036bc6fa-cf12-4fd8-ad98-ebbd5eff8670 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P

                                                                                    Â

Teisėja D. Matiukienė                                                   Civilinė

byla Nr. 2S-423-154/2013

Teisėja A. Sedalienė                                                    Proceso

Nr. 2-70-3-02452-2013-1

         Procesinio

sprendimo kategorija 128.11Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

                                                                               Â

   Â

                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                 Â

   N U T A R T I S

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

                                                      2013 m.

birželio 13 d.

                                                                Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo

posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo J. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m.

balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :

                                              Â

PareiÅ¡kėjas J. D. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis ir O. M., gimusia (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini), buvo sugyventiniai, tikslu kreiptis dėl bendrai įgyto turto padalinimo CK 3.232 str. pagrindu.

Nurodė, kad 1978 metais jis persikėlė gyventi pas O. M. į (duomenys neskelbtini). Jie buvo sugyventiniai, gyveno neįregistravę santuokos, turėdami tikslÄ sukurti Å¡eimyninius santykius. Kartu tvarkė Å«kį, naudojo bendrai pinigus, pirko baldus, namų apyvokos daiktus, bendrai Å¡ventė, lankė draugus ir kt. O. M. (duomenys neskelbtini) mirus, pareiÅ¡kimÄ dėl turto paveldėjimo notarui padavė jos sesuo B. B..

Nurodė, kad nuo 1995-03-28 pareiškėjas yra „įrašytas“ O. M. gyvenamajame name. Partnerystės nebuvo įregistravę, nes nebuvo priimtas Partnerystės

įstatymas ir nebuvo nustatyta partnerystės registravimo tvarka.                           Â

Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi (47 b. l.) pareiÅ¡kėjo J. D. pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjui.

Teismas nurodė, kad  pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jis ir O. M. buvo sugyventiniai, tačiau Å¡iuo metu nėra priimtas įstatymas, kuris tokiems santykiams suteiktų juridinę reikÅ¡mę. PareiÅ¡kėjo nurodytos Civilinio kodekso 3.229 str. ir 3.232 str. normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie yra įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kol nėra priimtas Partnerystės įstatymas, Å¡ios normos negali bÅ«ti taikomos ir negali suteikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam faktui, kad jis ir O. M. buvo sugyventiniai, juridinės reikÅ¡mės. Tokiu atveju, kada nesusituokę asmenys bendrai įgyja turtÄ , jų turtinių santykių reguliavimui taikytinos LR Civilinio kodekso IV knygos V skyriaus IV skirsnio normos (4.72 – 4.105 str.).

Pareiškėjas

J. D. atskiruoju skundu (50 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Tarp sugyventinių turtiniai santykiai yra sureguliuoti LR Civilinio kodekso XV skyriaus  normomis. Kokių nors skirtingų teisinių santykių tarp sugyventinių, iÅ¡skyrus tuos, kurie yra nustatyti šiame civilinio kodekso skyriuje, bÅ«simasis Partnerystės įstatymas negalės nustatyti, jis galės tik plačiau paaiÅ¡kinti civilinio kodekso normÄ , numatyti institucijas, terminus ir pan., bet ne panaikinti ar pakeisti jau galiojančias Civilinio kodekso XV skyriaus normas.

2. Teismo pagrindinė užduotis yra nepalikti neišnagrinėto nė vieno civilinio ieškinio ir tam tikslui tarnauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo institutas. Jei teismas, nustatydamas partnerystę, negali vadovautis LR CPK 444 str. 2 dalies 3 punkto normomis, tai jis gali vadovautis šio straipsnio 9 punkto norma, nes jokie kiti įstatymai nenumato kitokios partnerystės nustatymo tvarkos.

3. Teismo nutartyje nurodytas 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 56 šiuo atveju negali būti taikomas, nes pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas sukurs teisinius padarinius: visas bendrai įgytas turtas bus padalintas, pareiškėjas įgis uzufrukto teisę toliau naudotis gyvenamuoju namu.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ .

Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti

prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡

nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai.

Nagrinėjamoje

byloje pareiÅ¡kėjas J. D. praÅ¡o nustatyti faktÄ , jog jis ir O. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sugyventiniai. Teigia,

kad nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. M. ir

J. D. buvo sugyventiniai, pareiškėjas galės kreiptis dėl bendrai įgyto turto padalinimo, kaip tai numatyta LR CK 3.232 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukurs teisinių padarinių, nes pareiÅ¡kėjo nurodyta teisės norma (CK 3.232 str., 3.229 str.) nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie yra įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįsta. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento. Å iuo metu LR Partnerystės įstatymas dar nėra priimtas, todėl Å¡io skyriaus normos negali bÅ«ti taikomos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip nenagrinėtinÄ teisme (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis c. b. Nr. 2S-1977-390/2012, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis c. b. Nr.  2S-947-467/2008).

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti vadovaudamasis CPK 444 str. 2 d. 9 punktu (dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos).

Kaip jau buvo minėta, teismas nagrinėja bylas ne dėl bet kokių faktų, tačiau tik dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę. Kadangi prašomas nustatyti faktas nesukels jokių teisinių pasekmių, tokio fakto nagrinėjimas negalimas ir CPK 444 str. 2 d. 9 punkto pagrindu.

 Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 56, nes pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisinius padarinius: visas bendrai sugyventas turtas galės būti padalintas, pareiškėjas įgis uzufrukto teisę naudotis gyvenamuoju namu.

 Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su Å¡iuo apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, pagrįstai nurodė, jog Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjui J. D. siekiant padalinti kartu su O. M. bendrai įgytÄ turtÄ , reikėtų vadovautis Civilinio kodekso 4.72-4.105 str. normomis, t.y. dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo ir kt.

Teismas, nustatęs, kad byla nepriskirtina teismo kompetencijai, nagrinėjamu atveju, kad praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių padarinių, privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 56, 1.3 p.). Nustačius tokias aplinkybes konstatuojama, kad nėra prielaidos kreiptis teisminės gynybos.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å iaulių apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir

procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio

pagrindo.

 Atskirasis skundas

atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio

8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                               Â

     Danutė Matiukienė

          Â