034f5d5d-0781-476f-8085-5bd216d2ecc9 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-35-856/2017                                              Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08252-2015-7                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.11.3; 3.3.1.18.1.

                                                                                                 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 8 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

B. ir R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-276-901/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo bei atsakovų A. B. ir R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens paskirstymo perskaičiavimÄ , institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau - ir AB) „Šiaulių energija“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir R. B. priteisti 4183,98 Eur skolÄ , 149,20 Eur delspinigius ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t., 1–3 b. l.). IeÅ¡kovė nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia Å¡ilumos energijÄ bei karÅ¡tÄ vandenį į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Butas Nr. , esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams.

Su atsakovais nėra sudaryta raÅ¡ytinė Å¡ilumos pirkimo pardavimo sutartis, tačiau sutartiniai prievoliniai santykiai yra atsiradę Å¡ilumos prietaisų prijungimo prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.384 str.). Atsakovai už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2015-08-31 yra skolingi AB „Šiaulių energija“ 4183,98 Eur už patalpų Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį. Atsakovai yra neteisėtai atsijungę nuo Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens teikimo sistemos, todėl iki Å¡iol iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos vartotojais.

3. Atsakovai atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , neįrodytÄ ir pareikÅ¡tÄ netinkamiems atsakovams, skirti teismo ekspertizę, sustabdyti civilinę bylÄ iki bus priimtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015, kuriÄ nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas (I t., 48–93 b. l.). Atsakovai A. B. ir R. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jų buto Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo atsakovų buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do pakeitimo įteisinimo; nuo atsakovų buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do pakeitimo įteisinimo:

1) dėl neteisėtos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos įpareigoti ieÅ¡kovÄ atlikti atsakovų atžvilgiu atsakovams patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens perskaičiavimÄ , iÅ¡ mokėtinų sumų atimant Å¡ilumos energijos kiekį, priskirtÄ neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti;

2) dėl neteisėtos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros mokesčio taikymo atsakovams įpareigoti ieÅ¡kovę atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui;

3) dėl neteisėto Å¡ilumos energijos paskirstymo atsakovų name įpareigoti ieÅ¡kovę atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už atsakovų butui priskirtÄ Å¡ilumos energijÄ pagal 5 arba 10 metodÄ , atsakovų buto Å¡ildymui nepriskiriant jokios centralizuotos Å¡ilumos energijos;

4) dėl neteisėto Å¡ilumos energijos paskirstymo atsakovų name įpareigoti ieÅ¡kovę atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už atsakovams priskirtÄ bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ pagal 5 arba 10 metodÄ , į paskirstymÄ Ä¯traukiant visas name esančias kitos paskirties asmeninio naudojimo patalpas, o taip pat skirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į pateiktus klausimus (III t., 1 – 48 b. l.). IeÅ¡kovė AB „Šiaulių energija“ atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (III t., 126–130 b. l.).

Nurodė, kad visas faktines aplinkybes, susijusias su A. B. byla dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas ir tenkino ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovo 3253,36 Lt. A. B. ir toliau yra šilumos energijos vartotojas, nes nėra įvykdęs privalomų reikalavimų dėl atsijungimo nuo centrinės šilumos sistemos. Visi rašytiniai įrodymai ir atsakovo priešieškinyje išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2015-03-16 sprendime.

Nustatyti prejudiciniai faktai yra neginčijami, todėl nereikia iÅ¡ naujo nustatinėti atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos teisėtumo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė,  priteisė ieÅ¡kovei AB „Šiaulių energija“ iÅ¡ atsakovų A. B. ir R. B. solidariai 4183,98 Eur skolÄ ir 149,20 Eur delspinigius bei lygiomis dalimis 219,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas konstatavo, kad atsakovas atjungė butÄ nuo namo centrinės Å¡ildymo sistemos 2010-08-29 (radiatorių demontavimo aktas), t. y. iki 2010-10-01. Tuo metu galiojusių (nuo 2010-07-30 iki 2010-09-30) STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas“ 6.9 p., 10.10 p. ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. redakcijos numatė, kad atsakovas, norėdamas atjungti butÄ nuo namo centrinės Å¡ildymo sistemos (tai jau buvo laikoma ne paprastuoju remontu, kaip teigia atsakovų atstovas, o kapitaliniu), turėjo kreiptis į Å iaulių miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos leidimÄ tokiems statybos darbams atlikti.

A. B. atjungė vartotojo inžinerinę sistemÄ neturėdamas tokio leidimo, kuris tuo metu buvo privalomas, taip pat apie ketinimus atjungti radiatorius nuo centrinės Å¡ildymo sistemos neinformavo Å¡ilumos tiekėjo. Kadangi A. B., atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių Å¡ilumos energijÄ , nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sÄ lygų sÄ vado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros Å¡ildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sÄ lygų sÄ vado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui neprašė, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos procedÅ«rÄ , dėl ko toks tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

Atsakovas taip pat neteisėtai ir neinformavęs karÅ¡to vandens tiekėjo, nedalyvaujant jo ir/ar savivaldybės atstovams, 2011-06-30 atjungė ir karÅ¡o vandens tiekimo sistemÄ bei demontavo vonios gyvatukÄ . Teismo vertinimu, 2010-10-05 atsakovo deklaracijos apie statybos užbaigimÄ negalima laikyti atsijungimÄ nuo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos įteisinančiu dokumentu. Teismas konstatavo, jog naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteisėtas ir savavaliÅ¡kas atsakovų atsijungimas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos bÅ«tų įteisintas, teismui nepateikta, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti atsakovų buto Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo atsakovų buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do pakeitimo įteisinimo.

Teismas laikė nepagrįstais atsakovų atstovo argumentus, kad patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens perskaičiavimas privalo bÅ«ti atliktas dėl tariamai nesutvarkytos ieÅ¡kovės Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos, nes Å¡ios aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos ir dėl jų pasisakyta ankstesniuose teismų sprendimuose. Teismas konstatavo, kad atsakovams priklausančiame bute yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje, vonioje bei iki neteisėto buto karÅ¡to vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios Å¡ildytuvas, todėl AB “Šiaulių energija” taiko tinkamÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo normatyvÄ .

Tai, kad atsakovai neteisėtai atjungė karÅ¡to vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovus ir gyvatukÄ , neatleidžia jų nuo pareigos kaip daugiabučio namo bendraturčiams mokėti už Å¡ilumos kiekį karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti. Teismo vertinimu, atsakovai radiatorius savo bute atjungė nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos pažeisdami teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ ir ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡ jų reikalauja sumokėti skolÄ . Atsakovai, piktnaudžiaudami savo teisėmis, nesilaikydami teisės aktuose numatytų sÄ lygų, tuo pačiu pažeidė kitos sutarties Å¡alies - Å¡ilumÄ tiekiančios AB „Šiaulių energija“ - teises, kurias gina Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymas ir jo pagrindu priimti kiti norminiai aktai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Atsakovai A. B. ir R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ (apeliaciniame skunde nurodoma 2016 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ ) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, skirti teismo ekspertizę, pateikiant ekspertams atsakyti į pateiktus klausimus (IV t., 107–136 b. l.) Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

      13.1. Atsakovas teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ 2010 m. spalio mėnesį, laikydamasis 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavaliÅ¡ko statybos padarinių Å¡alinimÄ . BylÄ nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad atsakovas ne tiek siekia įrodyti, kad statybos darbai atlikti po Statybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, kiek siekia apginti ir įrodinėjo savo teisę pagal nuo 2010 m. spalio mėnesio galiojančiÄ Statybos įstatymo redakcijÄ Ä¯teisinti statybos darbus, kurie buvo atlikti 2010 metais galimai pažeidžiant Å¡iuo metu nebegaliojančių arba pripažintų neteisėtomis teisės normų reikalavimus.     13.2.

Teismas neįvertino, kad Å¡ilumos tiekėjas formaliais pagrindais dėl ginčo laikotarpiu oficialiai įregistruoto centralizuoto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo atsakovo bute iÅ¡ atsakovo reikalauja apmokėjimo už centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ , kurios atsakovas faktiÅ¡kai negauna – Å¡iÄ aplinkybę nustatė bylÄ nagrinėjęs teismas, pripažindamas, jog atsakovas faktiÅ¡kai negavo jokio centralizuoto Å¡ilumos energijos kiekio. Tai yra nesuderinama ne tik su teisingumu, bet ir su teismų praktika.

Vartotojai privalo apmokėti tik už faktiÅ¡kai gautÄ Å¡ilumos energijos kiekį, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad faktiÅ¡kai perdavė atsakovui centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal Å¡ilumos paskirstymÄ .     13.3. Pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalį vartotojas – fizinis asmuo, naudojantis energijÄ buitinėms reikmėms daugiabučiame name, turi teisę nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ , ir jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Atsakovas buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kove, o byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalÄ namo bendraturčiams, todėl negalima riboti atsakovo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡ilumos tiekimo sutartį.     13.4. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo neteisėtumas ir jo prievolė mokėti už faktiÅ¡kai negautÄ Å¡ilumos energijÄ , yra prejudiciniai faktai, nustatyti civilinėse bylose Nr. 2A-6-194/2013 ir Nr. 2-504-251/2012, todėl aplinkybės ir teisiniai santykiai negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjami.

Atsakovai su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka, nurodydami, kad atsakovo tariamo įsiskolinimo laikotarpis yra kitas, nei Å¡ioje byloje, Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015 yra nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo Å¡ilumos paskirstymo už ginčo laikotarpį. Jau nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2A-6-194/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-17 sprendimu administracinėje byloje panaikino Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, kurios neteisėtai reglamentavo Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo darbus.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr.1858-13/2014 panaikino Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktus, kaip prieÅ¡taraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui, o tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis panaikintomis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.     13.5. IÅ¡ byloje esančių dokumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog daugiau nei pusės namo gyventojų iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl 2-ojo karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do pasirinkimo.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti ieÅ¡kovė. Aptariamo namo gyventojai nėra iÅ¡reiÅ¡kę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do pasirinkimo. Byloje nėra įrodymų, jog gyventojams, galimai pasirinkus 2-Ä jį karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovė sudarė su gyventojais atitinkamas sutartis. 13.6. AB „Šiaulių energija“ pažeidinėjo vartotojų teises, nes Å¡ilumos energijos apskaitai naudojo metrologinių patikrų neturinčius karÅ¡to vandens ir Å¡ilumos skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, todėl atsakovui patiekiamos sÄ skaitos už karÅ¡tÄ vandenį ir Å¡ilumos energijÄ buvo suformuotos pagal metrologiÅ¡kai nepatikrintus skaitiklius, dėl ko tiekėjas įpareigotinas perskaičiuoti visus mokėjimus už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį už visÄ laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo.

7. Atsakovai neprivalo apmokėti karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio, nes atsakovo bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo, todėl atsakovas negavo ir negalėjo gauti karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos. Karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos vartotojais yra laikytini tik atsakovo kaimynai, kurių butuose naudojami karšto vandens ir šilumos energijos vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

KarÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo paslauga yra tik vartojimo paslauga, skirta asmeniniams vartotojų poreikiams tenkinti, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad Å¡i paslauga bÅ«tų kaip nors susijusi su bendro turto, Å¡iuo atveju namo karÅ¡to vandens tiekimo sistemos, iÅ¡laikymu, taip pat neįrodė, kad atsakovai Å¡iÄ paslaugÄ gauna. 13.8. Ginčo laikotarpiu centralizuota Å¡iluma atsakovų name buvo skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės patvirtintÄ 4-Ä metodÄ , taikomÄ kartu su 5 metodu.

Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė netinkamai skirstė Å¡ilumÄ pagal Å¡iÄ metodikÄ , nes dalį Å¡ilumos energijos priskyrė ir atsakovų butui, kuris buvo Å¡ildomas vietiniu bÅ«du. Ketvirtas metodas yra skirtas namams, kurių visi butai ir visos bendros naudojimo patalpos yra Å¡ildomos centralizuotai. Atsakovų butas yra Å¡ildomas vietiniu bÅ«du nuo 2010 m. spalio mėnesio. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turėjo kitaip taikyti metodus (pvz. 4-Ä kartu su 5-u arba 10-u), nepriskiriant atsakovų butui centralizuotos Å¡ilumos dalies. 13.9.

IeÅ¡kovė nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo atsakovams delspinigius, nors nei standartinė Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių delspinigių nenumato, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti delspinigių. IeÅ¡kovė ne tik nepateikė delspinigių skaičiuoklės, bet ir nepagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo visos ieÅ¡kinio sumos, nors delspinigiams numatyta Å¡eÅ¡ių mėnesių senatis, kuriÄ atsakovas prašė taikyti. 13.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę, kuri įvertintų, kokį kiekį centralizuotos Å¡ilumos energijos atsakovas faktiÅ¡kai gavo, įvertinus atsakovo į bendro naudojimo patalpas patiektÄ autonominiu bÅ«du paruoÅ¡tÄ Å¡ilumos energijos kiekį.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Šiaulių energija“ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (IV t., 138–149 b. l.). Nurodė, kad teismų procesuose buvo iÅ¡spręstas ne tik skolos priteisimo klausimas, bet ir iÅ¡nagrinėtos neteisėto atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos aplinkybės bei konstatuota, kad Å¡ildymo sistema atjungta savavaliÅ¡kai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kad AB „Šiaulių energija“ pagrįstai skaičiuoja mokėjimus A.

B. už Å¡ilumos energijÄ , ir nėra teisinio pagrindo to nedaryti. AB „Šiaulių energija“ sutvarkė karÅ¡to vandens apskaitÄ pastate 2012-10-01, taigi, įgijo teisę paskirstyti su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotÄ Å¡ilumos kiekį pastate. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vartotojai, neteisėtai atjungę buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungimÄ , ir jiems tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ .

Apeliantų (atsakovų) bute yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei iki neteisėto buto karÅ¡to vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios Å¡ildytuvas, todėl AB „Šiaulių energija“ taiko tinkamÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo normatyvÄ . Daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra patalpų, neprijungtų prie centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos, todėl Å¡ilumai paskirstyti turi bÅ«ti taikomi Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5, nes Å¡ie metodai yra labiausiai atitinkantys Å¡ilumos paskirstymo sistemÄ .

Pareiga apmokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , nepaisant to, kad butas nėra prijungtas prie centralizuoto Å¡ilumos tiekimo ar yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo, kyla iÅ¡ Civilinio kodekso bei Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatų. 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybės įmonių teikiamų ryÅ¡ių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius.

                  Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ aptarta atjungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos procedÅ«ra, iÅ¡aiÅ¡kintas reikalavimas laikytis nustatytos Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto (patalpų) Å¡ildymo bÅ«dÄ . Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis).

Savininkas, kuris savo patalpų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemas nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitinis vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, tiek Civiliniame kodekse, tiek kituose Å¡ilumos Å«kį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko - teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobÅ«džio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iÅ¡ daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis.

Sprendžiant klausimÄ dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-7-13-916/2017).16. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie teisėtai ir laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ 2010 m. spalio mėnesį, laikėsi 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavaliÅ¡ko statybos padarinių Å¡alinimÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai atjungė butÄ nuo namo centrinės šildymo sistemos 2010-08-29. Tai patvirtina 2010-09-02 Aktas dėl Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos apžiÅ«ros, atliktų darbų aktai Nr. 1, 2, 3 bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų raÅ¡tas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei Aplinkos ministerijai (c. b. Nr. 2-343-431/2015, 99 b. l., c. b. Nr.2-504-251/2012, I t., 165– 167 b. l., II t., 5 b. l.).            18.

Pagal Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 250 punktÄ (redakcija galiojusi nuo 2009-12-25 iki 2010-11-12), buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ , privalo pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybės institucijai, gauti iÅ¡ jos projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ keisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ (79 p.).

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas, Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal tam tikrų teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygas ir jas atitinkantį projektÄ savo lėšomis (Taisyklių 255 punktas).

19. Buto ar kitų patalpų Å¡ilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir Å¡ilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir Å¡ilumos tiekėjas pasiraÅ¡o jų atjungimo aktÄ (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų Å¡ilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasiraÅ¡ymo datos, jeigu Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas).

Buto ar kitų patalpų, kurių Å¡ilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių Å¡ilumos vartotojų - su Å¡ilumos tiekėjais sudarytos Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo Å¡ilumos įrenginius nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitinis Å¡ilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).

20. Å iaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-6-194/2013, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundÄ , vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus iÅ¡vada konstatavo, kad atsakovai radiatorius savo bute atjungė nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos pažeisdami teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , atsakovai piktnaudžiavo savo teise, nesilaikė teisės aktuose numatytų sÄ lygų ir tuo pačiu pažeidė kitos sutarties Å¡alies - Å¡ilumÄ tiekiančios AB „Šiaulių energija“ - teisę, kuriÄ gina Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymas ir jo pagrindu priimti kiti norminiai aktai.

21. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015 vadovavosi Å iaulių miesto ir Å iaulių apygardos teismų nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, jog 2011-12-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus iÅ¡vadoje Nr. 2D-16815-119,24 nurodyta, kad A. B. atjungė vartotojo inžinerinę sistemÄ (STR 1.01.08:2002: „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 6.9 punktas), o statinio bendrosios inžinerinės sistemos keitimÄ reglamentuoja Statybos techninio reglamento 14.14 punktas.

Nuo 2010-07-30 iki 2010-09-30 galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punkto nuostatomis statybos leidimas vykdyti statinio remontÄ (iÅ¡skyrus paprastÄ jį) buvo privalomas. Kadangi A. B., atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių Å¡ilumos energijÄ , nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sÄ lygų sÄ vado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros Å¡ildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sÄ lygų sÄ vado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui neprašė, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos procedÅ«rÄ , dėl ko toks tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

22. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ , konstatuodamas, jog ginčas dėl atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos teisėtumo ir mokėtinos sumos už Å¡ildymo energijÄ dydžio yra iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-23 nutartis c. b. Nr. 2A-796-516/2015). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad Å¡ios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku Å iaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 ir jos yra esminės nagrinėjamoje byloje, vadinasi, nurodytas ginčas tarp Å¡alių yra galutinai iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir teismas pagrįstai juo vadovavosi kaip prejudiciniu priimdamas sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje (t. y. Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2-343-431/2015).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, 2016-08-17 sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteisėtas ir savavaliÅ¡kais atsijungimas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos bÅ«tų įteisintas. Taigi, atsakovams nepateikus įrodymų, kad atsijungimas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos yra teisėtas, o ankstesniais teismų sprendimais konstatavus šį atsijungimÄ savavaliÅ¡ku ir neteisėtu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai teisėtai ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ .

Teismo procesiniai sprendimai Å¡ioje byloje yra įsiteisėję, tačiau atsakovai ir toliau ginčija atsijungimo teisėtumo nustatymo klausimÄ , nurodydami, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 priimtu sprendimu kaip prejudiciniu faktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 pažymėjo, kad Å¡iuo atveju svarbus ne faktinis, o teisėtas atsijungimas nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos, t. y. kada atsirado pagrindas nutraukti energijos tiekimo sutartį.

Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalį, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius;

šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia. Ieškovų argumentai, kad teismai negalėjo remtis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, nes jie paremti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino netaikytinomis, yra nepagrįsti, nes šioje byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.

Apeliantas nesutinka, kad atsakovų buto Å¡ildymo pakeitimo neteisėtumas ir jo prievolė mokėti už faktiÅ¡kai negautÄ Å¡ilumos energijÄ , yra prejudiciniai faktai, nustatyti kitose civilinėse bylose Nr. 2A-6-194/2013 ir Nr. 2-504-251/2012, nurodydamas, jog skiriasi įsiskolinimo laikotarpis, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktus, kaip prieÅ¡taraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas klausimas dėl netinkamo Å¡ilumos paskirstymo už ginčo laikotarpį.

Kaip jau minėta anksčiau, Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-504-251/2012 yra nustatytas prejudicinis faktas dėl atsakovų atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo, nors toje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl kito atsiskaitymo laikotarpio, nei nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimai susiję su skirtingu laikotarpiu ir norima „kitaip“ išaiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, negali pateisinti nukrypimo nuo teisinio tikrumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013).

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas panaikino Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktus, kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu patvirtintų Taisyklių (2012-09-21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu buvo pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau tai nesuteikia pagrindo atleisti A.

B. nuo prievolės sumokėti už Å¡ilumos energijÄ , kadangi jis nepateikė įrodymų, jog buto Å¡ilumos įrenginiai buvo atjungti teisėtai. Taigi, vėlesni teisinio reguliavimo pokyčiai nekeičia teismo iÅ¡vados, kad atsakovas A. B. buvo Å¡ilumos energijos vartotojas ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. priimta nutartis gali bÅ«ti taikoma tik nuo jos priėmimo momento, t. y. nuo 2013-01-17, ir netaikytina atgal. MinėtÄ aplinkybę pagrįstai konstatavo ir Å iaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-6-194/2013, kurioje nustatytomis aplinkybėmis teismai rėmėsi kaip prejudicinėmis.

AnalogiÅ¡kai Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas taikytinas nuo jo priėmimo ir netaikytinas atgal. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens perskaičiavimas privalo bÅ«ti atliktas dėl nesutvarkytos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ atsakovas A. B. reiÅ¡kė ir Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-343-431/2015, kuris, iÅ¡nagrinėjęs šį reikalavimÄ , nurodė, jog įsigaliojus Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatai, karÅ¡to vandens tiekėjams kilo pareiga įvykdyti visas savo prievoles dėl karÅ¡to vandens apskaitos sutvarkymo kiekviename daugiabučiame name, kuriame karÅ¡to vandens tiekėjas tiekia karÅ¡tÄ vandenį.

Teismas sutiko su atsakovo AB „Šiaulių energija“ pozicija, jog Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimui buvo ir yra bÅ«tini poįstatyminiai teisės aktai, detalizuojantys sutvarkytos karÅ¡to vandens apskaitos požymius, reikalavimus ar kitus rodiklius, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar karÅ¡to vandens tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ daugiabučiame name, kad nebuvo ir nėra aiÅ¡ku, kokius veiksmus privalo atlikti karÅ¡to vandens tiekėjas, siekdamas sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ , kokie karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai privalo bÅ«ti įrengti, kaip spręsti situacijas, kai karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai nėra įrengiami dėl karÅ¡to vandens vartotojo kaltės ir kt.

Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje yra įtvirtintas reikalavimas karÅ¡to vandens tiekėjui įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, prižiÅ«rėti ir atlikti jų patikrÄ , nėra apibrėžtas tikslus terminas, per kurį karÅ¡to vandens tiekėjas privalo įvykdyti karÅ¡to vandens prietaisų, priklausančių karÅ¡to vandens tiekėjui, įrengimo pareigÄ . Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2013 m. sausio 9 d. raÅ¡tu Nr. (17.3-16)-63 iÅ¡aiÅ¡kino, jog daugeliui Å¡ilumos tiekėjų tapus karÅ¡to vandens tiekėjais daugumoje Lietuvos miestų, objektyviai nebuvo įmanoma per trumpÄ laiko tarpÄ vienu metu įvykdyti teisės aktuose nustatyto įpareigojimo įrengti metrologiÅ¡kai patikrintus karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus.

Dėl Å¡ios priežasties vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, buvo bÅ«tina atsižvelgti į objektyvias naujų apskaitos prietaisų įrengimo aplinkybes ir mÄ stÄ . AB „Šiaulių energija“ nurodė, jog atsižvelgdama į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , nuo 2010 m. gegužės 1 d. nebeskirstė ir nebeiÅ¡dalindavo apmokėti karÅ¡to vandens vartotojams, kurių daugiabučiuose namuose nebuvo įvykdžiusi prievolės sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ , su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartoto Å¡ilumos kiekio.

AB „Šiaulių energija“ Å¡iÄ teisę įgijo nuo 2012 m. spalio 1 d., kai sutvarkė karÅ¡to vandens apskaitÄ name, esančiame (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-796-516/2015 konstatavo, kad AB „Šiaulių energija“, vadovaudamasi 2009 m. spalio 1 d. planuojamu karÅ¡to vandens apskaitos įrengimo butuose grafiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), karÅ¡to vandens metrologiÅ¡kai patikrintus skaitiklius įrengė 2010 m. vasario 19 d.

Kaip matyti iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. lapkričio 21 d. pažymos, patikrinimo metu (2014 m. lapkričio 15 d.) buvo nustatyta, kad šilumos punkte suvartotos šilumos energijos kiekiui matuoti ir su vartotojais atsiskaityti naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis, kuris atitinka 2 tikslumo klasės reikalavimus ir matavimo ribas, numatytas šilumos mazgo projekte. Namo (duomenys neskelbtini) bute karšto vandens apskaitai įrengti du karšto vandens skaitikliai, kurie naudojami su galiojančia metrologine patikra.

Be to, byloje esantys Å¡ilumos skaitiklių atitikties sertifikatai ir Å¡ilumos skaitiklių keitimo bei rodmenų nuraÅ¡ymo aktai taip pat patvirtina, kad Å¡ilumos energijos apskaitai buvo naudojami tinkami, pagal teisės aktus patikrinti, Å¡ilumos skaitikliai. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad kol daugiabučiame name nėra įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, leidžiantys apskaičiuoti faktiÅ¡kai sunaudotÄ ir karÅ¡to vandens vartotojams nepaskirstytÄ Å¡ilumos kiekį, remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Å¡ilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo paskirstyti Å¡ilumos kiekio už nepaskirstytÄ karÅ¡tÄ vandenį visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams kaip karÅ¡to vandens tiekimo sistemos bendraturčiams.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę paskirstyti su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotÄ Å¡ilumos kiekį įrengus jai nuosavybės teise priklausančius karÅ¡to vandens skaitiklius nuo 2012 m. spalio 1 d. Pastatui ir daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Å¡iluma tiekiama iÅ¡ vieno Å¡ilumos punkto, įrengto minėtame daugiabučiame name, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema pastatui ir daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra bendra, visas abiejuose daugiabučiuose namuose suvartotas Å¡ilumos kiekis apskaitomas vienu įvadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu.

Šiuose daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. yra paskirstomas vadovaujantis Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5, kadangi daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų). Minėtuose pastatuose yra dvi laiptinės, todėl, vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1 punktu, yra taikomas 0,18 šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas. Atsakovui priklausančiame bute Nr. 5 yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei įrengtas vonios šildytuvas.

Namų suvartotas Å¡ilumos kiekis nustatomas pagal Å¡ilumos punkte įrengto įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis. KarÅ¡to vandens suvartojimas butuose (patalpose) nustatomas pagal gyventojų deklaruojamus karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenis ir/ar karÅ¡to vandens suvartojimo normatyvus. Kadangi namuose ne visų butų (patalpų) Å¡ildymui naudojama centralizuotai tiekiama Å¡iluma, suvartotos Å¡ilumos paskirstymui taikomas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, kartu su Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurie atitinka pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipÄ bei įrengtus Å¡ilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus - kai Å¡ilumos punkte įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.

Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atjungtų butų (patalpų), ir į tai, kad įrengtÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ labiausiai atitinka Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5, darytina iÅ¡vada, kad AB „Šiaulių energija“ Å¡ilumos paskirstymui taiko tinkamus Å¡ilumos paskirstymo metodus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad apeliantas privalo apmokėti dalį Å¡ilumos buto naudingam plotui Å¡ildyti, priskirtos pagal Metodo Nr. 4 reikalavimus, taip pat privalo apmokėti pagal Metodo Nr. 5 nuostatas priskirtÄ Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms. Atsijungęs nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos patalpos savininkas privalo apmokėti ir prižiÅ«rėti jam, kaip pastato bendraturčiui, priklausantį daugiabutį namÄ ar pastatÄ ir jame esančias inžinerines sistemas.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopÄ padėtį Å¡ilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už iÅ¡laidas, skirtas bendram turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms Å¡ildyti.

Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų Å¡ildymas, karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymas) turi bÅ«ti apmokėta kaip namo savininkų. Å i dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iÅ¡ bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; kt.).

Atmestinas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad jie neprivalo apmokėti karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio, nes atsakovų bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo, karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos vartotojais yra laikytini tik atsakovo kaimynai, kurių butuose naudojami karšto vandens ir šilumos energijos vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pažymėtina, kad šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios.

Buitinių Å¡ilumos vartotojų pareiga mokėti karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį įtvirtinta Taisyklių 235.2 punkte, kuriame nurodyta, kad daugiabučio namo ar kitų patalpų savininkas - buitinis karÅ¡to vandens vartotojas, privalo laiku atsiskaityti už pateiktÄ karÅ¡tÄ vandenį, Å¡ilumos energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai ir cirkuliacijai palaikyti bei kitas karÅ¡to vandens tiekėjo suteiktas paslaugas. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 6.1 punktu, apskaičiuojant Å¡ilumos kiekį karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti, taikomi karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo normatyvai, kurie yra įtvirtinti Atskirų energijos ir kuro rÅ«Å¡ių sÄ naudų normatyvų bÅ«stui Å¡ildyti ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti nustatymo bei taikymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 (toliau - Metodika).

Metodikos 8 punkte yra nustatyta, kad tais atvejais, kai karÅ¡to vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios Å¡ildytuvas, taikomas 240 kWh/bÅ«stui normatyvas. IeÅ¡kovui priklausančiame bute Nr. 5 yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje, vonioje bei iki neteisėto buto karÅ¡to vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios Å¡ildytuvas, atitinkamai AB „Šiaulių energija“ taiko tinkamÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo normatyvÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas privalo mokėti karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 pažymėjo, kad Komisijos rekomenduojamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , labiausiai atitinkantį pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tipÄ bei Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, pasirenka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso, Daugiabučių bendrijų įstatymo nustatyta tvarka (žr.

Å ilumos paskirstymo metodų taisykles). Net ir tuo atveju, kai dalis daugiabučio gyventojų yra atsijungę nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos, jie vis tiek iÅ¡lieka tam tikra apimtimi ir centralizuotai teikiamų paslaugų gavėjais, pavyzdžiui, dėl bendrųjų patalpų Å¡ildymo ar cirkuliacijos stovų skleidžiamos Å¡ilumos jiems priklausančiose pagalbinėse patalpose. Todėl jie kartu su kitais, vis dar centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemomis besinaudojančiais gyventojais, turi teisę pasirinkti geriausiai jų daugiabučio namo inžinerines konstrukcijas atitinkantį sprendimÄ , metodÄ , suvartojamos Å¡ilumos kiekiui ir kainai nustatyti.

Kol tai nepadaryta, Å¡ilumos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka taiko vienÄ iÅ¡ Komisijos rekomenduojamų Å¡ilumos paskirstymo metodų. IeÅ¡kovės AB „Šiaulių energija“ teigimu, atsakovai su kitais daugiabučio namo gyventojais nėra pasirinkę individualaus Å¡ilumos paskirstymo metodo, kuris geriau atitiktų pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemas, todėl pagrįstai buvo taikomi Komisijos nustatyti ir geriausiai atsakovų daugiabučio namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemas atitinkantys Å¡ilumos paskirstymo metodai.

CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Atsakovų apeliacinio skundo reikalavimas, kad name esančių asmeninio naudojimo sandėliukų patalpos turėjo bÅ«ti įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ pagal Å¡ių sandėliukų bendrÄ plotÄ , yra pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡is reikalavimas nebuvo atsakovų suformuluotas kaip atskiras ieÅ¡kinio pagrindas, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io apeliacinio skundo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę, kuri įvertintų, kokį kiekį centralizuotos Å¡ilumos energijos atsakovai faktiÅ¡kai gavo, įvertinus ieÅ¡kovės į bendro naudojimo patalpas patiektÄ autonominiu bÅ«du paruoÅ¡tÄ Å¡ilumos energijos kiekį.

38. Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad apeliantų butas nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos atjungtas neteisėtai, eksperto iÅ¡vada byloje neturėtų reikÅ¡mės, nes kol nėra įteisintas buto atjungimo teisėtumas, atsakovams iÅ¡lieka pareiga mokėti už neteisėtai atjungto buto Å¡ildymui priskirtÄ Å¡ilumos kiekį. Pastate suvartota Å¡iluma negali bÅ«ti paskirstyta jokiais kitais bÅ«dais, nei nurodyta Komisijos tipiniuose Å¡ilumos paskirstymo metoduose arba vartotojų su Komisija suderintuose ir Komisijos patvirtintuose Å¡ilumos paskirstymo metoduose.

TÄ griežtai draudžia minėtos Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Todėl eksperto veiksmai atliekant ekspertizę iÅ¡ esmės turėtų apsiriboti Å¡ilumos paskirstymo metodo taikymo pagrįstumo vertinimu, kas pagal teisės aktų reikalavimus yra priskirta Komisijos kompetencijai, kaip Å¡ilumos sektoriaus priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai. Apeliantai nesutinka su delspinigių paskaičiavimu, nurodydami, jog ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti delspinigių, ji nepagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo visos ieÅ¡kinio sumos, nors delspinigiams numatyta Å¡eÅ¡ių mėnesių senatis, kuriÄ atsakovai prašė taikyti.

IÅ¡ byloje pateiktos ieÅ¡kovės delspinigių skaičiuotės matyti, kad ieÅ¡kovė paskaičiavo 149,20 Eur delspinigius už Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio (I t., 9 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 str. 5 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, pagrįstai tenkino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , priteisdamas 149,20 Eur sumÄ .

41. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o atsakovai pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo neįrodė. Teismas nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiÅ¡kai.

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantai Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

                    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija              n u t a r i a:                         Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                                          Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                        Lina Muchtarovienė              Vilija Valantienė