034fe56d-af79-4fa4-bab9-9fc4e6b7aa82 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-127-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00360-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-372/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ dėl subrangos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fegda“ prašė pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutartį Nr. 16/L04-S, kaip sudarytÄ dėl UAB „CCM Baltic“ apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis).

2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d. ieÅ¡kovė UAB „Fegda“ ir atsakovė UAB „CCM Baltic“ pasirašė subrangos sutartį Nr. 16/L04-S (toliau ir – subrangos sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė (subrangovė) turėjo atlikti statybos rangos (sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo) darbus LIDL prekybos centro statybos objekte Rasų g. 9A, Vilniuje, atsižvelgdama į užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ projektinės dokumentacijos reikalavimus, o atsakovė (genrangovė) įsipareigojo už Å¡iuos darbus atsiskaityti sutartyje nustatytu laiku ir sÄ lygomis. Po subrangos sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovė dėl finansinių sunkumų nebegalėjo vykdyti genrangovo funkcijų, todėl užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ santykiai su atsakove UAB „CCM Baltic“ dėl Å¡io statybos objekto nutrÅ«ko. Atsakovė nevykdė savo finansinių įsipareigojimų pagal subrangos sutartį ir ieÅ¡kovei už statybos darbus nemokėjo.

3. Pasirašydama subrangos sutartį UAB „Fegda“ buvo įsitikinusi, kad genrangovė UAB „CCM Baltic“ ir užsakovė UAB „Lidl Lietuva“ bus pajėgios vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

4. IeÅ¡kovė, susipažinusi su 2017 m. birželio 6 d. gauta Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi dėl BUAB „CCM Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir kitais Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-676-357/2017 gautais dokumentais, priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „CCM Baltic“, nuslėpdama reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie savo turtinę padėtį ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams, taip pat apgaulingai ir aplaidžiai tvarkydama savo buhalterinę apskaitÄ ir teikdama ja pagrįstas apgaulingas finansines ataskaitas, veikė apgaule ir ketino gauti turtinės naudos ieÅ¡kovės UAB „Fegda“ sÄ skaita, žinodama, kad tokioje sunkioje finansinėje (faktinio nemokumo) bÅ«senoje ji realiai negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir atsiskaityti už atliktus rangos darbus.

5. UAB „CCM Baltic“ jau 2015 metais buvo nemoki ir pasiraÅ¡ydama 2016 m. sausio 27 d. Subrangos sutartį su UAB „Fegda“ nuslėpė Å¡iÄ labai reikÅ¡mingÄ informacijÄ dėl savo finansinės bÅ«klės ir labai didelės neigiamų padarinių rizikos, susijusios su atsiskaitymu už rangos darbus.

6. Atsakovės UAB „CCM Baltic“ apgaulė, kuri pasireiÅ¡kė informacijos nutylėjimu ir finansinių rezultatų falsifikavimu, turėjo lemiamos reikÅ¡mės ieÅ¡kovės UAB „Fegda“ apsisprendimui dėl ginčijamos subrangos sutarties sudarymo. Turėdama objektyvios informacijos apie atsakovės mokumo problemas, ieÅ¡kovė Å¡io sandorio nebÅ«tų sudariusi ir tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengusi didelių nuostolių. Sudarydama subrangos sutartį, atsakovė žinojo, kad įmonė yra faktinio nemokumo bÅ«senoje ir negalės atsiskaityti su ieÅ¡kove už atliktus rangos darbus net ir gavusi iÅ¡ užsakovės subrangovei skirtas lėšas, todėl sÄ moningai (tyčia) vengė objektyvios informacijos pateikimo finansinėje atskaitomybėje ir sÄ moningai nutylėjo bei neatskleidė ieÅ¡kovei tokio pobÅ«džio informacijos.

Objektyvios informacijos apie finansinę (turtinę) padėtį ir didelius įsipareigojimus kitiems kreditoriams tyčinis iÅ¡kreipimas ir nutylėjimas nulėmė ydingÄ ieÅ¡kovės valios formavimosi procesÄ , dėl ko nebuvo realios galimybės objektyviai įvertinti verslo rizikos ir apsispręsti dėl sutarties sudarymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino negaliojančia ab initio 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutartį Nr.16/L04-S, pasiraÅ¡ytÄ tarp atsakovės BUAB „CCM Baltic“ ir ieÅ¡kovės UAB „Fegda“, kaip sudarytÄ dėl atsakovės BUAB „CCM Baltic“ apgaulės.

8. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) 2020 m. vasario 26 d. ekspertizės aktas patvirtino, jog dėl ne laiku nuraÅ¡ytų atsargų (statybinių medžiagų) UAB „CCM Baltic“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanse turto vertė buvo padidinta 837 531,37 Eur, dėl 2015 m. nenuraÅ¡ytų atsargų 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje sÄ naudos buvo sumažintos 549 597,89 Eur, o laiku nuraÅ¡ius sÄ naudas 2015 m. veiklos rezultatas bÅ«tų 440 554,83 Eur nuostolis.

Jeigu įmonė bÅ«tų laiku nuraÅ¡iusi į sÄ naudas 2014 ir 2015 m. sunaudotas atsargas už 837 531,38 Eur, bendrovė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. bÅ«tų nemoki, t. y. bendrovė faktiÅ¡kai buvo nemoki tiek 2015 m. gruodžio 31 d., tiek 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutarties sudarymo metu (t. 6, b. l. 12). Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, svarbios, vertinant protingo verslininko (potencialaus kontrahento) valios formavimosi procesÄ ir jo ketinimus sudaryti sutartį su atitinkamos finansinės bÅ«klės įmone.

9. Eksperto iÅ¡vadose nurodyta, kaip buvo apskaitomas faktiÅ¡kai neegzistuojantis turtas, sunaudotos konkrečiuose statybos objektuose medžiagos vietoje jų nuraÅ¡ymo 2014 ir 2015 metais buvo perkeltos į kitÄ apskaitos registrÄ â€“ V. sandėlį NR132. Toks sandėlis realiai neegzistavo ir buvo sukurtas tik apskaitoje (t. y. virtualiai) buvusio vadovo S. V. nurodymu.

10. Apie tai, kaip ir kada buvo suformuotas toks sandėlis, nurodyta į bylÄ pateiktame 2018 m. lapkričio 12 d. kaltinamajame akte, pagal kurį Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-332/2020 palaikomi kaltinimai buvusiems UAB „CCM Baltic“ vadovams S. V. ir A. A. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir didelės vertės turto (92 613,69 Eur) pasisavinimo. Å is raÅ¡ytinis įrodymas pagrindė, kad sunaudotos medžiagos buvo fiktyviai perkeliamos iÅ¡ vieno apskaitos registro į kitÄ ir pagal S. V. pasiraÅ¡ytus turto inventorizacijos aktus niekas iÅ¡ atsakingų darbuotojų (statybos vadovų ir kt.) faktiÅ¡kai nedalyvavo medžiagų inventorizacijose ir nematė nei medžiagų, nei sandėlio Nr. 132. Tokiu bÅ«du vadovai norėjo dirbtinai pagerinti savo finansinius rodiklius (2014 ir 2015 metų) ir sukurti finansiÅ¡kai pajėgios (mokios) įmonės įvaizdį savo kontrahentams, taip pat ir kredito įstaigoms.

11. Teismas sprendė, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo UAB „Fegda“ net negalėjo turėti jokios informacijos apie atsakovės nemokumÄ ir tikrÄ jÄ finansinę padėtį. Subrangos sutarties sudarymo metu buvo prieinami tik 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai, 2015 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė kartu su veiklos ataskaita bei auditorių iÅ¡vadomis buvo parengta (patvirtinta) 2016 m. balandžio 29 d. ir paskelbta 2016 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 47, t. 4, b. l. 157), tačiau tiek 2014 metų, tiek 2015 metų dokumentai neatspindėjo tikrosios informacijos apie turtinę padėtį.

Be to, nepriklausomai nuo to, ar 2015 metų finansinės ataskaitos galėjo bÅ«ti prieinamos ieÅ¡kovei, ar ne, 2015 m. gruodžio 31 d. balanse buvo iÅ¡kreipti faktiniai duomenys apie įmonės turtÄ (atsargas), dėl ko įmonės turtas fiktyviai buvo padidintas apie 1 110 000 Eur suma ir taip pagerinti įmonės mokumo rodikliai, kaip tai pažymėta Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-597-372/2017.

12. Teismas konstatavo, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu (2016 m. sausio 27 d.) ieškovė neturėjo jokios neigiamo pobūdžio informacijos apie atsakovės finansinę padėtį, objektyviai ji galėjo vadovautis tik 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Nurodyto laikotarpio finansinių ataskaitų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) rodikliai neleido daryti išvadų dėl nepatenkinamų veiklos rezultatų bei turtinių sunkumų, turėta informacija nekėlė tokio pobūdžio abejonių.

PasiraÅ¡ydama subrangos sutartį UAB „Fegda“ buvo įsitikinusi, kad genrangovė UAB „CCM Baltic“ ir užsakovė UAB „Lidl Lietuva“ bus pajėgios vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl sutiko pasiraÅ¡yti subrangos sutartį pagal atsakovės UAB „CCM Baltic“ pasiÅ«lytÄ sutarties projektÄ . Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų žinojusi apie finansinius sunkumus gauti apmokėjimÄ už darbus iÅ¡ genrangovės ar užsakovės, ji, kaip apdairi ir atsakinga verslininkė, Å¡ios subrangos sutarties bÅ«tų nesutikusi pasiraÅ¡yti.

Pakankamai akivaizdu, kad nemokios ir negalinčios atsiskaityti už darbus įmonės finansavimas savo iÅ¡tekliais bei sÄ naudomis ir atitinkamų nuostolių patyrimas nėra suderinamas su įprastos ir protingos verslo praktikos standartais, tai prieÅ¡tarauja pagrindiniam įmonės veiklos tikslui – siekti pelno. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „CCM Baltic“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Sprendime teismas nepagrįstai priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovės apgaulės faktas pradėjo ryÅ¡kėti tik iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir apie konkrečias aplinkybes ieÅ¡kovei tapo žinoma tik 2017 m. birželio 6 d. susipažinus su Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-597-372/2017. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bÅ«tų gavusi prieÅ¡ subrangos sutarties sudarymÄ , juos vertinusi ir dariusi kokias nors iÅ¡vadas.

Teismas visiÅ¡kai nevertino, kad ieÅ¡kovė, galimai žinodama ar turėdama žinoti apie buvusius prieÅ¡ atsakovę inicijuotus teisminius ginčus dėl savalaikio neatsiskaitymo, Å¡iÄ informacijÄ ignoravo ir jokių duomenų ir dokumentų apie atsakovės finansinę padėtį iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ pasiraÅ¡ant subrangos sutartį neprašė, o tuo pačiu – prisiėmė verslo santykiuose kylančiÄ rizikÄ . 13.2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad apdairaus ir rÅ«pestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio Å¡alies patikimumu:

žinoti jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. IeÅ¡kovė yra nuo 1993 metų Lietuvos Respublikoje veikianti viena stambiausių ir sėkmingai veikiančių privačių kelių tiesimo bendrovių, turinti jau daugiau nei dviejų deÅ¡imtmečių verslo praktikos, daugialypių sutarčių ir užsakymų portfelį, leidžiantį jai itin iÅ¡samiai įvertinti tiek kontrahento patikimumÄ , tiek sandorio ekonominį pagrįstumÄ .

Tai, kad ieškovė neprašė ir nevertino atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų, reiškia tai, jog sprendime nurodyti atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės neatitikimai negalėjo turėti įtakos ieškovės valios sudaryti sutartį susiformavimui, todėl šios teismo sprendime nurodytos aplinkybės nepagrindžia apgaulės sudarant sutartį egzistavimo. 13.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, konstatavo, jog byloje (Nr. e2-60-372/2020) ginčydama subrangos sutartį su BUAB „CCM Baltic“, UAB „Fegda“ siekia išvengti kreditorių eiliškumo taisyklės taikymo savo kreditorinio reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, t. y. siekia patenkinti savo finansinius reikalavimus, kilusius iš subrangos sutarties su BUAB „CCM Baltic“, ne Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir eile, o tiesiogiai iš užsakovės. Teismas šioje byloje privalo laikytis prejudicialumo taisyklės, vadovautis šiais Lietuvos apeliacinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais ir atsisakyti ginti UAB „Fegda“ teisę bei ieškinį atmesti. 13.4.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė sÄ moningai vykdė ieÅ¡kovės atžvilgiu kokius nors veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieÅ¡kovę), dėl kurių ieÅ¡kovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. Å ioje byloje ieÅ¡kovė rėmėsi jau po sutarties sudarymo ir jos vykdymo užbaigimo paaiÅ¡kėjusių duomenų apie dalies ieÅ¡kovės balanse nurodytų atsargų pavėluotÄ nuraÅ¡ymÄ , dėl ko buvo neteisingai nurodytas atsakovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. balanse, analizėmis, tačiau niekaip nepagrindė kaip tai lėmė ieÅ¡kovės valios dėl sutarties sudarymo formavimÄ si, kai prieÅ¡ sudarant sutartį ieÅ¡kovė Å¡iais duomenimis nesidomėjo ir jų nevertino. 13.5.

Net ir esant žinomai blogai kontrahento finansinei padėčiai kita sandorio Å¡alis gali priimti sprendimÄ sudaryti sandorį, jei tai atitinka jos verslo interesus, ir tokie sprendimai yra realizuojami pasiraÅ¡ant sandorį. Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju, vien ta aplinkybė, kad po sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjo, jog atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys nebuvo tikslÅ«s, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė suklaidino ieÅ¡kovę dėl jos sudaryto ginčijamo sandorio esmės ir kad atsakovė tai padarė ieÅ¡kovės atžvilgiu tyčia bei taip siekė sudaryti sutartį.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 14.1. Byloje atsakovės darytos prielaidos, kad ieÅ¡kovės domėjimasis atsakovės turtine padėtimi ginčijamo sandorio sudarymo metu bÅ«tų leidęs ieÅ¡kovei nustatyti tikrÄ jÄ atsakovės turtinę padėtį, yra akivaizdžiai neproporcingos byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Atsakovė ėmėsi faktiÅ¡kai nusikalstamų organizacinių priemonių, kad atliktų ir nuslėptų savo tikrosios turtinės padėties iÅ¡kraipymus, kurie atskleisti tik ikiteisminio tyrimo metu atliekamų ekspertizių metu. Atsižvelgiant į atliktos ekspertizės duomenis, byloje pagrįstai konstatuota, kad UAB „CCM Baltic“ ginčijamos sutarties sudarymo metu, kaip ir 2015 m. gruodžio 31 d., faktiÅ¡kai buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo prievolių kontrahentams. Atsakovė, kaip apdairi ir sÄ Å¾ininga verslininkė, neturėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti subrangos sutartį, o vietoje to privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 14.2.

Minimas atsakovės apgaulingas Å«kinės finansinės veiklos vykdymas bei apskaitos tvarkymas nėra atsitiktinis reiÅ¡kinys, o sÄ moninga neteisėta veikla, tÄ parodo ir tai, kad buvęs vadovas S. V. tam tikriems darbuotojams siÅ«lė fiktyviai įforminti 90 000 Eur premijÄ ir taip pateisinti kasos lėšų trÅ«kumÄ , už kurį jis buvo materialiai atsakingas (6 t., b. l. 140, kalt. akto 18 psl.). 14.3. Baudžiamojoje byloje parengtos penkios specialisto iÅ¡vados dėl UAB „CCM Baltic“ Å«kinės finansinės veiklos tiriamuoju laikotarpiu (2014 – 2016 metai) patvirtina neteisėtÄ turto nuraÅ¡ymo ir kitÄ veiklÄ , neteisingÄ apskaitos tvarkymÄ , finansinės atskaitomybės iÅ¡kraipymÄ bei faktinį įmonės nemokumÄ 2015 m. gruodžio 31 d.

Tik paskutiniam tyrimui (2018 m. gegužės 4 d. iÅ¡vada) buvo pateikti duomenys apie UAB „CCM Baltic“ pradelstus įsipareigojimus (t. 6, b. l. 169, kalt. akto 47 psl.), kas patvirtina, kad iki pat 2018 metų balandžio–gegužės mėn. tokie duomenys nebuvo prieinami net įmonės veiklos tyrimÄ atliekantiems subjektams. Tai paneigia visus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovė iki 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutarties sudarymo galėjo gauti reikiamus teisingus duomenis apie įmonės kreditorius ir jos tikrÄ jÄ finansinę padėtį. 14.4. 2018 m. rugpjūčio 31 d. parengtoje UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertės A.

K. ekspertinėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal vieÅ¡ai prieinamus 2014 ir 2015 metų finansinių ataskaitų duomenis nėra galimybės daryti iÅ¡vados apie įmonės pradelstus įsipareigojimus ir jos nemokumÄ . Å is raÅ¡ytinis įrodymas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo UAB „Fegda“ negalėjo turėti jokios informacijos apie atsakovės nemokumÄ ir tikrÄ jÄ finansinę padėtį. 14.5. BUAB „CCM Baltic“ bankroto administratoriaus 2017 m. spalio 16 d. pareiÅ¡kime, pateiktame baudžiamojoje byloje (t. 6, b. l. 112), atsakovė pripažįsta UAB „CCM Baltic“ apgaulę, pasireiÅ¡kiančiÄ sÄ moningu duomenų falsifikavimu ir tikrosios turtinės padėties nuslėpimu, tačiau Å¡ioje civilinėje byloje atsakovė apgaulės faktÄ neigia. 14.6.

Nelaikytini pagrįstais atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti prieinami apskaitos duomenys, nes objektyvių apskaitos duomenų atsakovė neteikė net teismams bankroto bylos nagrinėjimo metu. Be to, yra duomenų apie galimÄ apskaitos duomenų klastojimÄ (falsifikavimÄ ) ir iki Å¡iol nėra žinomi teisingi įmonės veiklos rezultatai, dėl ko Å iaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-9-332/2020. Pažymi, kad duomenys apie įmonės kontrahentus ir komercinius partnerius, kaip ir apie konkrečius ekonominius rodiklius, susijusius su tokiais kontrahentais, laikytini įmonės komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sudėtine dalimi.

Dėl vidinės kito subjekto informacijos sudėtingumo ir specifikos tik pats subjektas gali daryti iÅ¡vadas dėl tikrosios turtinės (finansinės) padėties ir veiklos perspektyvų, todėl bÅ«damas sÄ Å¾iningas potencialaus kontrahento atžvilgiu, gali aiÅ¡kiai pasakyti apie egzistuojančias finansines problemas ir atsiskaitymo rizikÄ . 14.7. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje reikėjo nustatyti, ar atsakovė tyčia nesÄ Å¾iningai nuslėpė sandorio sudarymui aktualius duomenis, yra nepagrįsti, nes byloje surinktais įrodymais pagrįstai nustatytas tyčinis, aktyvus atsakovės nemokumo fakto slėpimo pobÅ«dis.

Neįrodinėtina aplinkybe laikytina tai, kad visuotinai Å«kinėje apyvartoje kontrahento nemokumas yra vertinamas kaip esminis sandorio rizikos iÅ¡augimo veiksnys, kurio neatskleidimas kontrahentui tokiomis aplinkybėmis yra laikomas esminės sandoriui reikÅ¡mingos informacijos nuslėpimu. 14.8. IeÅ¡kovė, atlikdama rangos darbus objekte, patyrė dideles sÄ naudas ir nuostolius, todėl sÄ Å¾iningai siekia padengti bent dalį tokių nuostolių ir gina savo subjektines teises jai priimtinomis teisėtomis priemonėmis, įstatymai ieÅ¡kovės pasirinkto gynybos bÅ«do nedraudžia ir neriboja.

IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia kreditorinio reikalavimo bankroto byloje ir nedidina atsakovės BUAB „CCM Baltic“ bendro kreditorinio įsiskolinimo sumos, todėl tokio elgesio negalima vertinti kaip pažeidžiančio kitų kreditorių interesus. IeÅ¡kovės tikslas – nuginčijus subrangos sutartį, bandyti patenkinti savo reikalavimus dėl atliktų darbų apmokėjimo iÅ¡ tiesioginio naudos gavėjo – užsakovo UAB „Lidl Lietuva“, arba kreiptis dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusių UAB „CCM Baltic“ vadovų, kaip atsakingų už aukščiau nurodytÄ veiklÄ ir susidariusiÄ situacijÄ .

Pažymi, kad tarp atsakovės BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Lidl Lietuva“ civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 Å iaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys iÅ¡sprendė visus ginčus ir klausimus, kylančius iÅ¡ Generalinės rangos sutarties. 14.9. Pateikta byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019 neturi jokios prejudicinės reikÅ¡mės, nes neatitinka nė vienos bÅ«tinos sÄ lygos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir teismų praktikoje.

Minima byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, UAB „Fegda“ gynybos bÅ«do pasirinkimas kitoje byloje nelaikytinas faktine aplinkybe, kuriÄ paneigti ar patvirtinti galėtų teismas konkrečioje byloje ir kuri galėtų turėti prejudicinę reikÅ¡mę kitose bylose. Visos apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados padarytos tik konkretaus taikos sutarties ginčijimo klausimo kontekste. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl 2021 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovės pateiktų paaiÅ¡kinimų (ne)priėmimo 16. 2021 m. vasario 8 d. gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl teisėjos A. TikniÅ«tės nusiÅ¡alinimo, kuriuose ieÅ¡kovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos A. TikniÅ«tės 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, negali bÅ«ti vertinama kaip turinti prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, nes neatitinka nė vienos bÅ«tinos sÄ lygos, nurodytos CPK ir teismų praktikoje.

17. Sprendžiant ieÅ¡kovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo klausimÄ , pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės atkartoja atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus nesutikimo su skundu motyvus. Kadangi ieÅ¡kovės pozicija dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, prejudicinės reikÅ¡mės aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta ir atskleista atsiliepime į apeliacinį skundÄ , papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai laikytini pertekliniais ir į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nepriimami.

Dėl ginčo esmės 18. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad sudarant ginčo sutartį jai itin didelę reikÅ¡mę turėjo apeliantės finansinė bÅ«klė ir jos galimybės be jokių teisinio ar finansinio pobÅ«džio apribojimų atsiskaityti už atliktus rangos darbus. Pasak ieÅ¡kovės, apeliantė jau 2015 m. buvo nemoki ir, pasiraÅ¡ydama subrangos sutartį, Å¡iÄ aplinkybę nuslėpė. IeÅ¡kovės nuomone, apgaulė, kuri pasireiÅ¡kė informacijos nutylėjimu ir finansinių rezultatų falsifikavimu, turėjo lemiamos reikÅ¡mės jos apsisprendimui dėl ginčijamos subrangos sutarties sudarymo.

21. Savo ruožtu, apeliantė skunde nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovė atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bÅ«tų gavusi prieÅ¡ subrangos sutarties sudarymÄ , juos vertinusi ir dariusi kokias nors iÅ¡vadas. Pasak apeliantės, teismas visiÅ¡kai nevertino, kad ieÅ¡kovė, galimai žinodama ar turėdama žinoti apie buvusius prieÅ¡ atsakovę inicijuotus teisminius ginčus dėl savalaikio neatsiskaitymo, Å¡iÄ informacijÄ ignoravo ir jokių duomenų ir dokumentų apie atsakovės finansinę padėtį iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ pasiraÅ¡ant subrangos sutartį neprašė, o tuo pačiu – prisiėmė verslo santykiuose kylančiÄ rizikÄ .

22. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčams dėl sandorio nuginčijimo nagrinėjamu pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindÄ nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti Å¡alis – nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti, kad sudarant subrangos sandorį, ieÅ¡kovei buvo svarbi bÅ«tent atsakovės (generalinės rangovės, o ne, pavyzdžiui, užsakovės turtinė padėtis (mokumas))ir kad ji nebÅ«tų sudariusi ginčijamo sandorio, jeigu bÅ«tų žinojusi tikrÄ jÄ atsakovės mokumo situacijÄ .

23. Tokiais įrodymais galėtų bÅ«ti duomenys, kad ieÅ¡kovė dar iki sandorio sudarymo bÅ«tų siekusi įsitikinti atsakovės mokumo situacija, jai prieinamomis priemonėmis surinkusi duomenis apie atsakovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir pan. Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) vien 2015 metais teismuose buvo nagrinėjama daugiau negu 20 bylų, kuriose apeliantei buvo pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, kas neabejotinai liudija apie atsakovės mokumo ir / ar patikimumo sutartiniuose santykiuose problemas. Å i informacija buvo prieinama vieÅ¡ai, tačiau ieÅ¡kovė, teigianti, kad jai buvo ypač svarbi atsakovės turtinė padėtis, ja arba nepasidomėjo, arba jÄ ignoravo.

24. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu (2016 m. sausio 27 d.) ji neturėjo jokios neigiamo pobÅ«džio informacijos apie atsakovės finansinę padėtį, ir objektyviai galėjo vadovautis tik 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. IeÅ¡kovei teigiant, kad informacija apie apeliantės finansinę bÅ«klę jai buvo esminė, ji nepateikė įrodymų, kad dar prieÅ¡ sandorio sudarymÄ bÅ«tų praÅ¡iusi apeliantės pateikti naujausių duomenų apie jos finansinę padėtį, o Å¡i bÅ«tų atsisakiusi tokius duomenis pateikti arba bÅ«tų pateikusi melagingÄ informacijÄ . IÅ¡ to spręstina, kad ne informacija (ar jos trÅ«kumas) apie apeliantės finansinę padėtį iÅ¡ tikrųjų formavo ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti sutartį.

25. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad tik paskutiniam tyrimui (2018 m. gegužės 4 d. iÅ¡vada) buvo pateikti duomenys apie UAB „CCM Baltic“ pradelstus įsipareigojimus (t. 6, b. l. 169, kaltinamojo akto 47 psl.), kas patvirtina, kad iki pat 2018 metų balandžio–gegužės mėn. tokie duomenys nebuvo prieinami net įmonės veiklos tyrimÄ atliekantiems subjektams, o tai, pasak ieÅ¡kovės, paneigia jos galimybę gauti reikiamus teisingus duomenis apie apeliantės kreditorius ir jos tikrÄ jÄ finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria, kad byloje susiklosčiusioje situacijoje ieÅ¡kovės galimybės susižinoti apie atsakovės turtinę finansinę padėtį buvo apsunkintos, tačiau vertinant dėl galimybės nagrinėjamoje byloje taikyti sandorių negaliojimo institutÄ , negalima ignoruoti ir to, kad informacija, kurios sandorio Å¡alis nežino, negali turėti įtakos jos valios formavimosi procesui ir negali nulemti nei apsisprendimo sudaryti sandorį, nei jo nesudaryti. Kita vertus, nors tokios iÅ¡samios ir patikimos informacijos apie atsakovės finansines problemas ieÅ¡kovė neturėjo ir negalėjo turėti, duomenys apie 2014 – 2015 metų laikotarpiu teismuose nagrinėtas bylas, kuriose atsakovei buvo reiÅ¡kiami turtiniai reikalavimai, buvo pakankami, kad sutartį sudarantis subjektas, teigiantis, jog sprendžiant dėl sandorio sudarymo kontrahento turtinė padėtis jam buvo esminė, suabejotų potencialaus partnerio patikimumu ir imtųsi veiksmų tÄ turtinę padėtį įvertinti.

26. Ginčijamos subrangos sutarties sudarymas ir ieÅ¡kovės nurodomas apeliantės nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatė ar galėjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kovė rėmėsi jau po sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjusių duomenų apie dalies ieÅ¡kovės balanse nurodytų atsargų pavėluotÄ nuraÅ¡ymÄ , dėl ko buvo neteisingai nurodytas atsakovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. balanse, analizėmis, tačiau niekaip nepagrindė kaip tai lėmė (galėjo lemti) ieÅ¡kovės valios dėl sutarties sudarymo formavimÄ si, kai prieÅ¡ sudarant sutartį ieÅ¡kovė Å¡iais duomenimis nesidomėjo ir jų nevertino. 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų ieÅ¡kovė iÅ¡ apeliantės nereikalavo, tai reiÅ¡kia, kad ir Å¡ių duomenų neatitikimai negalėjo turėtų įtakos ieÅ¡kovės valios sudaryti sutartį susiformavimui.

Todėl faktas, nustatytas ikiteisminiame tyrime, kad apeliantės 2015 metų finansinėje atskaitomybėje buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie turtÄ bei pradelstus įsipareigojimus, per se (savaime) neįrodo, kad ieÅ¡kovė buvo apgauta, nes Å¡i atskaitomybė sandorio sudarymo metu dar nebuvo parengta ir nebuvo pateikta ieÅ¡kovei, siekiant iÅ¡kreipti jos valios formavimosi procesÄ , o pati ieÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama sandorį, neprašė jai pateikti sandorio sudarymo momentu aktualios informacijos apie apeliantės turtinę padėtį, nors, minėta, teisme nagrinėjamų bylų gausa aiÅ¡kiai liudijo atsakovės mokumo problemas.

27. Vien tai, kad apeliantė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , nepagrindžia, jog ji Å¡iuos neteisėtus veiksmus atliko siekdama paveikti ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti subrangos sutartį. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad apeliantė turėjo iÅ¡ankstinį ketinimÄ apgauti ieÅ¡kovę ir nevykdyti subrangos sutarties. IÅ¡ Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp BUAB ,,CCM Baltic“ (generalinės rangovės) ir UAB ,,Lidl Lietuva“ (užsakovės) dėl skolos ir delspinigių už atliktus rangos darbus priteisimo, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų matyti, kad apeliantė pati ar pasitelkdama subrangovus objekte atliko darbų, kurių vertė 675 000,00 Eur (CPK 179 straipsnio 3 d.).

Tai liudija, kad apeliantė, kaip generalinė rangovė, vykdė savo įsipareigojimus pagal generalinės rangos sutartį, o pats faktas, kad generalinės rangos sutartis nebuvo įvykdyta visa apimtimi dėl to, kad užsakovė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė prieÅ¡ terminÄ dėl atsakovės nepajėgumo laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, savaime nepatvirtina ieÅ¡kovės argumentų, kad subrangos sutartis su ja buvo sudaryta iÅ¡ anksto žinant, jog jos rangovė neketina vykdyti. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad bet koks sutarties nevykdymas galėtų bÅ«ti prilygintas sandorio negaliojimui.

28. Byloje atliktos ekspertizės duomenys pagrindė ieÅ¡kovės teiginius, kad UAB „CCM Baltic“ ginčijamos sutarties sudarymo metu, kaip ir 2015 m. gruodžio 31 d., faktiÅ¡kai buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo prievolių kontrahentams, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad informacija apie atsakovės finansinę padėtį jai buvo reikÅ¡minga sandorio sudarymui, kad ji tokiÄ informacijÄ jai prieinamomis priemonėmis siekė gauti, taip pat nepateikus paaiÅ¡kinimų, kodėl vieÅ¡ai prieinama informacija apie atsakovei iÅ¡keltas bylas nelėmė jos apsisprendimo nesudaryti sandorio ar jį sudaryti kitomis sÄ lygomis (pvz., pareikalaujant pateikti garantijas ar kitokio pobÅ«džio užtikrinimo priemones), pats Å¡is faktas savaime nėra pakankamas įrodymas apgaulės faktui konstatuoti ir pripažinti subrangos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi ne iÅ¡ karto (tik nustačius atsakovės mokumo problemas), o praėjus beveik metams po atsakovės mokumo problemų nustatymo (bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo). Jeigu, kaip teigia ieÅ¡kovė, informacija apie atsakovės finansines galimybes vykdyti sutartį turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę jos valios sudaryti ginčijamÄ sutartį formavimuisi, ji, vos tik iÅ¡kėlus atsakovei bankroto bylÄ , galėjo įtarti dar ginčo sutarties sudarymo metu buvus tam tikras, su atsakovės veikla susijusias, aplinkybes, bei domėtis jai reikÅ¡mingomis, tačiau, jos teigimu, apeliantės nuslėptomis aplinkybėmis apie apeliantės veiklÄ , tačiau to nedarė. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad tikros informacijos apie apeliantės finansinę bÅ«klę nebuvimas kaip nors suklaidino ieÅ¡kovę ir nulėmė jos apsisprendimÄ sudaryti sutartį.

30. Kiekvienas asmuo, vertindamas situacijÄ retrospektyviai, gali pasakyti, kad jeigu žinotų apie tai, jog apeliantė neužilgo bankrutuos, jis nebÅ«tų sudaręs sutarčių su Å¡iuo juridiniu asmeniu, tačiau tam, kad bÅ«tų galima sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės, tokį sandorį siekiantis nuginčyti asmuo turi įrodyti, jog kontrahentas žinojo tam tikrÄ esminę ieÅ¡kovės valiai sudaryti ginčo sutartį susiformuoti informacijÄ jau sutarties sudarymo metu, tačiau jÄ nuslėpė ar nurodė kitokiÄ . Savo ruožtu ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė, kad prieÅ¡ ginčo sutarties sudarymÄ domėjosi atsakovės finansine padėtimi, t. y. tokia informacija, kuri jai buvo reikÅ¡minga prieÅ¡ sudarant sandorį, o apeliantė tokiÄ informacijÄ sÄ moningai nuo ieÅ¡kovės nuslėpė, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis bei apgaulingai įtraukdama į 2015 metų finansinę atskaitomybę tam tikrus duomenis apie turtÄ .

31. Apdairaus ir rÅ«pestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio Å¡alies patikimumu: apie Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Ginčo sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepaisė kvalifikuotam verslo subjektui taikomų atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, jai prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo atsakovės finansine padėtimi. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė apgaulės, pasireiÅ¡kusios informacijos nutylėjimu, buvimo fakto.

32. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, konstatavo, jog byloje (Nr. e2-60-372/2020) ginčydama subrangos sutartį su BUAB „CCM Baltic“, UAB „Fegda“ siekia išvengti kreditorių eiliškumo taisyklės taikymo savo kreditorinio reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, t. y. siekia patenkinti savo finansinius reikalavimus, kilusius iš subrangos sutarties su BUAB „CCM Baltic“, ne Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir eile, o tiesiogiai iš užsakovės, todėl teismas šioje byloje privalo laikytis prejudicialumo taisyklės, vadovautis šiais Lietuvos apeliacinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais ir atsisakyti ginti UAB „Fegda“ teisę bei ieškinį atmesti.

33. Su Å¡iais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019, nenustatė prejudicinio fakto dėl UAB „Fegda“ siekio iÅ¡vengti kreditorių eiliÅ¡kumo taisyklės taikymo savo kreditorinio reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, o pateikė konkrečioje byloje susidariusios situacijos teisinį vertinimÄ , kuris Å¡iuo atveju nėra laikomas prejudiciniu faktu. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

36. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčo subrangos sutartis nebuvo sudaryta apeliantei panaudojus apgaulę, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

37. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6 231,50 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės praÅ¡omos kompensuoti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių.

Maksimali priteistina suma už nurodytų procesinių veiksmų atlikimÄ galėtų bÅ«ti didesnė, nei praÅ¡o jai kompensuoti atsakovė – 7996,97 Eur ((2,5 x 838,70 Eur) + (1,5 x 838,70 Eur) + (0,4 x 838,70 Eur) + (0,1 x 7 val. x 838,70 Eur) + (0,1 x 11,5 (12) val. x 1289 Eur) + (0,1 x 8,5 (9) val. x 1358) + (0,1 x 7 val. x 1358) Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktai), taigi pagrindas mažinti praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas nenustatytas.

38. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 784,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus. Kadangi ir Å¡ių apeliantės praÅ¡omų jai atlyginti iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus 2 347,70Eur (1,7 x 1 381 Eur) dydžio už tokio pobÅ«džio paslaugas, apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama visa jos praÅ¡oma 1 784,75 Eur suma.

39. Atsakovė yra atleista ir nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 1 757 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ (juridinio asmens kodas 110801759) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ (juridinio asmens kodas 145417921) 8 016,25 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iolika eurų ir 25 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ (juridinio asmens kodas 110801759) 1 757 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio valstybei. Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vytautas Zelianka