 2 d. aiÅ¡kinimas neatitiktų procesinių palÅ«kanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės Å¡alių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės Å¡alių teisėtų interesų, teisių ir pareigų balansÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29, nutartis Nr. 3K-3-233/2006).Formuodamas teismų praktikÄ dėl palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola dydžio nustatymo, Lietuvos Aukščiausiais teismas yra pasisakęs, kad „tais atvejais, kai Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 str. 3 ir 4 d., 1.5 str.).

Teismas spręsdamas, ar Å¡alių sutartos palÅ«kanos atitinka iÅ¡vardytus principus, individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobÅ«dį, padarytÄ sutarties pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumÄ , jos santykį su palÅ«kanų dydžiu. Teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palÅ«kanų norma kaip vienu iÅ¡ kriterijų, juo neapsiribodamas. Vadovaudamasis CK 1.5 str., teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas Å¡alių palÅ«kanas, kaip pelno ir atlyginimo už naudojimÄ si svetimais pinigais dydį, tiek palÅ«kanų, kaip netesybų dydį.

Teismas užtikrina prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (2005-04-11 Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartis byloje Nr.3K-3-258/2005). IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas. Žyminio mokesčio dydis priteistinas proporcingai ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų daliai. Todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina bendra 214 Lt., bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, jÄ proporcingai padalijant tarp atsakovų. PrieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas.

LR CK 6.870 str. 1 d., numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Minėto straipsnio 2 dalis, numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.LR CK 6.871 str. 1 d., numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų.To paties straipsnio 3 d., numato, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Teismo posėdžio metu atsakovė N. K. patvirtino, kad ji, kartu su savo sÅ«numi O. K. iÅ¡ J. V. pasiskolino 5200 litų, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2002-09-16. Iki 2002-09-16, jie J. V. grÄ Å¾ino tik 1000 litų. Patvirtino, kad ji kartu su savo sÅ«numi J. V. yra skolingi 4200 litų. TÄ patį patvirtino ir J. V. duodamas paaiÅ¡kinimus teisme. Byloje atsakovai nepateikė įrodymų, kad J. V. 2002 metais vykdė neteisėtÄ komercinę veiklÄ , kuri pasireiÅ¡kė paskolų suteikimu fiziniams asmenims.

Atsakovė pati patvirtino, kad J. V. susirado pati su savo sÅ«numi O. K. ir paprašė jo paskolinti pinigų. J. V. sutiko tai padaryti ir jie visi trys laisva valia susitarė dėl pinigų grÄ Å¾inimo, nustatė terminÄ skolai grÄ Å¾inti. J. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nesireklamavo jog teikia paskolas fiziniams asmenims. Jis turėjo grynųjų pinigų ir jeigu žmogus į jį kreipdavosi praÅ¡ydamas paskolinti, tai jis ir paskolindavo. Taip pat buvo ir su N. K. bei O. K.. Sandoris yra neteisėtas ir negalioja, kai yra neteisėtas ne tik jo objektas, bet ir tikslas.

Niekas negali įsipareigoti ar įpareigoti kito pažeisti įstatymÄ , kitų asmenų teises, daryti nusikaltimus. Negalioja sandoriai, kuriais siekiama padaryti žalos kitam asmeniui. Negalioja sandoris, kurio tikslas apeiti įstatymÄ . Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas J. V., kaip fizinis asmuo, skolindamas pinigus N. K. ir O. K. pažeidė įstatymÄ , N. K. ir O. K. teises, ar vertė juo daryti nusikaltimus. Duomenų, kad sudarant sutartį tarp J. V. ir N. K. bei O. K. dėl pinigų paskolinimo, tiek J.

V., tiek N. K. ir O. K. buvo neveiksnÅ«s, teismui nepateikta. Paskolos sutarčiai notarinė forma nėra privaloma. Taip pat teismui nepateikta įrodymų, kad O. K., N. K. ir J. V. sudaryta sutartis dėl pinigų paskolinimo prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai ar moralei. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad N. K. ir O. K. patvirtino su J. V. sudarytÄ sandorį, nes sumokėjo dalį paskolintos pinigų sumos t.y. 1000 litų.LR CK 1.79 str. 2 d. 1 p., numato, jog preziumuojama, kad Å¡alis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis, turinti teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtindama ji dar kartÄ iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ t.y. sudaro sandorį. Ä®statymas nenustato tokio patvirtino formos ir sÄ lygų. Teismui nepateikta duomenų, kad J. V. sandorio patvirtinimÄ iÅ¡ K. gavo vartojant prievartÄ , grasinant, apgaule, pasinaudojant nežinojimu. Patvirtintas sandoris tampa neginčijamas.ValiÄ galima iÅ¡reikÅ¡ti ne tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir tam tikrais konkliudentiniais veiksmais.

Jeigu sandorio Å¡alis sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino. Tačiau tokiÄ prezumpcijÄ galima paneigti, jeigu sandoris vykdytas patiriant prievartÄ , grasinimÄ ar nežinant visų aplinkybių (suklydus, esant apgautam).N. K. ir O. K. skolÄ J. V. patvirtina sutartis (b.l. 3-4), taip pat 2002-06-21, 2002-07-21, 2002-08-21, skolos raÅ¡telis bei J. V. raÅ¡telis, kuriuo partęstas skolos grÄ Å¾inimo terminas (b.l. 12-13).Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo aplinkybę, kad atsakovai N. K. ir O.

K. grÄ Å¾indami skolÄ J. V. dalimis, pripažino su juo sudarytÄ paskolos sutartį dėl 5200 litų skolos, todėl jie neturi teisės jo ginčyti.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263–265 str., 270 str.,- n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų N. K. ir O. K. ieÅ¡kovo J. V. naudai 4200,00 Lt (keturių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų 00 ct) skolÄ , 772,80 Lt (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du litus 80 ct) delspinigių už laikotarpį nuo 2010-03-22, iki 2010-09-21, 944,14 Lt (devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis litus 14 ct) palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2005-09-22, iki 2010-03-21, 5 proc., metinių palÅ«kanų už priteistÄ 5916,94 Lt., sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2010-09-27, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J.

V. 151 Lt., (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 00 ct.), kaip permokėto žyminio mokesčio dalį ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti J. V. 151 Lt., (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 00 ct.), permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2010-09-17, mokėjimo nurodymu Nr. 20100917, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, dalį. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. K. 107 Lt., (vienÄ Å¡imtÄ septynis litus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo J.

V. naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo O. K. 107 Lt (vienÄ Å¡imtÄ septynis litus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo J. V. naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės N. K. 16,52 Lt., (Å¡eÅ¡iolika litų 52 ct.), paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo O. K. 16,52 Lt., (Å¡eÅ¡iolika litų 52 ct.), paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.          Atsakovų O. K. ir N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                     Vaidas Vasiliauskas