0359ebcc-a41d-4e29-a696-0acef0780501 · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-319-468/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo P. S. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019-07-17 nutarimo Nr. 59-144 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė:

1. P. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dal, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu, kuriuo P. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta ir neatlikta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų 13 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia 2016-01-12, bausmės vykdymo pabaiga – 2023-01-25, pusę laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko – 2019-07-19, neatliktos bausmės dalis 2019-07-11 sudarė 3 metus 6 mėnesius 14 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2019-07-17 nutarimu Nr. 59-144 nutarė pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nuteistajam P. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikyti.

4. Nesutikdamas su minėtu Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimu P. S. pateikė skundÄ apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-13 nutartimi P. S. skundÄ atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog savo elgesiu bei mÄ stymu P. S. įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dėl jo atžvilgiu taikomų intensyvių socialinės reabilitacijos priemonių po truputį keičia savo požiÅ«rį, mÄ stymÄ , gydosi turimas priklausomybes ir Å¡ias priemones bÅ«tina tęsti. PrieÅ¡laikinis jų nutraukimas gali turėti neigiamÄ poveikį nuteistojo tolimesniam elgesiui.

5. Skunde nuteistasis P. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartį panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. 5.1. Mano, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje subjektyviai aptarė jo asmenį, galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, resocializacijos klausimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. 5.2. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis labiau atlieka fakto (vykusio praeityje, kuris ir taip jau yra žinomas) konstatavimo funkcijÄ , nes detaliai aptariami jo teistumai ir aktualizuojamos įvykdytos nusikalstamos veikos, kÄ jau įvertino teismas skirdamas bausmę.

P. S. nuomone, be jokių argumentų pateiktas teiginys, esÄ asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir balansuoja ties riba veikos, numatytos BK 154, 155 straipsniuose. Europos žmogaus teisių Teismo byloje V. prieÅ¡ SuomijÄ (Nr. 40412/92) suformuluota nuostata, jog ankstesni teistumai nereiÅ¡kia kėsinimosi nusikalsti. Teismo manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra visiÅ¡kai deklaratyvus.

Mano, kad apylinkės teismas, atmesdamas skundÄ , neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: pataisos namuose atlieka gerbÅ«vio darbus (kurie yra neatlygintini), dalyvavo jam pasiÅ«lytose socialinės reabilitacijos programose, lanko Anoniminių narkomanų savipagalbos grupę (dalyvavimÄ toje programoje tęstų ir bÅ«damas laisvėje), yra iÅ¡laikęs socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo specialybę, kas, P. S. manymu, rodo jo siekį išėjus į laisvę dirbti ir gauti legalias pajamas, o ne vėl imtis nusikalstamų veikų. 5.3.

Nurodo, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota - iÅ¡dėstęs nutartyje jį neigiamai charakterizuojančius faktus, teismas nepateikė jokios Å¡ių faktų analizės, argumentų, tik antrÄ kartÄ pakartojo tuos pačius faktus, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekuo nepagrįsdamas. Atkreipia dėmesį į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, jog klausimÄ , ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , teismas sprendžia visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu (o ne vien į tai, kas buvo praeityje), požiÅ«rį į darbÄ , taikytas socialines reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ ir kt.

Teismui turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tiÅ¡kas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-383/2012). 5.4. Pažymi, kad pirmÄ kartÄ , t. y. 2019-01-14 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, tačiau jį įpareigojo įvykdyti kai kurias rekomendacijas, kÄ jis sėkmingai atliko, kas konstatuota ir dabartinėje nutartyje.

Tai, nuteistojo manymu, rodo, kad jis gali toliau atlikti bausmę lengvesnėmis sÄ lygomis, t. y. lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, bet probuojamas su intensyvia priežiÅ«ra. Atkreipia dėmesį tai, kad atlyginti priteistus ieÅ¡kinius, bÅ«damas pataisos namuose, jis neturi galimybės, nes nedirba, o bÅ«damas laisvėje ir dirbdamas bei gaudamas atlyginimÄ galėtų greičiau atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. 5.5. Nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad jis turi suformavęs aiÅ¡kius pasiekiamus ateities tikslus, aktyviai ieÅ¡ko sprendimų.

Kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminuojančių nuostatų nestebima. Atlikus pakartotino nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant OAsys metodikÄ , nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 80 balų, toks kriterijus formaliai Å¡alina pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti. Pažymi, kad ji nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama ir anksčiau (buvo -90 balų ), o dabartiniai 80 balų rodo esamÄ pažangÄ .

Å ios aplinkybės rodo teigiamÄ jam paskirtos bausmės poveikį. Mano, kad apylinkės teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai ir elgesiui. Tuo tarpu, nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota skiriant bausmę ir jos didžiÄ jÄ dalį atlikus. P. S. nuomone, apylinkės teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, taip pat neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Pažymi, jog jis supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultÅ«ros.

Mano, kad Å¡ie faktai rodo jo pozityvų požiÅ«rį į gyvenimÄ laisvėje, laikantis visuomenėje priimtinų normų ir įstatymų. 5.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingÄ nubaudimÄ , bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, Å¡eimÄ . Mano, kad, keičiant elgesį į gerÄ jÄ pusę, labiau padėtų teigiama aplinka, o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999-09-30 rekomendacijoje Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, pažymima, kad taikant visuomeninės sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, bÅ«tina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymÄ .

Å ių priemonių taikymas, kurias galėtų skirti teismas, padėtų reintegruotis į visuomenę, be to, tai tik įrodo, kad jis nėra linkęs dar kartÄ nusikalsti, sudaro galimybę juo pasitikėti, yra linkęs keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Nurodo, kad pirmenybė turėtų bÅ«ti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. 5.7. Pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos SÄ jungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis principu: lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Nuteistojo teigimu, minėtas principas yra itin glaudžiai susijęs su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau sudaro pagrindÄ kelti klausimÄ dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. 5.8.

Nuteistojo P. S. teigimu, pagal minėtas rekomendacijas lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o ne iÅ¡imtimi. Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo manymu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi dimetraliai prieÅ¡ingos pozicijos: kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - iÅ¡imtimi.

Nurodo, kad jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių bÅ«tinumÄ bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiÅ«riu į visuomenę jis įrodė, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad Å¡i bausmės dalis yra jį paveikusi, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. 5.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kriterijai, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsižvelgta, nėra reglamentuoti, tai paliekama klausimÄ sprendžiančios institucijos nuožiÅ«rai, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertintina ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis bei kitos aplinkybės. Taigi, nuteistojo manymu, apylinkės teismas konstatavo legislatyvinę omisijÄ - privalomo teisinio reglamentavimo nebuvimÄ , tačiau reikiamo sprendimo nepriėmė.

Nesant reikiamo teisinio reglamentavimo, teismas privalo vadovautis konstituciniais principais, bendraisiais teisės principais, teisės analogija, įstatymų leidėjo ketinimais, teleologiniais (tikslingumo) motyvais. Nuteistojo nuomone, Konstitucijos 29 straipsnio prasme itin kritikuotinas pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, jog privaloma vertinti nuteistojo asmenybę - tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siÅ«loma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimÄ .

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje (non bis in idem principo) ir Teismų įstatymo 33 straipsnio (aukÅ¡tesnės instancijos teismų precedentų) prasme, P. S. manymu, kritikuotinas yra pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, esÄ vertintinas padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, nes Å¡ias aplinkybes jau kartÄ Ä¯vertino teismas skiriantis bausmę ir pakartotinas Å¡ių aplinkybių vertinimas iÅ¡ esmės yra baudimas antrÄ kartÄ . 5.10. P. S. skundo argumentus grindžia Kauno apygardos teismo praktika (bylos Nr. 1S-1006-487/2012, Nr. 1S-806-175/2012, Nr. 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012;

Nr. 1S-709-133/2012), kuriose konstatuota, kad bausmės atlikimas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , neturi bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad BVK 157 straipsnio nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. 5.11. Skunde akcentuoja, kad EŽTT sprendime byloje Orchowski prieÅ¡ LenkijÄ , Nr. 17885/04, §153, konstatuota, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba privalo įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemÄ .

Lygtinis paleidimas bÅ«tent ir priskirtinas prie alternatyvių bausmės priemonių. Nurodo, jog vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iÅ¡ nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, yra konstatuotas deÅ¡imtyse administracinių teismų sprendimų vien tik 2013 metais, o 2014 metų kovo mėnesio pradžioje vien tik Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo užregistruota daugiau kaip 7000 bylų prieÅ¡ Lietuvos valstybę ir didelė Å¡ių bylų dalis yra bÅ«tent dėl netinkamų sÄ lygų įkalinimo įstaigose. 5.12.

Pažymi, jog teisė į teisingÄ teismÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, 31 straipsnio 2 dalyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat eilėje Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, teismų praktikos formavimas yra iÅ¡imtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų kompetencija. Kiti Lietuvos Respublikos teismai teismų praktikos keisti negali ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.

Teismų precedentų (ir teisės aiÅ¡kinimo taisyklių) kolizija yra neleistina (EŽTT sprendimas byloje Esertas prieÅ¡ LietuvÄ Nr. 50208/06), o jei tokia kolizija įvyko - privalo bÅ«ti taikomas ne tas precedentas, kuris bylÄ nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis (privalu atsiriboti nuo bet kokio vertinimų subjektyvumo), o tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis (pagal teisės taikymo analogijÄ , bendruosius teisės principus, BVK 3 straipsnio 3 dalis). 5.13. P. S. apeliaciniame skunde vadovaujasi ir principu tantum devolutum quantum appellatum, kuris bÅ«tent Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismo nesaisto, nes apeliantas neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir neturi galimybės pasisamdyti advokatÄ .

Taigi, nuteistojo teigimu, skundžiama 2019-08-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. TS-56-1017/2019 privalo bÅ«ti panaikinta ne tik Å¡iame skunde paminėtais motyvais (kaip prieÅ¡taraujanti aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikai, ir kaip apelianto konstitucinę teisę į teisingÄ teismÄ pažeidžianti dėl nemotyvuotumo), tačiau gali bÅ«ti panaikinta ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva kitais Å¡iame skunde nepaminėtais motyvais.

6. Atsiliepimų byloje negauta. Nuteistojo P. S. skundas atmetamas.

7. Nuteistojo P. S. skundo argumentai, kad apylinkės teismas jo skundo netenkino nemotyvuota nutartimi, nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog prieÅ¡ingai, nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įvertino nuteistojo atliktos bausmės dalį, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos balÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, emocinę gerovę, analizavo EŽTT praktikÄ ir Å¡ių aplinkybių kontekste konstatavo, kad Å¡iuo metu P. S. nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nėra toks akivaizdus ir įtikinantis, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

9. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-126 nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balo, įvertinta 80 balų. DidžiÄ jÄ dalį (45 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tie, kuriuos, P. S. pastangomis, galima sumažinti. IÅ¡ tiesų stebima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja (nuo 2019-01-07 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju vis dar nėra galimybės nustatyti žemÄ P. S. nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl turi bÅ«ti vertinama alternatyvi BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , leidžianti pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. PrieÅ¡ingai, nei skunde nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, bÅ«tina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už Å¡ias veikas bausmė turi bÅ«ti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, kÄ jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų. Nes tik aptartų aplinkybių kontekste, galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo iÅ¡reikÅ¡to apsisprendimo, toliau gyvenimÄ tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių, tvirtumÄ bei daryti iÅ¡vadÄ dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

11. Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog apylinkės teismas iÅ¡imtinai vertino tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgdamas į jo teigiamÄ charakteristikÄ . IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas sutiko su dalimi jo skundo argumentų dėl jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o bÅ«tent: sumažėjusios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, tai, kad jis įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais giminaičiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , pradėtų dirbti ir taip galėtų padengti turimas skolas.

Vis tik vien aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, konsultacijų su psichologu lankymas ir gerbūvio darbų atlikimas pataisos namuose (lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų įvykdymas), nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis nurodo, kad jis, būdamas laisvėje, galėtų įsidarbinti ir taip padengti turimas skolas (gautas tai patvirtinantis MB „R(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R.

K. raÅ¡tas), tačiau tokių duomenų, kad praeityje nuteistasis bÅ«tų buvęs susaistytas ilgalaikiais darbiniais santykiais, byloje nėra. Kaip nurodo pats P. S., jis iki bausmės atlikimo neoficialiai gabendavo automobilius iÅ¡ PrancÅ«zijos, pats juos sutvarkydavo ir parduodavo. Å iuo metu, nuteistojo įsitikinimu, jis, bÅ«damas laisvėje, galėtų iÅ¡gyventi ir nedirbdamas, nes tikisi gauti dividendų iÅ¡ paveldėto baldų fabriko, esančio Rusijoje. Å is veiksnys mažina motyvacijÄ darbui. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis pagal patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra skolingas 2 623,04 Eur, tuo tarpu jis savanoriÅ¡kai viso atlygino tik 35 Eur.

Taip pat jis iÅ¡ ankstesnės santuokos turi dukrÄ , kurios pats neiÅ¡laiko. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo nuteistojo gana atsainų požiÅ«rį į pastovaus legalaus pragyvenimo Å¡altinio turėjimÄ .

12. P. S. Å¡iuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , kurį įvykdė bÅ«damas neblaivus bei už disponavimÄ nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos pataisos namuose. IÅ¡ 2019-07-05 Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-126 matyti (t. 1, b. l. 101-106), kad nuteistasis stengiasi priklausomybių atsikratyti (lanko Anoniminių narkomanų savipagalbos grupę, kuriÄ planuoja lankyti ir bÅ«damas laisvėje, 2013 m. ir 2015 m. dalyvavo ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje, lankė AA susirinkimus).

Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas gyventi blaiviai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ P. S. asmens bylos, jis narkotikus pradėjo vartoti bÅ«tent bausmės atlikimo metu. Stebimi ir keli narkotinių medžiagų vartojimo atkryčiai, paskutinis – 2017-08-24. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad tolesnis netinkamas jausmų raiÅ¡kos pakeitimas narkotinių medžiagų vartojimu didintų nuteistojo nusikalstamo elgesio, rimtos žalos sau ir kitiems. Tolesnis alkoholio vartojimas taip pat didintų nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu P. S. labai svarbu gauti nenutrÅ«kstamÄ kvalifikuotÄ ir kompetentingÄ pagalbÄ , užtikrinimÄ pataisos namuose, tam, kad ateityje nuteistasis iÅ¡vengtų bet kokios rizikos sugrįžti prie įpročio vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas ir piktnaudžiauti alkoholiu, kas užkirstų keliÄ pastarojo nusikaltimų pakartotinumui.

13. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei, priešingai nei nurodo nuteistasis, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

14. Teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad P. S. turi jį palaikančius socialinius ryÅ¡ius, paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , įgijo suvirintojo specialybę, tačiau tam tikros nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kurios apibÅ«dina nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį Å¡iuo metu, taip pat nėra vertintinos teigiamai ir leidžia abejoti teigiamu jo asmenybės vertinimu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, jam kyla ir savitvardos, emocinės kontrolės, impulsyvaus elgesio sunkumų (19 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis už dienotvarkės pažeidimus, nurodymų nevykdymÄ , narkotinių medžiagų vartojimÄ , draudžiamų daiktų turėjimÄ ).

Å iuo metu gerėja, tačiau vis dar nėra patenkinami nuteistojo problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, neigiamų pasekmių numatymo, tinkamo socialinės situacijos įvertinimo įgÅ«džiai. MÄ stymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, neigiamų pasekmių nenumatymas, impulsyvus elgesys daro įtakÄ nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos rizikÄ . Taigi, akivaizdu, jog Å¡iuo metu yra bÅ«tinas tolesnis intensyvus jų koregavimas, kuris mažintų P. S. nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje.

15. Teismas visiÅ¡kai sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų bÅ«ti iÅ¡imtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumÄ , kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistÄ jį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas.

16. P. S. skunde akcentuoja teismo precedento svarbÄ ir privalomumÄ , sprendžiant dėl galimybės nuteisto asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , nurodydamas Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis asmenų atžvilgiu lygtinis paleidimas buvo taikytas, neatsižvelgiant į nusikaltimo, už kurio padarymÄ atliekama bausmė, sunkumÄ , pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Vis tik, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimÄ Ä¯statymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumai.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iuo metu P. S. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, bÅ«damas paleistas lygtinai taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , pateisins jo atžvilgiu parodytÄ pasitikėjimÄ . Laikyti, kad apylinkės teismas netaikydamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam P. S., netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas, n u t a r i a: atmesti nuteistojo P. S. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartį nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Daiva Kazlauskienė