Legislator Case Law & Legislation
034d98a7-ef4b-4eb6-9264-5ec68a61a1f6 AI generated

034d98a7-ef4b-4eb6-9264-5ec68a61a1f6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 034d98a7-ef4b-4eb6-9264-5ec68a61a1f6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A146-2626/2011             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02775-2010-7                                        Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 79.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimės BaltrÅ«naitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir ArÅ«no Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Linai MeÅ¡kauskienei,atsakovo atstovei Irminai JunevičiÅ«tei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Živilei Karčiauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos E. G. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

034d98a7-ef4b-4eb6-9264-5ec68a61a1f6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Remiantis Ligos ir motinystės įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, individualiÄ veiklÄ 2009 metais vykdančių asmenų metinę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumÄ sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. To paties įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, jog socialinio draudimo įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi bÅ«ti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai paskutinės dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A146-2626/2011             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02775-2010-7                                        Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 79.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimės BaltrÅ«naitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir ArÅ«no Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Linai MeÅ¡kauskienei,atsakovo atstovei Irminai JunevičiÅ«tei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Živilei Karčiauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos E. G. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. PareiÅ¡kėja E. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ skundu (b. l. 1-5), praÅ¡ydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-13-503;panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 19 d. sprendimÄ Nr. 6-13-516;panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ Nr. 6-13-548;panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ Nr. 6-13-573;panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ Nr. 6-13-574;panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ Nr. 6-13-575;panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ Nr. (11.6) I-5167;įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti pagal skundžiamus sprendimus iÅ¡skaitytÄ motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos dalį;priteisti iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.Skunde ir pareiÅ¡kėjos atstovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 92-95) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja, kuri yra individualia veikla užsiimantis asmuo, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d. buvo nėštumo ir gimdymo atostogų.

Skundžiami 2010 m. birželio 18 d., 2010 m. birželio 19 d. ir 2010 m. birželio 22 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai buvo priimti po to, kai pareiÅ¡kėja įstatymų nustatyta tvarka 2010 m. balandžio 28 d. pateikė gyventojo pajamų deklaracijÄ už 2009 metus, kurioje buvo nurodyta bendra iÅ¡ individualios veiklos gauta pajamų 2009 metais suma – 45488,4 litų. Å ios pajamos gautos pagal 2009 m. balandžio 21 d., 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. liepos 16 d., 2009 m. lapkričio 3 d. sÄ skaitas atitinkamai 2009 m. birželio 18 d., 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. rupjūčio 31 d., 2009 m. gruodžio 10 d.

Pareiškėjos teigimu, VSDFV Vilniaus skyrius, pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas), tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Ligos ir motinystės pašalpų nuostatai) reikalavimus, pareiškėjos gautas pajamas nepriklausomai nuo jų gavimo dienos (mėnesio) priskyrė ir tolygiai išdėstė visiems 2009 metams, t. y. kiekvienam 2009 m. mėnesiui.

Dėl tokio, pareiÅ¡kėjos manymu, nepagrįsto pajamų paskirstymo visiems metams, neatsižvelgiant į faktinį jų gavimo laikÄ , atsakovas nepagrįstai apskaičiavo motinystės ir motinystės (tėvystės) iÅ¡mokos permokÄ .Dėl skundžiamų sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo pareiÅ¡kėja pateikė Å¡iuos argumentus:VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-503 ir 2010 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 6-13-516, kuriuose nurodoma, kad pareiÅ¡kėja motinystės paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 9 d. pagal pirmÄ jį sprendimÄ ir nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. kovo 23 d. pagal antrÄ jį sprendimÄ turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl ko susidarė atitinkamai 11 107,39 litų ir 2 106,63 litų motinystės paÅ¡alpos ir priskaičiuotų mokesčių permoka, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl neteisėti ir naikintini.

PareiÅ¡kėja akcentavo, kad nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis, už kurį ji gavo motinystės paÅ¡alpÄ , tęsėsi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d. Å iuo laikotarpiu ji neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų. PirmÄ sias draudžiamÄ sias pajamas 2009 metais iÅ¡ individualios veiklos gavo tik 2009 m. birželio 18 d. (2009 m. balandžio 21 d. sÄ skaita), t. y. jau pasibaigus nėštumo ir gimdymo (motinystės paÅ¡alpos mokėjimo) laikotarpiui. Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius visas pareiÅ¡kėjos 2009 metais gautas pajamas priskyrė 2009 metų atitinkamai I, II, III ir IV ketvirčiams, o po to Å¡ias pajamas iÅ¡skaidė kiekvienam mėnesiui, todėl pareiÅ¡kėjos 2009 m. birželio mėnesį gautos pajamos faktiÅ¡kai buvo traktuotos kaip gautos pirmÄ jį metų ketvirtį proporcingai kiekvienÄ to ketvirčio mėnesį.

PareiÅ¡kėja mano, kad toks pajamų priskyrimas yra neteisėtas nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 8 straipsnio 1 dalimi, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Tiek Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalis, tiek Ligos ir motinystės paÅ¡alpų nuostatų 41 punktas teisę į paÅ¡alpÄ (jos ribojimÄ ) sieja su pajamų neturėjimu (turėjimu) paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu. VSDFV sprendime nurodyti argumentai, esÄ pajamų gavimo momentas gali bÅ«ti perkeltas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro nuostatais (toliau – ir Registro nuostatai), t.y.

Registro nuostatų 25.11 punktu, yra nepagrįsti ir atmestini. PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į tai, jog iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimui Nr. 125, duomenų apie konkretų mėnesį apdraustojo turėtas pajamas Registre iÅ¡ viso nebuvo, ir tik įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui, pakeitusiam Registro nuostatus, o bÅ«tent pagal Å¡ių nuostatų 25.11 punktÄ savarankiÅ¡kai dirbančiųjų pajamos galėjo bÅ«ti iÅ¡skaidomos proporcingai visiems metams (veiklos vykdymo laikotarpiui).

PareiÅ¡kėjos nuomone, Vyriausybės nutarimas, įsigaliojęs tik 2010 metais, negalėjo turėti įtakos jai paskirtų ir 2009 metais iÅ¡mokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydžio. Motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiuotos pagal jau po Å¡ių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo datos priimtus teisės aktus, tokiu bÅ«du pažeisti konstituciniai įstatymo negaliojimo atgal, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principai. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 6-13-573 ir 2010 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 6-13-574, kuriais nuspręsta nuo 2010 m. birželio 28 d. iÅ¡skaityti po 50 % iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gaunamos bet kurios iÅ¡mokos sumas pagal aukščiau nurodytus VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 18 d. ir 2010 m. birželio 19 d. sprendimus, naikintini, nes Å¡ie sprendimai yra priimti nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų pagrindu, o iÅ¡skaitytos sumos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos pareiÅ¡kėjai.VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 6-13-548, kuriame nurodoma, jog pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu nuo 2009 m. kovo       24 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. susidarė 16 684,66 litų ir priskaičiuotų mokesčių permoka dėl draudžiamųjų pajamų, turėtų visÄ 2009 metų motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpį, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl neteisėtas ir naikintinas.

PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies bei Ligos ir motinystės paÅ¡alpų nuostatų 481 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad jokie jos konkretų mėnesį gautų pajamų paskirstymai ir (ar) iÅ¡dalinimai Registre nepakeičia pajamų gavimo (pripažinimo) momento, su kuriuo Ligos ir motinystės įstatymas sieja teisę į motinystės iÅ¡mokas. Pirmiau minėta Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 125 nustatyta tvarka, pagal kuriÄ savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų pajamos per veiklos vykdymo laikotarpį iÅ¡dalinamos proporcingai kiekvienam mėnesiui, negali bÅ«ti taikoma atgal.

PareiÅ¡kėjos teigimu, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, kuriais jos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiuotos pagal jau po Å¡ių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo priimtus teisės aktus, kaip minėta, pažeidžia konstitucinius įstatymo negaliojimo atgal, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principus. PareiÅ¡kėjos teigimu, apskaičiuojant jos birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesio paÅ¡alpas, jos gautos pajamos pagal 2009 m. balandžio 21 d., 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. liepos 16 d., 2009 m. lapkričio 3 d. sÄ skaitas galėjo bÅ«ti priskirtos draudžiamosioms pajamoms tik pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnyje pateiktÄ skaičiuoklę ir tik gauta suma galėjo bÅ«ti mažinama atitinkamo mėnesio, kurį gautos pajamos, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa.

Dėl tų pačių priežasčių naikintinas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 6-13-575, kuriuo nuspręsta nuo 2010 m. birželio 28 d. iÅ¡skaityti po 50 % iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gaunamos bet kurios iÅ¡mokos sumas, apskaičiuotas pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ Nr. 6-13-548 ir VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ Â Nr. (11.6) I-5167.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 31-34), kuriame iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ palaikė atsakovo atstovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 92-95), nurodė, kad Ligos ir motinystės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (iki 2010 m. birželio 31 d. galiojusi redakcija) numatyta, jog savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys, iÅ¡skyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) iÅ¡mokoms gauti, ir sveikatos draudimu.

Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustojo asmens draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas, o tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės ar didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.

Remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-71 10 straipsnio 4 dalimi, savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 metais įmokėtos sumažinto tarifo ligos ir motinystės privalomojo draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Todėl individualiÄ veiklÄ vykdančio asmens 2009 metais gauta pajamų suma dauginama iÅ¡ 0,3509 dydžio koeficiento, kuris apskaičiuojamas 2009 metais sumažintÄ socialinio draudimo įmokos tarifÄ (10 proc.) dalinant iÅ¡ tų metų bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo (28,5 proc).

Remiantis Ligos ir motinystės įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, individualiÄ veiklÄ 2009 metais vykdančių asmenų metinę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumÄ sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. To paties įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, jog socialinio draudimo įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi bÅ«ti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai paskutinės dienos.

Pažymėjo, kad Ligos ir motinystės įstatymas (5 str. 5 d. 1, 3 p., 21 str. 4 d.) bei Ligos ir motinystės nuostatai (41, 44, 481 p.) numato, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimui reikšminga yra tai, ar asmuo motinystės ir motinystės (tėvystės) atostogų metu neturi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Ar asmuo motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turi draudžiamųjų pajamų, nustatoma pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis (Ligos ir motinystės įstatymo 10 str. 3 d.).

Vadovaujantis Registro nuostatų 25.11 punktu, teritorinė registro tvarkymo įstaiga (VSDFV teritorinis skyrius) savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumÄ , nuo kurios turi bÅ«ti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumÄ Registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka iÅ¡dėsto ketvirčiais (už 2009 m.) proporcingai savarankiÅ¡kai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms įmokoms.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, kaip vykdantis individualiÄ veiklÄ asmuo, 2010 metais deklaravo pajamas už 2009 metus, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ 2009 metų pajamų metinę sumÄ (38 665,14 Lt), vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 punktu, pagrįstai pareiÅ¡kėjos pajamas iÅ¡dėstė ketvirčiais už pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y.: už 2009 m.

I ketvirtį – 9 533,90 Lt, II ketvirtį – 9 639,80 Lt, III ketvirtį – 9 745,70 Lt, IV ketvirtį – 9 745,74 Lt. Kadangi nuo Å¡ių sumų buvo sumokėtos sumažinto tarifo įmokos, laikoma, kad pareiÅ¡kėjos 2009 m. I ketvirčio vieno mėnesio pajamos – 1 115,15 Lt, II ketvirčio – 1 127,54 Lt, III ketvirčio – 1 139,92 Lt, IV ketvirčio – 1 139,93 Lt. PareiÅ¡kėjos vieno mėnesio draudžiamųjų pajamų suma yra didesnė nei minimali mėnesinė alga, todėl laikoma, kad ji draudžiamųjų pajamų turėjo visÄ mėnesį.

Atsižvelgus į tai, jog E. G. 2010 metais deklaravo individualios veiklos pajamas už 2009 metus, buvo nustatyta, kad ji motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu (motinystės pašalpa pareiškėjai paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 6-24-33351 nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. kovo 9 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 6-24-7853 už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2010 m. kovo 23 d.) turėjo draudžiamųjų pajamų. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, kurių mėnesio suma buvo didesnė nei minimali mėnesinė alga, todėl, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei Ligos ir motinystės nuostatų 41 punktu, pareiškėjai tuo metu neturėjo būti mokama motinystės pašalpa.

Taigi, atsakovo teigimu, VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai priėmė 2010 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-13-503 ir 2010 m. birželio 19 d. sprendimÄ Nr. 6-13-516 dėl motinystės paÅ¡alpos už minėtus laikotarpius permokos nustatymo bei 2010 m. birželio 28 d. sprendimus Nr. 6-13-573, Nr. 6-13-574 dėl motinystės paÅ¡alpos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.PaaiÅ¡kino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 6-24-9578 pareiÅ¡kėjai buvo paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2011 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (iki 2010 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija), kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį. Todėl pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis buvo nustatytas pagal vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, apskaičiuotÄ pagal jos nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. turėtas draudžiamÄ sias pajamas.

Kadangi motinystės paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu pareiÅ¡kėja turėjo draudžiamųjų pajamų, jai tuo metu, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu, neturėjo bÅ«ti mokama motinystės paÅ¡alpa, kuri įeina į draudžiamÄ sias pajamas, pagal kurias nustatomas ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuoti naudojamas kompensuojamasis uždarbis. Todėl įvertinus pareiÅ¡kėjos pajamas, gautas iÅ¡ individualios veiklos, ir perskaičiuotÄ motinystės paÅ¡alpÄ , pasikeitė ir pareiÅ¡kėjos draudžiamosios pajamos bei pagal jas apskaičiuotas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis.

Atsižvelgęs į naujus duomenis, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 6-26-2464 perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2011 m. sausio 20 d., t. y. nuo teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ Ä¯gijimo dienos pagal pasikeitusį kompensuojamÄ jį uždarbį. Vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi bei Ligos ir motinystės nuostatų 481 punktu, atsakovas pažymėjo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 6-13-548, kuriuo buvo nustatyta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permoka už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., bei 2010 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 6-13-575 dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra pagrįsti ir teisėti.Atkreipė dėmesį į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu                      Nr. (10.4) 3-87581 ir 2010 m. liepos 7 d. raÅ¡tu Nr. (10.4) 3-42912 pareiÅ¡kėjai buvo suteikta visa informacija ginčo klausimais.Be to, atsakovas nesutiko su skundo teiginiu, jog skundžiami sprendimai pažeidžia konstitucinius įstatymo negaliojimo atgal, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principus, kadangi pareiÅ¡kėjos individualios veiklos pajamos nustatytos ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos paskaičiuotos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 68-71) ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje (b. l. 92-95) rėmėsi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos iÅ¡dėstė pirmosios instancijos teismui atsakovas.

Be to, nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDÄ®) 7 straipsnio 2 dalyje (2009 metais galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad individualiÄ veiklÄ vykdančių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip tai apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumÄ sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas.

VSDÄ® 9 straipsnio 4, 5 dalyse (2009 metais galiojusi redakcija) nustatyta, kad individualiÄ veiklÄ vykdantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į VSDFV teritorinio skyriaus sÄ skaitÄ nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Socialinio draudimo įmokos nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi bÅ«ti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.

Atsižvelgdamas į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad individualiÄ veiklÄ vykdantys asmenys laikomi neturinčiais draudžiamųjų pajamų tuo laikotarpiu, kai jie Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka deklaravo veiklos nevykdymÄ arba veiklos pabaigÄ . II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 97-103) pareiÅ¡kėjos E. G. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas, nagrinėdamas bylÄ , vadovavosi Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktų, 21 straipsnio 4 dalies bei Ligos ir motinystės nuostatų 41, 481 punktų, 551 punkto 3 pastraipos, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio (Ligos ir motinystės nuostatų 6 punkto 2 pastraipos), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2009 metais galiojusi redakcija), 9 straipsnio 4, 5 dalių (2009 metais galiojusi redakcija), 10 straipsnio, taip pat Registro nuostatų 25.11 punkto (iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nuostatomis.Teismas nustatė, kad pagal Registro duomenis pareiÅ¡kėja vykdė individualiÄ veiklÄ visus 2009 metus, nes nėra duomenų apie veiklos nutraukimÄ kuriais nors 2009 metų mėnesiais, pareiÅ¡kėja socialinio draudimo įmokas sumokėjo nuo 38 665,14 Lt.

Remdamasis paminėtomis teisės normomis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos deklaruota individualios veiklos pajamų suma teisėtai iÅ¡dėstyta proporcingai ketvirčiais už visus 2009 metus: I ketvirtį – 9 533,90 Lt, II ketvirtį – 9 639,80 Lt, III ketvirtį – 9 745,70 Lt ir IV ketvirtį – 9 745,74 Lt. Nuo Å¡ių sumų pareiÅ¡kėja sumokėjo sumažinto tarifo įmokas, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad 2009 m. I ketvirtį vieno mėnesio pareiÅ¡kėjos draudžiamosios pajamos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms skaičiuoti yra 1 115,15 Lt (9 533,90 Lt : 3 x 0,3509), II ketvirtį – 1 127,54 Lt (9639,80 Lt : 3 x 0,3509), III ketvirtį – 1 139,92 Lt (9 745,70 Lt : 3 x 0,3509) ir IV ketvirtį – 1 139,93 Lt (9 745,74 Lt : 3 x 0,3509).

Atsižvelgęs į tai, kad pagal pareiÅ¡kėjos deklaruotas pajamas vieno mėnesio draudžiamosios pajamos didesnės nei minimali mėnesinė alga (800 Lt), teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas pagrįstai rėmėsi Nuostatų 41, 481 punktais ir teisėtai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pajamų turėjo visÄ mėnesį. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu bei Ligos ir motinystės nuostatų 41 punktu, pagrįstai 2010 m. birželio 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. 6-13-503 ir 2010 m. birželio 19 d. sprendimÄ Nr. 6-13-516 dėl motinystės paÅ¡alpos permokos nustatymo bei 2010 m. birželio 28 d. sprendimus Nr. 6-13-573 ir Nr. 6-13-574 dėl Å¡ios permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Taip pat VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (raÅ¡tu) Nr. (11.6) I-5167 buvo teisėtai nuspręsta, kad pagal Ligos ir motinystės nuostatų 12 punktÄ (kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal Registro duomenis) pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo perskaičiuotas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjai vaiko priežiÅ«ros atostogos suteiktos 2009 m. kovo 24 d., todėl vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymu bei Ligos ir motinystės nuostatais, apskaičiuotas pagal jos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d.

Atsižvelgęs į tai, kad pagal patikslintus Registro duomenis skaičiuotinu laikotarpiu pasikeitė pareiÅ¡kėjos draudžiamosios pajamos (50 713,76 Lt), teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog VSDFV Vilniaus skyrius          2010 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 6-26-2464 teisėtai perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pagal pasikeitusį vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (271,20 Lt (50 713,76 Lt : 187 d. d.)). Taip apskaičiuota mėnesio pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa iki vaikui sukaks 1 metai yra 5 722,32 Lt (271,20 x 21,1 x 100 proc.), o iki vaikui sukaks 2 metai – 4 863,97 Lt (271,20 x 21,1 x 85 proc.).Teismas nurodė, kad pagal Registro duomenis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu pareiÅ¡kėja dirbo savarankiÅ¡kai bei turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 21 straipsnio 4 dalimi bei Ligos ir motinystės nuostatų 481 punktu, pagrįstai 2010 m. birželio mėnesį priėmė sprendimÄ dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalies mokėjimo.

Atsižvelgęs į tai, kad nesant duomenų apie draudžiamÄ sias pajamas pareiÅ¡kėjai buvo mokama viso dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai 2010 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 6-13-548 nustatė motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokÄ už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. bei 2010 m. birželio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. 6-13-575 dėl Å¡ios permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Teismas pabrėžė, jog pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad tik LR Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 125 buvo įtvirtinta tvarka, pagal kuriÄ savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų pajamos per veiklos vykdymo laikotarpį iÅ¡dalinamos proporcingai kiekvienam mėnesiui, todėl Vyriausybės nutarimas, įsigaliojęs tik 2010 metais, negalėjo įtakoti pareiÅ¡kėjai paskirtų ir 2009 metais iÅ¡mokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydžio.

Kiekvienas norminis aktas taikomas tik tiems visuomeniniams santykiams, kurie atsiranda aktui įsigaliojus, o tiems santykiams, kurie atsirado iki norminio akto įsigaliojimo, taikomos anksčiau galiojusios norminio akto taisyklės. Pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi teisės normomis, kurios galiojo apskaičiuojant ir mokant paÅ¡alpÄ .Remdamasis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 6-13-503, 2010 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 6-13-516, 2010 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 6-13-548, 2010 m. birželio 28 d. sprendimai Nr. 6-13-573, Nr. 6-13-574 ir Nr. 6-13-575 bei VSDFV 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. (11.6) I-5167 yra pagrįsti ir teisėti.

III. PareiÅ¡kėja E. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 109-112) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“Â skundÄ patenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Remiantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 4 dalies bei Ligos ir motinystės nuostatų 41, 481 punktų nuostatomis, motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis siejamas su vienintele sÄ lyga – paÅ¡alpos gavėjo pajamų gavimu atitinkamos paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu, atitinkamÄ paÅ¡alpos mokėjimo mėnesį.

Apeliantė pažymi, kad nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d., už kurį ji gavo motinystės iÅ¡mokas, ji neturėjo jokių pajamų. PirmÄ sias draudžiamÄ sias pajamas 2009 metais iÅ¡ individualios veiklos ji gavo tik 2009 m. birželio 18 d. (pagal 2009 m. balandžio 21 d. sÄ skaitÄ ), t. y. pasibaigus nėštumo ir gimdymo (motinystės paÅ¡alpos mokėjimo) laikotarpiui. Anot apeliantės, jos pajamos, gautos pasibaigus motinystės (nėštumo ir gimdymo) atostogoms, negalėjo įtakoti nėštumo ir gimdymo laikotarpiu jai priskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos motinystės paÅ¡alpos iÅ¡mokos perskaičiavimo.Remdamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, apeliantė mano, kad ji draudžiamÄ sias pajamas gavo tik motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu, kuris prasidėjo nuo 2009 m. kovo 24 d., o ne nėštumo ir gimdymo paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu (t. y. iki 2009 m. kovo 23 d.).

Teismui pateikti duomenys ir dokumentai patvirtina, kad ji gavo pajamas, pripažintinas draudžiamosiomis pajamomis, 2009 m. birželio 18 d., 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. gruodžio 10 d. Atsižvelgiant į tai, mano, kad, apskaičiuojant ir mokant jai motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už 2009 metų sausio - gegužės, rugsėjo - lapkričio mėnesius, neturėjo bÅ«ti atsižvelgta į jos 2009 metais gautas pajamas, nes Å¡iais mėnesiais ji pajamų neturėjo.

Teigia, kad apskaičiuojant birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesio paÅ¡alpas, jos 2009 m. birželio 18 d., 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. gruodžio 10 d. gautos pajamos galėjo bÅ«ti priskirtos draudžiamosioms pajamoms tik pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnyje pateiktÄ skaičiuoklę ir tik gauta suma, atsižvelgiant į visas aplinkybes, galėjo bÅ«ti mažinama atitinkamo mėnesio, kuri gautos pajamos, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, koks teisės aktas nustato teisę/pareigÄ asmeniui, užsiimančiam veikla pagal individualios veiklos pažymÄ , o ne užsiimančiam individualia veikla (individualios įmonės savininkui), praneÅ¡ti apie veiklos nevykdymÄ (pabaigÄ ).

Be to, teismas nenurodė, koks teisės aktas, reglamentuojantis socialinių iÅ¡mokų (paÅ¡alpų) mokėjimÄ , nustato pagrindÄ nemokėti ar mokėti tik dalį socialinės iÅ¡mokos, jei asmuo nevykdo ar vykdo veiklÄ . Apeliantės teigimu, teisės aktai, reglamentuojantys socialinių iÅ¡mokų mokėjimÄ , Å¡ių iÅ¡mokų dydį sieja tik su asmens pajamų gavimu ir nenumato jokių kitų sÄ lygų, pagrindų, kuriems esant Å¡i iÅ¡moka galėtų bÅ«ti nemokama arba mokama tik jos dalis.

Pažymi, kad teisė teritorinei Registro tvarkymo įstaigai savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumÄ , nuo kurios turi bÅ«ti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ir jų sumokėtų įmokų metinę sumÄ iÅ¡dėstyti mėnesiais proporcingai savarankiÅ¡kai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms buvo nustatyta tik LR Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 125, kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 10 d., t. y. po to, kai pasibaigė pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) atostogos.

Tokiu bÅ«du minėtas nutarimas negalėjo įtakoti pareiÅ¡kėjai paskirtų ir 2009 metais iÅ¡mokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydžio. Be to, jokie pareiÅ¡kėjos konkretų mėnesį gautų pajamų paskirstymai ir(ar) iÅ¡dalinimai Registre nepakeičia pajamų gavimo (pripažinimo) momento (aiÅ¡kiai įtvirtinto Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme), su kuriuo teisės aktai sieja pareiÅ¡kėjos teisę į motinystės iÅ¡mokas. Remdamasi teisės aktais, reglamentuojančiais motinystės paÅ¡alpų mokėjimÄ , apeliantė taip pat pažymi, kad pagrindinis Å¡ių teisės aktų tikslas yra kompensuoti asmens, kuris yra motinystės atostogose, negautas pajamas, tuo tarpu LR Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Registro nuostatų 25.11 punkto, LR Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 125 pakeisto tų pačių nuostatų 25.11 punkto nuostatų tikslas yra susijęs su asmens pareiga sumokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas, asmeniui paskaičiuotinu draudimo stažu (priklausomai nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų), kuris tiesiogiai priklauso nuo veiklos vykdymo laikotarpio ir Å¡iuo metu asmens gaunamų pajamų.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 117-119) nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Be to, atsakovo manymu, yra atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad skundžiamame sprendime teismas nenurodė, koks teisės aktas, reglamentuojantis socialinių iÅ¡mokų mokėjimÄ , nustato pagrindÄ nemokėti ar mokėti tik dalį socialinės iÅ¡mokos, jei asmuo nevykdo ar vykdo veiklÄ . Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi Ligos ir motinystės įstatyme, Registro nuostatuose įtvirtinta savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir skaičiavimo tvarka, taip pat Ligos ir motinystės įstatyme bei Ligos ir motinystės nuostatuose nustatyta motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų mokėjimo tvarka.

Kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apeliantė vykdė veiklÄ visus 2009 metus, deklaravo 2009 metų pajamų metinę sumÄ , nuo kurios turėjo bÅ«ti mokamos įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (Ligos ir motinystės įstatymo 9 str. 4, 5 d.), t. y. per visÄ 2009 metų veiklos laikotarpį turėjo draudžiamųjų pajamų, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai nustatė pareiÅ¡kėjos motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų permokas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 120-123) iÅ¡dėsto tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme.

Papildomai nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas nenurodė, koks teisės aktas nustato, kad jos 2009 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais gautos pajamos (t. y. kai pareiÅ¡kėjai buvo pervesti pinigai) turi bÅ«ti dėstomos kaip visų metų draudžiamosios pajamos, nes tai reglamentuoja VSDÄ® 7 straipsnio 2 dalis bei 9 straipsnio 4, 5 dalys (2009 metais galiojusi redakcija). Pažymi, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarkÄ , o pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.Taip pat mano, kad yra klaidinantis apeliantės teiginys, jog ji negalėjo (neturėjo) praneÅ¡ti apie veiklos nevykdymÄ (pabaigÄ ).

PaaiÅ¡kina, kad duomenys apie savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų veiklos vykdymo laikotarpius gaunami iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro. Registro nuostatų 25.11 punkte nustatyta tvarka vadovaujamasi iÅ¡dėstant Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2010 metais deklaruotas metines 2009 metų individualios veiklos pajamas (savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys savo pajamas už praėjusius metus deklaruoja pasibaigus kalendoriniams metams). Paminėtas Registro nuostatų punktas nenustato naujų normų, o tik detalizuoja VSDÄ® 7 straipsnio 2 dalyje (2009 metais galiojusi redakcija) įtvirtintÄ nuostatÄ apie metines pajamas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡dėstytos visiems metams, nes pareiÅ¡kėja nedeklaravo veiklos pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 (su vėlesniais pakeitimais) nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėja iÅ¡kėlė administracinį ginÄÄ dėl VSDF valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų 2010 m. birželio 18 d.

Nr. 6-13-503, 2010 m. birželio 19 d. Nr. 6-13-516, 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ Nr. 6-13-548, kuriais nustatyta motinystės paÅ¡alpos permoka už laikotarpį nuo 2009 m.sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 23 d. bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permoka už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (toliau – ir Permokų nustatymo sprendimai Nr. 6-13-503, Nr. 6-13-516, Nr. 6-13-548), taip pat 2010 m. birželio 28 d. sprendimus Nr. 6-13-573, Nr. 6-13-574, Nr. 6-13-575, kuriais nuspręsta nuo 2010 m. birželio 28 d. iÅ¡skaityti iÅ¡ E. G. gaunamos bet kurios iÅ¡mokos po 50 procentų motinystės bei motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokas (toliau – ir Permokų iÅ¡ieÅ¡kojimo sprendimai Nr. 6-13-573, Nr. 6-13-574, Nr. 6-13-575).PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas panaikinti VSDF valdybos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. (11.6) I-5167 yra priimtas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Å iuo sprendimu VSDF valdybos teritorinio skyriaus priimti sprendimai palikti nepakeisti. Taigi pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes sukelia VSDF valdybos Vilniaus skyriaus sprendimai.Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visÄ bylÄ . Teisėjų kolegija patikrino bylÄ laikydamasi Å¡ios įstatymo normos reikalavimų.Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSDÄ® ) 30 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys - operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ FondÄ laiku ir teisingÄ socialinio draudimo iÅ¡mokų paskyrimÄ ir mokėjimÄ gavėjams.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnį, nustatantį valdybos teritorinių skyrių funkcijas, teritoriniams padaliniams yra priskirtos funkcijos: kontroliuoti priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimÄ ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (1 p.); priimti praÅ¡ymus gauti pensijÄ , paÅ¡alpÄ ar kitÄ iÅ¡mokÄ ir jÄ skirti (2 p.); įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, paÅ¡alpų ir kitų iÅ¡mokų sumas (8 p.); mokėti pensijas, paÅ¡alpas ar kitas iÅ¡mokas ir tvarkyti jų apskaitÄ (10 p.).Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis nustato atsakomybės už Fondui padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygas.

Å io straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu socialinio draudimo iÅ¡mokos neteisėtai iÅ¡mokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos tam asmeniui iÅ¡ Fondo lėšų.

IÅ¡ieÅ¡komos sumos dydis per mėnesį negali virÅ¡yti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo iÅ¡mokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo iÅ¡mokų negauna, permoka iÅ¡ieÅ¡koma teismo tvarka.IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas suteikė VSDFV teritoriniams skyriams teisę įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, paÅ¡alpų ir kitų iÅ¡mokų sumas, jei yra įstatymu nustatytos sÄ lygos.

          VSDFV teritoriniais skyriai, atlikdami įstatymų leidėjo jų kompetencijai priskirtas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas ir priimdami atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis. Å io įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žiÅ«rėti, pavyzdžiui, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žiÅ«rėti, pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).           Patikrinusi bylÄ (ABTÄ® 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad Permokų nustatymo sprendimai Nr. 6-13-503, Nr. 6-13-516, Nr. 6-13-548 ir Permokų iÅ¡ieÅ¡kojimo sprendimai Nr. 6-13-573, Nr. 6-13-574, Nr. 6-13-575 neatitinka esminių VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Kiekviena valdžios institucija (taip pat ir vieÅ¡ojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Todėl atsakovas, nusprendęs, jog yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai buvo permokėta motinystės paÅ¡alpa ir yra pagrindas jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, privalėjo motyvuoti savo sprendimus pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Permokų nustatymo sprendimuose nurodyti tik laikotarpiai už kuriuos pareiÅ¡kėjai nustatytos motinystės paÅ¡alpų permokos ir permokėtos sumos, taip pat įraÅ¡yta, kad permokos susidarė dėl to, kad paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu pareiÅ¡kėja turėjo draudžiamųjų pajamų. Sprendimuose nenurodyta kokiomis bÅ«tent nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir materialinės teisės aktų normomis remtasi konstatuojant paÅ¡alpos permokÄ . Minėtuose sprendimuose nurodytas argumentas, jog permokos susidarė dėl to, kad paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu pareiÅ¡kėja turėjo draudžiamųjų pajamų yra abstraktus, nepagrįstas jokiais konkrečiais objektyviais duomenimis (faktais) ir Å¡io argumento nėra aiÅ¡ku apie kokias bÅ«tent draudžiamÄ sias pajamas (kada ir iÅ¡ kokios veiklos gautas) kalbama sprendimuose.

Be to, Å¡iuose sprendimuose iÅ¡ viso nenurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas. Minėti Permokų nustatymo sprendimų Nr. 6-13-503, Nr. 6-13-516, Nr. 6-13-548 turinio trÅ«kumai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme yra esminiai, todėl Å¡ie sprendimai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir teisėtais, o jų pagrindų priimti sprendimai dėl paÅ¡alpų permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.           Teisėjų kolegija nustatė, kad į Permokų iÅ¡ieÅ¡kojimo sprendimus Nr. 6-13-573, Nr. 6-13-574, Nr. 6-13-575 yra perraÅ¡ytos Permokų nustatymo sprendimuose Nr. 6-13-503, Nr. 6-13-516, Nr. 6-13-548 nurodytos permokų sumos pakartojant jau minėtÄ Â konkrečiais objektyviais duomenimis (faktais) nepagrįstÄ teiginį, kad paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu pareiÅ¡kėja turėjo draudžiamųjų pajamų.

Permokų iÅ¡ieÅ¡kojimo sprendimuose nurodyta, kad jie priimti vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi bei Ligos ir motinystės paÅ¡alpų nuostatų 71 punktu. Minėtoje įstatymo normoje ir jÄ pakartojančiame Ligos ir motinystės paÅ¡alpų nuostatų 71 punkte yra nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo iÅ¡mokos neteisėtai iÅ¡mokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos tam asmeniui iÅ¡ Fondo lėšų.

Tačiau Permokų išieškojimo sprendimuose nėra jokių objektyviais duomenimis (faktais) pagrįstų argumentų, kad pašalpos permokos susidarė (jei jos iš tikrųjų susidarė) dėl pareiškėjos kaltės ir dėl to atsirado pagrindas taikyti pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl minėtų priežasčių Permokų išieškojimo sprendimai Nr. 6-13-573, Nr. 6-13-574, Nr. 6-13-575 taip pat negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

          Atsakovo argumentai dėl Permokų nustatymo sprendimų ir Permokų iÅ¡ieÅ¡kojimo sprendimų priėmimo faktinio ir teisinio pagrindimo, kurie iÅ¡dėstyti atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl minėtų sprendimų, nėra pagrindas Å¡iuos sprendimus laikyti pagrįstais ir teisėtais, nes įstatymas reikalauja, kad kiekvieno individualaus teisės akto pagrindimas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis turi bÅ«ti nurodytas individualiame teisės akte (VAÄ® 8 str.).

Kilus ginčui teisme dėl individualaus teisės akto, jį priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris su skundu nesutinka, turi pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl priimto akto pagrindimo atitinkamais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis teisingumo, pakankamumo ir pan.VSDF valdyba, iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ Â iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, dėl Permokų nustatymo sprendimų ir Permokų iÅ¡ieÅ¡kojimo sprendimų, 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (11.6) I-5167 pareiÅ¡kėjos skundo nepatenkino.

IÅ¡ minėto sprendimo matyti, kad VSDF valdyba nepatikrino ir neįvertino teritorinio skyriaus priimtų sprendimų pagrįstumo objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis kontekste, nepasisakė, ar sutinka, kad yra pagrindas taikyti pareiÅ¡kėjai Permokų iÅ¡ieÅ¡kojimo sprendimuose nurodytas teisės normas. Kadangi VSDF valdybos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. (11.6) I-5167 nepateiktas pareiÅ¡kėjos skundžiamų teritorinio skyriaus sprendimų pagrįstumo patikrinimas, kuris turėjo bÅ«ti atliktas nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o remiantis Registro duomenimis pateiktas atitinkamas savarankiÅ¡kas vertinimas, dėl minėtos priežasties Å¡is sprendimas taip pat laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (ABTÄ® 143 str.) panaikinant atsakovo priimtus sprendimus bei VSDF valdybos sprendimÄ , kadangi jie prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnę galiÄ turintiems teisės aktams (ABTÄ® 89 str. 1 d.1 p.). Tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo iÅ¡mokėti pagal skundžiamus sprendimus iÅ¡skaitytÄ motinystės paÅ¡alpos dalį nėra pagrindo, nes skundžiamų akto, kuriuo remiantis atliktas iÅ¡skaitymas, panaikinimas yra pagrindas grÄ Å¾inti iÅ¡skaitytÄ sumÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos E. G. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ pakeisti.

PareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-13-503, 2010 m. birželio 19 d. sprendimÄ Nr. 6-13-516,  2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ Nr. 6-13-548,  2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ Nr. 6-13-573, 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ Nr. 6-13-574, 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ Nr. 6-13-575 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ Nr. (11.6) I-5167 panaikinti.LikusiÄ Â Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .          Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                  Laimė Baltrūnaitė                                                                  Irmantas Jarukaitis                                                                  Arūnas Sutkevičius