2015-12-01 Nr. AB-23539-3-61-3-03675-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas ignoravo ABTĮ 81 straipsnio nuostatas. Nenorėjo leisti jam net pasisakyti, nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jų netyrė. Teismas nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris (kurie) įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, neatsakyta į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismas pasisakė ir priėmė sprendimą su nuoroda į dokumentą (dokumentus), kurie neegzistuoja.
Legislator headnote
AI generated2015-12-01 Nr. AB-23539-3-61-3-03675-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad jis (ankstesnis pavadinimas – UAB „Ortobatas“) ir atsakovas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį Nr. 1SUT-8 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ (toliau – ir Sutartis). 2013 m. gruodžio 9 d. VLK pradėjo įmonės patikrinimą ir 2014 m. sausio 6 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. 7K-6, kurios 9.4 punkte nustatė, kad devyniais atvejais jos ortopedai traumatologai konsultacijų metu skyrė krūtinės juosmens (KRO-5-4) ir juosmens kryžkaulio (KRO-20) įtvarus, esant diagnozei M51.8, kuomet ortopedai traumatologai esant šiai diagnozei nurodytų įtvarų negali skirti, bei nustatė 1 591,56 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui. 2014 m. balandžio 23 d.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1962-143/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03675-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 5; 17.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Šv. Luko medicinos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Šv. Luko medicinos centro skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl išvados panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas UAB Šv. Luko medicinos centras (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė ligonių kasa, VLK) komisijos 2014 m. liepos 1 d. išvadą Nr. 7K-215 „Dėl UAB „Šv. Luko medicinos centras“ 2014 m. gegužės 14 d. rašto“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 49.2 punktas neprieštarauja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.258 straipsnio 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai.
Pareiškėjas nurodė, kad jis (ankstesnis pavadinimas – UAB „Ortobatas“) ir atsakovas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį Nr. 1SUT-8 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ (toliau – ir Sutartis). 2013 m. gruodžio 9 d. VLK pradėjo įmonės patikrinimą ir 2014 m. sausio 6 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. 7K-6, kurios 9.4 punkte nustatė, kad devyniais atvejais jos ortopedai traumatologai konsultacijų metu skyrė krūtinės juosmens (KRO-5-4) ir juosmens kryžkaulio (KRO-20) įtvarus, esant diagnozei M51.8, kuomet ortopedai traumatologai esant šiai diagnozei nurodytų įtvarų negali skirti, bei nustatė 1 591,56 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui. 2014 m. balandžio 23 d.
VLK direktorius pasirašė ekspertizės pažymą Nr. 7K-96, kuria nutarta, jog padaryta 1 591,56 Lt žala PSDF biudžetui, ir skirta 3 846 Lt bauda. VLK komisijos 2014 m. liepos 1 d. išvada Nr. 7K-215 patvirtintas 2014 m. balandžio 23 d. VLK ekspertizės pažymos Nr. 7K-96 teisėtumas. Pareiškėjas pabrėžė, kad patikrinimo užduotis buvo dėl apatinių galūnių įtvarinių sistemų ir ortopedinės avalynės užsakymų. Nustatyti galimi neatitikimai nepatenka į tikrinimo apimtį, nes tirtas krūtinės juosmens ir juosmens kryžkaulio įtvarų užsakymų vykdymas.
Pastarieji yra ne apatinių galūnių įtvarų ar ortopedinės avalynės, o stuburo įtvarinės sistemos užsakymai, kurių tikrinimas nebuvo numatytas VLK direktoriaus įsakymu. Nesant teisėto pagrindo, krūtinės juosmens ir juosmens kryžkaulio užsakymai šio patikrinimo metu negalėjo būti tikrinami. Pareiškėjas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu. Teigė, kad skundžiama išvada yra naikintina kaip priimta viršijant viešojo administravimo institucijos įgaliojimus. Pažymėjo, kad biudžetui žala nebuvo padaryta.
Aprašo 25, 26 punktuose yra nustatyta, kad ortopedijos įmonės apdraustųjų užsakymų duomenis jų priėmimo dieną perduoda į Ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymas gali būti vykdomas tik VLK patikrinus ir patvirtinus jų pagrįstumą, tai nagrinėjamais devyniais atvejais buvo padaryta, todėl nėra pagrindo reikalauti atlyginti žalą ir mokėti baudą. Pabrėžė, kad CK 6.258 straipsnio 2 dalis draudžia kreditoriui, kuriam visiškai atlyginami nuostoliai, reikalauti ir netesybų (baudos). Aprašo 49.2 punkte ir Sutarties 6.3.2 punkte yra įtvirtinta šiai imperatyviai įstatymo normai prieštaraujanti VLK teisė reikalauti ir atlyginti žalą, ir sumokėti baudą, todėl prašė ištirti Aprašo 49.2 punkto teisėtumą.
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad ginčas tarp jo ir pareiškėjo kilo dėl 2013 m. išduotų ortopedijos techninių priemonių patikrinimo. Kontrolės procedūra buvo atliekama vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašu (toliau – ir Kontrolės aprašas). Tikrinant pacientų medicininę dokumentaciją, kuriems ortopedijos įmonės gydytojai ortopedai traumatologai skyrė ortopedinę avalynę ir įdėklus, atkreiptas dėmesys, kad šių gydytojų paskyrimuose papildomai buvo įrašyti krūtinės juosmens įtvarai. Šiuos įtvarus turėjo teisę skirti įmonėje dirbantys neurologai ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai konsultacijos metu. 2014 m. kovo 17 d. Ekspertizės komisijos posėdyje pareiškėjo atstovai sutiko, kad padarytas pažeidimas ir gydytojai ortopedai traumatologai aptartų įtvarų negalėjo skirti. Aprašo 9.1 punkte nustatyta, kad gydytojai ortopedijos technines priemones turi skirti neviršydami savo kompetencijos. Šiuo atveju ortopedai traumatologai viršijo savo kompetenciją. Pabrėžė, kad Kontrolės apraše nėra numatyta, jog Ekspertizės komisija yra saistoma Planinio tikrinimo komisijai suformuotos užduoties. Ekspertizės komisija pagrįstai įvertino nustatytą neatitiktį kaip žalą PSDF biudžetui ir vadovaujantis Sutarties 6.3.2 punktu skyrė baudą. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negalėjo ignoruoti pareiškėjo padarytų pažeidimų. Su pareiškėjo prašymu ištirti norminio teisės akto teisėtumą nesutiko ir pažymėjo, kad baudos yra skiriamos Sutartyje nustatyta tvarka, be to, jau buvo kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo 49 punkto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas pakartotinai nori kreiptis dėl to paties klausimo, dėl kurio jau buvo kreiptasi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I492-4/2013 pabrėžė, kad VLK baudas skyrė ne Aprašo 49 punkto pagrindu, o vadovaujantis sutarties, sudarytos tarp VLK ir ortopedijos įmonės dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, nuostatomis.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą; grąžino pareiškėjui 7,24 Eur žyminio mokesčio permoką.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl VLK komisijos 2014 m. liepos 1 d. išvados Nr. 7K-215, kuria patvirtinta pareiškėjo padaryta 1 591,56 Lt žala PSDF biudžetui ir jam paskirta 3 846 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su VLK 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį Nr. 1SUT-8 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“. VLK direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1K-261 buvo sudaryta planinio pareiškėjo tikrinimo komisija ir jai pavesta patikrinti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo pagamintų ir išduotų apatinių galūnių įtvarinių sistemų ir ortopedinės avalynės užsakymų pagrįstumą ir teisėtumą bei patikrinti, ar pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pagal pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, užsakymus pagamino ir išdavė apatinių galūnių įtvarines sistemas ir ortopedinę avalynę, siekiant išsiaiškinti, ar visi šie užsakymai buvo įvykdyti. Patikrinimas pradėtas 2013 m. gruodžio 9 d. 2014 m. sausio 6 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. 7K-6, kurios 9.4 punkte buvo nustatyta, kad devyniais atvejais ortopedijos įmonės ortopedai traumatologai konsultacijų metu skyrė krūtinės juosmens (KRO-5) ir juosmens kryžkaulio (KRO-20) įtvarus, esant diagnozei M51.8. Ortopedai traumatologai, esant šiai diagnozei, šių ortopedijos techninių priemonių skirti negali. Pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-698 „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698) II sąrašo 1 eilutės nuostatos ir III sąrašo 6 eilutės nuostatos. Galima žala PSDF biudžetui – 1 591,56 Lt. VLK 2014 m. balandžio 23 d. ekspertizės pažymoje Nr. 7K-96, kurią pasirašė VLK direktorius, patvirtino, kad žala PSDF biudžetui yra 1 591,56 Lt, ir paskirta neteisėtai pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų dydžio – 3 846 Lt bauda. Pareiškėjas nesutiko su ekspertizės pažymoje padarytomis išvadomis ir 2014 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą VLK direktoriui. VLK direktorius 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1K-55 sudarė komisiją prašymui nagrinėti, kuri 2014 m. liepos 1 d. priėmė išvadą Nr. 7K-215, kuria patvirtino nustatytos 1 591,56 Lt žalos PSDF biudžetui ir paskirtos 3 846 Lt baudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas vadovavosi Aprašo 9.1, 10.4, 48, 50 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-698 II sąrašo 1 eilute, III sąrašo 6 eilute.
Teismas nustatė, kad devyniais atvejais laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo gydytojai ortopedai traumatologai konsultacijų metu skyrė krūtinės juosmens ir juosmens kryžkaulio įtvarus, nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-698 II sąrašo 1 eilutę ir III sąrašo 6 eilutę jiems tokia teisė nėra suteikta, vadinasi, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-698 nuostatos bei Aprašo 9.1 punktas. Pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nuostatų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu, Aprašo 48 punktu, nustatančiu, kad sutartis su VLK dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis vykdančios ortopedijos įmonės yra atsakingos už racionalų PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, todėl jam turi būti taikomas Aprašo 10.4 punktas. Viešai paskelbtų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo, Aprašo nuostatos yra privalomos.
Teismas dėl pareiškėjo teiginio, kad patikrinimo užduotis buvo dėl apatinių galūnių įtvarinių sistemų ir ortopedinės avalynės užsakymų, tačiau nustatyti galimi neatitikimai nepatenka į tikrinimo apimtį, nes tirtas krūtinės juosmens ir juosmens kryžkaulio įtvarų užsakymų vykdymas, pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog, tikrinant pacientų medicininę dokumentaciją, kuriems ortopedijos įmonės gydytojai ortopedai traumatologai skyrė ortopedinę avalynę ir įdėklus, atkreiptas dėmesys, kad šių gydytojų paskyrimuose papildomai buvo įrašyti krūtinės juosmens įtvarai, todėl, pagrįstai nustačius papildomus pažeidimus, jie buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad VLK, kaip viešojo administravimo subjektas, negalėjo ignoruoti pareiškėjo padarytų pažeidimų. Pabrėžė, kad atliekant patikrinimą būtent pagal nustatytą užduotį ir pastebėjus pažeidimus vykdomos užduoties ribose – apatinių galūnių įtvarinių sistemų ir ortopedinės avalynės užsakymuose – būtent, kad gydytojai ortopedai traumatologai, galintys skirti apatinių galūnių įtvarines sistemas ir ortopedinę avalynę, skyrė dar ir tokias ortopedines technines priemones, kurias jiems skirti teisė nesuteikta (krūtinės juosmens ir juosmens kryžkaulio įtvarus), yra laikoma, kad patikrinimas atliktas tinkamai ir neviršijus įgaliojimų.
Teismas, be to, pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I492-4/2013 vienu iš klausimų sprendė Aprašo 49 punkto teisėtumą tiek, kiek jame nustatyta VLK teisė taikyti sankcijas, ir išaiškino, kad VLK baudas skiria vadovaujantis ne Aprašo 49 punkto pagrindu, o vadovaujantis sutarties, sudarytos tarp VLK ir ortopedijos įmonės dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, nuostatomis. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovautasi Sutarties 6.3.2 punktu, nustatančiu baudos mokėjimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekilo abejonių dėl Aprašo 49.2 punkto teisėtumo, todėl neturėjo pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą ir konstatavo, kad skundžiama išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).
Teismas, be to, nustatė, kad už skundo elektroninių ryšių priemonėmis padavimą teismui pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, nors skundą teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, pagal ABTĮ 39 straipsnio 3 dalį, turi būti mokama 75 Lt žyminis mokestis. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas grąžino pareiškėjui 25 Lt (7,24 Eur) žyminio mokesčio permoką.
III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą ir patenkinti skundą, taip pat ištirti, ar Aprašo 49.2 punktas neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas ignoravo ABTĮ 81 straipsnio nuostatas. Nenorėjo leisti jam net pasisakyti, nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jų netyrė. Teismas nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris (kurie) įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, neatsakyta į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teismas pasisakė ir priėmė sprendimą su nuoroda į dokumentą (dokumentus), kurie neegzistuoja.
2. Teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė žalą PSDF biudžetui, rėmėsi tik atsakovo subjektyvia nuomone ir neįvertino pareiškėjo argumentų, teisės aktų nuostatų. Ne visais darbuotojų veiksmais yra padaroma žala PSDF biudžetui. Gydytojams traumatologams paskyrus paminėtus įtvarus PSDF biudžetas realių piniginių nuostolių nepatyrė, nes ligoniams būtent buvo diagnozuota M51.8 (kitos patikslintos tarpslankstelinės disko ligos), ligoniai buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Jie turėjo teisę gauti įtvarus. Žala PSDF biudžetui suprantama kaip piniginiai nuostoliai. Atsakovas neįrodė žalos fakto. Pažeidimas vertintinas kaip techninė klaida.
3. Teismo paminėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I492-4/2013 pasisakyta dėl VLK komisijų, sudarytų vadovaujantis Kontrolės aprašu. Teismas nepasisakė, apie kokį aprašą kalbėjo apelianto atstovai. UAB Šv. Luko medicinos centras nėra VLK padalinys. Skirdamas baudą atsakovas viršijo savo teises. Teisės aktuose nenumatytos baudos už sutartinių įsipareigojimų tarp VLK ir verslo įmonių, gaminančių ortopedinę techniką, nevykdymą. Atkreipia dėmesį į Sutarties 6.3 punktą. Teismas iškreipė paminėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo teiginius, nes šis teismas nepasisakė, ar Aprašo 49.2 punkto nuostatos neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 2 dalies normoms. Sutarties 6.3 punkto nuostatos atitinka Aprašo 49.2 punkto nuostatas.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Tikrino dokumentaciją, kurią sudaro ir užsakymo lapai, ir medicininė dokumentacija, ir Ortopedijos informacinės sistemos duomenys. Patikrinimo metu buvo vertinama visa dokumentacija, susijusi su ortopedijos techninių priemonių išdavimu. Patikrinimas atliktas vadovaujantis viešai paskelbtais teisės aktais, kurių privaloma laikytis tiek apeliantui, tiek kitoms ortopedijos įmonėms. Nutylima svarbi aplinkybė, kad gydytojai ortopedai traumatologai neturėjo teisės pacientams išrašyti paminėtų priemonių ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-698 reikalavimus. Ekspertizės komisija nutarė, kad žala PSDF biudžetui sudaro iš viso 1 591,56 Lt, bei, vadovaujantis Sutarties 6.3.2 punktu, taikyta neteisėtai pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų dydžio 3 846,00 Lt bauda. Teismas konstatavo, kad skundžiama atsakovo išvada yra teisėta ir pagrįsta. Apelianto atstovai teismo posėdžio metu pripažino, kad jiems žinoma, kokios profesinės kvalifikacijos gydytojai yra kompetentingi paskirti krūtinės juosmens ir juosmens kryžkaulio įtvarus.
2. Nėra pagrindo kreiptis dėl administracinio teisės akto teisėtumo, nes, visų pirma, baudos yra skiriamos sutartyje nustatyta tvarka, sutartys yra pasirašytos šalių, pasirašymo metu sutarties sąlygos šalims buvo aiškios ir žinomos. Be to, panašaus pobūdžio byloje su šia įmone (tuometinis pavadinimas UAB „Ortobatas“) jau buvo kreiptasi būtent dėl šio Aprašo 49 punkto teisėtumo. Pareiškėjas pakartotinai nori kreiptis į teismą dėl to paties klausimo, dėl kurio jau buvo kreiptasi. Nėra tikslinga pakartotinai tirti to paties norminio teisės akto dalies teisėtumą, dėl kurio jau buvo pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I492-4/2013, kuris yra įsiteisėjęs, galutinis ir neskundžiamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai yra nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:
1. 2012 m. gruodžio 31 d. tarp pareiškėjo ir VLK buvo sudaryta sutartis Nr. 1SUT-8 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“, kurioje, be kita ko, buvo aptarta pareiškėjo atsakomybė už tinkamą sutartinių įpareigojimų vykdymą, kuri tam tikrais atvejais gali pasireikšti būtinumu pareiškėjui atlyginti VLK jam kompensuotas ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidas, įvardytas kaip tokio dydžio žala PSDF biudžetui, ir tam tikros baudos sumokėjimu (Sutarties 6.3 p.);
2. 2013 m. gruodžio 9 d. atsakovo (kontroliuojančiosios institucijos) buvo pradėtas pareiškėjo planinis kontrolinis patikrinimas, kurio tikslu buvo nurodyta patikrinti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo pagamintų ir išduotų apatinių galūnių įtvarinių sistemų ir ortopedinės avalynės užsakymų pagrįstumą ir teisėtumą bei patikrinti, ar pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. pagal pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, užsakymus pagamino ir išdavė apatinių galūnių įtvarines sistemas ir ortopedinę avalynę, siekiant išsiaiškinti, ar visi šie užsakymai buvo įvykdyti;
3. 2014 m. sausio 6 d. buvo surašyta paminėto patikrinimo pažyma Nr. 7K-6, kurios 9.4 punkte buvo nurodyta, kad devyniais atvejais ortopedijos įmonės ortopedai traumatologai konsultacijų metu skyrė krūtinės juosmens (KRO-5) ir juosmens kryžkaulio (KRO-20) įtvarus, esant diagnozei M51.8. Ortopedai traumatologai, esant šiai diagnozei, šių ortopedijos techninių priemonių skirti negali. Pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-698 II sąrašo 1 eilutės nuostatos ir III sąrašo 6 eilutės nuostatos. Galima žala PSDF biudžetui – 1 591,56 Lt;
4. VLK 2014 m. balandžio 23 d. ekspertizės pažymoje Nr. 7K-96, kurią pasirašė VLK direktorius, patvirtinta, kad žala PSDF biudžetui yra 1 591,56 Lt, ir pareiškėjui paskirta neteisėtai pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų dydžio – 3 846 Lt - bauda;
5. Pareiškėjui nesutikus su ekspertizės pažymoje padarytomis išvadomis, VLK direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1K-55 sudaryta komisija 2014 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. 7K-215 patvirtino nustatytos 1 591,56 Lt žalos PSDF biudžetui ir paskirtos 3 846 Lt baudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Pasisakydama dėl išvardytų veiksmų atlikimo procedūrinio aspekto, kolegija pažymi, kad paminėto planinio (ir neplaninio) kontrolinio patikrinimų atlikimo, tokių patikrinimų įforminimo bei rezultatų apskundimo tvarka yra reglamentuojama Kontrolės aprašo, kuris galiojo iki 2014 m. sausio 22 d., o nuo šios datos – šio aprašo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-10 redakcijos. Paminėto pareiškėjo patikrinimo metu galiojusioje Kontrolės aprašo redakcijoje nustatyta plati kontroliuojančiosios institucijos (atsakovo) diskrecija tikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo, iš PSDF biudžeto apmokamų išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą (1, 8 p.). Tokių patikrinimų apimties suvaržymai priklausomai nuo konkretaus patikrinimo deklaruojamų tikslų Kontrolės apraše nėra nustatyti. Todėl Kontrolės aprašo taikymo požiūriu pareiškėjo argumentai dėl šiai bylai aktualaus patikrinimo neteisėtumo ta prasme, kad buvo patikrintas planiniu patikrinimu nedeklaruotas pareiškėjo veiklos klausimas, kolegijos nepripažintini pagrįstais.
Pasisakydama nagrinėjamai bylai reikšmingu fakto nustatymo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad pats pareiškėjas nekvestionuoja paminėtos 2014 m. sausio 6 d. patikrinimo pažymos 9.4 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. nekvestionuoja, kad šiame punkte nurodytu būdu devyniais atvejais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-698 II sąrašo 1 eilutės nuostatos ir III sąrašo 6 eilutės nuostatos. Tokių pažeidimų konstatavimas yra reikšmingas (sutartinių santykių aspektu) Sutarties 6.3 punkto taikymo požiūriu ir (administracinių santykių reglamentavimo aspektu) Aprašo 49 punkto (2010-04-28 įsakymo Nr. V-345 redakcija) taikymo požiūriu. Pažymėtina, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje taikytino Sutarties 6.3 punkto nuostatos yra analogiškos bylai aktualioms Aprašo 49 punkto nuostatoms. Abiejų nurodytų reglamentavimų tarpusavio sąsaja yra atskleista pirmosios instancijos teismo nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I492-4/2013. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu argumentu nepatenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo 49.2 punkto teisėtumo ištyrimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kreipimasis į administracinį teismą dėl tam tikro norminio teisės akto teisėtumo patikrinimo yra individualią administracinę bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (ABTĮ 111 str.). Tai, be kita ko, reiškia, kad administracinės (individualios) bylos šalies prašymas dėl tokio kreipimosi ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo prasme negali būti laikomas vienu iš teismui paduoto skundo reikalavimų. Todėl kolegija nepripažįsta būtina plačiau atsakyti į pareiškėjo šiuo klausimu nurodytus argumentus.
Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl paminėtos (2014-07-01 išvadoje nurodytos) 1 591,56 Lt žalos realumo, kolegija pažymi, kad ši žala (ir jos dydis) yra nustatyta ne su paciento tam tikro poreikio ir teisės gauti paminėtus įtvarus siejamos žalos atsiradimo prasme, o tik iš PSDF biudžeto apmokamų išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo prasme. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje situacijoje, nustačius, kad pareiškėjo Valstybinei ligonių kasai nurodytos ir pastarosios kompensuotos išlaidos PSDF biudžeto laikymosi prasme nėra pagrįstos, turi būti konstatuota, kad tai yra PSDF biudžetui padaryta (ir pareiškėjo atlygintina) žala (Sutarties 6.3.1, 6.3.2 p., Aprašo 49.2 p.).
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB Šv. Luko medicinos centro apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė