036508d3-6b36-473b-81d4-e56f2d7ce7ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-18555-566/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12041-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.39.2.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,dalyvaujant ieškovui J. C., ieškovo atstovui advokatui Vladislovui Milukui, atsakovo Inter Hannover (International Insurance Company of Hannover SE) atstovei advokatei Simonai Drukteinienei,trečiojo asmens UAB „RDD“ atstovui T.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. C. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Inter Hannover (International Insurance Company of Hannover SE) dėl draudiminės iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi su patikslintu ieÅ¡kiniu į teismÄ , nurodydamas, kad dirbo UAB „Milavita“ tolimųjų reisų vairuotoju.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (draudėjas) sudarė draudimo sutartį su draudimo kompanija Inter Hannover (draudiku) apdraudžiant ieÅ¡kovÄ sveikatos draudimu. Nurodo, kad pagal draudimo liudijimÄ asociacijos nariai vežėjai laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo apdrausti nuo nelaimingo atsitikimo ir ligos. 2013 m. balandžio mėn. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ieÅ¡kovui iÅ¡davė kelionių draudimo sertifikatÄ Nr. 2012/002462, pagal kurį apdraustojo neįgalumo atveju numatyta 20 000 Eur draudimo suma.

Nurodo, jog reiso metu Italijoje ieÅ¡kovas susirgo (diagnozuota nusileidžiančios krÅ«tinės aortos disekacija) ir jam buvo atlikta operacija, po kurios buvo gydomas ligoninės stacionare nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. Grįžus į LietuvÄ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinis skyrius 2013 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovui nustatė 40 proc. darbingumo lygį, o 2014 m. gegužės 20 d. – 30 proc. IeÅ¡kovo manymu, aplinkybė, kad jis reiso į ItalijÄ metu susirgo ir dėl ligos tapo neįgaliu laikytina draudiminiu įvykiu ir tai sudaro pagrindÄ iÅ¡ draudiko reikalauti draudimo iÅ¡mokos.

Kadangi draudimo sertifikatas neįgalumo atveju numato 20 000 Eur draudimo sumÄ , o ieÅ¡kovo netekto darbingumo lygis sudaro 70 proc., ieÅ¡kovo laiko, jog jam priklauso 14 000 Eur draudimo iÅ¡moka. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 14 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už netektÄ 70 proc. darbingumÄ (2 t., 5-7).Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad reiso metu Italijoje vairuojant vilkikÄ ieÅ¡kovui pasidarė silpna dėl ko jis buvo paguldytas į ligoninę, kurioje ieÅ¡kovui buvo atlikta Å¡irdies operacija.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neteko 70 proc. darbingumo, todėl įgijo teisę reikalauti iÅ¡ draudiko iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ už įgytÄ neįgalumÄ . IeÅ¡kovo atstovo manymu, ieÅ¡kovo susirgimas laikytinas nelaimingu atsitikimu lėmusiu ieÅ¡kovo nedarbingumÄ , o pagal draudimo sutarties sÄ lygas neįgalumo atveju ieÅ¡kovui numatyta teisė gauti 20 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo atstovas patvirtino, jog jam buvo žinoma, jog draudimo taisyklės yra prieinamos vieÅ¡ai. IeÅ¡kovo atstovas dėl ieÅ¡kovo lygos prašė atstatyti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas susirgo ir dėl to jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, nelaikytina draudžiamuoju įvykiu pagal draudimo sutartį. Anot atsakovo, remiantis Grupės asmenų nelaimingų atsitikimų bei medicininių ir skubios kelionės iÅ¡laidų draudimo taisyklėmis, kurios yra draudimo sutarties dalis, nelaimingo atsitikimo sÄ lygotas nuolatinis neįgalumas siejamas su tam tikrais staigiais, netikėtais ir nenumatytais prievartiniais iÅ¡oriniais veiksniais, o ne su susirgimu ar liga ir jų sÄ lygotu nuolatiniu visiÅ¡ku nedarbingumu.

Nurodė, jog pagal draudimo taisykles nelaimingo atsitikimo sukelto kÅ«no sužalojimo atveju iÅ¡moka mokama bÅ«tent nelaimingas atsitikimas lemia kliento nedarbingumÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kinys taip pat turėtų bÅ«ti atmestas todėl, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsiliepime prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Laikėsi pozicijos, kad liga, kuria reiso metu susirgo ieÅ¡kovas, nepatenka į draudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡Ä , dėl kurių turėtų bÅ«ti mokama iÅ¡moka, esant nustatytam nedarbingumui. Pažymėjo, kad pagal draudimo liudijimÄ neįgalumas draudžiamuoju įvykiu laikytinas tik tuo atveju, kai jis yra sÄ lygotas nelaimingu atsitikimo, tuo tarpu draudimo taisyklėse nelaimingo atsitikimo sÄ voka aiÅ¡kinama kaip staigus prievartinis iÅ¡orinių priežasčių sukeltas netikėtas ir nenumatytas įvykis.

Atsakovo atstovės teigimu, ieÅ¡kovo susirgimas nėra laikytinas nelaimingu atsitikimu draudimo taisyklių prasme, todėl ieÅ¡kovas neįgijo teisės į praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokÄ dėl įgyto neįgalumo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepateikė.Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

PaaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo vykdė nepriklausomo draudimo tarpininko funkcijas bei sutarties pagrindu buvo perėmęs dalį Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ teisių bei pareigų. Trečiajam asmeniui buvo pavesta apdraustiesiems iÅ¡duoti kelionių draudimo sertifikatus (juos iÅ¡duodavo remiantis tarp asociacijos „Linava“ ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties sÄ lygomis), konsultuoti apdraustus asmenis sveikatos draudimo klausimais. Trečiajam asmeniui Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Iki teismo posėdžio trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinomos. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.). Ieškinys atmestinas.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, reiso metu Italijoje dėl širdies skausmų pateko į ligoninę (nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 18 d.), kur jam buvo atlikta širdies operacija (disekacijos korekcija, implantuotas endozeprotezas aortoje) (1 t., b.l. 12, 18, 20-25).

IeÅ¡kovo gydymo iÅ¡laidas, kurios sudarė 17 223,84 Eur apmokėjo atsakovo žalų administratorius AP Companies Global Solutions Ltd (2 t., b.l. 12-15). Grįžęs į LietuvÄ ieÅ¡kovas gydėsi VÅ¡Ä® Prienų r. pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro poliklinikoje bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninės angiochirurginiame skyriuje (1 t., b.l. 18, 31, 33, 35, 37, 39, 41). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovui nustatė 40 proc. darbingumo lygį, o 2014 m. gegužės 20 d.

– 30 proc. (1 t., b.l. 45, 47, 49, 51). Krovinio vežimui Italijoje, ieÅ¡kovui kaip UAB „Milavita“ darbuotojui, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – asociacija „Linava“) iÅ¡davė Kelionių draudimo sertifikatÄ Nr. 2012/002462, kuriame buvo numatyta 20 000 Eur dydžio iÅ¡moka neįgalumo atveju (1 t., b.l. 12). Minėtame Kelionių draudimo sertifikate draudiku nurodytas atsakovas Inter Hannover, draudėju – asociacija „Linava“, apdraustuoju asmeniu – ieÅ¡kovas; nustatytas draudimo laikotarpis – nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2013 m. liepos 16 d.

Nustatyta, kad 2012 m. sausio 10 d. asociacija „Linava“ (draudėjas) su atsakovu (draudiku) sudarė draudimo sutartį, kurios sudarymo faktui bei jos sÄ lygoms patvirtinti buvo iÅ¡duotas Draudimo liudijimas (polisas) Nr. B1102/CEE12/001 ir Grupės asmenų nelaimingų atsitikimų bei medicininių ir skubios kelionės iÅ¡laidų draudimo taisyklės (1 t., b.l. 114-151). 2012 m. gruodžio 13 d. tarp atsakovo ir asociacijos „Linava“ sudaryta draudimo sutartis buvo pratęsta dar metams ir iÅ¡duotas Draudimo liudijimas (polisas) Nr. B1102/CEE13/LIN/0101 (toliau – Draudimo liudijimas) ir Grupės asmenų nelaimingų atsitikimų bei medicininių ir skubios kelionės iÅ¡laidų draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (1 t., b.l. 166-207).

Draudimo liudijime nurodoma, jog draudimo sutartimi yra apdraudžiami draudėjo nariai vežėjai; draudimo objektas – apdraustųjų asmenų, kurie yra draudėjo nariai, mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, nelaimingo atsitikimo sÄ lygotas nuolatinis neįgalumas, repatriacijos iÅ¡laidos ir medicininės iÅ¡laidos (nelaimingas atsitikimas ir liga). Draudimo suma nelaimingo atsitikimo sÄ lygoto nuolatinio neįgalumo atveju – 20 000 Eur, medicininėms iÅ¡laidos – 100 000 Eur, repatriacijos iÅ¡laidoms – 10 000 Eur.

Draudimo liudijime taip pat nurodoma, jog draudimo sutarčiai taikoma ir ji yra aiÅ¡kinama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sampratÄ , nurodoma, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Taigi draudimo sutarties pagrindÄ sudaro draudžiamasis įvykis, t. y. atsitikimas, kuriam įvykus draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DÄ®) 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Paprastai draudimo liudijime (polise) yra nurodomi konkrečiÄ sutartį individualizuojantys duomenys (CK 6.992 straipsnio 1 dalis), o draudimo rÅ«Å¡ies taisyklės – standartinės, bendros sÄ lygos, taikomos visiems tos draudimo rÅ«Å¡ies draudėjams, sudarantiems atitinkamos rÅ«Å¡ies draudimo sutartį su tuo pačiu draudiku.

BÅ«tent draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse paprastai nustatomos draudimo apsaugos ribos, t. y. atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Å iose taisyklėse privalo bÅ«ti nurodyti ir nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų (DÄ® 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kai abejojama, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Ä®statyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, tačiau Å¡i teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti, kiek įmanoma jÄ sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-701/2016).Nagrinėjamu atveju Taisyklėse, kurios laikomos neatskiriama draudimo sutarties dalimi, nelaimingas atsitikimas apibrėžiama kaip staigus prievartinis išorinių priežasčių sukeltas netikėtas ir nenumatytas įvykis. Nelaimingo atsitikimo metu patirtas kūno sužalojimas apibrėžiamas kaip (1) sužalojimas dėl nelaimingo atsitikimo ir (ar) smurtinių priežasčių arba (2) sužalojimas dėl poveikio atsiradusio per 12 mėnesių nuo nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sužalojimas.

Kartu taisyklėmis įtvirtintos išimtys, kurioms esant išmokos kūno sužalojimo atveju nemokamos, jei jis tiesiogiai ar netiesiogiai kilo dėl (1) laipsniško poveikio priežasčių arba natūraliai atsiradusios būklės arba degeneracijos; (2) ligos ar susirgimo (jei jie nėra tiesiogiai sukelti nelaimingo atsitikimo metu patirto kūno sužalojimo); (3) fizinės ar psichinės būsenos (būklės) iki Draudimo poliso sudarymo. Šiuo atveju kilo ginčas dėl ieškovo patirto susirgimo (krūtinės aortos disekacija), dėl kurio ieškovui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, priskyrimo draudžiamajam ar ne draudžiamajam įvykiui.

Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, draudžiamojo įvykio sÄ voka pirmiausia aiÅ¡kintina atsižvelgiant į draudimo sutartyje jai suteikiamÄ reikÅ¡mę. Minėta, jog Draudimo liudijime draudžiamuoju įvykiu laikomas nelaimingo atsitikimo sÄ lygotas nuolatinis neįgalumas. Taigi tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įvykus draudžiamÄ jį įvykį, nepakanka vien tik nustatyti apdraustojo asmens neįgalumo – taip pat bÅ«tina nustatyti, jog neįgalumas (nedarbingumas) kilo dėl nelaimingo atsitikimo.

Taisyklėse nelaimingas atsitikimas apibrėžiama kaip staigus prievartinis išorinių priežasčių sukeltas netikėtas ir nenumatytas įvykis. Kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, vienu iš esminių nelaimingo atsitikimo požymių laikytinas prievartinis, t. y. nepriklausantis nuo apdraustojo valios, bet išorinių priežasčių sukeltas poveikis. Kas laikytina išorinėmis priežastimis Taisyklės nenustato. Remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu, žodis išorinis apibūdinamas kaip esantis lauko pusėje, paviršinis.

Nors pavyzdinio nelaimingų atsitikimų sÄ raÅ¡o draudimo sutartis nenumato, teismo vertinimu, iÅ¡orinėmis jėgomis galėtų bÅ«ti laikomas eismo įvykis, trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos stichijos ar kiti įvykiai, vykstantys apdraustÄ jį asmenį supančioje aplinkoje. Tai toks poveikis iÅ¡ aplinkos, kuris be apdraustojo asmens valios yra nukreipiamas į jo asmenį ir lemia sveikatos sužalojimÄ . Minėta, jog Taisyklėse ne tik įtvirtinama nelaimingo atsitikimo kaip draudžiamojo įvykio samprata, tačiau nustatomi atvejai, kada įvykis nėra laikomas draudžiamuoju, be kita ko, nurodant, jog iÅ¡mokos kÅ«no sužalojimo atveju nemokamos, jei sužalojimas tiesiogiai ar netiesiogiai kilo dėl laipsniÅ¡ko poveikio priežasčių arba natÅ«raliai atsiradusios bÅ«klės arba degeneracijos arba dėl ligos ar susirgimo.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog Taisyklėse įtvirtintas pakankamai aiÅ¡kus, konkretus ir nedviprasmiÅ¡kas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas bei įvykiai, kuriuos draudimo sutarties Å¡alys susitarė nelaikyti draudžiamaisais. Remiantis tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu Taisyklių nuostatų aiÅ¡kinimo metodais, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo patirtas susirgimas pats savaime nelaikytinas draudžiamuoju įvykių. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo susirgimÄ (krÅ«tinės aortos disekacijÄ ) nulėmė bÅ«tent iÅ¡orinių jėgų poveikis (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo susirgimÄ pripažinus nesant draudžiamuoju įvykiu, ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo draudimo iÅ¡mokÄ už netektÄ 70 proc. darbingumÄ atmestinas.Kartu atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutarties objektu, be kita ko, buvo ir medicininės iÅ¡laidos, draudžiamos 100 000 Eur suma. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo gydymo iÅ¡laidas, kurios sudarė 17 223,84 Eur apmokėjo atsakovo žalų administratorius. Taigi ieÅ¡kovo susirgimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu medicininių iÅ¡laidų draudimo prasme, tačiau, tai savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo susirgimas pripažintinas draudžiamuoju įvykiu nelaimingo atsitikimo sukelto nuolatinio neįgalumo prasme.

Tai du atskiri draudimo sutarties objektai, kuriems taikomos skirtingos Taisyklių nuostatos (atitinkamai A dalis „Nelaimingi atsitikimai“ ir B dalis „Medicininės ir skubios kelionės iÅ¡laidos“). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl medicininių iÅ¡laidų draudimo tarp Å¡alių nėra, plačiau Å¡iuo klausimu teismas nepasisako.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip pateiktÄ praleidus įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 9 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos ieÅ¡kovui nustatė 40 proc. darbingumo lygį. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti bÅ«tent nuo ieÅ¡kovo nedarbingumo nustatymo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 9 d., todėl ieÅ¡kinys atsakovui dėl draudimo iÅ¡mokos turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki 2014 m. spalio 9 d.

Teismo posėdžio metu su tuo sutiko ir Å¡alys. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį atsakovui pareiÅ¡kė 2016 m. rugsėjo 26 d., taigi ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido beveik dvejus metus. IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , motyvuodamas tuo, kad po patirtos ligos ir operacijos gydėsi ligoninėje bei namuose, dėl ligos ieÅ¡kovui sunku vaikščioti ir atlikti kitus veiksmus, jis dažnai važinėjo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ , o tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“ ir asociacija „Linava“ neatsakė į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti, turi įrodyti Å¡alis, kuri praleido terminÄ kreiptis į teismÄ ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovo liga, jos sÄ lygotas 30 proc. darbingumo lygis bei besitęsiantis gydymosi procesas laikytini reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, varžančiomis ieÅ¡kovo galimybes atlikti tiek įvairius kasdienius darbus, tiek juridinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus.

Tačiau, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo atstovas advokatas Vladislovas Milukas ieÅ¡kovo vardu kreipėsi į asociacijÄ â€žLinava“ dar 2013 m. lapkričio 12 d. (1 t., b.l. 14), į uždarÄ jÄ akcinę draudimo brokerių bendrovę „RDD“ – 2013 m. gruodžio 18 d. (1 t., b.l. 16), o 2015 m. gegužės 15 d. tarp ieÅ¡kovo ir advokato buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas pavedė atstovui atstovauti jo interesams pirmosios instancijos teisme dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo (1 t., b.l. 55).

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovo negalia ir apsunkina tam tikrų veiksmų atlikimÄ , tačiau nuo 2013 m. ieÅ¡kovas savo teises ieÅ¡kovas gynė pasitelkęs profesionalų teisininkÄ â€“ advokatÄ , kuriam turi bÅ«ti žinomi tiek ieÅ¡kinio senaties terminai, tiek jo praleidimo teisinės pasekmės, todėl toks ilgas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas nėra teisiÅ¡kai pateisinamas. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinus tai, jog senaties terminas praleistas ženkliai (beveik dvejus metus), ieÅ¡kovo nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Byloje nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1581,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 1320 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 22-24, 50-52) bei 261,20 Eur iÅ¡laidos, susijusios su įrodymų vertimu į lietuvių kalbÄ (2 t., b.l. 53-54). Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1581,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 18,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui Inter Hannover (International Insurance Company of Hannover SE), į.k. HRB 211924, iÅ¡ ieÅ¡kovo J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 1581,20 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,60 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų ir 60 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                     Diana Butrimienė