034f124e-c19c-4ce8-a435-b116bfdc7eec · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a>             Civilinė byla Nr. e2A-188-777/2018             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04583-2017-1             Procesinio sprendimo kategorijos:                                 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinija Kazlauskienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. K. ir A.

K. (A. K.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. K. ir A. K. (toliau – ieÅ¡kovai) ieÅ¡kinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Katamaranas 2“ (toliau – bendrija) dėl teisės vykdyti rekonstrukcijÄ be bendraturčių sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. J., D. J., V. B., M.

I., R. S., A. K., J. A., M. I., V. S., D. G., M. V., G. S., V. Z., A. Š., L. Š., A. P., V. B., V. K., V. K., Š. D., P. R., I. S., S. K., D. H. U., D. U., R. B., I. G.-L., J. K., I. Z., S. S., V. S., L. J., A. N., J. D., N. B., R. S. B., V. L., R. N., N. B., S. B., I. J., J. Č., S. B., M. S., N. Ž., B. P., I. K., V. P., V. K., I. G., E. J., R. G., L. K., K. B., D. B., A. C., A. V., N. D.-M., V. C., V. R., O. P., D. M., R. B., R. G., I. D., R. J., G. R., V. P., I. U., A. B., V. S., N. S.. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Ieškovai 2015-03-27 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui) pateikė ieškinį, juo prašė pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 20 buto (toliau – butas Nr.

20) balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijÄ pagal UAB „Sivos studija“ parengtÄ techninį projektÄ . IeÅ¡kovai nurodė, jog neturėdami statybÄ leidžiančio dokumento, daugiabučio gyvenamojo namo Å¡eÅ¡to aukÅ¡to terasoje prie jiems priklausančio buto Nr. 20 patalpų virÅ¡ penkto aukÅ¡to pradėjo terasos įstiklinimo darbus, t. y. įrengė laikančiųjų konstrukcijų medinį karkasÄ , gegnes, uždengė stogÄ , stoge įrengė Å¡vieslangius.IeÅ¡kovai nurodė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) 2015-12-14 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , o 2015-12-15 buvo priimtas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kuriuo ieÅ¡kovei buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2016-06-15 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

IeÅ¡kovai kreipėsi į projektuotojÄ UAB „Sivos studija“ dėl balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijos projekto parengimo. UAB „Sivos studija“ parengus techninį projektÄ buvo kreiptasi į bendrijos pirmininkę papraÅ¡ant suÅ¡aukti bendraturčių susirinkimÄ dėl (ne) sutikimo ieÅ¡kovams vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal parengtÄ techninį projektÄ . Bendrijos pirmininkei iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ , kad iÅ¡ pradžių bÅ«tų atlikta techninio projekto ekspertizė, nes tai padėtų bendraturčiams apsispręsti, ieÅ¡kovai kreipėsi į UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ dėl techninio projekto ekspertizės atlikimo.

UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 akte Nr. 16/04-U nurodė, jog „techninio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), 20 buto balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijos projektas“ konstrukcijų sprendimai tenkina STR 1.05.06:2010, STR 2,05.07:005 ir STR 2.01.01(1 ):2005 nuostatų reikalavimus. Rekomenduojama techninio projekto konstrukcijų dalį tvirtinti“.IeÅ¡kovai nurodė, jog gavus iÅ¡vadas, elektroniniu paÅ¡tu vėl buvo kreiptasi į bendrovės pirmininkę dėl bendraturčių susirinkimo suÅ¡aukimo, negavus iÅ¡ bendrijos pirmininkės jokio atsakymo, praÅ¡ymas dėl balsavimo raÅ¡tu organizavimo atsakovės pirmininkei buvo iÅ¡siųstas registruotu laiÅ¡ku.

Negavę jokio atsakymo į pateiktÄ praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovai visiems namo gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkams iÅ¡siuntė balsavimo raÅ¡tu biuletenius, techninio projekto bei ekspertizės aktų kopijas. IeÅ¡kovams kreipusis į bendraturčius su praÅ¡ymu iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl galimybės vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal pateiktÄ techninį projektÄ , atsakovė paskelbė apie 2017-02-28 gyventojų susirinkimÄ , kurio metu, be kitų klausimų, bus svarstomas ir klausimas dėl bendraturčių sutikimo leisti ieÅ¡kovams vykdyti rekonstrukcijos darbus.

Iki gyventojų susirinkimo, t. y. 2017-02-24, UAB „Adminta“ techninės priežiÅ«ros inžinierius A. R. bei UAB „Sivos studija“ projektų vadovė S. J. apžiÅ«rėjo daugiabučio gyvenamojo namo įrenginėjamÄ terasÄ ir surašė gyvenamojo namo apžiÅ«ros aktÄ . ApžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad lietaus nuleidimo sistemos atskiri mazgai įrengti nekokybiÅ¡kai, dėl to iÅ¡lieka galimybė nuleidžiamam vandeniui patekti ant fasado. IeÅ¡kovams buvo rekomenduota nedelsiant iÅ¡taisyti vandens nuleidimo sistemos defektus, kuriuos ieÅ¡kovai iÅ¡taisė iki 2017-02-28 susirinkimo.

IeÅ¡kovai nurodė, jog 2017-02-28 susirinkimas neįvyko, nesusirinkus reikalingam dalyvių skaičiui (name yra 60 butų savininkų), antrasis susirinkimas vyko 2017-03-14, tačiau didžioji dauguma susirinkime dalyvavusių bendraturčių nesutiko leisti ieÅ¡kovams vykdyti rekonstrukcijos darbus motyvuodami, jog ieÅ¡kovai rekonstrukcijos darbus pradėjo neturėdami statybÄ leidžiančių dokumentų, todėl tolesni statybos darbai yra negalimi. IeÅ¡kovai nurodė, jog be bendraturčių sutikimo ieÅ¡kovai negali gauti leidimo rekonstruoti statinį, dėl to negali paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinių iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-11-08 sprendime nurodyto termino, todėl priversti kreiptis į teismÄ dėl teisės vykdyti rekonstrukcijÄ be bendraturčių sutikimo pripažinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kinys pažeidžia bendraturčių, namo gyventojų, interesus ir sudaro privilegijuotas teises buto Nr. 20 savininkams pagerinti savo gyvenimo sÄ lygas kitų bendraturčių sÄ skaita. II. Pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė Pirmosios instancijos teismas 2017-09-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bendraturčio teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnyje nustatyta tvarka.

StatybÄ leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi bÅ«ti pateikti dokumentai, iÅ¡vardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp Å¡ių dokumentų nurodytas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktas) (teisėjų kolegijos pastaba – turi bÅ«ti 8 dalies). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tam, kad bendraturtis galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio kito bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius.

Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡ 2017-03-14 bendrijos narių susirinkime svarstytų klausimų nustatyta, kad svarstant darbotvarkės 3 klausimÄ â€žDėl buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijos projekto Nr. SS-51“ bendrijos pirmininkė patikslino susirinkimui, kad buvo pateiktas susipažinti UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ techninio projekto dalinės konstrukcijų ekspertizės aktas Nr. 16/04-U, t. y. buvo atlikta projekto ekspertizė, o ne paties pastato konstrukcinių elementų (konstrukcijų) ekspertizė, kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl neatsakyta į gyventojams rÅ«pimus klausimus, kokiÄ Ä¯takÄ terasos įrengimas turės viso namo konstrukcijoms, todėl gyvenamojo namo bendraturčiai nedavė sutikimo dėl rekonstrukcijos pagal UAB „Sivos studija“ parengtÄ projektÄ .

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į projekto rengimo teisinius pagrindus, numatytus reglamente STR 1.04.04:2017 (IV skyrius, I skirsnis), III skyriuje nurodytÄ techninio projekto sÄ vokÄ , II skirsnyje numatytus rengimo etapus, galiojančius statybos techninius reglamentus, įvertinus statinio specifikÄ â€“ daugiabutis gyvenamasis namas ypatingas statinys, ieÅ¡kovams atliktus tik dalinę projekto ekspertizę, teismas negali daryti iÅ¡vados, ar dėl ieÅ¡kovų norimos vykdyti rekonstrukcijos nepablogės esama pastato techninė bÅ«klė, kokių pasekmių gali kilti nuo pastato konstrukcijoms tenkančių papildomų apkrovų.Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog ieÅ¡kovai realizuoti teisę į statybÄ â€“ statinio rekonstrukcijÄ â€“ turės tik įvykdę specialiuosius reikalavimus, turėdami leidimÄ , o Å¡iuos sprendimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ iÅ¡duoda atsakingos atitinkamos institucijos (Statybos įstatymo 24, 27 straipsniai), konstatavo, jog teismas neturi pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinimo (Statybos įstatymo 3 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, jog iÅ¡taisė vandens nuleidimo sistemos defektus, nustatytus gyvenamojo namo apžiÅ«ros akte. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovams (buto Nr. 20 savininkams) nuosavybės teise priklauso norimos rekonstruoti patalpos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog klausimas dėl ieÅ¡kovų nurodytų kitų butų terasų įstiklinimo teisėtumo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo apklausti teismo posėdžio metu kaip specialistę architektę S. J., rengusiÄ ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , nes civilinis procesas specialisto apklausos nenumato, be to, projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, o ieÅ¡kovai atsisakė teismo siÅ«lymo praÅ¡yti skirti teismo ekspertizę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-09-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.Apeliantai nurodė, jog nepaisant to, kad statybos darbus apeliantai pradėjo neturėdami statybas leidžiančio dokumento, ir to, kad apeliantų pradėti darbai yra laikomi savavaliÅ¡ka statyba, įstatymas suteikia teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Nurodė, jog tai, kad apeliantų veiksmai siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ yra teisėti, t. y. kad apeliantai turi teisę vykdyti rekonstrukcijÄ pagal parengtÄ projektÄ , patvirtina ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-09-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. ei-1055-609/2017, kuriame nurodyta, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija neprieÅ¡tarauja dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.Apeliantai nurodė, jog byloje esantys dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad bendraturčiams buvo atskleisti apeliantų siekiai, t. y. apeliantai bendraturčių sutikimo prašė ne abstraktiems, o konkretiems statybos darbams atlikti pagal parengtÄ projektÄ , kurio kopijos kartu su techninės projekto dalies ekspertizės akto kopija registruotais laiÅ¡kais buvo iÅ¡siųstos individualiai kiekvienam bendrijos nariui.

