2021-07-21 Nr. AB-14700-3-61-3-00351-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ ir A. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-07-21 Nr. AB-14700-3-61-3-00351-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslaveda“ (toliau – ir administratorius) ir A. R. 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V4-3 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Verslaveda“ ir A. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą interneto svetainėje pašalinti informaciją apie pareiškėjams paskirtą poveikio priemonę.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1379-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00351-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ ir A. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslaveda“ (toliau – ir administratorius) ir A. R. 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V4-3 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Verslaveda“ ir A. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą interneto svetainėje pašalinti informaciją apie pareiškėjams paskirtą poveikio priemonę.
2. Pareiškėjų nuomone, jiems nepagrįstai skirti įspėjimai už UAB „Dainesa“ (toliau – ir Bendrovė) administravimo veiksmus, t. y. už tai, kad administratorius be kreditorių susirinkimo sutikimo suteikė teisę UAB „Onyks“ naudoti Bendrovės turtą ir vykdė ūkinę komercinę veiklą po to, kai teismas Bendrovę pripažino likviduojama, tokiu būdu neva pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 23 straipsnio 6 punktą ir 30 straipsnio 3 dalį. Atsakovas netinkamai aiškino susiklosčiusius santykius, bankroto procese priimtus sprendimus, ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąvoką, o Įsakymas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjai paaiškino, kad skundą Tarnybai padavęs asmuo R. J. yra bankroto administratorius, atstovavęs didžiausią kreditorių, įkaito turėtoją, ir jis 2019 m. balandžio 5 d. įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime įpareigojo administratorių nutraukti bankrutuojančios Bendrovės turto apsaugą. Toks reikalavimas prieštaravo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintai administratoriaus pareigai užtikrinti turto apsaugą. Sutartis su turto saugotoju buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 27 d., pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo skirtą sąmatą lėšoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
Su UAB „Onyks“ buvo sudaryta turto saugojimo sutartis, jokie nuomos santykiai nesusiklostė. UAB „Onyks“ vykdo veiklą tuo pačiu adresu kaip ir Bendrovė, tačiau kitoje teritorijos dalyje, kurioje nėra Bendrovės turto. Kreditoriams nepatvirtinus turto saugojimo sąmatos, administratorius ieškojo alternatyvų saugojimui ir preliminariai susitarė su toje pačioje teritorijoje veikiančia žemės ūkio bendrove (toliau – ir ŽŪB) „Azeme“ dėl nuomos santykių. Tai būtų reiškę įmonės lėšų taupymą saugojimui ir papildomas pajamas Bendrovei, tačiau, nepritartus kreditoriams, nuomos sutartis nebuvo sudaryta.
Atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, administratorius su UAB „Onyks“ pasirašė priedą prie turto saugojimo sutarties, pagal kurį turtas toliau bus saugomas, tačiau neatlygintinai, už galimybę tuo turtu naudotis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.830 str. 2 d., 6.832 str.). Bendrovė ir toliau nevykdė ūkinės komercinės veiklos, negavo už tai pajamų, priešingai, buvo užtikrintas jos turto saugojimas. Administravimo išlaidų sąmata bei administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2019 m. lapkričio 28 d. buvo patvirtintos tik 2019 m. gruodžio 5 d.
įvykusiame kreditorių komiteto posėdyje. Sudarius neatlygintiną turto apsaugos sutartį, Bendrovė nepatyrė administravimo išlaidų, kas atitiko kreditorių interesus ir nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą bankroto administratoriaus veikimą.
3. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui suteikia per didelę įrodomąją galią, pareiškėjas apie šį dokumentą sužinojo tik gavęs iš Tarnybos skundą ir neturėjo galimybių jį nuginčyti. Antstolis veikė ne teismo pavedimu, nėra duomenų apie jo kreipimąsi į administratorių ar kitus turto savininkus dėl patekimo į teritoriją. Antstolio nuotraukose užfiksuota ne Bendrovei priklausanti teritorija ir turtas, o kitiems asmenims priklausanti arba bendra teritorija. Angare / pavėsinėje, kuri neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, matyti Bendrovės turtas, kuris nenaudojamas, ir, priešingai nei nurodyta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, šis angaras / pavėsinė neturi durų ar vartų. Nuotrauka, kurioje matyti prie rąstų dirbantys žmonės, daryta prie neteisėtai pastatyto angaro, priklausančio fiziniam asmeniui. Pateiktos nuotraukos nepatvirtina atsakovo išvados, kad Bendrovės teritorijoje vykdoma veikla. Protokole užfiksuota aplinkybė apie antstolio pokalbį su asmeniu, prisistačiusiu kaip sargas, patvirtina, kad Bendrovės turtas yra saugomas. Nenustatytų asmenų pasisakymai apie padidinus gamybos apimtis ateityje naudosiamą įrangą neįrodo, jog Bendrovė vykdo veiklą, juolab kad tie patys asmenys teigė, jog angare esantis įrenginys priklauso Bendrovei ir jis šiuo metu nenaudojamas.
4. Pareiškėjai tvirtino, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi šis administracinis aktas nėra pagrįtas objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės (ūkinės komercinės veiklos vykdymas) neegzistuoja, tai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto Įsakymo priėmimą. Atsakovas neteisingai vertino, kad turto saugojimas (net ir suteikiant turto saugotojui galimybę juo naudotis) nėra ūkinės komercinės veiklos vykdymas. Taigi, pareiškėjai nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo nuostatų.
5. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.
6. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai patvirtino, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašius Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimą, jie be kreditorių susirinkimo pritarimo suteikė UAB „Onyks“ teisę naudotis Bendrovės turtu, už teikiamas objekto saugos paslaugas. Tokiais veiksmais pareiškėjai pažeidė Įmonių bankroto įstatymą ir kreditorių susirinkimo teisę spręsti dėl Bendrovės turto naudojimo ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Apie priimtus sprendimus pareiškėjai kreditorių susirinkimą informavo veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuri buvo teikta 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime, tačiau nepatvirtinta. Be to, pareiškėjai be kreditorių susirinkimo sutikimo kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti sudaryti Bendrovės turto nuomos sutartį su ŽŪB „Azeme“, o teismui, nesant kreditorių pritarimo, nesuteikus leidimo tokiam sandoriui, pareiškėjai šį siūlymą teikė svarstyti 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkimui nepritarus, pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d. be kreditorių susirinkimo sutikimo pasirašė sutarties pakeitimą su UAB „Onyks“ ir suteikė pastarajai teisę naudotis Bendrovės turtu už teikiamas objekto fizinės saugos paslaugas. Pareiškėjai sąmoningai, suvokdami (turėdami suvokti) savo veiksmų tikslus ir pasekmes, taip pat suvokdami, jog toks veikimas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, vis vien taip veikė.
7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentais dėl antstolio 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Pažymėjo, kad šiame protokole nustatytos aplinkybės patvirtino, jog teritorijoje vykdoma ūkinė komercinė veikla, galbūt ne Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka naudojamas ir Bendrovės turtas. Tarnybos patikrinimo metu buvo vertinamas tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek administratoriaus veiksmai sudarant 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimą. Atsakovo vertinimu, faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos tiek teismo pavedimu, tiek privačių ar juridinių asmenų prašymu, o faktinių aplinkybių konstatavimo metu antstolis užfiksuoja esamą padėtį, daiktų ar turto būklę, aprašo juos specialiame protokole. Fiksuodamas šias aplinkybes, antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, atitinkamai toks konstatavimas turi įrodomąją vertę.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Verslaveda“ ir A. R. skundą.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (10.4.) D2-2204 informavo pareiškėjus apie sprendimą atlikti neplaninį veiklos patikrinimą administruojant Bendrovės bankroto procesą ir nustatė terminą pateikti paaiškinimus apie nurodytas aplinkybes. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 5 d., rugsėjo 23 d., lapkričio 14 d., lapkričio 28 d. ir gruodžio 10 d. pateikė paaiškinimus ir kitą Tarnybos prašomą informaciją.
