2022-04-20 Nr. AB-9559-3-61-3-04944-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2035-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04944-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. A. J. apeliacinį skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. H. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39263 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio suteikimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6K-2235 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) suteikimo.

2. Skundžiamame Departamento sprendime nuspręsta: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) regione. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) tautybės, išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. (Duomenys neskelbtini) yra nesaugu, juos persekioja (duomenys neskelbtini), jie patiria diskriminaciją, negali susirasti darbo, gyvena nuolatinėje baimėje. Tai patvirtina ir informacija apie kilmės valstybę, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjui kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

3.2. Tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Vien tik pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Šių aplinkybių Departamentas tinkamai neįvertino, dėl ko nepagrįstai pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį netenkino.

3.3. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti. Komisijos sprendimas iš esmės argumentuotas tuo, jog Departamento sprendimas teisėtas, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuva. Vien tik šios aplinkybės neturi sukelti pareiškėjui didžiausių sankcijų. Pareiškėjas, kirsdamas Lietuvos sieną, siekė atlikti teisėtus veiksmus – paduoti prašymą suteikti prieglobstį.

3.4. Nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijoje, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Tai, kad tokio pobūdžio skundai, kaip pareiškėjo nagrinėjami per labai trumpą laiką ir dėl jų priimtų sprendimų apskundimų terminas yra taip pat labai trumpas, negali paneigti teisės teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

4. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje, kuris vyko pirmosios instancijos teisme, prašė tenkinti skundą visiškai, vadovaujantis skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė tas pačias persekiojimo kilmės valstybėje aplinkybes, kurias nurodė ir Departamentui.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, ir pagrįstų, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, taip pat nenustačius, kad kilmės valstybėje šiuo metu vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

5.2. Nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir ji Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. ataskaitoje priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika, patirti smurtą, bet taip pat pripažįstama, kad ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Pareiškėjo gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, šios teritorijos nevaldo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas visą gyvenimą praleido kilmės valstybėje, yra susipažinęs su vietiniais papročiais ir kultūra, yra darbingas, jauno amžiaus vyras, kilmės valstybėje gyveno su savo tėvais. Tai leido padaryti išvadą, kad pareiškėjas gali susirasti darbą kilmės valstybėje ir saugiai gyventi. Dėl to pripažinta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo išpažįstamos religijos yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Įvertinus šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. To nepaneigė ir pareiškėjas.

5.3. Departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių. Surinkta informacija apie kilmės valstybę buvo įvertinta individualiai pagal „slankiojančią skalę“, pareiškėjo teiginiai nepaneigia informacijos visumos ir individualaus vertinimo. Apklausos metu pareiškėjas neįvardijo konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių, o remiantis surinkta informacija, buvo padaryta išvada, kad šiuo metu kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nesusiduria su realia persekiojimo grėsme. Pareiškėjas taip pat nepateikė informacijos, paneigiančios Departamento surinktus duomenis, kuriais remiantis priimtas skundžiamas Departamento sprendimas. Be to, ir pats pareiškėjas teigė, kad jis asmeniškai grėsmės nejautė, persekiojimo nepatyrė.

5.4. (Duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje teikiama humanitarinė, psichologinė pagalba, kilmės valstybės valdžia imasi priemonių spręsti (duomenys neskelbtini) problemas ir nėra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos, kad toks nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Pareiškėjas nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės valstybėje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjo atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jo apsaugoti. Dėl to pareiškėjo persekiojimo baimė nelaikytina pakankamai reali.

5.5. Nustačius, kad pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje pateikimas nebuvo ir nėra pareiškėjo pagrindinis tikslas. Todėl, remiantis vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 33 punktu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pritaikius 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, pareiškėjui nebuvo suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, esant pagrindui manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, buvo nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Iki Departamento sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

5.6. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Departamento sprendime. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punktą, įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatyti kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija ir Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio ir yra proporcingas.

5.7. Pagal vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą, skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmens žodinius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Taigi, vien tai, jog pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

6. Atsakovo Departamento atstovė teismo posėdyje, kuris vyko pirmosios instancijos teisme, prašė netenkinti pareiškėjo skundo, remiantis Departamento atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti S. H. A. J. (S. H. A. J.), gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo S. H. A. J. (S. H. A. J.), gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Departamento sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019 m. rugpjūčio 5 d., galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

8.2. Pareiškėjas pirminės apklausos, įvykusios 2021 m. rugpjūčio 12 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, nevedęs, politinei partijai nepriklauso. Nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. liepos mėnesį. Iki išvykimo iš kilmės valstybės apie 7 metus gyveno (duomenys neskelbtini) regione, (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Paaiškino, jog nori gyventi Europoje, nes visi (duomenys neskelbtini) gyvena palapinėse. (Duomenys neskelbtini) padėtis kilmės valstybėje labai bloga. Dėl (duomenys neskelbtini) neturi ateities. Apklausos metu patvirtino, kad jam asmeniškai niekas negrasino.

8.3. Pareiškėjas apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 26 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos 24 d., nes buvo diskriminuojamas dėl tikėjimo. Nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini). 2014 metais jo šeima išvyko į (duomenys neskelbtini) šiaurę, gyveno (duomenys neskelbtini). Užsienietis tvirtino, kad kilmės valstybėje yra persekiojamas, 7 metus gyveno (duomenys neskelbtini) stovykloje, palapinėse. Stovykloje nebuvo maisto, vandens. (Duomenys neskelbtini) siekia, kad (duomenys neskelbtini), skaitytų (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu.

8.4. Departamentas priėmė Departamento sprendimą, kuriame nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui, gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją, (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui, gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui, gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

8.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, su 2021 m. gruodžio 2 d. skundu kreipėsi į Komisiją privaloma ikiteismine tvarka, ši priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Komisijos sprendime pažymėta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis (duomenys neskelbtini), tačiau jokių individualių persekiojimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė. Komisija sprendime nurodyta, kad Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini). Komisijos sprendime atkreiptas dėmesys, jog remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro pateikiamais duomenimis, pareiškėjas priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupėms, tačiau tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėjas ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys – gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje (duomenys neskelbtini). Be to, vadovaujantis Europos prieglobsčio paramos biuro pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos sprendime nurodyta, kad motyvai dėl draudimo atvykti laikotarpio pateikti Departamento sprendime yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes terminai proporcingi.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi Įstatymo nuostatomis (67 str. 6 d., 76 str. 2 d., 83 str., 86 str., 87 str., 88 str., 126 str., 128 str., 130 str., 133 str.), aktualias Įstatymo nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) nuostatomis (89 p., 99 p.), Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 33 punktu, Tvarkos 44.3.1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo nuostatomis (24 str., 25 str.).

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Departamento surinktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje nekvestionavo.

11. Nustatęs, kad pareiškėjas politinei partijai nepriklauso, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo gyvenamojoje vietovėje patyrė (duomenys neskelbtini) valstybės kovotojų persekiojimą, buvo pagrobtas, o priešingai – pareiškėjas nurodė, kad jis asmeniškai dėl savo tikėjimo jokio persekiojimo nepatyrė, teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jis gali būti diskriminuojamas ar jam gali grėsti persekiojimas bei pavojus dėl beatodairiško smurto jo gyvenamojoje vietovėje. Teismo vertinimu, Departamento atlikto tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia išvadą, jog pareiškėjas gali grįžti į kilmės valstybę ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) regione, (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje jis gyveno iki išvykimo iš kilmės valstybės.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, skunde ir teismo posėdyje nurodydamas teiginius dėl galimos grėsmės, iš esmės remiasi bendra situacija kilmės valstybėje ir baime dėl ateities. Įvertinęs tai, ir nustatęs, kad pats pareiškėjas pripažino, kad kilmės valstybėje gyvena jo tėvai, broliai, seserys, teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausų metu Departamente, tiek teismo posėdyje nepagrindė tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė, teismo vertinimu, negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Departamento surinkta informacija nepagrindė tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo baimė patirti ir šiuos veiksmus dėl socialinės padėties nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei, pareiškėjas nenurodė. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas nenustatė, kad byloje surinkti duomenys patvirtintų, jog kilmės valstybėje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje nėra pateikta, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek Departamentas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas, prieš priimdamas skundžiamą Departamento sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino jo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

15. Teismo vertinimu, 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neatitinka Tvarkoje nustatytų kriterijų ir yra neproporcingas. Departamentas nemotyvavo 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo dienos laikotarpio. Nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją būtų proporcinga nustatyti pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metų laikotarpį nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjas atitinka Tvarkos 44.3.1 punkte įtvirtintus reikalavimus, o būtent: 1) pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėtas skubos tvarka. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pareiškėjo duomenis, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II. Nustatęs, kad Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metų. Atitinkamai keistinas ir Komisijos sprendimas.

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Komisija nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

17. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus išvestinis, o netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Departamento sprendimo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ir minėtą išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą. Todėl pareiškėjo skundą šiose dalyse atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Departamentas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, neįvertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

19.2. Departamento surinkta informacija patvirtina pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį išdėstytas aplinkybes dėl to, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) persekioja ir kitos kilmės valstybėje veikiančios grupuotės, o vyriausybė neapsaugo nuo to. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Vyriausybė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) iki dabar neturi pagrindinių piliečių teisių kilmės valstybėje. Departamentas šių aplinkybių nevertino, jas ignoravo ir į jas neatsižvelgė, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas pareiškėjui kylančios grėsmės nepaneigė. Departamento teiginys, jog (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie patiriamus individualius grasinimus ar kitokį smurtą nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) bendruomenei kilmės valstybėje.

19.3. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, nes Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys selektyvūs, neatitinkantys reikalavimo surinkti duomenis iš įvairių šaltinių, naujus ir aktualius.

19.4. Departamento sprendimu taikytas išsiuntimas ir draudimas atvykti neproporcingai užkerta kelią pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą iš esmės dėsto tuos pačius argumentus, kuriuose išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Laikosi pozicijos, kad tiek Departamentas, tiek teismas išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimu, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti padarytas tiek Departamento, tiek teismo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

23. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, Departamento sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijoje, pareiškėjo ir Departamento pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi laikotarpis yra neproporcingi. Todėl teismas atitinkamai pakeitė šias Departamento sprendimo dalis, nustatęs, kad tiek draudimas atvykti, tiek tokių duomenų įvedimas į C.SIS II turėtų trukti 2 metus.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nuomone, pagrindžiančias jo baimę grįžti į kilmės valstybę; Departamentas nesurinko aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę, surinkti duomenys selektyvūs, nesurinkti iš įvairių šaltinių.

27. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

28. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, jog (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam. Pareiškėjas savo paaiškinimų dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus neindividualizavo, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jam, kaip (duomenys neskelbtini), tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Pažymėtina, jog iš Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. veikiantis kaip Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) 2021 m. sausio mėnesio gairių „Country Guidance Iraq 2021“ matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.

34. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad Departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Pareiškėjo pripažinimas, kad kilmės valstybėje nepatyrė jokios potencialios grėsmės, leidžia daryti išvadą, kad pats pareiškėjas patvirtina Departamento surinktos informacijos atitikimą realiai kilmės valstybės situacijai. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

35. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo kilmės valstybėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

36. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie pareiškėjo kilmės šalį, pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai dėl Europos prieglobsčio paramos biuro teikiamų duomenų yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių Europos prieglobsčio paramos biuro pateiktų duomenų apie padėtį kilmės valstybėje. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1348-629/2022, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1277-520/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti prieglobsčio prašytojo norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės valstybę.

37. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

38. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. sausio mėnesio gairėmis „Country Guidance Iraq 2021“ apie situaciją kilmės valstybėje, šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Šios išvados nepaneigia ir tai, kad nors Departamentas nustatė, kad pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietovėje beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis, nei kitose vietovėse, tačiau ir tai nesudaro pagrindo vertinti, kad vien buvimo šioje gyvenamojoje vietoje nepakanka pagrįsti kylančią grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kaip nustatyta, pats pareiškėjas patvirtino, kad realios grėsmės, gyvendamas minėtoje gyvenamojoje vietovėje, nepatyrė. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas taipogi neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri Europos prieglobsčio paramos biuro priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Tačiau Europos prieglobsčio paramos biuro nurodoma, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti ir į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius jo tapatybę, jo lytį. Dėl šios priežasties, privaloma įvertinti prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes, dėl kurių jam potencialiai gresia pavojus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, kuris visą gyvenimą praleido kilmės valstybėje, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, nėra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus.

39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje.

40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktą informaciją apie kilmės valstybę Departamentas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos skundžiami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. H. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė