034fe684-9ba6-45f6-b381-232cfa671ddb · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr        Administracinė byla Nr. I-804-386/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00016-2015-0                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 38; 74 (S)                                                                                                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Simai Ubei, atsakovo atstovei Joanai Bistrovienei,2015 m. vasario 19 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB “Minibank” patikslintÄ skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja UAB “Minibank” teismo praÅ¡o (skundas teisme gautas 2015-01-05, reikalavimai patikslinti 2015-01-21, b.l. 3-10, 87 ):- panaikinti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimtÄ sprendimÄ neatleisti UAB “Minibank” nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo pagal 2014 m. lapkričio 10 d. parengtÄ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” Nr. TI-309 projekto 1 puktÄ ;- įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo svarstyti klausimÄ dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo UAB “Minibank” (b.l. 3-10 ir 87).PareiÅ¡kėja UAB “Minibank” (toliau – ir PareiÅ¡kėja) skunde nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-200 patvirtinto „Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse fasadų ar stogų tvarkymÄ arba įrengusiems mažosios architektÅ«ros ar puoÅ¡ybos elementus, tvarkos apraÅ¡Ä " (pakeistas 2011 m. liepos 28 d.

Tarybos sprendimu Nr. T2-235, 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T2-225 iÅ¡dėstytas nauja redakcija; toliau - ApraÅ¡as). PareiÅ¡kėja 2012 m. liepos 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – ir Savivaldybės administracija) su praÅ¡ymu dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo ir nurodė, kad atliko administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kompleksinius fasado, stogo ir vidaus remonto darbus. 2012 m. rugpjūčio 10 d. Savivaldybės administracija pateikė atsakymÄ Nr. (4.19)-R2-2837, kad 2011 m. liepos 28 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-235 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo" pakeitimo buvo nuspręsta nekilnojamo turto mokesčio lengvatÄ taikyti ir asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymÄ arba įrengusiems mažosios architektÅ«ros ar puoÅ¡ybos elementus ir tose miesto dalyse, kurios unikalus kodas - 22012. Tuo raÅ¡tu nurodyta, kad minėtas pastatas įeina į Klaipėdos miesto istorinę dalį ir jam kultÅ«ros vertybių registre suteiktas unikalus kodas - 22012, todėl UAB „Minibank" įgys atitinkamÄ teisę į lengvatÄ , jei atliks kitus reikiamus veiksmus - pateiks nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, pristatys visus reikiamus dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei jei atitiks visus ApraÅ¡e nustatytus kriterijus.PareiÅ¡kėja pateikė Savivaldybės administracijai visus jos nurodytus trÅ«kstamus dokumentus.

Savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Mokesčių skyrius (toliau - Mokesčių skyrius) kreipėsi į Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento Tarptautinių ryÅ¡ių, verslo plėtros ir turizmo skyrių, kad Å¡is pateiktų iÅ¡vadÄ dėl praÅ¡ymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ atitikties ApraÅ¡o 9-10 punktuose nurodytiems kriterijams. 2014 m. lapkričio 3 d. minėtas skyrius pateikė iÅ¡vadÄ Nr. VS-6098, kurioje nurodė, kad UAB „Minibank" veikla atitinka ApraÅ¡o 9-10 punktuose nurodytus reikalavimus.

Mokesčių skyrius pateikė iÅ¡ UAB “Minibank” gautÄ medžiagÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijai, nustatančiai dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo (toliau - Komisija).Komisija atskirai įvertino Bendrovės pateiktų dokumentų atitiktį ApraÅ¡o 16 punkte nurodytiems reikalavimams bei įvertino faktiÅ¡kai atliktų darbų kokybę ir jų atitiktį Klaipėdos miesto istorinės dalies pastatų tvarkybos reikalavimams.

Komisija 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu nutarė parengti Tarybos sprendimo projektÄ , kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pasiÅ«lė už 2012-2014 metus suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ UAB “Minibank” už 13 144 Lt. 2014 m. lapkričio 10 d. buvo parengtas Tarybos sprendimas “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” Nr. T1-309 kartu su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu. PareiÅ¡kėja 2014 m. gruodžio 8 d. gavo 2014 m. gruodžio 4 d. Savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. (4.29)-R2-4023, kuriuo nurodyta, kad tarybos posėdyje nebuvo pritarta projektui suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ , iÅ¡samesnės informacijos nurodyta ieÅ¡koti vieÅ¡ai prieinamame www.klaipėda.lt internetiniame puslapyje. 2014 m. lapkričio 27 d. tarybos posėdžio vaizdo įraÅ¡as patalpintas Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, iÅ¡ kurio sužinojo, jog tarybos nariai balsavo prieÅ¡ sprendimÄ suteikti PareiÅ¡kėjai nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ remdamiesi tuo, kad PareiÅ¡kėja yra kredito įstaiga ir dėl to lengvata negali bÅ«ti suteikta.Pažymi, kad UAB „Minibank" neturi Lietuvos banko iÅ¡duotos licencijos verstis kredito įstaigų veikla, neatitinka kredito įstaigos požymio - nepriiminėja indėlių ir kitaip nesiskolina iÅ¡ neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, kadangi, vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, tokiÄ (iÅ¡imtinę) teisę turi tik kredito įstaiga.

PareiÅ¡kėjos veiklos pobÅ«dis taip pat nurodytas jos įstatų 2.2 punkte, teigiančiame, kad Bendrovės Å«kinės-komercinės veiklos pobÅ«dis yra finansinių paslaugų teikimas, t. y.: vartojimo kreditų, finansinės iÅ¡perkamosios nuomos paslaugų teikimas, kitokio finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje bei visa kita su tuo susijusi veikla. UAB „Minibank", veikdama kaip vartojimo kreditų davėja, privalo užsiregistruoti vieÅ¡ame vartojimo kredito davėjo sÄ raÅ¡e, kurį administruoja ir tvarko Lietuvos bankas.

Å is vieÅ¡as sÄ raÅ¡as nėra traktuojamas kaip licencijos iÅ¡davimas. Bendrovė nevykdo indėlių priėmimo veiklos, neturi Lietuvos banko iÅ¡duotos licencijos, neatitinka nė vieno kredito įstaigos požymio, todėl Bendrovė įgijo teisę į nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ . Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 94-96).Nurodo, jog 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje balsavimu nuspręsta nepritarti siÅ«lymui atleisti UAB „Minibank" nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo.

IÅ¡ 2014 m. gruodžio 22 d. Tarybos posėdžio protokolo Nr. T-11 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Savivaldybės tarybos nariai tuo pagrindu, kad UAB „Minibank" teikia greituosius kreditus, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, nepritarė siÅ«lymui atleisti PareiÅ¡kėjÄ nuo nekilnojamojo turto mokesčio.Pažymi, jog Å¡iuo atveju aktualus yra vertinimas, ar Savivaldybės taryba, Tvarkos apraÅ¡e numačiusi sÄ raÅ¡Ä subjektų, kuriems neteikia nekilnojamojo turto mokesčių (toliau - ir NTM) lengvatos, gali priimti sprendimÄ ad hoc neteikdama NTM lengvatos subjektui, kurio veiklos požymiai yra iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s į Tvarkos apraÅ¡e numatytų subjektų, kuriems lengvata neteikiama, veiklÄ .

Atsakovės nuomone, Savivaldybės taryba, turėdama iÅ¡imtinę kompetencijÄ taikyti arba netaikyti NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sÄ skaita, sprendimo priėmimo metu gali priimti sprendimÄ atsižvelgusi į konkrečiÄ , iÅ¡kilusiÄ sprendimo priėmimo metu situacijÄ , kuri nebuvo numatyta ankstesniuose jos priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose.Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, nėra imperatyvi ir ji nereglamentuoja atleidimo nuo NTM.

Teigia, kad savivaldybės tarybos turi teisę numatyti ir subjektų ratÄ , kuriems netaikys NTM lengvatų savivaldybės biudžeto sÄ skaita, tačiau tai neapriboja savivaldybės tarybos iÅ¡imtinės teisės sprendimo priėmimo metu netaikyti NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sÄ skaita subjektui, kuris nebuvo numatytas, juo labiau, kai NTM lengvatos praÅ¡antis asmuo pagal jo požymius ir savivaldybės tarybos vertinimo kriterijus sprendimo priėmimo metu prilygsta subjektams, kuriems savivaldybės taryba yra numačiusi neteikti NTM lengvatų.

Aktualios redakcijos Tvarkos apraÅ¡o 10 punkte numatyti asmenys, kuriems NTM lengvata neteikiama - tai asmenys, kurių veiklai reikalingos licencijos arba leidimai (licencija - leidimas, galiojimas, naudojimo teisė flittp://www.lkz.lt/startas.htm)). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1, 2 dalis teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiÅ«ros institucija įraÅ¡o jį į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä . Teisės verstis tokia veikla neturi fiziniai asmenys.

Asmuo gali bÅ«ti įraÅ¡ytas į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä , jeigu jis atitinka Å¡io įstatymo reikalavimus ir pateikia priežiÅ«ros institucijai įstatyme nurodytus dokumentus. Pažymi, kad priežiÅ«ros institucijos sprendimas įraÅ¡yti asmenį į vieÅ¡Ä jį vartojimo kredito davėjų sÄ raÅ¡Ä prilygsta leidimui verstis vartojimo kreditų teikimo veikla, nes neįraÅ¡yti į šį sÄ raÅ¡Ä asmenys negali vertis vartojimo kreditų teikimu, todėl pagal Tvarkos apraÅ¡o 10 punkto prasmę UAB „Minibank" prilygintinas asmeniui, kurio veiklai reikalingas leidimas ar licencija.

Pažymi, kad aktualios redakcijos Tvarkos apraÅ¡o 10 punkto esmė ir prasmė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad NTM lengvatos savivaldybės biudžeto sÄ skaita netaikytinos asmenims, kurių veikla - pinigų skolinimas.               Teismo posėdžio metu PareiÅ¡kėjos atstovė prašė skundÄ tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.Atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo, kuriuo nepritarta sprendimui atleisti pareiÅ¡kėjÄ UAB „Minibank “ nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už 2012-2014 metus projektui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus - įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo svarstyti klausimÄ dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo UAB “Minibank”.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VieÅ¡ojo administravimo įstatymas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustato, kad iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija - Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kiÅ¡tis į jÄ , įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Savivaldybės tarybos teisė ir iÅ¡imtinė kompetencija įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte.

Kriterijų, kuriais vadovaujantis tai bÅ«tų galima padaryti, nei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, nei vietos savivaldos įstatyme nenurodyta ir juos nustato pačios savivaldybių tarybos. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (2011-07-28 sprendimo Nr. T2-235 ir 2011-11-24 sprendimo Nr. T2-366 pakeitimų redakcijos) patvirtintas Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėje dalyje kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymÄ arba įrengusiems mažosios architektÅ«ros ar puoÅ¡ybos elementus, tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as).ApraÅ¡e numatyta, kad tokia mokestinė lengvata gali bÅ«ti taikoma asmenims, kompleksiÅ¡kai sutvarkiusiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse (kurios pažymėtos unikaliais kodais: 16075 ir 22012) esančio pastato fasadÄ ar stogÄ arba įrengusiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse mažosios architektÅ«ros ar puoÅ¡ybos elementus.

Klaipėdos miesto istorinės dalys - tai valstybės saugomos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo teritorijos, pripažintos saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui (Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. Ä®V-190). Minėtame Ä®sakyme istorine Klaipėdos miesto dalimi pripažįstamas Naujamiestis ir jame esanti J. Janonio gatvė. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos miesto istorinėje dalyje.PareiÅ¡kėja UAB „Minibank" 2012 m. liepos 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu dėl 100 procentų dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo, kuriuo nurodė, kad atliko administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kompleksinius fasado, stogo ir vidaus remonto darbus, atliktų darbų iÅ¡laidos – 745 984,12 Lt (b.l. 11). 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymÄ Nr. (4.19)-R2-2837 (b.l. 12), kuriuo nurodė kad 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-235 pakeitė ir papildė 2010 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. T2-200, kuriuo patvirtintame Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį fasadų ar stogų tvarkymÄ arba įrengusiems mažosios architektÅ«ros ar puoÅ¡ybos elementus, tvarkos apraÅ¡e numatytas galimas lengvatos teikimas ir asmenims, atlikusiems kompleksinius pastato remionto darbus ir Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, kurios unikalus kodas 22012.

Å io ApraÅ¡o 7 punkte nustatyta, kad “nekilnojamojo turto mokesčio lengvata teikiama už 2012 m. deklaruotam ir už vėlesnius metus deklaruotam ar deklaruotinam nekilnojamojo turto mokesčiui”. Nurodyta, jog praÅ¡ymÄ galės pateikti, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai bus pateikta nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2012 metus bei pateiks visus dokumentus, nurodytus minėto apraÅ¡o 11.2-11.5 punktuose. Å iuo raÅ¡tu atkreiptas dėmesys, kad pagal Tvarkos apraÅ¡o 10 punktÄ NTM lengvata neteikiama asmenims, vykdantiems licenzijuotÄ veiklÄ .Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisija nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse nustatyti 2014 m. lapkričio 5 d. protokolu nutarė parengti Tarybos sprendimo projektÄ siÅ«lyti UAB “Minibank” už 2012-2014 metus suteikti NTM legvatÄ 13 144 Lt.

Komisija, atsižvelgadama į ApraÅ¡o 19 punktÄ , atskirai įvertino Bendrovės pateiktų dokumentų atitiktį ApraÅ¡o 16 punkte nurodytiems reikalavimams (iÅ¡nagrinėjo, ar pareiÅ¡kėja teisingai užpildė praÅ¡ymÄ ir pridėjo visus bÅ«tinus dokumentus) bei įvertino faktiÅ¡kai atliktų darbų kokybę ir jų atitiktį Klaipėdos miesto istorinės dalies pastatų tvarkybos reikalavimams. Komisija taip pat įvertino, pareiÅ¡kėjos atitikimÄ ApraÅ¡o 3, 5-10 punktų kriterijams (b.l. 59-60).

Protokole nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai atitinka Tvarkoje nustatytus reikalavimus ir pagal Tarybos sprendimÄ galimas lengvatos dydis bÅ«tų 30 procentų nuo darbų be PVM, bet ne daugiau kaip už trejus metus deklaruotos / deklaruotinos nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, mokesčio sumos. Remiantis Komisijos protokolu ir pareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis buvo parengtas Tarybos sprendimo “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” projektas su AiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu dėl PareiÅ¡kėjos atleidimo nuo NTM (b.l. 61, 62-63).2014 m. gruodžio 4 d.

Kalipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tu Nr. (4.29)-R2-4023 pareiÅ¡kėjai nurodyta, kad Savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 10 d. parengtas tarybos sprendimo projektas Nr. T1-309 “Dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo” buvo svarstomas tarybos posėdyje 2014 m. lapkričio 27 d. Savivaldybės taryba nepritarė tarybos sprendimo projektui suteikti pareiÅ¡kėjai nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ . IÅ¡samesnės informacijos apie tarybos sprendimo projektÄ , pateiktÄ medžiagÄ ir tarybos posėdžio eigÄ nurodyta ieÅ¡koti savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipėda.lt. (b.l. 64).Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtakÄ konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali bÅ«ti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Å ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 201-03-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-846/2014 ir kt.).

Aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų.Vertinant, ar tam tikras aktas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

IÅ¡ Å¡ių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis Å¡io subjekto teisinį statusÄ (teises ir pareigas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčijamas protokolinis sprendimas yra sudėtinė dalis procedÅ«ros, priimant savivaldybės tarybos sprendimÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia savivaldos veiklos teisinis reguliavimas, t. y.

Vietos savivaldos įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-02-28 sprendimo Nr. T2-62 redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012-12-20 sprendimo Nr. T2-318), galiojusi ginčo teisinių santykių metu). Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos ir sprendimų priėmimo tvarka detalizuota Reglamento 17 – 21 punktuose.

Reglamento 22 punkte iÅ¡dėstytos pagrindinės Tarybos sprendimo priėmimo taisyklės ir nuostatos. Po sprendimo projekto svarstymo Taryba gali priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų, iÅ¡vardintų Reglamento 22.1 punkte: pritarti sprendimo projektui ar vienam iÅ¡ alternatyvių projektų ir pradėti sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ tame pačiame posėdyje arba paskirti kitÄ sprendimo priėmimo datÄ (22.1.1 punktas); paskelbti sprendimo projektÄ vieÅ¡ajam svarstymui (22.1.2 punktas); grÄ Å¾inti projektÄ teikėjui arba pagrindiniam komitetui iÅ¡ esmės tobulinti (22.1.3 punktas); padaryti svarstymo pertraukÄ (22.1.4 punktas); atmesti projektÄ arba pavesti parengti naujÄ (22.1.5 punktas).

IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog prieÅ¡ savivaldybės tarybai priimant sprendimÄ turi bÅ«ti parengtas atitinkamas sprendimo projektas dėl kurio gali bÅ«ti tiek pritarta, tiek nepritarta, tačiau toks dokumentas (pritarimas ar nepritarimas) nesukelia konkrečių teisinių pasekmių, kol nėra priimamas svarstytinu klausimu baigiamasis savivaldybės tarybos sprendimas. Kaip jau nurodyta, 2014 m. gruodžio 4 d. Savivaldybės administracijos raÅ¡tu Nr. (4.29)-R2-4023 pareiÅ¡kėja informuota, kad 2014 m. lapkričio 27 d.

Savivaldybės taryba nepritarė tarybos sprendimo projektui dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo pareiškėjai ir pasiūlyta išsamesnės informacijos ieškoti savivaldybės internetinėje svetainėje www.klaipėda.lt.Iš byloje esančių duomenų ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Reglamento reikalavimus, priimtas nebuvo. Tarybos protokoliniai sprendimai nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-846/2014).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl Å¡io protokolinio sprendimo yra teisiÅ¡kai beprasmis, neatitinkantis teismui priskirtos funkcijos iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti konfliktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų.

Viena iÅ¡ ABTÄ® numatytų teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teismas turi atsisakyti priimti skundÄ , kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ , teismas turi nutraukti bylÄ ABTÄ® 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1062/2010; 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl Å¡ioje dalyje dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo panaikinimo byla nutrauktina, vadovaujantis ABTÄ® 101 straipsnio 1 punktu.Kaip jau nurodyta, sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita priėmimas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktas).

Sprendimas (vieÅ¡osios teisės požiÅ«riu) – teisės aktas, kurį nustatyta tvarka oficialiai priima vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektai ir kuriame suformuluotos atitinkamos teisinio santykio dalyvio teisės ir pareigos, turinčios teisinį pagrindÄ . Å ių reikalavimų laikymasis užtikrina sprendimų (kaip teisės aktų vienos iÅ¡ rÅ«Å¡ies) tikslumÄ , prieinamumÄ , suprantamumÄ ir galimybę patikrinti jų teisėtumÄ teismine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-17/2011).

   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010-08-24 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Atsakovė su atsiliepimu pateikė Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo 2014-12-22 Nr. T-11 iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog svarstytas klausimas dėl UAB “Minibank” atleidimo nuo NTM mokėjimo, pritarta siÅ«lymui iÅ¡braukti iÅ¡ sprendimo projekto 1 punktÄ ; priimtas sprendimas dėl kito juridinio asmens atleidimo nuo NTM mokėjimo (b.l. 98). IÅ¡ Å¡io posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Taryba nepriėmė sprendimo dėl PareiÅ¡kėjos, Å¡is posėdžio protokolas nėra ginčo objektas, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Konstatavus, jog dėl PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ 2014 m. lapkričio 27 d. nebuvo priimtas sprendimas, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įpareigotina iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos UAB „Minibank “ praÅ¡ymÄ dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos ir priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 3 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 101 straipsnio 1 punktu n u s p r e n d ė:             tenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjos UAB „Minibank “ skundÄ ir jo patikslinimÄ ; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ iÅ¡nagrinėti UAB „Minibank“ praÅ¡ymÄ suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatÄ už 2012-2014 metus ir priimti sprendimÄ , atitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto reikalavimus pirmame tarybos posėdyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje;nutraukti administracinę bylÄ dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. protokolinio sprendimo panaikinimo.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                              Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė                                                                                                                                                                                                                Vida Stonkuvienė