0366cdbe-9e05-4c1e-8fb5-024315ef01be · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-273-654/2017Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00327-2017-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. V. (R. V.) apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. spalio 26 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė R. V. nubaustas už tai, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 22:45 val., Šalčininkų r. sav., A. Mickevičiaus g., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota ir neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus.

Teismui nekilo abejonių, jog R. V. suvokė, kad buvo stabdomas pareigÅ«nų, o nesustabdęs automobilio nevykdo teisėto pareigÅ«nų reikalavimo. R. V. nereagavo į akivaizdžius pareigÅ«nų stabdymo veiksmus, automobilio nesustabdė ir toliau važiavo pavojingai manevruodamas ir bandydamas atsikratyti pareigÅ«nų nuolat pasukdamas į kitas gatves bei iÅ¡vengti atsakomybės už daromÄ pažeidimÄ . R. V. sustojo tik tuomet, kai pamatė, kad jam iÅ¡ paskos pradėjo važiuoti ir antras policijos ekipažas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados rodo R. V. tyčios turinį – nepaklusti teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams sustabdyti automobilį. Taigi visi Å¡ie duomenys teismui leido spręsti, kad yra visi ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde R. V. praÅ¡o panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo dalį administracinio nusižengimo byloje, kuria jam paskirta 1025 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams ir Å¡ioje dalyje administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti nesant nusižengimų sudėties.Apeliantas skunde pažymėjo, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rÅ«Å¡imi – tiesiogine tyčia.

Skundžiamame nutarime nenustatyta kaltės forma, tik daroma prielaida, jog R. V. turėjo suprasti pareigūnų reikalavimus.Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ekipažo V3055 pareigūnai S. S. ir R. K. teisme patvirtino, jog Vilniaus policijos ekipažų manevras sukėlė jiems įtarimus, jog jie galimai nori sustabdyti R. V. automobilį, tačiau jokių garso ar šviesos signalų šie ekipažai nebuvo įjungę. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ekipažo V1738 garso ir šviesos sistemos buvo įjungtos tik privažiavus prie ekipažo V3055, kuris jau stovėjo prie R.

V. automobilio. R. V. net nemėgino „sprukti“, prieÅ¡ingai, vos pamatęs pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä V3055 iÅ¡ karto sustojo ir pakluso visiems pareigÅ«nų reikalavimams, bet jų įvykdyti nespėjo ne dėl savo kaltės, o dėl ekipažo V1738 policijos pareigÅ«nų veiksmų jiems panaudojus prievartos priemones. Nutarime konstatuota, jog R. V. kaltę įrodo Vieningos pajėgų sistemos (toliau – VPS) duomenys. Teismas nurodė, kad pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus, jog jie persekiojo R. V. įjungę Å¡viesos sistemas, patvirtina VPS iÅ¡klotinės duomenys, kad ekipažo V1738 Å¡viesos sistemas patruliai įjungia 22:45:15 val. ir 22:45:31 val., o nuo 22:45:49 val. iki 22:51:07 val.

Å¡viesos sistemos veikė nuolat. Apeliantas nesutinka su tokia teismo argumentacija, nes pagal jÄ pareigÅ«nai jį persekiojo apie 16 sekundžių, tada iÅ¡jungė Å¡viesos signalus ir po to vėl įjungė. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo, kada patrulių ekipažas pajudėjo ir kada sustojo prie R. V. automobilio. IÅ¡ VPS matyti, kad Å¡viesos sistema įjungta 22:45:49 val., t. y. kai R. V. automobilis jau stovėjo ir prie jo buvo Å alčininkų policijos pareigÅ«nai. Viso persekiojimo metu ekipažo V1738 garso signalai buvo iÅ¡jungti.

Tai patvirtina VPS iÅ¡raÅ¡as ir liudytojų S. S. ir R. K. parodymai, tačiau liudytojai R. R., E. Å ., J. T. teismo posėdžio metu teikė melagingus parodymus teigdami, kad garso sistema buvo įjungta. Teismas Å¡io prieÅ¡taravimo nepaÅ¡alino.Apeliantas skunde remiasi Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.5-V-673, kurioje numatyta tvarka, kurios turi laikytis policijos patrulis stabdydamas važiuojančiÄ transporto priemonę.