10. Tarnyba 2019 m. gruodžio 13 d. parengė 2020 m. sausio 3 d. išvados Nr. D4-15 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslovada“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) projektą, pareiškėjai su projektu supažindinti tą pačią dieną elektroniniu būdu. Išvadoje nurodyta:
10.1. dėl fizinės saugos paslaugų sutarties ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo požymių:
10.1.1. skunde Tarnybai teigiama, jog pareiškėjai su UAB „Onyks“ (kuri artimai susijusi su Bendrovei atsakingu asmeniu) sudarė fizinės saugos paslaugų sutartį. UAB „Onyks“ su administratoriaus žinia ir leidimu, be kreditorių sutikimo, neatlygintinai naudojo Bendrovės turtą, o iš Bendrovės lėšų buvo skaičiuojamos administravimo išlaidos už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Tarnyba nustatė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. sudaryta Fizinės saugos paslaugų sutartis Nr. 18/1 tarp UAB „Onyks“ ir Bendrovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus (pareiškėjų) įgalioto asmens. Sutartimi UAB „Onyks“ įsipareigojo vykdyti Bendrovės turto fizinę apsaugą sutartyje numatyta tvarka ir kaina. Tam tikrais laikotarpiais tiek Bendrovei, tiek UAB „Onyks“ vadovavo V. B.. Bendrovė ir UAB „Onyks“ tam tikrais laikotarpiais buvo susijusios per juridinių asmenų vadovus, tačiau Tarnybos turimi duomenys nepatvirtino aplinkybių, kad pareiškėjai ar jų įgalioti asmenys buvo susiję su UAB „Onyks“ kokiais nors neteisėtais ryšiais arba kad pareiškėjai atliko kokius nors neteisėtus su tuo susijusius veiksmus ar galbūt buvo paveikti interesų konflikto;
10.1.2. skunde Tarnybai tvirtinama, kad Bendrovei priklausančiame turte, be kreditorių sutikimo, buvo vykdoma komercinė veikla. Šie teiginiai grindžiami į objektą vykusio saugos tarnybos darbuotojo parodymais ir antstolės 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad teritorijoje, kurioje yra Bendrovės turtas, vykdoma veikla. Protokole taip pat nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. 20.20 val. Iki 2019 m. birželio 4 d. 14.10 val. Jo metu konstatuota, kad teritorija aptverta, vartai užverti, yra užrašai, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, ant vartų buvo įspėjimas, jog pašaliniams įeiti draudžiama. 2019 m. birželio 3 d. 18.22 val. antstolei patekus į teritoriją, ten buvęs žmogus prisistatė sargu ir nurodė, kad dirba UAB „Onyks“, teigė, jog tuo metu darbo apimtys buvo minimalios, bet buvo planuojama jas didinti. Iš angaro galų ir šoninės durys buvo atidarytos. Darbuotojai nurodė, kad Bendrovei priklausantis įrenginys nenaudojamas, tačiau, padidinus gamybos apimtis, UAB „Onyks“ naudos ir fasavimo įrangą. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos nuotraukos, kuriose matyti, jog angaro durys atviros, viduje sukrauti rąstai. Šalia įrenginio angare buvo sustatyti maišai su tam tikromis medžiagomis, už angaro lauke dirbo žmonės, krovė medžio rąstus, minėta teritorija buvo aptverta tvora, buvo vartai. Patikrinimui pateiktas ir UAB „G4S Lietuva“ techniko inžinieriaus 2019 m. liepos 3 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis vyko į Bendrovės teritoriją, siekdamas įvertinti apsaugos priemonių įrengimo galimybes, į teritoriją įleistas nebuvo, tačiau nurodė pastebėjęs asmenis, vykdžiusius darbus.
10.1.3. konstatuota, kad antstolės 2019 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos aplinkybės patvirtina, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, galbūt ne Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka naudojamas ir Bendrovės turtas. Pats bankroto administratorius patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. jam pasirašius Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimą, be kreditorių žinios buvo suteikta teisė UAB „Onyks“ naudotis Bendrovės turtu už teikiamas objekto saugos paslaugas.
Tokiais veiksmais pareiškėjai pažeidė Įmonių bankroto įstatymą ir kreditorių susirinkimo teisę spręsti dėl Bendrovės turto naudojimo ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo (sutarties pakeitimas iš esmės atitinka turto nuomos teisinius santykius, už kuriuos atsiskaitoma ne piniginėmis lėšomis, o teikiamomis paslaugomis). Apie priimtus sprendimus pareiškėjai kreditorių susirinkimą informavo veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuri buvo teikta 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime, tačiau nebuvo patvirtinta.
Klausimas dėl Bendrovės turto naudojimo ir sutarties pakeitimo nebuvo įtrauktas ir į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Vadinasi, kreditoriai nepritarė ir Bendrovės turto naudojimo bei ūkinės komercinės veiklos vykdymui, taigi pareiškėjai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 6 punktą. Be to, pareiškėjai be kreditorių susirinkimo sutikimo kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti sudaryti Bendrovės turto nuomos sutartį su ŽŪB „Azeme“, o teismui, nesant kreditorių pritarimo, nesuteikus leidimo tokiam sandoriui, pareiškėjai šį siūlymą teikė svarstyti 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui.
Susirinkimui nepritarus, pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė sutarties pakeitimą su UAB „Onyks“ ir suteikė šiam teisę naudotis Bendrovės turtu, už teikiamas objekto fizinės saugos paslaugas. Tad administratorius sąmoningai, suvokdamas, kad toks veikimas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo, vis vien taip veikė. Bendrovė nuo 2019 m. balandžio 20 d. negalėjo sudaryti sandorių, nesusijusių su jos veiklos nutraukimu arba kurių sudaryti teismas nesuteikė teisės administratoriui, todėl administratorius, pasirašydamas 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimą, kuris savo esme atitiko ūkinės komercinės veiklos sąvoką, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas;
10.2. dėl administratoriaus teikiamų tvirtinti administravimo išlaidų pagrįstumo:
10.2.1. skunde Tarnybai teigiama, kad bankroto administratorius teikė kreditoriams tvirtinti nepagrįstą išlaidų sąmatą, nepagrindė patirtų administravimo išlaidų poreikio ir būtinumo, be to, sudarė finansinės atskaitomybės vedimo paslaugų sutartį, taip pat numatė per didelę paslaugų teikimo kainą, su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, kurios darbuotojas yra pats administratoriaus įgaliotas asmuo. Išvadoje pažymėta, jog dėl administravimo išlaidų yra pasisakęs teismas (2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-426-212/2019), klausimas nagrinėjamas apeliacine tvarka. Administravimo išlaidų dydžio nustatymo klausimas priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, o Įmonių bankroto įstatyme nustatytais atvejais – ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Tarnybos vertinimu, administratorius tinkamai nepagrindė patirtų ir prašomų patvirtinti administravimo išlaidų būtinumo ir poreikio. Tarnyba negali konstatuoti administratoriaus veiksmuose bankrotą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, susijusių su administravimo išlaidų dydžiu ir pagrįstumu, tačiau akcentavo, jog aplinkybės, keliančios abejonių dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, turėtų būti nedelsiant pašalintos;
10.2.2. Išvadoje konstatuota, kad administratoriaus argumentai ir papildomi dokumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių. Nors administratorius 2019 m. rugpjūčio 1 d. Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimą vertino kaip susitarimą teikti neatlygintinai fizinės saugos paslaugas Bendrovei, tačiau toks argumentas nelaikytinas pagrįstu. Vien sutarties priede nurodytos sąvokos, kad fizinės paslaugos bus teikiamos Bendrovei neatlygintinai, už tai neatlygintinai naudojantis Bendrovės turtu, nereiškia, kad sandoris tampa neatlygintinu. Šiuo atveju už suteiktas saugos paslaugas paslaugos teikėjas gauna naudą – neatlygintinai naudojasi Bendrovės turtu. Be to, Bendrovės turto naudojimą ir jo sąlygas nustato kreditorių susirinkimas, o ne bankroto administratorius;
10.3. už patikrinimo metu nustatytus pažeidimų metu galiojusių Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 23 straipsnio 6 punkto, 30 straipsnio 3 dalies pažeidimus bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas neteko galio ir įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pasiūlyta pareiškėjams skirti po Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą.
11. Atsakovas 2020 m. sausio 7 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. V4-3, kuriuo UAB „Verslovada“, kaip atsakingam už Bendrovės bankroto administravimo procesą subjektui, ir A. R., kaip UAB „Verslovada“ darbuotojui (fiziniam bankroto administratoriui), faktiškai atlikusiam Bendrovės administravimo veiksmus, už (tuo metu galiojusio) Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 23 straipsnio 6 punkto ir 30 straipsnio 3 dalies pažeidimus paskirtos nuobaudos – įspėjimai.
12. Teismas, apžvelgęs teisinį reglamentavimą ir įvertinęs aptartus faktus, pažymėjo, jog ginčas kilo iš esmės dėl to, ar sutarties sudarymą su UAB „Onyks“ (dėl to, jog minėta bendrovė teiks turto saugojimo paslaugas ir už tai jai bus suteikta teisė naudotis Bendrovės turtu), galbūt be kreditorių susirinkimo sutikimo, galima laikyti Bendrovės ūkine komercine veikla. Teismo vertinimu, Įmonių bankroto įstatyme nebuvo įtvirtinta ūkinės komercinės veiklos sąvoka, tačiau 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta pasaugos sutartis iš esmės atitinka atlygintinės pasaugos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.830 str.). Iš sutarties priedo matyti, jog šalys susitarė, kad vykdytojas neatlygintinai teiks užsakovui turto saugos paslaugas, o užsakovas sutinka, kad vykdytojas neatlygintinai naudosis turtu nekeičiant ir nebloginant turto padėties. Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pripažino, kad turto saugojimas netiesiogiai susijęs su ekonomine nauda – maksimaliai išsaugoti bankroto administratoriui perduotą turtą, užtikrinti jo būklės nepablogėjimą, tokiu būdu išsaugant didžiausią galimą turto vertę su tikslu turto pardavimo metu gauti didžiausią galimą turto pardavimo kainą. Savo ruožtu UAB „Onyks“ taip pat suteikta teisė naudotis Bendrovės turtu, t. y. gaunama ekonominė nauda. Pareiškėjai teigė, jog teritorijoje, į kurią buvo atvykusi antstolė, veiklą vykdė kita bendrovė, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė aktualia, kadangi (net ir nustačius, jog kitos bendrovės vykdė veiklą) UAB „Onyks“ naudojosi Bendrovės turtu, už tai teikė pasaugos paslaugas Bendrovei. Be to, pareiškėjai skunde patys nurodė, jog ieškojo alternatyvių būdų, siekdami užtikrinti Bendrovės turto apsaugą (pasaugą), pavyzdžiui, bandė sudaryti nuomos sutartį, tačiau šis pasiūlymas atmestas. Vėliau jie sudarė 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties su UAB „Onyks“ papildymą, numatydami, jog minėta bendrovė teiks, teismo vertinimu, atlygintines pasaugos paslaugas. Teismas laikė, jog Išvadoje ir Įsakyme pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjai pažeidė tuo metu galiojusią Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalį.
13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai Panevėžio apygardos teismui 2019 m. birželio 19 d. pateikė prašymą leisti sudaryti nuomos sutartį likviduojant Bendrovę, tačiau teisėjas rezoliucija nurodė, jog prašymas bus nagrinėjamas tik pateikus kreditorių susirinkimo pritarimą. Pareiškėjai šį siūlymą teikė svarstyti 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui, tačiau susirinkimas nepritarė siūlymui, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasirašytas sutarties pakeitimas su UAB „Onyks“, suteikiant pastarajai teisę naudotis Bendrovės turtu. Išvadoje ir Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjai pažeidė kreditorių teisę spręsti dėl Bendrovės turto naudojimo dėl to, jog buvo sudarytas minėtos sutarties pakeitimas, o ne dėl (kaip nepagrįstai nurodoma pareiškėjų skunde) nesudarytos nuomos sutarties su ŽŪB „Azeme“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog apie priimtus sprendimus bankroto administratorius (pareiškėjai) kreditorių susirinkimą informavo veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuri buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime, tačiau nebuvo patvirtinta. Klausimas dėl Bendrovės turto naudojimo ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pakeitimo nebuvo įtrauktas ir į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog tokiu būdu pareiškėjai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 6 punktą. Teismas padarė išvadą, jog administratorius pažeidė taip pat ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, kadangi, nesant kreditorių susirinkimo sutikimo, iš esmės leido kitam subjektui naudoti Bendrovės turtą už jai teikiamą paslaugą.
14. Teismas nusprendė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III. 15. Pareiškėjai UAB „Verslaveda“ ir A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. V4-3.
16. Pareiškėjai pakartoja skundo argumentus, jog jie tik vykdė pareigą užtikrinti Bendrovės turto apsaugą, o Įsakymas grindžiamas neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžia, kad galimybė naudotis turtu nepakeitė pasaugos sutarties į nuomos sutartį ar į ūkinės komercinės veiklos vykdymo santykius. Bendrovė nevykdė ūkinės veiklos, negavo už tai pinigų, o su UAB „Onyks“ sudaryta sutartimi tik buvo užtikrintas Bendrovės turto saugojimas. UAB „Onyks“ veiklą vykdo kitoje teritorijoje, kur nėra Bendrovės turto. Administratorius aktyviai siekė užtikrinti ne Bendrovės, o jos kreditorių interesus. Šiuo atveju nebuvo siekiama gauti pajamas, skirtas atsiskaityti su kreditoriais ir padengti administravimo išlaidas, turto saugojimas tik netiesiogiai susijęs su ekonomine nauda, todėl ginčo veikla negali būti vertinama kaip ūkinė komercinė veikla. Pareiškėjai teigia, kad vadovaujantis ir kituose įstatymuose įtvirtinta ūkinės (komercinės) veiklos sąvoka laikytina, jog saugojimo sutartis neatitinka šios sąvokos esmės (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 str. 21 d.).
17. Pareiškėjo įsitikinimu, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas netvirtino administratoriaus ataskaitos bei išlaidų sąmatos, nepagrindžia, kad administratoriaus veiksmai siekiant apsaugoti turtą yra neteisėti. Be to, 2019 m. balandžio 5 d. įvykusiame kreditorių susirinkime ataskaita nebuvo patvirtinta dėl papildomų įpareigojimų. Ginčas dėl ataskaitos netvirtinimo vyko teismine tvarka. Administravimo išlaidų sąmata bei administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje buvo paminėtos visos ginčo aplinkybės, buvo patvirtinta 2019 m. gruodžio 5 d. kreditorių komiteto posėdyje (praėjus metams po bankroto bylos iškėlimo). Administratorius, atsižvelgdamas į pirminį atsisakymą tvirtinti ataskaitą ir išlaidų sąmatą bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, surado galimą Bendrovės turto nuomotoją, tačiau, kreditoriams nepritarus nuomos santykiams, nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Dėl šių priežasčių buvo sudaryta neatlygintina turto pasaugos sutartis, dėl kurios vykdymo Bendrovė nepatyrė administravimo išlaidų. Tai atitiko Bendrovės ir jos kreditorių interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorių komitetas, pritardamas ataskaitai, de facto (faktiškai) pritarė ir minėtai pasaugos sutarčiai, jos sudarymui ir vykdymui. Kreditoriai neišreiškė jokių pretenzijų dėl pasaugos sutarties vykdymo ar jos neatitikimo Bendrovės ar jos kreditorių interesams. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinis Bendrovės kreditorius (skundą Tarnybai pateikęs asmuo) bankrutuojanti kredito unija „Amber“ savo reikalavimo teises perleido ŽŪB „Azeme“, t. y. tam pačiam asmeniui, nuomos sutarties su kuriuo sudarymui ji prieštaravo. Taigi, nebeliko ginčo tarp Bendrovės ir jos kreditorių.
18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.
19. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, priėmė išsamų ir objektyvų sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo sprendimo skirti pareiškėjams įspėjimus už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 23 straipsnio 6 punkto ir 30 straipsnio 3 dalies pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 23 straipsnio 6 punkto ir 30 straipsnio 3 dalies pažeidimus, o Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde pareiškėjai iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
23. Faktinės aplinkybės:
23.1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-663-212/2018, be kita ko, iškėlė bankroto bylą UAB „Dainesa“, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Verslaveda“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d.
23.2. Bendrovė, atstovaujama UAB „Verslaveda“, ir UAB „Onyks“ 2018 m. gruodžio 27 d. sudarė Fizinės saugos paslaugų sutartį Nr. 18/1, kuria UAB „Onyks“ įsipareigojo vykdyti objekto – neaptverta teritorija aplink du angarus ir turtas, aprašytas lentelėje, – fizinę apsaugą sutartyje nustatyta tvarka, už vieno mėnesio kainą – 3 000 Eur.
23.3. 2019 m. balandžio 5 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, nebuvo patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaita bei administravimo išlaidų sąmata, nurodant administratoriui papildyti ataskaitą, nedelsiant nutraukti ar koreguoti (nustatant paslaugų teikimo kainą ne daugiau nei 500 Eur už mėnesį) fizinės saugos sutartį, jeigu turtą būtina saugoti, ir kt. UAB „Verslaveda“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šiais klausimais kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-426-212/2019 iš dalies tenkino administratoriaus skundą ir panaikino pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą aštuntuoju darbotvarkės klausimu „Administratoriaus atlyginimo nustatymas ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“, tačiau pažymėjo, kad administratorius privalo papildyti ataskaitą, atsakydamas į pateiktus klausimus, ir pakartotinai pateikti ją kreditorių susirinkimui tvirtinti.
23.4. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-264-212/2019 nusprendė UAB „Dainesa“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 20 d.
23.5. Bendrovė, atstovaujama UAB „Verslaveda“ įgalioto asmens A. R., ir UAB „Onyks“ 2019 m. gegužės 15 d. pasirašė Fizinės saugos paslaugų sutarties Nr. 18/1 priedą Nr. 1, kuriuo už saugos paslaugas mokama vieno mėnesio kaina sumažinta iki 1 500 Eur.
23.6. Bendrovė, atstovaujama administratoriaus, 2019 m. birželio 19 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, nurodydama, kad turto saugojimui buvo sudaryta saugos sutartis, bei prašydama leisti sudaryti nuomos sutartį ir išnuomoti Bendrovės turtą ŽŪB „Azeme“, siekiant taupyti Bendrovės lėšas bei gauti pajamų. Panevėžio apygardos teismo teisėja 2019 m. birželio 20 d. rezoliucijoje nurodė, kad šis prašymas bus nagrinėjamas administratoriui pateikus kreditorių susirinkimo pritarimą nuomoti Bendrovės turtą ŽŪB „Azeme“, nurodant nuomojimo sąlygas. Administratorius 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkime negavo tokio pritarimo.
23.7. Bendrovė, atstovaujama UAB „Verslaveda“ įgalioto asmens A. R., ir UAB „Onyks“ 2019 m. gegužės 15 d. pasirašė Fizinės saugos paslaugų sutarties Nr. 18/1 priedą Nr. 2, kuriuo susitarė, kad UAB „Onyks“ neatlygintinai teiks Bendrovei turto saugos paslaugas, o Bendrovė sutinka, kad UAB „Onyks“ neatlygintinai naudosis jos turtu, nepakeičiant ir nebloginant šio turto būklės.
23.8. Bendrovės kreditorius bankrutuojanti kredito unija „Amber“ 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į Tarnybą dėl administratoriaus veiksmų. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba pradėjo neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Verslaveda“ veiklos patikrinimą dėl skunde keliamų klausimų. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas ginčijamu Įsakymu patvirtino atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus, o ne išnagrinėjo tarp kreditoriaus ir bankroto administratoriaus kilusį ginčą, todėl apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl kredito unijos „Amber“ reikalavimų perleidimo nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi teisinės reikšmės.
24. Ginčui aktualiu laikotarpiu įmonių bankroto procesą reglamentavo Įmonių bankroto įstatymas, kuris neteko galios 2019 m. gruodžio 31 d. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
25. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje išdėstyti bankroto administratoriui keliami reikalavimai, funkcijos, teisės ir pareigos, tarp jų – ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (11 str. 5 d. 14 p.), užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (11 str. 5 d. 4 p.). Juridinių asmenų nemokumo įstatyme taip pat numatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu <...> gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (66 str. 1 d. 3 p.), užtikrina juridinio asmens turto apsaugą (66 str. 1 d. 14 p.).
26. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje išvardytos kreditorių susirinkimo teisės, įskaitant teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo (23 str. 6 p.). To paties įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad <...> nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą; likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius. Tačiau Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (63 str. 1 ir 2 d.).
27. Atsakovas Išvadoje konstatavo, kad administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 6 punktą, nes suteikė teisę naudoti Bendrovės turtą ir nusprendė vykdyti ūkinę komercinę veiklą be kreditorių susirinkimo sutikimo (Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimas, t. y. priedas Nr. 2, iš esmės atitinka turto nuomos teisinius santykius, už kuriuos atsiskaitoma ne piniginėmis lėšomis, o teikiamomis turto saugos paslaugomis, tokia veikla atitinka ūkinės komercinės veiklos sąvoką). Kadangi teismo nutartis, kuria Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 20 d., Bendrovė nuo šios dienos neturėjo teisės sudaryti jokių sandorių, nesusijusių su bendrovės veiklos nutraukimu, arba kurių sudaryti administratoriui teismas nesuteikė teisės, todėl administratorius, 2019 m. rugpjūčio 1 d. pasirašydamas Fizinės saugos paslaugų sutarties pakeitimą, kuris savo esme atitiko ūkinės komercinės veiklos sąvoką, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalį. Administratorius, veikdamas tokiu būdu, pažeidė ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, t. y. kreditoriams nesutikus sudaryti nuomos sutarties su vienu subjektu, leido kitam subjektui naudoti Bendrovės turtą už jai teikiamą paslaugą.
28. Akcentuotina, kad teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011).
29. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buvo sudaryta ne neatlygintinė pasaugos sutartis, kadangi UAB „Onyks“ gavo tam tikrą ekonominę naudą – teisę naudotis Bendrovės turtu. Sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tarp Bendrovės ir UAB „Onyks“ susiklostę teisiniai santykiai labiau atitinka nuomos teisinius santykius. Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal to paties kodekso 6.487 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatomas kaip nuomininko teikiamos nuomotojui tam tikros paslaugos. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog pagal Fizinės saugos paslaugų sutarties Nr. 18/1 priedą Nr. 2 Bendrovės vykdoma veikla atitinka anksčiau išvardytus pagrindinius ūkinei veiklai būdingus požymius, įskaitant veiklos atlygintinumą, kuris šiuo atveju pasireiškė kaip saugojimo paslaugų gavimas. Byloje nėra ginčo, kad administratorius, prieš sudarydamas tokį susitarimą su UAB „Onyks“, negavo kreditorių susirinkimo pritarimo. Šiame kontekste pagrįstai pabrėžta ir tai, kad administratorius anksčiau buvo kreipęsis į kreditorių susirinkimą dėl pritarimo sudaryti nuomos sutartį su kita bendrove, tačiau negavo tokio pritarimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su Įsakyme ir Išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėjai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, 23 straipsnio 6 punkto ir 30 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai sudarė prielaidas skirti pareiškėjams poveikio priemones – įspėjimus, kurios yra švelniausios Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytos poveikio priemonės (136 str. 3 d.). Padarytų pažeidimų aplinkybės, taip pat pareiškėjų paaiškinimai buvo išsamiai išnagrinėti ir aptarti Išvadoje, kuri laikytina Įsakymo sudėtine dalimi, todėl ginčijamas administracinis aktas pripažintinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytus tokiam aktui keliamus reikalavimus.
30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslaveda“ ir A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė