0359dd84-e8c3-4b08-bfd2-2b80dd2b2762 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr.2-3608-341/2011                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03190-2011-9                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.2; 92; 93.1; 93.2.1; 93.2.16; 93.2.17; 93.2.18; 93.2.20; 93.2.21; 95; 95.2; 97; 99.1.1; 99.5; 103.1; 103.2; 103.3; 104.1; 106.1; 111.1; 111.4; 112; 113.1; 113.8; 114.1; 114.9.2; 114.11; 116.1; 116.4 S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M.R.

Žukas, sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui adv. pad. T. Juoniui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Č., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymon u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu nurodo, kad , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5 knygos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) V dalies nuostatom, kreipiasi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ , kad po V.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirusios 1997-08-28) jos turtÄ paveldėjo dukra-pareiÅ¡kėja- R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), t.y. juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nurodo, kad 1997 m. rugpjūčio 28 d. mirė jos motina V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) MotinÄ palaidojo ir laidojimo iÅ¡laidas apmokėjau pareiÅ¡kėja, sutvarkė jos kapÄ , nes kitų įstatyminių įpėdinių (vaikų) nėra, yra vienintelis V. Č. vaikas. 1997 m. rugpjūčio 28 d. mirus jos motinai V.

Č. liko jos turtas: 41000/137900 dalis 13.7900 ha. žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ir 1 ha. žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Pastarajame žemės sklype buvo V. Č. registruose neregistruotas namas, kuriame jinai iki pat mirties ir gyveno, dėl to čia bÅ«tina laikyti ir palikimo atsiradimo vietÄ (CK 5.4 str. 1 d.). Notarų veiklos teritorijÄ turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kuriÄ mirus palikėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., notariniai veiksmai nuo 1997 m. rugpjūčio 28 d. iki 2002 m. spalio 1 d. turėjo bÅ«ti atliekami Vilniaus rajono 1-Ä jame notarų biure ir iÅ¡ Vilniaus rajono 1 -ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po V.

Č. mirties į Vilniaus rajono 1-ajį notarų biurÄ niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Å iuo metu (ir nuo 2002 m. spalio 1 d.) mirus palikėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini)s Vilniaus r., notariniai veiksmai turi bÅ«ti atliekami Vilniaus rajono 2-Ä jame notarų biure ir iÅ¡ Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po V. Č. mirties į Vilniaus rajono 2-Ä jį notarų biurÄ niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams - įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

AnalogiÅ¡ki palikimo priėmimo bÅ«dai, papildant juos palikimo priėmimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo, nustatyti ir 2000 m. CK 5.50 straipsnyje.Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį buvo nustatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , o 2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Å iuo nagrinėjamu atveju privalo bÅ«ti taikomos 2000 m. CK normos.Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas" (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).Taigi, po motinos mirties dėl paveldėjimo į notarÄ pareiÅ¡kėja nesikreipė, manydama, kad po motinos mirties jos turtas ir taip tenka pareiÅ¡kėjai, kaip įstatyminiai įpėdiniai.

Mirus motinai pareiÅ¡kėja ne tik gavo motinos laidojimo paÅ¡alpÄ , palaidojo motinÄ , sutvarkė ir nuolat prižiÅ«ri jos kapÄ , bet ir pasiėmė motinos televizorių, Å¡aldytuvÄ , baldus ir kitus namų apyvokos reikmenis, be to ir likusiu turtu rÅ«pinosi nuo palikimo atsiradimo dienos - gyveno, remontavo ir prižiÅ«rėdavo nekilnojamojo turto registre neįregistruotÄ namÄ ir Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., apdirbdavo žemę, prižiÅ«rėdavo sodÄ . Užbaigė motinos pradėtÄ nekilnojamojo turto atkÅ«rimo procesÄ dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (41000/137900 dalis 13.7900 ha.

žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 ha. žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gavo 2001-12-14 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 41-11637.Pažymėtina, kad apie tai. kad laikotarpiu nuo 1997 m. rugpjūčio 28 d. iki 1997 m, vasario 28 d. mokėjo mokesčius už nekilnojamÄ turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Å¡iuo metu pateikti dokumentų negali - nes praėjus ilgam laiko tarpui pareiÅ¡kėja jų neiÅ¡saugojo arba kažkur namuose pasimetė.

Bet praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad paminėtas namas yra be patogumų - Å¡ildomas kietuoju kuru (kuri ji pastoviai pirkdavo ir perka). Tinkamai sutvarkytos kanalizacijos ir centralizuoto Å¡ildymo nėra. Vandenį gauna iÅ¡ Å¡ulinio. Visas Å¡ias aplinkybes gali patvirtinti liudininkai. IÅ¡ to aiÅ¡kiai matyti, kad po V. Č. mirties iÅ¡karto pradėjo aktyviai naudotis visu palikėjos turtu kaip savu. Å iuos veiksmus atliko nedelsiant, nepraleidus įstatyme nustatyto nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog tik pareiÅ¡kėja po motinos mirties, pastarosios turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal Gyventojų registro tarnybos pateikiama informacijÄ V. Č. mirė santuokoje su mano tėvu A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodo nėra, kadangi jis apie dokumentų gavimÄ nesirÅ«pino). A. Č. į notaro biurÄ nesikreipė, palikimo nei faktiÅ¡kai valdant, nei kitais bÅ«dais nepriėmė, kadangi su Å¡eima jis jau nebendrauja daugiau kaip dvideÅ¡imt metu. Jis dar tarybiniais laikais pradėjo smarkiai piktnaudžiauti alkoholiu ir paliko jų Å¡eimÄ . Kur jis gyvena ar dirba pareiÅ¡kėja nežino.

Nei daug metų iki pareiÅ¡kėjos motinos mirties, nei jos mirties metais, nei vėliau ji tėvo nematė, jokių žinių apie jį negavo. Apie A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir mirtį Lietuvos Respublikas registre nėra. Visas nekilnojamas turtas registruota tik pareiÅ¡kėjos motinos vardu. Mano, kad jau pagal įstatymÄ ir dėl visų aukščiau pateiktų argumentų A. Č. negali pretenduoti į esamÄ V. Č. palikimÄ . PareiÅ¡kimas privalo bÅ«ti tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R.

M. po motinos V. Č. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Atsižvelgus į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d., 84 str., 130 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str, teismo praÅ¡o patenkinti pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. rugpjūčio 28 d., jos dukra R.

M., a.k. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimÄ ;PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimo reikalavimÄ palaiko pareiÅ¡kime nurodytais pagrindais. Suinteresuotam asmeniui A. Č. apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai /LR CPK 130 str./.Todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui A. Č. nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad R. M. (toliau - PareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad 1997-08-28 mirė jos motina V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Kadangi PareiÅ¡kėja po motinos mirties įstatymu nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, todėl Teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po motinos V. Č. mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. LR Civilinio kodekso 587 str. 2 d,, (1964 m. redakcija) nustatyta, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu, faktiÅ¡kai pradėjus jį.valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . Priimdamas turtÄ kaip palikimÄ , nuosavybės teise priklausantį palikėjui jo mirties momentu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtÄ nuo palikimo atsiradimo momento.

PareiÅ¡kėja teigia, kad po palikėjos mirties priėmė atsiradusį palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, tai yra, prižiÅ«rėjo, apdirbo žemę, prižiÅ«rėjo sodÄ . Å iÄ aplinkybę PareiÅ¡kėja įrodinės Teisme liudytojų parodymais. Teismui nustačius, kad PareiÅ¡kėja po motinos V. Č. mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, Inspekcija neprieÅ¡taraus PareiÅ¡kėjos reikalavimui. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti nedalyvaujant Inspekcijos atstovui.

Kadangi įvyko Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reorganizacija, nuo 2011-10-04 jos procesines teises ir pareigas šioje byloje perima Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (LR Finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9.10 p. (2011-07-25 redakcija, galioja nuo 2011-07-29)). Suint. asmeniui VA VMI apie teismo posėdį žinoma.Teismas laiko, kad faktas nustatytinas, nes įrodytas pareiškėjos paaiškinimais, bylos medžiaga (b.l. 1-17; 25-27, 31; 36, 38-43), liudytojų A.

A., O. K. parodymais.Aukščiau nurodyti aptarti įrodymai, pastaruosius vertinant sistemiškai nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad pareiškėjos motina V. Č., a/k (duomenys neskelbtini) mirusi 1997-08-28 iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. , kad po pastarosios mirties liko jos turtas- 41000/137900 dalis 13.7900 ha. žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ir 1 ha. žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kur pastarajame žemės sklype buvo V.

Č. registruose neregistruotas namas, kuriame jinai iki pat mirties ir gyveno kartu su pareiÅ¡kėja, kur pareiÅ¡kėja liko gyventi ir po palikėjos mirties. Kad pareiÅ¡kėja po palikėjos mirties priėmė atsiradusį palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, tai yra, prižiÅ«rėjo, apdirbo žemę, prižiÅ«rėjo sodÄ , pasiėmė motinos namų apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus, tai yra naudojosi palikėjos turtu . Faktines nurodytas aplinkybes patvirtina ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymai.Teismas laiko, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja palikimÄ pagal pareiÅ¡kimÄ faktiÅ¡kai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiÅ¡kimo reikalavimÄ nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str. nusprendė: 1.PareiÅ¡kimÄ tenkinti. 2.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja R.

M., a/k (duomenys neskelbtini) po motinos V. Č., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 1997-08-28, pastarosios palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradedama turtÄ valdyti. 3.Sprendimo nuoraÅ¡Ä pasiųsti VMI prie LR FM , A. Č. žiniai.4. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. M., a/k (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 139 lt žyminio mokesčio.5.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Marius Rapolas Žukas