034f46d9-0b8a-41e1-be7b-557e105a74f5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                          Administracinė byla Nr. I-480-643/2018                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03218-2017-7                          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; (S)                           55.1.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Registrų centro, dėl žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 2–19), kuri patikslino (1 t., b. l. 115–141), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos ir VÄ® Registrų centro, 4 000 Eur žalÄ . Teisme 2018-02-28 gauti pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir atsikirtimai.

Jos teigimu, procesui tęsiantis, rengiami vis nauji procesiniai dokumentai, todėl darbo sÄ naudos ir kitos iÅ¡laidos nuolat didėja, todėl iÅ¡ atsakovės atstovų praÅ¡o priteisti 15 985 Eur turtinę žalÄ . Skunde nurodo, kad pagal 1998-08-10 pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2848, nuosavybės teise įgijo ir valdo turtÄ : 2/3 namo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43,05 kv. m, su jam priklausančiu namų valdos žemės sklypu 0,226 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjos manymu, formuojant žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. VieÅ¡ojo administravimo subjektai atliko neteisėtus veiksmus (priėmė neteisėtus sprendimus), kuriais pažeidė pareiÅ¡kėjos turto valdymÄ ir turtines teises. O bÅ«tent: Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-12-27 įsakymu Nr. P.2-1128 ,,Dėl adresų pakeitimo“ neteisėtai atskyrė nuo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakeitė adresÄ iÅ¡ ,, (duomenys neskelbtini)“ į ,, (duomenys neskelbtini)“ bei ,,namų valdos“ žemės sklypo paskirtį į ,,mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“;

VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrašė duomenis apie žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , pobÅ«dį, adresÄ , taip pat gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įregistravo kadastro žymÄ apie iÅ¡duotÄ energinio naudingumo sertifikatÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, ,,<...> dėl atsakovų neteisėtų sprendimų ir veiksmų, <...> ginant jos pažeistas konstitucines teises rengiant įvairius procesinius dokumentus: kreipimusis, praÅ¡ymus, atsakymus, skundus ir pan.

įvairioms institucijoms ir atsakovams, <...> jai padaryta žala, kadangi ji iÅ¡ to negavo pajamų, o darbo pastangų ir laiko sÄ naudų įdėjo daug.“ Anot pareiÅ¡kėjos, vieÅ¡ojo administravimo subjektai veikė kartu ir ,,<...>savo neteisėtais veiksmais pažeidė pareiÅ¡kėjos teises, kurias tenka ginti, todėl <...> žalÄ privalo atlyginti solidariai.“Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ (3 t., b. l. 1–3) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų matavimai, kurių metų buvo nustatytos riboženklių koordinatės, atlikti ir parengti vietinėje koordinačių sistemoje 1997-07-01. Kadastrinius matavimus atliko UAB ,,Trakuva“. Å io žemės sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kuriame vietinės koordinačių reikÅ¡mės buvo transformuotos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemÄ . Duomenys VÄ® Registrų centre įvesti 2001-10-19.

Atkreipia dėmesį, jog vietinė koordinačių sistema yra mažesnio tikslumo, turi sisteminių paklaidų, todėl transformavus vietinės koordinačių sistemos koordinates į valstybinę koordinačių sistemÄ , vietovėje esančios žemės sklypų ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, gali skirtis nuo ribų, nustatytų valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekant matavimus GPS pagrindu ir metodais. IÅ¡ 2017-05-08 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, jog taÅ¡kas Nr. 1 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir taÅ¡kas Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) žymi bendrÄ sklypų ribÄ .

Sulyginus informacinėje sistemoje pateiktas pareiÅ¡kėjos sklypo ribų koordinates su formuojamo sklypo koordinatėmis, jog sutapo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad formuojant gretimÄ sklypÄ yra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės ir jai daroma žala. Todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Be kita ko, pažymėjo, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol yra nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. VÄ® Registrų centras atsiliepime į skundÄ (4 t., b. l. 133–140) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta 4 000 Eur žala nėra pagrįsta tinkamais dokumentais. Taip pat pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, jog pateiktose sÄ skaitose įvardinti dokumentai buvo rengiami tuo metu, kai pareiÅ¡kėja realiai galėjo gauti kokių nors kitų pajamų, tačiau jų negavo dėl to, kad rengė dokumentus, susijusius su jos nuosavybės teise valdomais nekilnojamaisiais objektais bei formuojamu nauju valstybinės žemės sklypu. Tai, kad pareiÅ¡kėja yra teisininkė, kuri pasinaudodama savo turimomis žiniomis rengė įvairaus pobÅ«džio dokumentus, nereiÅ¡kia, jog Å¡ių dokumentų pareiÅ¡kėja negalėjo rengti laisvu nuo savo tiesioginio darbo metu.

Pažymi, jog tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja negautas pajamas laikytų savo patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, toks jos neva patirtų asmeninių nuostolių atlyginimas nėra įtvirtintas galiojančiuose teisės aktuose. Teisės aktuose neįtvirtinta galimybė atlyginti iÅ¡laidas už atliktus teisinius veiksmus, kurias asmuo įvardijo kaip negautas savo pajamas. Civilinio proceso kodeksas nustato iÅ¡laidų atlyginimÄ tik atstovui, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja negali tuo pačiu metu bÅ«ti ir atstove, ir atstovaujamÄ ja, kadangi atstovavimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris.

PareiÅ¡kėja nėra nei advokatė, nei advokato padėjėja, kurios užmokesčio dydis už teikiamas teisines paslaugas galėtų bÅ«ti apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, tačiau net ir vadovaujantis Å¡iomis taisyklėmis, sÄ skaitose nurodytos sumos už dokumentų parengimÄ virÅ¡ija ne tik advokato padėjėjui, bet ir advokatui leidžiamo priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį.

PareiÅ¡kėjos nustatytos sumos, nurodytos sÄ skaitose, negali bÅ«ti vertinamos kaip negautos pajamos, kadangi nėra realių ir objektyviais faktais pagrįstų įrodymų, kad tokias pajamas ji iÅ¡ viso galėtų bÅ«ti gavusi. SÄ skaitoje_2 nurodyta, kad už VÄ® Registrų centrui teikto 2015-09-18 pareiÅ¡kimo parengimÄ pareiÅ¡kėja savo negautas pajamas įvertino 300 Eur. Akivaizdu, kad 2015-09-18 pareiÅ¡kimas „Dėl duomenų patikslinimo, informacijos ir dokumentų pateikimo“ niekaip nėra susijęs su Å¡ios bylos nagrinėjimu, kadangi 2015-09-18 pareiÅ¡kimas tėra piliečio praÅ¡ymas patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pateikti informacijÄ , dokumentus, o suraÅ¡ant tokį praÅ¡ymÄ nereikalingos specialios žinios.PareiÅ¡kėja žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Trakų rajono savivaldybės administracijos bei VÄ® Registrų centro solidariai, tačiau nepateikė jokių argumentų, kokiais veiksmais ar neveikimu VÄ® Registrų centras prisidėjo prie pareiÅ¡kėjos negautų pajamų, rengiant dokumentus kitiems subjektams dėl, jos nuomone, neteisėto elektros linijos tiesimo ar naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Nėra jokių pagrindų taikyti solidariÄ atsakomybę, nes nėra jokių tarpusavyje susijusių atsakovų neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. nėra jokių VÄ® Registrų centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo: duomenys apie pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti, skunde nurodyti neva neteisėti VÄ® Registrų centro veiksmai (patikslinti kadastro duomenys apie žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, adresÄ , įregistruotÄ kadastro žymÄ apie iÅ¡duotÄ energinio naudingumo sertifikatÄ ) atlikti pagal teisės aktų reikalavimus; nėra ir kito civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tino elemento – žalos (pareiÅ¡kėjos nustatytos sumos už dokumentų parengimÄ negali bÅ«ti laikomos negautomis pajamomis), taip pat nėra ir neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja turtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog gindama savo teises, kurias neteisėtais veiksmais pažeidė Trakų rajono savivaldybės administracija ir VÄ® Registrų centras, pati sau teikė teisines paslaugas, t. y. rengė dokumentus, ir dėl to negavo pajamų. Taigi, pareiÅ¡kėjos teigimu, negautos pajamos yra jai padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju teismas vertina, ar pareiÅ¡kėjos tariamai negautos pajamos gali bÅ«ti prilyginamos žalai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Taigi žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji yra teisininkė, kuri pati sau teikė teisinės paslaugas. Tai yra jos pagrindinė profesinė veikla, iÅ¡ kurios ji gauna pajamas ir valstybei sumoka mokesčius. Todėl, neatsižvelgiant į tai, ar ji paslaugas teikia gyventojams, ar sau, už Å¡ių paslaugų teikimÄ ji privalo gauti atlygimÄ . Teikdama sau teisines paslaugas ji negavo pajamų, nors įdėjo daug darbo, pastangų ir laiko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; LAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012;

LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; LAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2014 ir kt.). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovo veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, ir pajamos suprantant jas kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-322/2008 ir kt.).PareiÅ¡kėja yra individualiai dirbanti teisininkė, kuri pati planuoja savo darbo laikÄ , todėl kritiÅ¡kai vertintini pareiÅ¡kėjos argumentai, kad rengdama procesinius dokumentus sau, ji negalėjo gauti pajamų iÅ¡ neva potencialių klientų.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kreipimaisi, praÅ¡ymai, atsakymai, skundai ir kt. dokumentai institucijoms (Trakų rajono savivaldybės administracijai ir VÄ® Registrų centrui) rengti tuo metu, kai ji realiai galėjo gauti kokių nors kitų pajamų, tačiau negavo dėl to, kad rengė dokumentus, susijusius su jos nuosavybės teise valdomais nekilnojamaisiais objektais. PareiÅ¡kėjos teiginys, kad teikdama sau teisines paslaugas, ji privalo mokėti sau atlyginimÄ , nuo kurio turi sumokėti mokesčius valstybei, atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

Kaip jau minėta, netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad, kai asmuo teikia sau teisines paslaugas ir už tai negauna atlyginimo, jam žala kilti negali. Pažymėtina, kad teisės aktuose neįtvirtinta galimybė atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas asmeniui, teikiančiam sau teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTÄ®) (ABTÄ® 47 straipsnio 1 dalis). ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

CPK 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovo pagal pavedimÄ teisės turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotame ir įformintame įgaliojime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pavedimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimÄ (CK 2.132–2.151 straipsniai).

Pavedimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris. O Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja pati sau iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Taigi, įvertinus paminėtas įstatymų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisiÅ¡kai negalima situacija, kai fizinis asmuo sudaro pavedimo sutartį su savimi ir už suteiktas teisines paslaugas sumoka sau pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos neva negautos pajamos nelaikytinos žala. Kaip minėta, žala yra bÅ«tina vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga, o nenustačius bent vienos iÅ¡Â trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Dėl praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus PareiÅ¡kėja pateikė (teisme gautas 2018-02-19) praÅ¡ymÄ dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo, kuriuo prašė iÅ¡reikalauti įrodymus (dokumentus) iÅ¡ VÄ® Registrų centro pagal pateiktÄ (2018-02-13 iÅ¡raÅ¡e) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) informacijÄ , nurodytÄ punktuose: 4.10, 7.9–7.11, 10–12. AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja pateikė kartu su 2018-02-28 teisme gautais paaiÅ¡kinimai ir atsikirtimais. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , be kita ko, praÅ¡ydama: panaikinti UAB ,,Geodeziniai matavimai“ žemės sklypo performavimo ir pertvarkymo projektÄ ir 2015-02-04 raÅ¡tÄ Nr. 1, 2015-02-10 raÅ¡tÄ Nr. 6, 2017-07-13 ir 2017-08-22 raÅ¡tus bei įpareigoti paÅ¡alinti geodezinius kuoliukus; panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-10 sprendimÄ Nr. AP3-2023, 2014-12-23 sprendimÄ Nr. S-064, 2014-11-17 įsakymÄ Nr. P2-1424, 2015-10-08 raÅ¡tÄ Nr. AP3-3736, 2017-02-10 raÅ¡tÄ Nr. AP3-573, 2010-12-27 įsakymÄ Nr. P-1128;

įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡taisyti įraÅ¡us ir panaikinti VÄ® Registrų centro 2015-10-02 raÅ¡tÄ Nr. VILN(12.5.13.)-27048; įpareigoti atsakovÄ AB ESO atjungti elektrÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D. V. nuosavybės teisėmis valdomos elektros dėžės ir iÅ¡sikasti iÅ¡ jos namų valdos žemės sklypo prijungtÄ elektros kabelį bei panaikinti AB ESO 2015-10-07 raÅ¡tÄ Nr. 41030-2658 bei priteisti iÅ¡ atsakovų UAB ,,Geodeziniai matavimai“, AB ESO ir VÄ® Registrų centro žalÄ . Teismas 2017-10-13 nutartimi Å¡iuos pareiÅ¡kėjos reikalavimus atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-11-17 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-13 nutartį paliko nepakeistÄ . Dėl nurodytų aplinkybių teismas Å¡ioje administracinėje byloje nevertino pareiÅ¡kėjos argumentų, susijusių su paminėtais VÄ® Registrų centro ir Trakų rajono savivaldybės administracijos priimtais įsakymais, sprendimais ir raÅ¡tais. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro įrodymus (dokumentus), susijusius su reikalavimais, kuriuos teismas atsisakė priimti, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos D. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                           Margarita Stambrauskaitė                                                                              Â