Be to pažymi, kad byloje nėra pateiktas iÅ¡saugotas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus. 2017 m. spalio mėnesio policijos raÅ¡tu patvirtinama, jog ekipažo V1738 automobilyje vaizdo ir garso fiksavimo įranga įvykio metu buvo veikianti. Nagrinėjamu atveju nekiltų jokio ginčo, jei bÅ«tų pateikta vaizdo medžiaga, tačiau jos byloje nėra.2017 m. birželio 7 d. pareigÅ«no R. Ramanecko suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime teigiama, jog sankryžoje R. V. automobilį pradėjo persekioti ekipažas V3055, kuris užblokavo pažeidėjui keliÄ .

Šį teiginį paneigia liudytojų pareigūnų S. S. ir R. K. parodymai teisme, kurie nurodė, jog joks persekiojimas jų ekipažo (V3055) nebuvo vykdomas, vairuotojas R. V. iš karto sustojo jiems pareikalavus ir vykdė visus pareigūnų reikalavimus. Šalčininkų rajono apylinkės teismas šio prieštaravimo taip pat nepanaikino. Liudytojų parodymų neatitikimai vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. naudai.R. V. atžvilgiu buvo naudojamos prievartos priemonės. Tokių prievartos priemonių panaudojimo atvejai yra griežtai reglamentuoti teisės aktuose.

Šiuo atveju jokio pagrindo R. V. atžvilgiu naudoti prievartos priemones nebuvo. Jeigu jis būtų priešinęsis policijos pareigūnams, tada prievartos priemonių naudojimas būtų pagrįstas instrukcijoje nurodyta tvarka ir surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Tokio dokumento nėra ir tai leidžia teigti, jog jokio pasipriešinimo policijos pareigūnų atžvilgiu nebuvo, o policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.Konstatuojant asmens kaltę būtina nustatyti visus nusižengimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, o nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai R. V. apeliacinis skundas tenkintinasApygardos teismas sutinka su dalimi apeliacinio skundo argumentų, tačiau dėl skundo argumentuose esančių netikslumų atskirai jų nevertina. Nagrinėjant skundÄ byloje paaiÅ¡kėjo daug neatitikimų tarp bylos duomenų, apylinkės teismo nutarimo ir apeliacinio skundo argumentų, kuriuos reikėtų panaikinti arba iÅ¡taisyti.

Taip pat paaiÅ¡kėjo daug netikslumų vertinant skirtingas konkrečias faktines aplinkybes, todėl siekdamas supaprastinti situacijos vertinimÄ ir teisingai bei nuosekliai iÅ¡nagrinėti byloje esančius įrodymus, apygardos teismas esminius byloje esančius duomenis vertina iÅ¡ naujo bei lygindamas juos tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įtikinamų įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad R.

V. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 5 dalyje. IÅ¡ pateiktų duomenų negalima spręsti kad policijos pareigÅ«nų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus Å ioje dalyje pripažindamas R. V. kaltu teismas rėmėsi įrodymais, kurie nepagrindžia R. V. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ ir tokiu bÅ«du padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.Tokio pobÅ«džio bylose labai didelę reikÅ¡mę turi policijos pareigÅ«nų vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, kurie leidžia objektyviai įvertinti situacijÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Å iuo atveju tokie duomenys byloje nėra pateikti. Atsakyme į Å alčininkų rajono apylinkės teismo užklausimÄ dėl duomenų pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų rajono policijos komisariato policijos ekipažo V3055 tarnybiniame automobilyje buvo įrengta vaizdo fiksavimo įranga, tačiau ja fiksuotas administracinis nusižengimas nebuvo iÅ¡saugotas, todėl nėra galimybės pateikti vaizdo įraÅ¡o (b. l. 46).

Atsakydamas į Å alčininkų rajono apylinkės teismo užklausimÄ dėl duomenų pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas 2017 m. liepos raÅ¡te nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 22.45 val., Å alčininkų mieste pagal atskirÄ planÄ patruliavusio ekipažo tarnybiniame automobilyje vaizdo ir garso įranga nenaudota, o įvykio iÅ¡saugoto vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus nėra (b. l. 23). Kartu su Å¡iuo raÅ¡tu pateiktas ekipažo V1738 VPS iÅ¡raÅ¡as (b. l. 25). 2017 m. rugsėjo mėnesį raÅ¡te dėl informacijos pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas pridėjo tarnybinio automobilio V1738 marÅ¡ruto istorijÄ .

Vėliau patikslindamas rugsėjo mėnesio atsakymÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismui Patrulių rinktinės vadas nurodė, kad ekipažo V1738 telemetrinė įranga, automobilinė vaizdo ir garso fiksavimo įranga įvykio metu buvo veikianti, nusiskundimų dėl gedimų negauta (b. l. 96). Tačiau vadas nepaaiÅ¡kino, kodėl veikianti įranga įvykio metu nebuvo naudojama, jei Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymo Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo Nr. 5-V-673 (toliau – Ä®sakymas) 20.2. punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryÅ¡io priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (iÅ¡jungti radijo stotį, telemetrinę įrangÄ , automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangÄ ar pan.) Be to, PR vado atsakymai neatitinka pareigÅ«nų parodymų.

Liudytojai R. R., E. Å . ir J. T. teisme duodami parodymus patvirtino, kad įvykio metu buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, kuris buvo perduotas saugojimui. Ä®sakymo 6.10. punkte nurodyta, kad policijos patrulinių padalinių vadovai, pagal kompetencijÄ asmeniÅ¡kai atsakingi už tinkamÄ policijos patrulių veiklos organizavimÄ ir vykdymÄ , privalo užtikrinti, kad vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo priemonėmis tarnybiniame automobilyje įraÅ¡yti pokalbiai su asmenimis bÅ«tų saugomi ne mažiau kaip 60 parų, o esant bÅ«tinumui naudoti Å¡iuos įraÅ¡us kaip įrodymus, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kol įsiteisės nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose.

Tarnybiniame automobilyje sumontuota nuolatinio fiksavimo įranga užfiksuoti vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ai, iÅ¡skyrus pokalbio su asmenimis vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡us, saugomi ne mažiau kaip 60 parų tik esant techninėms galimybėms. Byloje nėra jokių duomenų kodėl įraÅ¡as nėra pridėtas prie bylos. Aplinkybę, kad objektyvus įrodymas, galintis padėti nustatyti tikrÄ buvusiÄ situacijÄ , teismas vertina kaltinamo asmens naudai. Duodami paaiÅ¡kinimus apylinkės teisme ekipažo V1738 pareigÅ«nai R.

R., E. Å . ir J. T. nurodė iÅ¡ esmės tapačias įvykio aplinkybes. Teigė, kad Å alčininkų mieste vykdė policinę priemonę, kurios metu patruliuojant Å alčininkų gatvėmis prieÅ¡ais juos pasukęs į kairę pravažiavo automobilis „Mercedes“, su ne Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais ir nuvažiavo link parduotuvės. Jie nuvažiavo paskui, tada automobilis pasuko į deÅ¡inę, todėl jie priėmė sprendimÄ patikrinti jį. Ä®sukęs į gatvę prieÅ¡ais parduotuvę automobilis staiga pradėjo didinti greitį, jie įjungė Å¡vyturėlius ir garso signalÄ , buvo praneÅ¡ta budėtojui, kad nestojo automobilis užsienietiÅ¡kais numeriais.

Tuo metu prasilenkė su Å alčininkų policijos automobiliu. „Mercedes“ automobilis akivaizdžiai didindamas greitį pradėjo vengti sulaikymo ir važiavo Å alčininkų gatvėmis, toje atkarpoje, kur buvo pradėtas stabdyti, pasuko į deÅ¡inę, jam per garsiakalbį buvo liepta sustoti, tačiau jis toliau nuvažiavo pagrindiniu keliu nepraleisdamas automobilio. R. R. pradėjo per garsiakalbį reikalauti sustoti. Toliau vėl važiavo tiesiai, vėl pasuko į deÅ¡inę į kitÄ gatvę, vėl iÅ¡važiavo į tÄ pačiÄ gatvę, kurioje prasilenkė, dideliu greičiu važiuodamas atgal link parduotuvės, o jie visÄ laikÄ važiavo paskui.

Gatvėje, kurioje nusuko automobilis „Mercedes“, pastebėjo Å alčininkų ekipaÅ¾Ä , su kuriuo prasilenkė anksčiau. Å alčininkų ekipažas buvo užblokavęs keliÄ , bet prieÅ¡ jį „Mercedes“ automobilis nusuko į deÅ¡inę, tačiau tuomet Å alčininkų ekipažas jį blokavo iÅ¡ galo, o jie pasiviję užblokavo jį iÅ¡ priekio kairės pusės ir jis toje vietoje sustojo. Užblokavus pažeidėjo automobilį matė, kad Å alčininkų pareigÅ«nai jau juda prie automobilio.