Taigi apeliantai tinkamai įvykdė pareigÄ dėl bendraturčių informavimo apie ketinamus vykdyti konkrečius statybos darbus.Apeliantai nurodė, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė sutikimo nedavė pagrįstai, nes apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad butui Nr. 20 priklauso norimos rekonstruoti patalpos, nepateikė įrodymų, jog yra sutvarkę vandens nuleidimo sistemos defektus; projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktu padarytos iÅ¡vados ne dėl viso pastato konstrukcijų techninės bÅ«klės įvertinimo, o tik dėl terasos konstrukcijų techninės bÅ«klės; projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, o apeliantai atsisakė teismo siÅ«lymo praÅ¡yti skirti teismo ekspertizę; tiek projektas, tiek ir projekto ekspertizės aktas bendraturčiams pateiktas svarstyti 2017 metais, t. y. jau galiojant naujam reglamentavimui (nuo 2017-01-01 aplinkos ministro įsakymais pakeisti kai kurie statybos techniniai reglamentai).Apeliantai nurodė, jog galiojantys teisės aktai nedraudžia rekonstruoti bendrojo naudojimo patalpų, jeigu yra bendraturčių susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimo ir jeigu tai nepažeidžia esminių kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Apeliantai nurodė, jog byloje tarp bendraturčių nekilo ginčo, kad terasa naudojasi tik apeliantai. Nurodė, jog byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog terasa skirta tik apeliantų poreikiams tenkinti – kiekviena terasa atskirta pertvaromis, kas reiÅ¡kia, kad terasa konkrečiai naudojasi tik to buto, iÅ¡ kurio galima patekti į terasÄ , gyventojai. Apeliantai nurodė, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopÄ funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali bÅ«ti naudojama kaip terasa (atvira aikÅ¡telė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-634-248/2015).

Nurodė, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbu nustatyti šio daikto paskirtį, t. y. ar daiktas (šiuo atveju – terasa) tenkina tik vienos šalies poreikius, ar jis yra naudojamas ir kitų namo butų savininkų (gyventojų) poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004).

Nustačius, kad terasa tenkina ne visų bendraturčių, o tik konkrečių asmenų poreikius, terasa gali bÅ«ti laikoma pagrindinio daikto priklausiniu (CK 4.19 straipsnis).Apeliantai nurodė, jog jie neneigia, kad, apžiÅ«rint terasoje pradėtus vykdyti darbus, buvo iÅ¡sakyta pastaba dėl nekokybiÅ¡kai įrengtų kai kurių lietaus nuleidimo sistemos mazgų. Tačiau susirinkimo, vykusio 2017-03-14, metu apeliantams nebebuvo iÅ¡sakytos pastabos dėl nekokybiÅ¡kai įrengtų kai kurių lietaus nuleidimo sistemos mazgų, tai reiÅ¡kia, jog apžiÅ«ros akte nurodyti trÅ«kumai buvo iÅ¡taisyti, ir tai paneigia atsiliepime nurodytÄ motyvÄ , kad nurodyti trÅ«kumai nebuvo paÅ¡alinti.

Apeliantai nurodė, kad nurodytų aplinkybių pagrindu pagrįstai galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagÄ ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantai turi pateikti įrodymus dėl aplinkybių, kurios jau yra įrodytos byloje esančiais dokumentais. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog esminiu bendraturčių teisėtų interesų pažeidimu laikytina tai, jog projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktu padarytos iÅ¡vados ne dėl viso pastato konstrukcijų techninės bÅ«klės įvertinimo, o tik dėl terasos konstrukcijų techninės bÅ«klės. Be to, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, o apeliantai atsisakė teismo siÅ«lymo praÅ¡yti skirti teismo ekspertizę.

Apeliantai nurodė, jog Statybos įstatymas numato pareigÄ atlikti statinio projekto ekspertizę, t. y. projekto, pagal kurį norima vykdyti statybos darbus, ekspertizę, o ne viso daugiabučio namo konstrukcijų ekspertizę. Nurodė, jog jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kad norima atlikti rekonstrukcija gali turėti esminių neigiamų pasekmių viso namo konstrukcijoms, byloje nėra pateikta, o projekto konstrukcinėje dalyje nurodyta, kad, įrengus stogÄ virÅ¡ terasos, terasos zonoje apkrovos esamoms pastato konstrukcijoms ties rÅ«sio perdanga padidėja labai nedaug, t. y. 2–3 proc., gniuždymo įtempiai mÅ«re, esant naujoms apkrovoms, nesiekia 7 l<G/cm2, o įvertinus tai, kad apkrovos pastato konstrukcijoje pasiskirsto plačioje zonoje, įtempių padidėjimas bus dar mažesnis, todėl daroma iÅ¡vada, kad įrengus terasos stogÄ , esamoms pastato konstrukcijoms (sienoms, pamatams, sijoms) nebus padaryta žalos, esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bus nepažeistas.

Nurodė, jog byloje nėra įrodymų ar argumentų, paneigiančių Å¡ias iÅ¡vadas. Apeliantai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nebÅ«damas tikras, ar dėl atliekamos rekonstrukcijos nepablogės esama pastato techninė bÅ«klė, ne tik savo iniciatyva neskyrė ekspertizės, bet ir atsisakė apklausti projektÄ rengusius asmenis, kas galbÅ«t bÅ«tų padėję iÅ¡siaiÅ¡kinti kylančius klausimus bei priimti teisėtÄ ir pagristÄ sprendimÄ . Atsakovei nepaneigus apeliantų pateikto ekspertizės akto iÅ¡vadų, praÅ¡yti skirti dar vienÄ ekspertizę apeliantai neturėjo jokio pagrindo.

Nurodė, jog nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog projekto ekspertizės negali atlikti projekto rengėjas, nes iÅ¡ byloje esančio projekto bei ekspertizės akto akivaizdu, kad projektÄ rengė UAB „Sivos studija“, o ekspertizę atliko UAB „Uostamiesčio ekspertizė“, t. y. ekspertizę atliko ne projekto rengėjas.Apeliantai nurodė, jog tiek projektas, tiek ir ekspertizė atlikti vadovaujantis Å¡ių dokumentų rengimo metu galiojusiais teisės aktais, todėl įvertinus tai, kad įstatymas atgal negalioja, apeliantams negali kilti teisinės pasekmės dėl statybos techninių reglamentų pasikeitimo.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi S. P. 2016-04-07 raÅ¡tu, kuriame nurodoma, kad Å¡eÅ¡tame aukÅ¡te buvo numatyta galimybė uždengti Å¡eÅ¡tojo aukÅ¡to eksploatuojamas terasas lengvų konstrukcijų stogeliais, kurie iÅ¡ dalies apsaugotų jas nuo atmosferinių kritulių, tačiau vykdant statybos darbus Å¡ių projektinių sprendinių buvo atsisakyta, ir tuo, jog raÅ¡te nurodyta, kad, norint namų bendrijai uždengti terasas, reikalingas projektas, kuriuo kompleksiÅ¡kai bÅ«tų priimtas bendras Å¡ių terasų įstiklinimo architektÅ«rinis ir konstrukcinis sprendimas, ir kad Å¡iuos sprendinius bÅ«tina suderinti su projekto autoriais.

Apeliantai nurodė, jog minėtame raÅ¡te nurodyti argumentai neturi įtakos Å¡ios bylos nagrinėjimui, nes: bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta terasų uždengimo; raÅ¡te pateikiama informacija tik patvirtina, kad, uždengus terasas, jos bÅ«tų apsaugotos nuo atmosferinių kritulių (bÅ«tent to ir siekia apeliantai, norėdami įstiklinti jiems priklausančiÄ terasÄ ); nei minėtame raÅ¡te, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu terasos įstiklinimo sprendinius bÅ«tina derinti su projekto autoriais;

įsirengti terasÄ nori ne visi bendrijos nariai, gyvenantys Å¡eÅ¡tajame aukÅ¡te, o apeliantai neprivalo padaryti bendro visų terasų uždengimo projekto, juolab kad viena terasa Å¡iame name jau įrengta ir tai atlikta be projekto ir be ekspertizės, nesuderinus sprendinių su projekto autoriais, ko yra reikalaujama iÅ¡ apeliantų.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tik Å¡alių nurodytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų santrauka, nepateikiant jokių iÅ¡vadų, vertinimo ar argumentų dėl Å¡alių nurodytų aplinkybių, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir absoliučiai negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Apeliantai nurodė, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes sprendime nėra nei iÅ¡vadų, nei įrodymų vertinimo ar argumentų, dėl kurių apeliantų pateikti įrodymai buvo atmesti: sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kai kurie statybos techniniai reglamentai įsigaliojo nuo 2017-01-01, tačiau kokiÄ reikÅ¡mę tai turi nagrinėjamos bylos kontekste, teismas nepasisakė; pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakeitus STR 2.02.01:2004 nebeliko „verandos“ sÄ vokos, tačiau kokiÄ Ä¯takÄ turi sÄ vokų pasikeitimas nagrinėjant šį ginÄÄ , teismas nenurodė; pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad projekto sprendinius bÅ«tina suderinti su projekto autoriais, nenurodė įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie tai reglamentuotų; pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad reikėtų atlikti faktinio poveikio viso pastato konstrukcijoms ekspertizę, Å¡ios nuomonės nemotyvavo ir nepagrindė, teisės aktų, nustatančių tokiÄ pareigÄ , nenurodė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovė nurodė, kad apeliantų teiginiai dėl nuosavybės teise priklausančios terasos apeliaciniame skunde prieštarauja vieni kitiems. Atsakovė nurodė, jog apeliantai lyg ir sutinka su teismo išvada, jog jie nepateikė jokių įrodymų, kad butui Nr. 20 priklauso norimos rekonstruoti patalpos, ir todėl yra pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, tačiau vėliau pasisako, kad šios patalpos priklauso apeliantams. Atsakovė nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantams priklauso butas Nr. 20, o terasa yra bendro naudojimo patalpa.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis reikalavimas bendrosios nuosavybės teisei įgyvendinti – bendrÄ daiktÄ (žemės sklypÄ , pastatÄ ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ bendro daikto valdymÄ , naudojimÄ , disponavimÄ . Vien tas faktas, kad apeliantai užėmė terasÄ ir ja naudojasi, neprileidžia kitų bendraturčių prie bendro naudojimo patalpų, nesuteikia pagrindo teigti, kad terasa priklauso jiems.

Atsakovė nurodė, jog šios terasos jie niekada nėra įsigiję kaip nuosavybės objekto įstatymo nustatyta tvarka, o naudojimasis ja nesuteikia nuosavybės teisių ir pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes be įstatymų nustatyto pagrindo nusavinamas jiems bendrai priklausantis turtas. Atsakovė pažymėjo, jog dėl terasos naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių jokio susitarimo nėra buvę, apeliantai niekada nesistengė sudaryti tokio susitarimo, o terasos rekonstrukcijos darbus pradėjo savavališkai, pažeisdami kitų bendraturčių interesus.Atsakovė nurodė, jog ta aplinkybė, kad susirinkimo metu nebuvo papildomai aptarinėjama nekokybiškai įrengtų kai kurių lietaus sistemos nuleidimo mazgų būklė, nepatvirtina to fakto, kad trūkumai buvo ištaisyti.

Nurodė, kad į įrenginėjamÄ terasÄ prie buto Nr. 20 patekti niekam neleidžiama, apeliantai nepateikė jokių duomenų, kad iÅ¡taisė trÅ«kumus, todėl teismas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra duomenų apie trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ . Atsakovė nurodė, jog ne atsakovė ar teismas turi pareigÄ ar prievolę pateikti įrodymus, jog papildomas statinys pastato terasoje neturės įtakos pastato konstrukcijų techninei bÅ«klei. Nurodė, jog Å¡i pareiga tenka ieÅ¡kovui, kuris rengiasi ant pastato terasos įrengti papildomÄ statinį.

Susirinkimo metu nustačius, kad atlikta tik dalinė projekto ekspertizė, ir neatsakius į gyventojams rÅ«pimus klausimus, kokiÄ Ä¯takÄ terasos įrengimas turės viso namo konstrukcijoms, ekspertizei esant tik rekomendacinio pobÅ«džio, gyvenamojo namo bendraturčiai nedavė sutikimo dėl rekonstrukcijos pagal UAB „Sivos studija“ parengtÄ projektÄ .Atsakovė nurodė, kad nesutinka su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi architekto S. P. 2016-04-07 raÅ¡tu, nes, kaip nurodė apeliantai, S. P. raÅ¡te nurodyti argumentai neturi įtakos bylos nagrinėjimui.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino architekto S. P. 2016-04-07 raÅ¡te nurodytas aplinkybes, jog norint uždengti terasas reikalingas projektas, nes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jei kiekvienas bendraturtis terasose įsirenginės skirtingus statinius, Å¡io klausimo nespręsdamas kompleksiÅ¡kai, bus sudarkytas bendras statinio vaizdas, statinys iÅ¡oriÅ¡kai gali pasikeisti neatpažįstamai. Atsakovė nurodė, jog apeliantai 2017-03-14 įvykusiam namo gyventojų susirinkimui bei teismui pateikė klaidingus techninius projektus nurodydami, kad vykdo terasos rekonstrukcijÄ , nors faktiÅ¡kai vykdo antstato statybÄ .

Atsakovė nurodė, jog jei teismas ir patenkintų ieÅ¡kinį pagal pateiktÄ dokumentacijÄ , apeliantai savavaliÅ¡kai atliktų statybos darbų negalėtų įregistruoti, nes faktiÅ¡kai jie vykdo ne terasos rekonstrukcijÄ , o antstato statybÄ . Ä®rengdami antstatÄ , apeliantai siekia padidinti ir įteisinti bendrÄ buto gyvenamÄ jį plotÄ bendraturčių sÄ skaita, neturėdami nei panaudos, nei nuomos sutarties, kad galėtų naudoti, eksploatuoti minėtÄ plotÄ savo reikmėms.Atsakovė nurodė, kad nei inspekcija, nei Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl konkrečių statybos techninių dokumentų parengimo, todėl apeliantai darydami iÅ¡vadÄ , kad jiems buvo suteikta teisė vykdyti rekonstrukcijÄ pagal parengtÄ projektÄ , klaidina teismÄ .Atsakovė nurodė, kad interesams suderinti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad Å¡alių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto rekonstravimo galimybės be bendraturčių sutikimo Apeliantai Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti jų teisę be atsakovės sutikimo atlikti buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijÄ pagal UAB „Sivos studija“ parengtÄ techninį projektÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimai dėl bendraturčių sutikimo su bendrosios nuosavybės teise gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija dėl rekonstruoti pastatÄ siekiančio bendraturčio veiksmų atitikties statybos darbus reglamentuojančioms teisės normoms ar kitų bendraturčių atsisakymo duoti sutikimÄ tokiai rekonstrukcijai pagrįstumo yra susiję su bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių vertinimu.RaÅ¡ytinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog apeliantams asmeninės nuosavybes teise priklauso butas Nr.

20. Apeliantai Å¡eÅ¡to aukÅ¡to terasoje prie jiems priklausančio buto Nr. 20 patalpų virÅ¡ penkto aukÅ¡to ant stogo pradėjo statybos darbus. Darbai buvo vykdomi bendro naudojimo patalpose – ant Å¡alia jų buto penkto aukÅ¡to esančio stogo. Inspekcija 2015-12-14 surašė apeliantams savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir toks apeliantų elgesys buvo konstatuotas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1591 straipsnio 9 dalyje. Inspekcijoje 2015-12-15 apeliantei buvo įteiktas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savo lėšomis savavaliÅ¡kos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2016-06-15.

Inspekcija 2016-07-11 priėmė sprendimÄ apeliantei pratęsti nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius terminÄ iki 2016-09-15. 2016-11-08 sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas apeliantės praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies, pratęsė pareiÅ¡kėjai 2015-12-14 privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo terminÄ iki 2017-06-01. Apeliantų užsakymu UAB „Sivos studija“ 2016 metais (tiksli data nenurodyta) parengė techninį projektÄ , kuriame nurodytas objektas – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 20 buto balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijos projektas.

Apeliantų užsakymu 2016-12-01 buvo atlikta dalinė rekonstrukcijos techninio projekto ekspertizė, kuriÄ atliko UAB „Uostamiesčio ekspertizė“. 2017-03-14 įvyko bendrijos gyventojų susirinkimas, kurio metu buvo nutarta nepritarti pateiktam buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijos projektui, nes statybos darbai buvo vykdomi be atitinkamų leidimų, neatlikus faktinio poveikio pastato konstrukcijoms ekspertizės.Pažymėtina, kad teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka (redakcija, galiojanti nuo 2016-04-01).

Å io straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta statytojo pareiga gauti statybos leidimÄ . Å io įstatymo 23 straipsnyje iÅ¡vardyti statybÄ leidžiantys dokumentai, Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybÄ leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Minėto straipsnio 8 dalyje iÅ¡vardyti dokumentai, kuriuos statytojas turi pateikti, norėdamas gauti leidimÄ rekonstruoti statinį:

1) prašymas;

2) rekonstravimo projektas;

3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);

4) statinio kadastro duomenų byla;

5) statinio bendraturčių sutikimas;

6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;

7) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitÄ Å¾emės sklypÄ (teritorijÄ ) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;

8) dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ sumokėjimÄ , ir dokumentai, pagrindžiantys Å¡ios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavaliÅ¡kos statybos, dėl kurios suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, atveju.Taigi, kaip paminėta anksčiau, norint rekonstruoti ypatingÄ statinį, be kitų iÅ¡vardytų dokumentų, statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas). IÅ¡ anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog apeliantai statybas (rekonstrukcijÄ ) pradėjo neturėdami statybos leidimo, parengto statybos projekto ir bendraturčių sutikimo.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar gyvenamojo namo bendraturčių nesutikimas dėl apeliantų atliktų statybų Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu buvo pagrįstas. Kaip jau minėta anksčiau (nutarties 40 punkte), 2017-03-14 įvykusio bendrijos gyventojų susirinkimo metu nepritarimo pateiktam buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijos projektui pagrindas – neatlikta faktinio poveikio pastato konstrukcijoms ekspertizė.Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 3 punkte reglamentuojama, jog siekiant gauti leidimÄ rekonstruoti statinį pateikiamas rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai Å¡i ekspertizė pagal Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma).

Tarp Å¡alių ginčo nekyla, kad ginčo statinys yra priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, todėl siekiant gauti leidimÄ rekonstruoti statinį turėjo bÅ«ti pateiktas rekonstravimo projekto ekspertizės aktas, t. y. toks aktas yra privalomas (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2016-10-26)). Apeliantai teigia, jog toks aktas (UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 aktas Nr. 16/04-U) buvo pateiktas, todėl nepagrįstai namo gyventojai nedavė sutikimo, tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka.

IÅ¡ UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 akto Nr. 16/04-U 2 dalies matyti, jog atliekant techninio projekto dalinę (konstrukcijų) ekspertizę vadovautasi STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (aktuali redakcija nuo 2011-01-01; kodėl buvo vadovautasi 2011-01-01 redakcija, duomenų nėra, kai tuo metu nuo 2016-10-26galiojo nauja redakcija). Å io reglamento (aktuali redakcija nuo 2016-10-26) III dalyje „Pagrindinės sÄ vokos“ nurodyta, kad bendroji projekto ekspertizė – statinio projekto (visų jo dalių), kaip vientiso statinio dokumento, įvertinimas, patikrinant, kaip statinio ir jo dalių bei sistemų (statinio inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų), statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka:

Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumÄ . Bendroji projekto ekspertizė apibendrina dalinių projekto ekspertizių (kurios yra bendrosios projekto ekspertizės sudėtinės dalys) aktuose pateiktų projekto dalių įvertinimus, suderina juos tarpusavyje, patikrina jų kokybę ir pateikia bendrÄ projekto įvertinimÄ .

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (aktuali redakcija nuo 2016-08-31) IV skyriaus „Projekto rengimo tvarka“ II skirsnyje „Projekto rengimo etapai“ 12 punkte nurodyta, jog vienu etapu rengiamas statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto techninis darbo projektas. Å io reglamento III skyriuje „Pagrindinės sÄ vokos“ 6 punkte nurodyta, jog techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas; darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tÄ sa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai; techninis darbo projektas – projektas, sujungiantis techninį projektÄ ir darbo projektÄ .Taigi, kaip matyti iÅ¡ UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 akto Nr. 16/04-U, buvo atlikta dalinė (konstrukcijų) ekspertizė, nors Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, jog siekiant gauti leidimÄ rekonstruoti statinį turi bÅ«ti pateiktas rekonstravimo projekto ekspertizės aktas, o tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti atlikta ne dalinė rekonstravimo projekto ekspertizė, bet bendroji projekto ekspertizė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai realizuoti teisę į statybÄ â€“ statinio rekonstrukcijÄ â€“ gali tik gavę statybos leidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ anksčiau nurodytų aplinkybių, apeliantų pateiktas UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 2016-12-01 aktas Nr. 16/04-U dėl nutarties 40 ir 41 punktuose nurodytų priežasčių negali bÅ«ti pripažintas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytu dokumentu – rekonstravimo projekto ekspertizės aktu, todėl laikytina, jog tokio dokumento apeliantai neturi, juolab negalėjo jo pateikti ir atsakovei bei namo gyventojams, t. y. bendraturčiams.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė patekti į kelius ir gatves, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atlikta tik dalinė projekto ekspertizė, dėl to neatsakyta į gyventojams rÅ«pimus klausimus, kokiÄ Ä¯takÄ terasos įrengimas turės viso namo konstrukcijoms, todėl gyvenamojo namo bendraturčiai pagrįstai nedavė sutikimo dėl rekonstrukcijos pagal UAB „Sivos studija“ parengtÄ projektÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų reikalavimo pripažinti apeliantams teisę be atsakovės sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. 20 balkono keitimo į uždarÄ verandÄ rekonstrukcijÄ pagal UAB „Sivos studija“ techninį projektÄ netenkino, nes nebuvo tinkamai įvertintas UAB „Sivos studija“ pateikto techninio projekto poveikis bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybes teise valdomam objektui.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nebÅ«damas tikras, ar dėl atliekamos rekonstrukcijos nepablogės esama pastato techninė bÅ«klė, ne tik sava iniciatyva neskyrė ekspertizės, bet ir atsisakė apklausti projektÄ rengusius asmenis, kas galbÅ«t bÅ«tų padėję iÅ¡siaiÅ¡kinti kylančius klausimus bei priimti teisėtÄ ir pagristÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punkte reglamentuojama, jog esant ypatingo statinio rekonstrukcijai bendroji ir dalinė ekspertizė yra privaloma, todėl statytojas turi pareigÄ jÄ organizuoti.Dėl kitų apeliantų skundo argumentųNepagrįstais teisėjų kolegija laiko apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas kaip kitų bendraturčių interesų pažeidimÄ nurodė apeliantų įrodymų, jog butui Nr. 20 priklauso norimos rekonstruoti patalpos, nepateikimÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendime (21 punktas) nurodė, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso butas su automobilių saugykla, nurodė, jog apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad butui Nr. 20 priklauso ir norimos rekonstruoti patalpos, tačiau tokiu būdu bendraturčių interesų pažeidimo pirmosios instancijos teismas nekonstatavo. Reikalavimo dėl norimų rekonstruoti patalpų priklausymo apeliantams apeliantai nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas dėl terasos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar kitu būdu terasos priklausymo apeliantams nesprendė.Apeliantai skunde nurodė, jog tiek projektas, tiek ir ekspertizė atlikti vadovaujantis šių dokumentų rengimo metu galiojusiais teisės aktais, todėl apeliantams negali kilti teisinės pasekmės dėl statybos techninių reglamentų pasikeitimo. 2016-06-30 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 2 straipsnyje numatytas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas.

Å io straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sÄ lygų, statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo, statinių statybos užbaigimo procedÅ«ros baigiamos vykdyti pagal Å¡ių procedÅ«rų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai nurodė, jog projektas atsakovei ir bendraturčiams pateiktas svarstyti galiojant naujiems STR reikalavimams (nuo                            2017-01-01), todėl apeliantai turėjo vadovautis naujai įsigaliojusiais STR reglamentais ir Statybos įstatymu, tačiau nagrinėjimu atveju tiek STR redakcija, galiojusi 2016 metais (projekto ir ekspertizės atlikimo metu), tiek galiojanti nuo 2017-01-01 nurodė, jog bendroji projekto ir dalinė projekto ekspertizės yra privalomos (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punktas).Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas kaip sutikimo nedavimo motyvÄ konstatavo tai, jog apeliantai nepateikė įrodymų, kad yra sutvarkę vandens nuleidimo sistemos defektus.

Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi architekto S. P. 2016-04-07 raštu, nes rašte nurodyti argumentai neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs šias aplinkybes, jų nesiejo su bendraturčių nesutikimo pagrindu, todėl nesukėlė apeliantams neigiamų teisinių pasekmių.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų santrauka, nepateikiant jokių išvadų, vertinimo ar argumentų dėl šalių nurodytų aplinkybių ir argumentų, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir absoliučiai negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Å ie apeliantų argumentai nepagrįsti. Sprendimo turinį reglamentuoja CPK 270 straipsnis. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau Å¡i teismo pareiga neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, padarytas iÅ¡vadas grindė iÅ¡tirtais įrodymais, argumentavo ir motyvavo padarytas iÅ¡vadas, todėl apeliantų argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).Dėl kitų apeliantų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliacinį skundÄ atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo 600 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos                                        2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinio skundo netenkinus Å¡ios iÅ¡laidos atsakovei priteistinos iÅ¡ apeliantų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegijan u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. K. ir A. K. (A. K.) lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno po 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Katamaranas 2“. Teisėjos                                                                  Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė