035135b6-e55c-413f-a8f2-7dfd9bf9e3ec · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Arnoldas Šukaitis

Pranešėjas Arnoldas Å ukaitis                                       Â

Baudž. byla Nr. 1A-563-349/2010              Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2

                                                                                         Â

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo

Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Jolitai

Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui Ignui

Railai,

gynėjui advokatui Jonui Milčiui

nuteistajam T.

N.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo

2010 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. nuteistas

pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Priteista iš Tomo N. V. T. 5000

Lt neturtinei ir 5 Lt turtinei žalai atlyginti. Â

                                                                                                                                                   Â

                                                                                Â

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

T. N. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtÄ ir kitaip atimdamas

galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja V.

T. prieÅ¡ Å¡ios valiÄ , t.y. jis, 2009 m. liepos 14 d., apie 24. 00 val., P rajone, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė V. T. už

kairės rankos rieÅ¡o ir nusitempė jÄ prie garažo, ten viena ranka spausdamas

nukentėjusiajai už kaklo, o kita ranka laikydamas už rankos riešo, neleido

pabėgti, po to, laikydamas už rankos, per daržus ir laukus nutempė iki D gatvės

daugiabučio namo Nr. 2, kur užsitempė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ antrame aukÅ¡te esantį Z. K. priklausantį butÄ Nr. 6, ten nurengė V.

T. džinsus, o rengiant jai marškinėlius, V. T. pasipriešindama

įkando T. N. į rankÄ , tuomet, pastÅ«męs jÄ , pargriovė ant

lovos, jėga numovė apatines kelnaites, užgulė nukentėjusiÄ jÄ ir taip

palauždamas V. T. pasiprieÅ¡inimÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su V. T., o jai toliau prieÅ¡inantis, t.y. keliais T. N. stumtelint nuo savęs, ir dėl to nutraukiant lytinį

aktÄ , jis pagrasino primuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ , taip palauždamas nukentėjusios

valiÄ ir toliau atlikinėjo lytinį aktÄ , dar kartÄ nukentėjusiajai stumtelint T. N., jis vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajai į

smilkinį ir, sugriebęs už kaklo, smaugė, po to jÄ paleido, sakydamas, jog

niekam apie tai nepasakotų.

Apeliaciniu

skundu nuteistasis T. N. prašo panaikinti apylinkės teismo

nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde teigia,

kad jo kaltė pagrįsta tik nukentėjusiosios ir jos giminių, suinteresuotų bylos

baigtimi, parodymais. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotuose

parodymuose yra esminių prieštaravimų. Ji nurodė, kad jos sesuo L.

Å ., stovėdama prie Å¡ulinio, matė, kaip jis tempė nukentėjusiÄ jÄ , nors pagal

kitus įrodymus, liudytoja tuo metu buvo kambaryje ir nieko nematė.

Nukentėjusioji parodė, kad jis jÄ tempė, stipriai laikė už rankų, smaugė, nors

po įvykio jÄ apžiÅ«rėjęs gydytojas ant jos kÅ«no jokių sužalojimų nerado.

Apeliantas

nurodo, kad jo santykiai su nukentėjusiÄ ja buvo geri, tai patvirtino liudytoja S. L.. Liudytojas M. B. pamatė

nukentėjusiÄ jÄ besijuokiančiÄ iÅ¡einančiÄ iÅ¡ namo, kuriame jie lytiÅ¡kai

santykiavo. Tačiau jos motinai ir seseriai pradėjus Å¡aukti, kad jÄ

išprievartavo, nukentėjusioji pravirko. Nuo nukentėjusiosios namų iki įvykio

vietos yra 200 metrų atstumas, todėl jis negalėjo niekam negirdint ir nematant nusitempti

nukentėjusiosios iki antro aukšto buto. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji

davė parodymus apie nebÅ«tÄ išžaginimÄ Ä¯takota savo motinos. Liudytojos V. T. ir L. Å . tik atpasakojo

nukentėjusiosios teisme duotus parodymus. Apibendrindamas apeliantas nurodo su

nukentėjusiÄ jÄ santykiavęs abipusiu sutikimu, o vienÄ smÅ«gį jai sudavęs jau po

lytinių santykių, o ne tam kad priverstų jÄ santykiauti, todėl turi bÅ«ti

išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis

ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ

atmesti.

Apeliacinis

skundas atmestinas.

Teismas

teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantÄ pagrįstai pripažino kaltu dėl

nukentėjusiosios V. T. išžaginimo. Nuteistojo versijÄ , kad

nukentėjusioji su juo lytiškai santykiavo savo noru, paneigia nuoseklūs

nukentėjusiosios parodymai, pagal kuriuos apeliantas jÄ prievarta, užspaudęs

burnÄ , nusitempė į butÄ , iÅ¡ kurio neleido pabėgti ir išžagino, Å¡iuos parodymus

patvirtinantys liudytojų V. T. ir L. Š.,

kurios, nors ir tiesiogiai nematė išžaginimo aplinkybių, tačiau matė apeliantÄ ,

tempiantį nukentėjusiÄ jÄ ir apie išžaginimÄ sužinojo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios

iš karto po nusikaltimo, parodymai. Apeliantas, skunde nurodydamas, kad

liudytojas M. B., parodęs, kad nukentėjusioji iš namo,

kuriame santykiavo su apeliantu, išėjo juokdamasi, iš dalies patvirtino jo

parodymus apie savanoriškus lytinius santykius, netiksliai perteikia šio

liudytojo parodymų turinį. Pagal M. B. parodymus,

nukentėjusioji juokėsi, išeidama su apeliantu iš pavėsinės, o tai, kaip nustatyta

paties apelianto ir nukentėjusiosios parodymais, buvo prieš, o ne po

išžaginimo. Priešingai nei tvirtina apeliantas, jokių esminių prieštaravimų

nukentėjusiosios parodymuose nėra, tokių prieštaravimų nenurodo ir apeliantas

savo skunde. Ta aplinkybė, kad teismo medicinos specialisto išvada sužalojimo

žymės ant nukentėjusiosios kūne nenustatytos, reiškia, kad apelianto

nukentėjusiosios rankos suėmimas, smūgis į smilkinį nebuvo tokie stiprūs, kad

paliktų žymes, tačiau jie visiškai nereiškia nukentėjusiosios parodymų

nepatikimumo. Apelianto skunde esantys teiginiai, kad nukentėjusioji parodymus

apie išžaginimÄ davė, įtakota savo motinos ir sesers, atmestini kaip bylos

įrodymais nepagrįstos prielaidos. Iš liudytojų V. T. ir R. Š. parodymų matyti, kad nukentėjusioji apie tai, kad apeliantas

jÄ išžagino, papasakojo savo iniciatyva, iÅ¡ karto pabėgusi iÅ¡ buto, kuriame

buvo žaginama. Esant tokiems bylos įrodymams, tenkinti apelianto skundo praÅ¡ymÄ

jį išteisinti nėra pagrindo.

Teismas,

parinkdamas apeliantui vienintelės BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatytos

bausmės rūšies – laisvės atėmimo – trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 61

str. 1-3 d. nuostatas ir nuosprendyje išdėstė pakankamai išsamius bausmės

skyrimo motyvus. Apeliantui skirta bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui,

tinkamai individualizuota, atitinka jo veikos pavojingumÄ , todėl neÅ¡velnintina.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R Ė :

N. T. N apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                       Arnoldas

Å ukaitis

Teisėjai                                                                                Â

             Bronė Vidzėnienė

Â

                                                                                             Â

            Sigitas Bagdonavičius