0355db99-e7c5-46cb-b7ce-537af3124ab8 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-542-530/2018 Teisminio proceso Nr.1-01-1-36911-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam V.

K., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui, nukentėjusiajam K. V., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, vertėjai V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas devyniems mėnesiams.

Bausmės vykdymo laikotarpiu V. K. uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju K. V. (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). V. K. išaiškinta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Civilinis nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos patenkintas. Iš V. K. nukentėjusiajam K. V. priteista 261,76 Eur (du šimtai šešiasdešimt vienas euras 76 ct). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies. Nukentėjusiajam K. V. iš V. K. priteistas 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys patenkintas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš V. K., priteisti 840,67 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt eurų 67 ct). Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 97,65 eurų civilinio ieškinio nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnio pagrindu. Nukentėjusiajam K. V. iš V. K. priteisti 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši) eurai advokato atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, už tai, kad nesunkiai surikdė sveikatÄ : 2017 m. liepos 21 d., laikotarpiu nuo 20.20 val. iki 20.44 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju K. V. metu, tyčia metaline juosta – profiliu, du kartus sudavė K. V. į kairės rankos alkÅ«nę, padarydamas K. V. kairės alkÅ«nės alkÅ«nkaulio alkÅ«ninės ataugos atvirÄ lūžį.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad V. K. kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje ir baustinas.

3. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog 2017 m. liepos 22 d. V. K. pirminės apklausos metu įteikus pirminį praneÅ¡imų apie įtarimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad namų virtuvėje tarp jo ir K. V. kilo konfliktas, jo metu į rankas paėmė metalinę (aliuminę) liniuotę, kuri buvo svetainėje prie durų, ja du kartus sudavė K.

V. Tačiau 2018 m. balandžio 11 d. posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas L. Mažonas baigiamojoje kalboje atkreipė teismo dėmesį, kad įtariamojo apklausos protokolas buvo surašytas tik lietuvių kalba, kurios V. K. nesupranta, kalbėti skaityti ir rašyti lietuviškai nemoka, todėl apklausos protokolas surašytas neteisingai, jame nėra paminėta, kad jį nukentėjusysis užsipuolė peiliu, be to nurodoma neteisinga aplinkybė, kad jis supyko ant K. V., kadangi jaučia nuoskaudų, kad jiems nepadeda, kad kilo buitinis konfliktas, kurio metu į rankas paėmė metalinę (aliuminę) liniuotę, kuri buvo svetainėje prie durų, ja du kartus sudavė K.

V., kur pataikė suduodamas nežino, sužaloti nenorėjo, po to abu paskambino į policijÄ , matė, kad atvykę medikai apžiÅ«rinėjo rankÄ , kuriÄ tiksliai negali pasakyti. Namuose buvo žmona, tačiau ji konflikto nematė, nes miegojo kitame kambaryje. Dėl Å¡io įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi, jis konflikto metu nesusivaldė ir sudavė K. V., pilnai prisipažįsta. 3.2. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, nuosprendžio 1-2 lapuose neteisingai ir painiai nurodyti jo paaiÅ¡kinimai. Teismas nuosprendžio 2 lape nurodė, kad kaltinamojo parodymų nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyviÄ tikrovę ir vertina juos parodymais, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė nukentėjusiojo K.

V. parodymais, liudytojos E. V. parodymais, specialisto iÅ¡vada, vaizdo ir garso įraÅ¡ais. Kartu teismas pastebėjo, kad kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje yra nenuoseklÅ«s. Tai absoliuti netiesa, teismas sÄ moningai iÅ¡kraipė jo duotus parodymus. V. K. patvirtino 2017 m. gruodžio 11 d. papildomos apklausos nurodytas aplinkybes, kur jis parodė: „Butas nuosavybės teisėmis priklauso jiems su žmona J. K.. K. V. yra J. K. sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos. Iki Å¡io įvykio jie visi kartu t. y. jo sutuoktinė, jis ir jos sÅ«nus kartu gyveno 20 metų.

Tarpusavio santykiai visuomet buvo komplikuoti. Pripažįsta, kad besigindamas nuo peilio, kurį savo rankose laikė K. V., jis jam sudavė keletÄ kartų su metaline liniuotę į kairės rankos alkÅ«nę. Nuėjo į virtuvę, o K. V. ten gamino valgyti. Jis jam pasakė, kad jis eitų iÅ¡ virtuvės, nes jis neprisidėjo nei fiziÅ¡kai nei finansiÅ¡kai prie viso buto remonto darbų. K. V. vartojo necenzÅ«rinius žodžius, buvo iÅ¡gėręs. Pagriebė peilį, kuris buvo padėtas ant stalo, žengė du žingsnius link jo, sakė dabar jam duos.

Tokį elgesį V. K. suprato kaip realiÄ grėsmę. Taip jis elgėsi jau ne pirmÄ kartÄ , labai iÅ¡sigando, pasitraukė nuo jo į Å¡onÄ , buvo afekto bÅ«senoje, pamatė kampe stovėjusių metalinę liniuotę, paėmė ir sudavė jam į kairės rankos alkÅ«nę. Taip pasielgė, nes jis ėjo link jo su peiliu. Savo elgesį traktuoja kaip savigynÄ . Tyčia jo sužaloti tikrai nenorėjo. Po jo suduotų smÅ«gių konfliktas baigėsi, jie abu skambino policijai. 3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį teismas grindžia nukentėjusiojo K.

V. parodymais, liudytojos E. V. parodymais, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašais Liudytoja E. V. konflikto nematė, jame nedalyvavo. Vaizdo-garso įraše, jokių aplinkybių dėl konflikto neužfiksuota, pats konfliktas neužfiksuotas, yra tik nufilmuota konflikto vieta ir nukentėjusysis, specialisto išvadoje tik nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti kairės rankos srityje ir šie sužalojimai yra neginčijami. 3.4. Teismas, disponuodamas neišsamia ir nepakankama informacija apie įvykį, neišnagrinėjo būtinosios ginties (BK 28 straipsnio 1 dalis).

Teismas neįvertino visos konfliktinės situacijos pavojingumo, sumenkino V. K. grėsusio pavojaus pobÅ«dį, neatsižvelgė į konfliktuojančių pusių jėgų santykį ir kaltinamojo galimybę atremti užpuolimÄ , todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties nebuvimo. Pagal įvykio aplinkybes konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, nuo kurio veiksmų jis turėjo teisę gintis, o įstatymas neriboja gynybai nuo kėsinimosi naudojamų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2007), taigi jis gynėsi nuo realaus, pavojingo ir tebesitęsiančio kėsinimosi puolimo peiliu.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje tik nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti kairės rankos srityje, tačiau tai savaime neįrodo jo kaltės ir tyčios kryptingumo (tyčia konstatuota remiantis vien nukentėjusiojo parodymais nes niekas Å¡io konflikto nematė), prieÅ¡ingai, akivaizdu, kad K. V. puldamas peiliu deÅ¡inėje rankoje ir pamatęs, kad V. K. gindamasis metaline juosta nuo peilio bando smÅ«giuoti per peilį, tai K. V. užsidengė kaire ranka kur ir gavo smÅ«gį per rankÄ . 3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien nukentėjusio asmens parodymais, nesant kitų kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų, negalima, o priimant sprendimÄ byloje visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos iÅ¡imtinai kaltinamojo naudai.

Asmens kaltės grindimas tik netiesioginiais įrodymais, kurie neatitinka Å¡ių reikalavimų, vertintinas kaip esminis BPK pažeidimas. Taigi priimtas apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ esmės neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, pažeistos BK 15 bei 28 straipsnių, reglamentuojančių veikos teisinį vertinimÄ bei kvalifikavimÄ .

4. Nukentėjusysis K. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ V. K. patirtas iÅ¡laidas teisinei advokato pagalbai apmokėti. 4.1. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad 2017 m. liepos 22 d. įtariamojo apklausos protokolas buvo suraÅ¡ytas tik lietuvių kalba, kurios V. K. nesupranta, kalbėti skaityti ir raÅ¡yti lietuviÅ¡kai nemoka, todėl protokolas suraÅ¡ytas neteisingai, nepagrįsti.

Viso ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir teismo posėdyje, nuteistajam buvo užtikrinta jo teisė kalbėti gimtÄ ja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, todėl įtariamo apklausos protokolÄ jam iÅ¡vertė vertėja G. B. Å¡iÄ aplinkybę patvirtina protokole esantys nuteistojo ir vertėjo paraÅ¡as. Lygiai taip pat viso ikiteisminio tyrimo metu buvo užtikrinta nuteistojo teisė į gynėjÄ , visuose veiksmuose, kuriuose dalyvavo nuteistasis, dalyvavo ir jį gynęs advokatas. Apklausos protokole nuteistasis patvirtino, kad protokolas buvo iÅ¡ jo žodžių suraÅ¡ytas teisingai. 4.2.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog K. V. puldamas kaltinamÄ jį peiliu deÅ¡inėje rankoje ir pamatęs, kad kaltinamasis gindamasis metaline juosta nuo peilio bando smÅ«giuoti per peilį, tai K. V. užsidengė kaire ranka kur ir gavo smÅ«gį per rankÄ , neatitinka tikrovės. Ne K. V. užpuolė nuteistÄ jį su peiliu, tačiau su peiliu gynėsi nuo nuteistojo, po to, kai jis metaliniu strypu sulaužė jam rankÄ , kuria užsidengė galvÄ siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gio metaliniu strypu į galvÄ .

Tai patvirtina ir T. V. 2017 m. liepos 21 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad pranešėjas - nukentėjusysis gynėsi peiliu. Be to, jeigu nuteistasis bÅ«tų metaliniu strypu taikęsis į deÅ¡inėje rankoje esantį peilį, jis nebÅ«tų sulaužęs kairės rankos alkÅ«nkaulio. Todėl jau vien iÅ¡ sužalojimo pobÅ«džio galima spręsti, jog nuteistasis apeliaciniame skunde raÅ¡o netiesÄ . 4.3. Atsiliepimo autoriaus teigimu, nepagrįsti ir prieÅ¡taringi ir nuteistojo argumentai, kad teismas sÄ moningai iÅ¡kraipė jo duotus parodymus, nes nuteistasis 2017 m. gruodžio 11 d. papildomoje apklausoje nurodė, jog labai iÅ¡sigando, pasitraukė nuo jo į Å¡onÄ , buvo afekto bÅ«senoje, pamatė kampe stovėjusiÄ metalinę liniuotę, paėmė jÄ ir sudavė jam.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad atsakydamas atstovo klausimus, nuteistasis teigė, kad „sofos nėra koridoriuje ir prieangyje, liniuotė buvo prie sofos. Taip, tai yra tiesa, o sofa buvo prie durų didžiajame kambaryje. Taip pat nuteistasis 2017 m. rugpjūčio 21 d. liudytojo apklausos protokole nurodo, kad metalinį strypÄ rado prie sofos. Taigi, pats nuteistasis net du kartus nurodė, jog metalinis strypas buvo prie sofos, kuri randasi didžiajame kambaryje, o ne virtuvėje, kaip teigia apeliantas ir jam reikėjo iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, kad galėtų pasiimti metalinį strypÄ .

Byloje esančiose nuotraukose matosi, kad sofos prie kurios buvo metalinis strypas virtuvėje nėra. Tad teismas nuosprendyje tinkamai pastebėjo, kad duoti nuteistojo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nuteistojo bandymas savo veiksmus motyvuoti, kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį nepagrįsti, nes nuteistasis išėjo iÅ¡ virtuvės pasiimti metalinio strypo su kuriuo, grįžęs į virtuvę, ir sužalojo nukentėjusįjį. 4.4. Atsiliepime nurodoma, kad liudytoja E. V. paneigė nuteistojo parodymus apie tai, jog nukentėjusysis, atvykus policijai, tebelaikė rankoje peilį.

Ji liudytojo apklausos protokole parodė, jog jiems atvykus K. V. rankose peilio tikrai nelaikė. Jis paaiÅ¡kino, kad peilį buvo pasiėmęs, bet tik norėdamas apsiginti nuo V. K.. Kad nukentėjusysis peiliu tik gynėsi nuo jį jau sužalojusio nuteistojo patvirtina ir pokalbio su bendruoju pagalbos centru įraÅ¡as, kuriuo nuosprendį grindė teismas. Teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, t. y. nukentėjusiojo nuoseklius parodymus byloje, liudytojos E. V. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , vaizdo bei garso įraÅ¡us.

Taigi, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų nuteistojo įrodinėjamas aplinkybes apie tai, jog nukentėjusysis jį užpuolė peiliu ir jis tik gynėsi suduodamas metaline detalę du kartus per rankÄ . 4.5. Atsiliepime nurodoma, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , naudojosi advokato L. Jankausko teisine pagalba ir patyrė iÅ¡laidas.

5. Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas L. Mažonas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis K. V. ir jo atstovas advokatas L. Jankauskas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti nukentėjusiajam atstovavimo iÅ¡laidas.

6. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. V. K. nesutinka su nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teigia, jog nukentėjusysis jį užpuolė, todėl jis turėjo teisę gintis. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė BPK normų pažeidimÄ , netinkamai įvertino jo parodymus, o nuosprendį grindė vien tik nukentėjusiojo parodymais, todėl aukÅ¡tesnysis teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.

8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tai neduoda pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeisti įrodymų vertinimo reikalavimai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais skundo teiginiais nesutinka. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas V. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį V. K. atžvilgiu. Byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo įvertinti, skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis vien tik apeliacinio skundo autoriaus savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis neparemta įvykio versija nėra pagrindo.

10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. konflikto metu su nukentėjusiuoju K. V. tyčia metaline juosta – profiliu, du kartus sudavė jam į kairės rankos alkÅ«nę, padarydamas kairės alkÅ«nės alkÅ«nkaulio alkÅ«nės ataugos atvirÄ lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ . Nors savo kaltės dėl suduotų smÅ«gių V. K. neneigia, tačiau teigia, jog Å¡iuos veiksmus atliko gindamasis nuo nukentėjusiojo.

11. Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis (ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiÅ¡kia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realÅ«s, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalÄ , arba kai žalos grėsmė visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigÄ , jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų sekÄ , padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobÅ«dį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumÄ bei tikruosius siekius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-511/2018). Siekiant patikrinti keliamÄ Ä¯vykio versijÄ , teigiant, jog V.

K. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, aptartini byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

12. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamame konflikte dalyvavo tik V. K. ir K. V., jokių paÅ¡alinių asmenų aplinkui nebuvo, J. K., konflikto metu buvusi namuose, tačiau įvykio nematė, o įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės ginčijamas nurodant, jog V. K. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, Å¡iuo atveju aptartinos nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinto K. V. ir nuteistojo V. K. viso proceso metu nurodomos analizuojamo įvykio aplinkybės, taip pat duomenys pagrindžiantys ar paneigiantys jų nurodomas aplinkybes.

13. Pirminiai duomenys patvirtinantys nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes susijusias su įvykiu yra užfiksuoti policijos informacinės duomenų bazės „Polis“ ataskaitų žiÅ«ryklėje, kurioje užfiksuota, kad K. V. paskambinęs pagalbos telefonu nurodė, jog jį sumušė mamos vyras su pagaliu, sužalojo rankÄ , jis ginasi peiliu (1 t., b. l. 7). ApžiÅ«ros protokolas, kuriame pateikiama BPC garso įraÅ¡o stenograma patvirtina, kad nukentėjusysis paskambinęs pagalbos telefonu, nurodė, jog mamos vyras puolė jį su pagaliu, sumušė rankÄ , dabar jis pasiėmė peilį, kad iÅ¡sikviestų policijÄ , kad neužmuÅ¡tų (1 t., b. l. 43-44).

TÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, K. V. nurodė, kad buvo virtuvėje atėjo V. K., kuris pradėjo rėkti sakydamas, jog neturi teisės daryti valgyti virtuvėje, nes jos neremontavo. Ä®vyko žodinis konfliktas. V. K. iÅ¡ kambario paėmė metalinį strypÄ ir atėjęs į virtuvę trenkė jam į galvÄ . Jis kairiÄ ja ranka užsidengė galvÄ , todėl metalinis strypas pataikė į rankÄ . Strypu į rankÄ buvo suduoti du kartai.

Gindamasis iÅ¡ stalčiaus paėmė peilį, laikė jį prie savęs. V. K. pabėgo. K. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad virtuvėje su V. K. apsižodžiavo, ir V. K. iÅ¡ virtuvės išėjo, manė, kad jų konfliktas pasibaigė, tačiau netikėtai V. K. grįžo į virtuvę rankoje laikydamas dur-aliuminio strypÄ . Jis užsimojo su strypu prieÅ¡ K. V. ir juo ketino trenkti į galvos sritį, jis spėjo sureaguoti ir iÅ¡kėlė kairiÄ jÄ rankÄ virÅ¡ galvos, taip užsidengdamas ir norėdamas apsisaugoti nuo smÅ«gio.

V. K. minėtu metaliniu strypu sudavė jam du kartus į tÄ pačiÄ rankÄ . Minėtas strypas prakirto rankÄ , ėmė bėgti kraujas, juto stiprų fizinį skausmÄ . Gindamasis iÅ¡ stalčiaus pastvėrė virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje liepė atstoti ir jis atsitraukė (1 t., b. l. 100). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. V. paaiÅ¡kino, kad gamino virtuvėje valgyti, V. K. jį užsipuolė, rusiÅ¡kai įžeidinėjo, liepė iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės. Nukentėjusysis atsakė, jog teismas nuspręs ar gali bÅ«ti virtuvėje.

Po to V. K. išėjo iÅ¡ virtuvės ir netrukus sugrįžo su metaline maždaug metro ilgio virtuvės spintelės dalimi rankose. Sudavė smÅ«gį, taikydamas į galvÄ , tačiau jis spėjo užsidengti galvÄ kaire ranka, kad apsaugoti galvÄ nuo smÅ«gio. Pataikė į alkÅ«nę. Sudavė ir dar vienÄ smÅ«gį, nuo kurio jis taip pat dengėsi ranka. Tuo metu nukentėjusysis atsidarė stalčių ir iÅ¡sitraukė peilį. Kaltinamasis pamatė peilį ir iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ virtuvės. Tada iÅ¡kvietė policijÄ .

Netikėti Å¡iais K. V. parodymais teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu nukentėjusysis analizuojamo konflikto aplinkybes dėstė detaliai ir nuosekliai, jokių prieÅ¡taravimų jo parodymuose, teisėjų kolegija neįžvelgia. Å iÄ pagrįstumo nukentėjusiojo parodymų visuma iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs ir tai, kad juos patvirtina baudžiamojoje medžiagoje esanti medžiaga. Tai, kad analizuojamo įvykio metu K. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl alkÅ«nkaulio atviro lūžimo patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017 m. liepos 24 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G2045/2017(02).

Policijos darbuotoja E. V. apklausiama liudytoja paaiÅ¡kino, jog atvyko į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ . Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad jį užpuolė metaliniu strypu, nukentėjusysis rankoje peilio neturėjo. Su V. K. bendravo vertėjaujant jo sutuoktinei, jis prisipažino, kad įvyko konfliktas, pats padavė strypÄ . Ä®vykio vietoje buvo daromas vaizdo įraÅ¡as. Teisėjų kolegija peržiÅ«rėjo iÅ¡ karto po įvykio darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä , jame matyti, jog nukentėjusiojo ranka ties alkÅ«ne sužalota.

Nukentėjusysis vaizdo įraše neginčija aplinkybės jog paėmė peilį, tačiau aiškiai nurodo, jog siekdamas apsiginti.

14. Tuo tarpu vertinant apeliacinio skundo argumentus aptartini ir nuteistojo V. K. parodymai viso proceso metu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Be to, sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Å iame kontekste svarbu paminėti tai, kad teisėjų kolegija įvertino apeliacinio skundo argumentus dėl BPK normų pažeidimo atliekant V.

K. apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jokių esminių pažeidimų nenustatė. V. K. 2017 m. liepos 22 d. buvo apklausiamas įtariamuoju, iÅ¡ apklausos protokolo matyti, jog apklausoje dalyvavo ir V. K. gynėja advokatė A. Fominienė ir vertėja I. S. Nors vertėja Å¡io protokolo įžanginėje dalyje nebuvo nurodyta tarp dalyvaujančių atliekant šį proceso veiksmÄ asmenų, tačiau protokolo pabaigoje vertėja pasirašė. Vertėja buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingÄ ir žinomai neteisingÄ vertimÄ (2 t., b. l. 1).

Be to, proceso veiksmo protokolo specialusis priedas patvirtina, kad protokolas V. K. perskaitytas, vertėjos iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , suraÅ¡ytas teisingai, papildymų neturi, šį veiksmÄ patvirtina V. K., jo gynėjos ir vertėjos paraÅ¡ai. Å ių duomenų visumoje, nėra jokio pagrindo abejoti 2017 m. liepos 22 d. įtariamojo apklausos teisėtumu, jokių pažeidimų ar kitų aplinkybių, dėl kurių nebÅ«tų galimybės jame užfiksuotų parodymų vertinti įrodymų visumoje nenustatyta.

V. K. 2017 m. liepos 22 d. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad supranta, kuo yra įtariamas ir savo kaltę pripažino pilnai. PaaiÅ¡kino, kad kilo konfliktas su K. V., nes jis jaučia nuoskaudÄ , kad K. V. nepadeda. Kilo buitinis konfliktas, jis paėmė metalinę (aliuminę) liniuotę, kuri buvo svetainėje prie durų ir ja du kartus sudavė K. V. Kur pataikė nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. 2017 m. gruodžio 11 d. apklausiamas įtariamuoju paaiÅ¡kino, kad kaltės nepripažįsta.

Pripažįsta, kad besigindamas nuo peilio, kurį savo rankose laikė K. V. sudavė jam keletÄ kartų su metaline liniuote į kairės rankos alkÅ«nę. Kilus konfliktui K. V. pagriebė peilį, jį laikydamas rankoje ir žengė du žingsnius link jo sakydamas, kad jam duos. V. K. pajuto realiÄ grėsmę, iÅ¡sigando, pasitraukė į Å¡onÄ , bÅ«damas afekto bÅ«senoje pamatė kampe stovėjusiÄ liniuotę, paėmė jÄ ir sudavė į kairės rankos alkÅ«nę.

15. Vertinant nuteistojo V. K. paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, visų pirma pažymima, kad visiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje iÅ¡kraipė V. K. duotus paaiÅ¡kinimus. Teismas V. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų pažodžiui į nuosprendį neperrašė, tačiau tik todėl, kad V. K. paaiÅ¡kinimuose nėra nuoseklumo. Todėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ V. K. parodymų visumos, pagrįstai nuosprendyje pateikė nuosekliÄ Ä¯vykio eigÄ .

Teisėjų kolegija nenustatė, jog teismas iÅ¡kraipė ar kitaip neteisingai pateikė V. K. nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausiamas V. K. paaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas, jis paėmė liniuotę ir sudavė du kartus, kartÄ per galvÄ , o kitas smÅ«gis buvo nejučiomis. Kai nukentėjusiajam sudavė per pečius, nukentėjusysis pakėlė rankÄ . Nežino, kodėl jis pakėlė rankÄ , jo per galvÄ nemušė. Nukentėjusysis paėmė peilį, kai jis užėjo į virtuvę.

Tuo metu nukentėjusysis gamino sau maistÄ . Atsakydamas į klausimus V. K. paaiÅ¡kino, kad konfliktas su nukentusiuoju įvyko, kai nukentėjusysis buvo virtuvėje, prie stalo buvo su peiliu ir gaminosi vakarienę. Kai V. K. atėjo iki virtuvės nukentėjusysis jau turėjo peilį rankose. Metalinę virtuvės baldų detalę jis pasiėmė iÅ¡ prieangio. Kai jis nusprendė paimti metalinę detalę, nukentėjusysis jam grasino. Sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, nes buvo gynyba ir nuoskauda, tai buvo provokacija.

Nežino, kodėl iÅ¡ buto neišėjo. Aptartų nuteistojo V. K. parodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. K. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, juos nuteistasis davė siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, teisinga ir pagrįsta. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių V. K. aiÅ¡kinimus, kad nukentėjusysis virtuvėje buvo neteisėtai ar elgėsi provokuojamai, nes pagal bylos duomenis jis gaminosi sau maistÄ savo motinos namuose, o bÅ«nant virtuvėje ir gaminant maistÄ peilio naudojimas dažniausiai yra bÅ«tinas.

16. Byloje nustatyta, kad V. K. konflikto metu, tyčia, metaline juosta du kartus sudavė K. V. į kairės rankos alkūnę. Nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės susijusios su įvykio eiga, o taip pat peilio paėmimu, siekiant apsiginti viso proceso metu buvo nuosekliai nurodomos, juos patvirtina aukščiau aptarti įrodymai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Aptartų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad V. K. sudavė metaline juosta K. V., nurodyta versija apie tai, jog jis veikė būtinosios ginties aplinkybėmis (t .y. gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris su peiliu žengė kelis žingsnius link jo) – byloje nėra patvirtinta jokiais patikimais, neginčytinais įrodymais. Priešingai V. K. atėjo į virtuvę, kur valgyti gamino nukentėjusysis, kilus žodiniam konfliktui nuteistasis turėjo galimybę pasišalinti iš virtuvės kur įvyko konfliktas.

Tačiau, vietoj to, jis iÅ¡ kitos patalpos paėmė metalinę juostÄ , kuria sudavė nukentėjusiajam. Ä®vertinus aptartÄ situacijÄ akivaizdu, jog realios objektyviai egzistuojančios grėsmės V. K. nebuvo. Be to, vertinant byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistojo teiginius, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris žengė link jo su peiliu rankose, loginiu požiÅ«riu pažymima, jog tokiu atveju bÅ«tų sužalota nukentėjusiojo deÅ¡inė ranka, kurioje buvo peilis, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje sužalota kairės rankos alkÅ«nė.

Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo, kad K. V. jokių BK 28 straipsnio prasme veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti pavojingu kėsinimusi, nuo kurių V. K. būtų reikėję gintis, neatliko.

17. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Dėl išdėstytų priežasčių V. K. apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). 18.1.

Å ioje byloje apeliacinį skundÄ padavė nuteistasis V. K., jame buvo keliami klausimai dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas atmetamas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas L. Jankauskas dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kurių trukmė buvo neilga (vienas iÅ¡ jų nevyko, nagrinėjimas atidėtas), įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo atstovo teiktų teisinių paslaugų apimtis apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelė – nukentėjusysis pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį sudaro trys su puse puslapio, tačiau motyvai nurodomi dviejuose puslapiuose.

Å iame kontekste pažymima ir tai, kad vyko žodinis bylos nagrinėjimas, dėl to raÅ¡ytinis atsiliepimas į skundÄ nebÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2015). Be to, su baudžiamosios bylos medžiaga advokatas buvo iÅ¡ anksto susipažinęs, kadangi kaip nukentėjusiojo atstovas dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Å i byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties, byla buvo nagrinėta dėl vienos nusikalstamos veikos, kuriÄ padarė vienas nuteistasis, bylÄ sudaro 2 tomai.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad už nukentėjusiojo atstovo paslaugas apeliacinės instancijos teisme praÅ¡oma priteisti 605 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga Å¡io proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui. Todėl Å¡i suma turi bÅ«ti atlyginta iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ nuteistojo V. K. priteisiant 300 Eur nukentėjusiojo K. V. turėtų proceso iÅ¡laidų advokatui. Tokio dydžio priteistinos iÅ¡laidos neprieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinis teismo praktikai, dėl priteistinų iÅ¡laidų atstovo pagalbai apmokėti bylose, kuriose nukentėjusiojo atstovas rengė procesinį dokumentÄ , dalyvavo posėdyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-197/2018). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo V. K. nukentėjusiajam K. V. 300 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidoms apeliaciniame procese apmokėti Teisėjai Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Valdas Vitunskas