Vilniaus ekipažui sustojus iÅ¡lipo pareigÅ«nai R. R. ir J. T.. Liudytojai neatsimena, kas pirmas atidarė „Mercedes“ automobilio dureles, taip pat neprisimena kiek laiko truko persekiojimas. Vairuotojo buvo pareikalauta iÅ¡lipti, įspėta, kad bus panaudota jėga. Vairuotojas nevykdė reikalavimų, todėl buvo panaudota fizinė prievarta. IÅ¡laipinus vairuotojÄ iÅ¡ automobilio paaiÅ¡kėjo, kad automobilis buvo neregistruotas Lietuvos Respublikoje, o iÅ¡registruotas užsienyje. Apylinkės teisme apklausti Å alčininkų ekipažo V3055 pareigÅ«nai S. S. ir R.

K. davė tarpusavyje sutampančius parodymus. Liudytojai S. S. ir R. K. paaiÅ¡kino, kad važiavo Vilniaus g., Å alčininkų m., kai pastebėjo, kad Vilniaus ekipažas staigiai sustabdė ir pasuko link Sodų gatvės, suprato, kad nori kažkÄ pasivyti. PareigÅ«nai privažiavo prie Å¡viesoforo, kadangi degė raudonas Å¡viesoforo signalas, įjungė Å¡vyturėlius ir kaip tik tuo metu pravažiavo automobilis „Mercedes“, todėl pagalvojo, kad greičiausiai jį ir norėjo sustabdyti. Ä®suko į Nepriklausomybės g., „Mercedes“ vairuotojas įsuko į A.

Mickevičiaus g. ir iÅ¡ karto sustojo. S. S. priėjo prie automobilio ir pareikalavo, kad vairuotojas pateiktų dokumentus, kol R. V. ieÅ¡kojo dokumentų, privažiavo Vilniaus ekipažas, pareigÅ«nai iÅ¡traukė vairuotojÄ iÅ¡ automobilio, uždėjo jam antrankius. Paklausus kas atsitiko, pastarieji paaiÅ¡kino, kad vairuotojas nesustojo. Tada privažiavo dar vienas ar du ekipažai. Asmeniui buvo atlikta dalinė krata, vėliau jis pristatytas į komisariatÄ . Vilniaus ir Å alčininkų ekipažų pareigÅ«nų parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Vilniaus ekipažo pareigÅ«nai teigia, jog Å alčininkų pareigÅ«nai blokavo R. V. vairuojamÄ â€žMercedes“ iÅ¡ galo, o jie užblokavo automobilį iÅ¡ priekio ir todėl jis sustojo. Å alčininkų ekipažo pareigÅ«nai teigia, jog jiems įjungus Å¡vyturėlius automobilis tiesiog sustojo ir jie jokių persekiojimo veiksmų neatliko. Nesutampa ir įvardijamas laiko tarpas tarp vairuotojo sustojimo ir Vilniaus ekipažo privažiavimo. Vilniaus pareigÅ«nai teigia, jog privažiavo iÅ¡ karto ir iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio pirmi priėjo prie R.

V. vairuoto automobilio bei pareikalavo iÅ¡lipti. Å alčininkų pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai tam prieÅ¡tarauja, nes jų teigimu, sustabdę R. V. automobilį jie iÅ¡lipo, priėjo ir paprašė R. V. pateikti dokumentus, o tik tada privažiavo Vilniaus pareigÅ«nai ir pareikalavo vairuotojo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Apylinkės teismas motyvavo, jog Å¡is neatitikimas nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų dėl R. V. veiksmų iki sustojimo momento. Apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir atkreipia dėmesį, jog Vilniaus ekipažo sustojimo momentas atskleidžia ekipažo atsilikimÄ nuo R.

V. vairuoto automobilio, o prieštaravimus tarp liudytojų parodymų galima panaikinti išanalizavus ekipažų VPS išklotines. Iš ekipažo V3055 VPS duomenų matyti, kad pareigūnų automobilis sustojo ir durys atsidarė 22:45:45, šviesos sistemos buvo įjungtos. Iš ekipažo V1738 VPS duomenų matyti, kad Vilniaus pareigūnų automobilis sustojo 22:45:51, o durys atsidarė 22:45:48, taigi Vilniaus ekipažas prie R. V. automobilio privažiavo beveik tuo pačiu metu, tačiau tuo metu šviesos sistemos buvo išjungtos.

Vilniaus ekipažo Å¡viesos sistemos buvo įjungtos persekiojimo metu 22:45:31, bet vėliau buvo iÅ¡jungtos ir važiuojant arčiausiu atstumu paskui R. V. vairuojamÄ automobilį liko iÅ¡jungtos, o po to vėl įjungtos tik pareigÅ«nų automobiliui visiÅ¡kai sustojus – 22:45:51. Aptarti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad priartėję prie R. V. automobilio Vilniaus ekipažo pareigÅ«nai iÅ¡jungė Å¡viesos sistemas, o R. V. sustojo pamatęs prieÅ¡ save Å alčininkų ekipažo Å¡vyturėlius.

Vilniaus pareigÅ«nai neužblokavo R. V. automobilio iÅ¡ priekio, nes jų privažiavimo momentu „Mercedes“ automobilis jau buvo sustojęs pagal Å alčininkų ekipažo reikalavimÄ .Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar Vilniaus policijos pareigÅ«nai, stabdydami R. V. vairuotÄ automobilį, tai darė tinkamai ir laikydamiesi nustatytų reikalavimų. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi bÅ«ti sudarytas ne mažiau kaip iÅ¡ dviejų policijos pareigÅ«nų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytÄ ir policijos ženklu pažymėtÄ motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius.

Ä®sakymo 26.3. punkte nustatyta, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius. Rekomenduojama stabdyti transporto priemones apÅ¡viestuose kelio ruožuose. 30.1, 30.2, 30.3 Ä®sakymo punktuose nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui jÄ sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę vairuotojÄ ir keleivius apibÅ«dinančius požymius ir praneÅ¡ti budėtojui, įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusiÄ transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtojÄ apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę.

Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu Vilniaus ekipažas V1738 stabdydamas automobilį tamsiuoju paros metu turėjo nuolatos būti įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Ekipažo V1738 VPS išklotinėje pirmasis šviesos sistemos įjungimas užfiksuotas 22:45:15 val., taigi nuo šio momento prasidėjo automobilio stabdymas, bet ne persekiojimas nesustojus. Po šio šviesos sistemų įjungimo jos tuoj pat buvo išjungtos (22:45:17 val.) ir pakartotinai įjungtos tik už 14 sekundžių –22:45:31 val.

Supratęs, kad vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui sustoti ekipažas turėjo informuoti budėtojÄ , persekioti nestojusiÄ transporto priemonę įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, stengtis neatsilikti, nuolat informuoti budėtojÄ bei per garsiakalbį kartoti reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę. Vadovaujantis VPS iÅ¡klotinės duomenimis bei kitais byloje esančiais įrodymais Å¡ių veiksmų Vilniaus ekipažo V1738 pareigÅ«nai tinkamai neatliko, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad persekiojimo nebuvo.

Viso persekiojimo metu garso sistemos buvo iÅ¡jungtos, tačiau duodami paaiÅ¡kinimus teisme Vilniaus pareigÅ«nai nurodė prieÅ¡ingai, o tai verčia abejoti liudytojų duotų parodymų patikimumu. Byloje be Vilniaus ekipažo pareigÅ«nų parodymų nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad apie persekiojamÄ automobilį buvo informuotas budėtojas. Kadangi byloje nėra filmuotos medžiagos, negalima konstatuoti, jog nesustojusiam automobilio vairuotojui per garsiakalbį buvo tinkamai perduotas reikalavimas sustoti.IÅ¡nagrinėjus pateiktas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vairuotojui galėjo kilti abejonių, kad bÅ«tent jis yra stabdomas, nes nakties metu pirmÄ jį kartÄ pareigÅ«nų Å¡viesos sistemos buvo įjungtos tik kelioms sekundėms.

Garso sistemos persekiojimo metu nenaudotos. AntrÄ jį kartÄ Å¡vyturėliai įjungti paskutiniame persekiojimo etape didinant greitį (22:45:31 val.) ir likus 16 sekundžių iki ekipažui visiÅ¡kai sustojant. Priartėjus prie persekiojamo automobilio, bet dar nesustojus, Å¡vyturėliai vėl buvo iÅ¡jungti (22:45:42 val.), taigi nuo greičio padidinimo kai buvo įjungti veikė apie 10 sekundžių. Vairuotojo persekiojimas nuo pirmojo Å¡viesos sistemos įjungimo truko pakankamai trumpai, apie 35 sekundes, o daugiau nei pusę Å¡io laiko Å¡viesos sistemos buvo iÅ¡jungtos.

Be to, policijos pareigÅ«nų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiÅ¡kia besÄ lyginio reikalavimo sustoti, nes Å¡ios priemonės gali bÅ«ti naudojamos ir vykstant į įvykio vietÄ bei reikalaujant duoti keliÄ . Policijos pareigÅ«nų automobilio greitis neiÅ¡siskiria jokiu reikÅ¡mingu greičio virÅ¡ijimu, o didesniu nei leidžiamas greičiu ekipažas važiavo tik paskutiniame persekiojimo etape – prieÅ¡ pat sustojant.

Greičio virÅ¡ijamas nebuvo toks žymus ir iÅ¡skirtinai didelis, kuris tiesiogiai atspindėtų persekiojimo automobilio virÅ¡ytÄ greitį (apie 10 sekundžių nuo 22:45:31 iki 22:45:42 greitis buvo nuo 70 iki 81 km/h). Automobilis buvo persekiojamas tik vieno policijos ekipažo ir labai trumpÄ laikÄ , o pamatęs Å alčininkų pareigÅ«nų automobilį su įjungtais Å¡vyturėliais „Mercedes“ vairuotojas iÅ¡ karto sustojo. Byloje nėra duomenų kokiu atstumu nuo persekiojamo automobilio važiavo patrulių ekipažas.

Kadangi nėra vaizdo įraÅ¡o, negalima konstatuoti, kad persekiojimo metu pareigÅ«nu automobilis buvo prie pat persekiojamo automobilio, o R. V. turėjo matyti, kad yra stabdomas ir persekiojamas pareigÅ«nų. Paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad R. V. tyčia bėgo nuo policijos pareigÅ«nų ir norėjo iÅ¡vengti sulaikymo. R. V. visiÅ¡kai pagrįstai galėjo nesuprasti pareigÅ«nų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas.Apylinkės teismas klaidingai interpretavo VPS duomenis ir nurodė, kad ekipažo V1738 Å¡vyturėlių įjungimas nuo 22:45:49 val. iki 22:51:07 val. patvirtina, kad pareigÅ«nai pažeidėjÄ vijosi įjungdami Å¡viesos sistemas.

Teismo nurodytu laikotarpiu pareigÅ«nų automobilis stovėjo vietoje, o persekiojimo metu, vykusiu nuo 22:45:15 val. iki 22:45:49 val., Å¡viesos sistemos buvo įjungtos tik apie 12-13 sekundžių. Taip pat apylinkės teismas nurodė duomenis, kurių byloje nėra ir neteisingai teigė, jog pareigÅ«nai persekiojo R. V. vairuojamÄ automobilį įjungę garsinį signalÄ . Teismo aptartas pareigÅ«nų automobilio greičio padidėjimas nėra iÅ¡skirtinai didelis ir neatspindi žymiai didesnio sprunkančio automobilio greičio.

Kaip minėta pareigÅ«nų automobilio greičio padidėjimas buvo ne viso persekiojimo metu, o tik pačioje jo pabaigoje, t. y. vejantis R. V. tiesioje gatvėje. Tik Å¡iame trumpame persekiojimo etape pareigÅ«nai buvo įjungę Å¡viesos sistemas ir padidintu greičiu važiavo paskui R. V., tačiau tai nepatvirtina padaryto nusižengimo vengiant sustabdyti transporto priemonę, nes už kelių sekundžių po minėtų pareigÅ«nų veiksmų, R. V. vairuojamas automobilis sustojo pamatęs Å alčininkų ekipaÅ¾Ä .Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Kaip minėta, byloje svarbu nustatyti, ar R. V. tyčia nepakluso policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustoti, ar galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas ir ar turėjo galimybę tokį reikalavimÄ Ä¯vykdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad policijos pareigÅ«nų iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas sustoti neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl nesant pakankamų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima neabejotinai nustatyti pažeidimo objektyviÄ jÄ pusę (teisėtÄ reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę), kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo.

Policijos pareigÅ«nai, turintys vaizdo registratorius ginčytinoms situacijoms teisingai iÅ¡spręsti, įvykio vaizdo įraÅ¡Ä neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis prarado, jų pačių parodymai skiriasi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat ir į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje sudėties, todėl R.

V. administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u t a r i a: apelianto R. V. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti 2017 m. spalio 26 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria R. V. pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam paskirta 1025 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams ir Å¡ioje dalyje administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.LikusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                               Alenas Piesliakas