2022-08-31 Nr. AB-22586-3-62-3-00983-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3614-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00983-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. H. H. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. H. H. H. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 21S24404 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nusprendė palikti kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), nes dėl negalios jis negalėjo susirasti darbo (diskriminacija) bei gauti reikiamą gydymą. Dėl negalios ir sunkaus sveikatos sutrikimo pareiškėjas laikytinas pažeidžiamu asmeniu. Jei pareiškėjas būtų išsiųstas į kilmės valstybę, jam galbūt būtų suteiktos prastesnės medicininės paslaugos, o tai lemtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsakovas nepasitelkė medicinos srities specialistų, kurie galėtų nustatyti pareiškėjo sveikatos būklę, todėl atsakovo išvada, jog kilmės valstybėje pareiškėjui būtų garantuojamas tinkamas slaugos ir medicininės priežiūros lygis, nepagrįsta. Atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia mirtinas pavojus. Pareiškėjo nuomone, jei jis bus grąžintas į kilmės valstybę, jo būklė žymiai ir nepataisomai pablogės, dėl to jis patirs kančias, sutrumpės jo gyvenimo trukmė. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad jam nepagrįstai paskirtas išsiuntimas, nes jis bendradarbiavo su valstybės institucijomis, nepadarė jokių pažeidimų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas baimės dėl persekiojimo, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo pareiškėjui paskirtas maksimalus draudimo atvykti terminas yra nepagrįstas ir neproporcingas, nes pareiškėjas siekė padėti tyrimui, nepiktnaudžiavo, laikėsi nustatytų tvarkų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Atliekant tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, buvo imtasi protingų priemonių siekiant išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir, atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Pareiškėjo pasakojimo apie gydytoją (duomenys neskelbtini) mieste neįmanoma patikrinti dėl pateiktos informacijos neišsamumo ir abstraktumo, o pareiškėjo teiginiai neatitiko surinktos kilmės valstybės informacijos (pvz., jis teigė, kad chirurginė operacija arba kojos amputacija jam buvo siūlomos kaip vienintelė gydymo alternatyva, nors, remiantis surinkta informacija, paprastai gydymas pradedamas nuo fizinės terapijos raumenų stiprinimui, energijos eikvojimą mažinančių pratimų taikymo ir pan.). Pareiškėjas negalėjo pateikti jokių medicininių išrašų apie savo sveikatos būklę, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl jo pasakojimo apie jam siūlytus gydymo būdus. Nenustatyta jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės sveikatos sistemos politiką. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo būklė artima mirčiai arba kad, grįžus į kilmės valstybę, jo būklė gerokai staiga ir nepataisomai pablogės, dėl to jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai, nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Pareiškėjas nurodė ir tai, jog dėl savo negalios negalėjo susirasti darbo, tačiau, paprašytas patikslinti su tuo susijusias aplinkybes, jis paaiškino, jog sveikatos būklė nesutrukdė jam įgyti vidurinį išsilavinimą, jam nebuvo reikalinga kitų asmenų priežiūra buityje, jis buvo pajėgus savarankiškai lankytis pas gydytojus ir keliauti. Atsakovas teigė, kad jis tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo M. H. H. H. skundą, t. y. nusprendė pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 21S24404 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei juos išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad yra neįgalus nuo pat vaikystės ir kad savo valstybėje negali gauti tinkamo gydymo, todėl pabėgo iš (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas apklausoje nurodė, kad dėl savo negalios (duomenys neskelbtini) negalėjo susirasti darbo ir gauti reikalingo gydymo. Dėl (duomenys neskelbtini) komplikacijų vaikystėje jam atsirado kojos negalia, dėl kurios jam kilmės valstybėje sudėtinga susirasti darbą, o gydymas jam nebuvo taikytas dėl šeimos finansinės situacijos. Sulaukęs 24-erių metų amžiaus, pareiškėjas kreipėsi į medikus, tačiau šie jam pasiūlė kojos amputaciją. Pareiškėjui buvo atlikta rentgenograma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o atlikti kojos operaciją jam siūlė aukštos reputacijos arabų gydytojas, dirbantis privačioje klinikoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negalėjo patikslinti nei gydytojo vardo ir pavardės, nei klinikos pavadinimo.

8. Departamentas ginčijamu 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21S24404 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama nepakankamomis ir / ar netinkamomis medicininėmis paslaugomis, negalėjimu susirasti darbo, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu svarstyti (suteikti) pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių prasme. Ekonominiai motyvai nelaikomi pagrindu suteikti prieglobstį. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo nurodytas atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis: turi negalią, (duomenys neskelbtini) jam negali suteikti gydymo dėl finansinių galimybių, todėl jis vyko į Europą. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jis yra persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas netinkamo medicininio gydymo kilmės valstybėje taip pat nesiejo su rasiniu, tautiniu, religiniu ar kitu aspektu. Atliekant tyrimą nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Priešingai, pats pareiškėjas nenurodė, kad jam kilmės šalyje kažkas gresia, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo atvykimas nulemtas galbūt geresnių medicininių paslaugų ieškojimo, o ne tariamai gresiančio persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

10. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui, akcentavo atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, kad (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo ja abejoti aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo surinkta informacija leidžia spręsti, kad kilmės valstybės sveikatos sistema yra pakankamai pažangi ir prieinama šalies gyventojams, todėl nėra akivaizdžios grėsmės ligonių gyvybei dėl sveikatos sistemos padėties. Be to, ir pats pareiškėjas neteigė, kad kilmės valstybės gydymas neprieinamas, tačiau esmine aplinkybe įvardijo tai, kad nori geresnio gydymo, t. y. jis subjektyviai abejoja (duomenys neskelbtini) medicinos sektoriaus pažangumu, galbūt nepasitiki taikomu gydymu, yra įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) jam galbūt bus teikiamos prastesnės kokybės medicinos paslaugos.

Pareiškėjo atvykimas į Europą leidžia suprasti, kad jis mediciną Europoje laiko labiau pažengusia. Toks pareiškėjo elgesys, siekiant neva geresnių medicinos paslaugų, yra suprantamas, tačiau jis turi būti pagrįstas objektyviai, o atsiradusi baimė turi būti reali, o ne išimtinai subjektyvi. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus, tačiau šie pasiūlė jam arba kojos amputaciją, arba labai brangią operaciją. Paprašius patikslinti, į kokias medicinos įstaigas ir gydytojus jis kreipėsi, pareiškėjas nurodė, jog rentgenograma jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o atlikti kojos operaciją jam siūlė aukštos reputacijos arabų gydytojas, dirbantis privačioje klinikoje (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas negalėjo patikslinti šių duomenų, taip pat pateikti kokius nors savo medicinos išrašus.

Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas teigė, jog negali gauti reikalingos medicinos pagalbos kilmės valstybėje, jo paties įvardyti faktai tai paneigia, o duomenų, kad gydymas jo kilmės šalyje pareiškėjui neprieinamas, nėra. Šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dėl turimos negalios susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo suteikiamas gydymas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje jis nebus suteiktas, be to, nesant duomenų, kad pareiškėjo būklė artima mirčiai arba kad, grįžus į (duomenys neskelbtini) , jo būklė gerokai staiga ir nepataisomai pablogės, dėl to jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai, pažeidžiantys minėtos konvencijos 3 straipsnį.

Atitinkamai, pareiškėjo diagnozė ir jo sveikatos būklė nelemia papildomos apsaugos suteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtinybės. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, jis į klausimus atsakinėjo trumpai, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, kodėl iš Europos valstybių pasirinko Lietuvą ir kodėl jis mano, kad Lietuvoje medicinos lygis yra aukštesnis nei jo kilmės valstybėje, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas akcentavo, jog, vadovaujantis atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę matyti, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA; iki 2022 m. sausio 18 d. – Europos prieglobsčio paramos biuras) 2021 metų ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas teigė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Nors (duomenys neskelbtini) smurto lygis yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu rizikos faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie kilmės valstybę, pareiškėjas nekvestionavo Sprendime nurodytos informacijos.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad negalią ir sunkius sveikatos sutrikimus turintys asmenys patenka į padidėjusios rizikos asmenų profilius. Teismas, neturėdamas jokių medicininių duomenų, negali įvertinti, ar pareiškėjas priskiriamas šiai grupei. Be to, net laikant, kad pareiškėjas patenka į šio profilio kategoriją vertinant individualaus persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes (asmens amžius, psichinės ar fizinės negalios matomumas, neigiamas šeimos požiūris ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad jis patyrė neigiamą aplinkinių požiūrį ar buvo diskriminuojamas dėl turimos ligos (negalios). Atliekant tyrimą nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėjas kilmės valstybėje dėl turimos diagnozės susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Pareiškėjas kartu su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), kur medicininės paslaugos prieinamos ir, kai jis kreipėsi, jam buvo teikiamas gydymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo rizikos tikimybę. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas.

14. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atliekant tyrimą surinkta informacija apie kilmės valstybės medicinos sektorių ir jo pažangumo lygį, (duomenys neskelbtini) vykstantį beatodairiško smurto lygį pagrįstai pripažinta nepatvirtinančia realios rimtos žalos rizikos. Pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl realiai patirto, grėsusio ar gresiančio pavojaus jo kilmės valstybėje, o pareiškėjo baimės dėl netinkamo medicininio gydymo didžia dalimi grindžiamos subjektyvia nuomone. Pareiškėjo skundo argumentai nesukėlė teismui abejonių dėl atsakovo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pagrįstai atmestas, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes ir kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį pateikė sulaikytas pareigūnų). Pastebėta, kad pareiškėjas nei iki Sprendimo priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

16. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, nuostatomis, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nelaikytinas proporcingu ir protingu. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, teikė melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę arba kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti pareiškėjui maksimalų 5 metų draudimo atvykti terminą, todėl ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir keistina, nustatant pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti terminą. Atitinkamai, keistina ir Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pastarąjį terminą taip pat sutrumpinant iki 2 metų.

III. 17. Pareiškėjas M. H. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pažymi, kad šiuo metu kilmės valstybėje yra ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis, o dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės valstybė negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo prašymo sutekti prieglobstį priežastys negali būti laikomos tik ekonominėmis, nes jos gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, o už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, nebuvo surinkta iš įvairių šaltinių, surinkti duomenys buvo selektyvūs. Be to, sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

19. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pabrėžia, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių, o pareiškėjas savo prašymo negrindė tuo, kad kilmės valstybė naudoja prieš jį neteisėtas ekonominio poveikio priemones, jis yra persekiojamas ir diskriminuojamas ar pan.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas), o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (paminėta tik tai, kad apeliantas norėtų būti tiesiogiai išklausytas), ar kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negali savo paaiškinimų, argumentų išdėstyti raštu, apelianto prašymo netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pagrįstai buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau pažymėjęs, kad Departamentas nesant išimtinių aplinkybių nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, teismas minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dviejų metų.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo pasakojimo ir jį patvirtinančios kilmės valstybės informacijos vertinimo. Teigia, kad atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi; neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį; surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimais išsiųsti pareiškėją ir taikyti draudimą atvykti nepagrįstai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

27. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

28. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio prašymų dėl sveikatos būklės bylose konstatuojama, jog asmens išsiuntimas į kilmės valstybę, kur jam galimai bus suteikiamos prastesnės kokybės medicininės paslaugos, reikštų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Byloje D. v. Jungtinę Karalystę, tokiomis aplinkybėmis įvardijama situacija, kai asmuo yra itin sunkiai sergantis, jo būklė artima mirčiai, kilmės valstybėje nebus garantuojama slauga ar medicininė priežiūra, o jo šeimos nariai nenori arba negali asmeniu pasirūpinti, ar užtikrinti pagrindinių poreikių (maistas, būstas ir pan.) (žr. pvz., 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje N. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr.26565/05).

30. EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

31. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

32. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

33. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

34. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

35. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

37. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad turi negalią (vaikystėje (duomenys neskelbtini) komplikacijų sukelta kojos negalia) ir į Lietuvos Respubliką atvyko dėl gydymo, kurio negali gauti kilmės valstybėje. Pareiškėjas nurodė, jog vaikystėje gydymas dėl (duomenys neskelbtini) komplikacijų jam nebuvo taikytas dėl šeimos finansinės situacijos, tačiau, atlikto tyrimo metu Departamentas surinko išsamią informaciją apie (duomenys neskelbtini) ligos pobūdį ir gydymą ir nustatė, kad specifinio gydymo ar vaistų šios ligos ar išsivysčiusio (duomenys neskelbtini) gydymui nėra, tad paprastai, atsižvelgiant į pasireiškiančius simptomus yra taikomas simptominis gydymas (ortopedinė pagalba, fizioterapija ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad sulaikęs 24-erių metų amžiaus kreipėsi į medikus, kurie jam kaip vienintelį gydymą pasiūlė arba kojos amputaciją arba atlikti labai brangią kojos operaciją, kurią siūlė atlikti aukšto kvalifikacijos arabų gydytojas. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas negalėjo patikslinti nei gydytojo vardo, nei privačios klinikos, kurioje jis dirbo, pavadinimo, todėl dėl suteiktos informacijos neišsamumo atsakovas negalėjo jos patikrinti. Tačiau iš atsakovo tyrimo metu surinktos informacijos matyti, jog paprastai gydymas pradedamas nuo fizinės terapijos raumenų stiprinimui, tam tikrų pratimų taikymo, todėl pagrįstai pareiškėjo pasakojimą apie jam kilmės valstybėje siūlytus gydymo metodus vertino kritiškai.

Apklausos metu, be ribotų finansinių išteklių sąlygotų kvalifikuoto gydymo galimybės trūkumo, kitų kliūčių, apsunkinančių medicininės priežiūros galimybes ir prieinamumą kilmės valstybėje, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijoje numatytus prieglobsčio suteikimo pagrindus, nenurodė. Pareiškėjas apklausų metu taip pat teigė, jog dėl savo negalios kilmės valstybėje negalėjo įgyti aukštojo išsilavinimo ir rasti darbo, tačiau, kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, aiškindamas apie priežastis, kodėl negalėjo įgyti aukštojo išsilavinimo, pareiškėjas įvardijo ne savo sveikatos būklę, o ekonomines priežastis, t. y. tai, kad jo šeima negalėtų apmokėti kasdienių kelionės išlaidų į (duomenys neskelbtini) miestus, kur įsikūrusios aukštosios mokyklos.

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, informaciją apie sveikatos sistemos politiką kilmės šalyje bei informaciją apie pareiškėjui diagnozuotas ligą, pasakojimą apie apsilankymus pas gydytojus, nustatė, kad nėra jokių individualių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti diskriminacinio pobūdžio kilmės valstybės sveikatos sistemos politiką, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Atsakovas vadovavosi (duomenys neskelbtini) regiono sveikatos apsaugos sistemos vertinimu, kurio metu nustatyta, kad sveikatos apsaugos sistema prieinama didžiajai daliai gyventojų, taip pat (duomenys neskelbtini) pranešimu apie gydymo paslaugų prieinamumą (duomenys neskelbtini) regione, kur gyveno pareiškėjas, todėl nealima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog Departamentas nesurinko prašymo nagrinėjimui aktualios kilmės valstybės informacijos.

Vertindamas individualią pareiškėjo situaciją atsakovas nustatė, jog nors pareiškėjo teigimu jis negalėtų apmokėti operacinio gydymo, tačiau pažymėjo, jog nebuvo rasta objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų teikiamas prastesnės kokybės gydymas. Pareiškėjas galėjo konsultuotis su gydytoju ir gydymą gauti (duomenys neskelbtini), iš kurio atvyko.

38. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra socialinio pobūdžio (jo netenkinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugos kilmės valstybėje) ir nenurodė jokių individualių aplinkybių, neteigė, kad yra persekiojamas, diskriminuojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta, kad dėl turimos negalios pareiškėjas susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Negalia pareiškėjui nesutrukdė įgyti vidurinio išsilavinimo, jam nebuvo reikalinga kitų asmenų pagalba buityje, jis buvo pajėgus lankytis pas gydytojus, keliauti. Pareiškėjas galėjo konsultuotis su gydytojais, gauti gydymą, todėl nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais (Įstatymo 86 str. 1 d.).

39. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina asmens sveikatos priežiūros paslaugos kilmės valstybėje, laikytina socialine priežastimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1645-415/2022; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2357-575/2022).

40. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš skundžiamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjo nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Be to, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės patirti didelę žalą (mirties bausmės įvykdymas, kankinimas). Pats pareiškėjas nenurodė kilmės valstybėje susiduriantys su grėsme dėl saugumo situacijos kilmės šalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių duomenų ir (ar) jų šaltinių, paneigiančių minėtas išvadas. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų kritinė ar iš esmės pablogėtų pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

41. Teismų praktikoje nurodoma, kad Departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022; kt.).

42. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas surinko informaciją ir įvertino tiek padėtį, susiklosčiusią bendrai (duomenys neskelbtini), tiek ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje. Atsakovo surinkta aktuali informacija Sprendimui priimti nepagrindžia, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Teisėjų kolegija iš viešai skelbiamos informacijos ((duomenys neskelbtini)) nustatė, kad jau po Sprendimo priėmimo, (duomenys neskelbtini).

44. Įvertinusi, kad (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamojoje vietoje negresia pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų dėl vidaus ginkluoto konflikto.

45. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. H. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė