034d6afb-9fd7-439d-93fe-622e29c5a527 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-405-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00946-2012-8                                                                Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. C. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. C. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-11) nurodė, jog jo laisvė nuo 2004 m. suimant Å vedijos Karalystėje, o 2007 m. pervežant atlikti bausmę į Lietuvos RespublikÄ iki skundo padavimo, buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto teko apie 2,3 kv. m.

Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. BÅ«riuose, kuriuose nuteistųjų bÅ«davo nuo 60 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos negali aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus (nuo1200-2000).

Baudos izoliatoriai taip pat neatitinka higienos normų, nes kamerose nėra įrengta Å¡ilto vandens sistema. Pataisos namai neturi leidimo – higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų. Kadangi pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, yra užterÅ¡ta, taip pat patalpose nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sÄ lygos graužikams ir buities parazitams veistis.

Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr.1R-85 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vienam nuteistajam tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.. Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numato, jog turi bÅ«ti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai aplinka, 17 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka, 27 p. numato, jog maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų bÅ«riuose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir Å¡ilto vandens sistema, 46 p. nustato privalomÄ higienos paso turėjimÄ , 60 p. numato, jog neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Konstitucijos 21 str. įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. nurodoma, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 p., 18.4 p. numato, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatyti minimalÅ«s laikymo sÄ lygų reikalavimai bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje jis atlieka nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę bei žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikimų, pažeminta jo orumas ir garbė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , t.y. sutriko ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-25) teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę.

Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamentÄ STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.

Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų valymÄ kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ . Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvienÄ dienÄ .

Skalbyklos, džiovyklos patalpų plotams teisės aktai nenumato minimalios ploto ribos. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Visų 5-ių Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv. m., o maksimalus nuteistųjų skaičius 2010-2012 metų laikotarpiu buvo 1449 nuteistųjų, todėl minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto rodiklis sudaro 4,02 kv. m.

Taigi, 4,02 kv.m. yra mažiausias vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas per visÄ pareiÅ¡kėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ , t.y. nepažeidžiantis teisės aktais nustatytos normos ir paneigiantis pareiÅ¡kėjo teiginį apie pažeistas jo teises į Lietuvos higienos normomis ir Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis garantuojamÄ 3,1 kv. m. dydžio minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Be to, Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidimas yra nustatomas tik tuomet, kai asmeniui draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymo sÄ lygas, reikalavimų. Atsakovas laikotarpiui nuo 2007-03 mėn. iki 2009-09-19 prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (b.l. 116).Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas E. C. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str., 79 str. 5d.).

Skundas netenkinamas.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normas, jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2007-03-06 iki 2012-09-24 perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Atsakovo nuomone, apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusio gyvenamojo ploto atitikimÄ teisės normai, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ ir į gyvenamÄ jį plotÄ turėtų bÅ«ti įskaičiuotos ir bendro naudojimo patalpos, kuriomis pareiÅ¡kėjas naudojosi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ Nr. A146-170/2013, esant ginčui dėl minėto ploto paskaičiavimo, yra nurodęs, jog jį paskaičiuojant nėra pagrindo remtis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinta organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, todėl atsakovas, remdamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai bando padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ (iki 4,01 kv. m.) atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu.

Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Higienos normoje HN 76:2010. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teismas nesutinka su atsakovo paskaičiavimu.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ atvyko 2007 m. kovo 6 d. (b.l. 103).

PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais paskirtas gyventi 2 bÅ«rio 2 brigados 66,07 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 22 miegamosios vietos, 21 bÅ«rio 3 brigados 51,76 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 16 miegamųjų vietų, 3 bÅ«rio 1 brigados 65,46 kv.m. ploto gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra 20 miegamųjų vietų. Å ias aplinkybes patvirtina 2012-10-03 Duomenys apie nuteistÄ jį (b.l. 103), 2012-08-21 PravieniÅ¡kių pataisos namų –atvirosios kolonijos pažyma dėl plotų Nr. 77-877 (b.l. 100-101) bei 2012-10-23 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4817 ir 2012-10-31 pažyma apie miegamųjų vietų skaičių Nr. 62-4922 (b.l. 137,139).

Tikslių duomenų apie tai, kiek pareiÅ¡kėjo E. C. skunde nurodytu kalinimo metu nuteistųjų buvo laikoma 2 bÅ«rio 2 brigadoje, 21 bÅ«rio 3 brigadoje, 3 bÅ«rio 1 brigadoje byloje nėra, todėl, teismo nuomone, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjui tekusio ploto dydį, tikslinga paskaičiuoti konkrečios gyvenamosios patalpos, į kuriÄ nuteistasis paskirtas įstaigos direktoriaus įsakymais, ploto ir jame esančių miegamųjų vietų santykį. Konkrečiu atveju 2 bÅ«rio 2 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 66,07 kv.m. (b.l. 100), joje yra 22 miegamosios vietos (b.l. 137), todėl pareiÅ¡kėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2007-03-06 iki 2010-10-15 teko 3,00 kv. m. ploto (66,07:22).

Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007-03-06 iki 2010-04-30 ( iki Taisyklių 111.1 įsigaliojimo) nebuvo pažeista ploto norma, o laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-10-15 buvo pažeista labai nežymiai- iki normos trÅ«ko 0,1 kv.m. ploto. 21 bÅ«rio 3 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 51,76 kv.m. (b.l. 101), joje yra 16 miegamųjų vietų (b.l. 139), todėl pareiÅ¡kėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2010-10-15 iki 2011-10-13 teko 3,2 kv. m. ploto (51,76:16). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010-10-15 iki 2011-10-13 praleido patalpose, kurių plotas virÅ¡ijo teisės aktuose nustatytÄ minimaliÄ ploto normÄ . 3 bÅ«rio 1 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 65,46 kv.m. (b.l. 100), joje yra 20 miegamųjų vietų (b.l. 137), todėl pareiÅ¡kėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2011-10-13 iki 2012-01-12 teko 3,27 kv. m. ploto (65,46:20).

Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-10-13 iki 2012-01-12 praleido patalpose, kurių plotas virÅ¡ijo teisės aktuose nustatytÄ minimaliÄ ploto normÄ . 2 bÅ«rio 2 brigados gyvenamoji patalpa sudaro 66,07 kv.m. (b.l. 100), joje yra 22 miegamosios vietos (b.l. 137), todėl pareiÅ¡kėjui skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-01-12 iki skundo teismui pateikimo dienos ( 2012-09-25) teko 3,00 kv. m. ploto (66,07:22). Taigi teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-01-12 iki skundo teismui pateikimo dienos praleido patalpose, kurių plotas buvo nežymiai, t.y. 0,1 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. 2011-11-16 pareiÅ¡kėjas E. C. buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 10, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 8,50 kv. m. ir kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (2012-11-06 pažyma Nr. 62-5047) (b.l. 114).

Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kameroje buvo nuteistųjų pareiÅ¡kėjo drausminės nuobaudos atlikimo metu atsakovas nepateikė, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia. Pagal turimus duomenis paskaičiavus vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto dalį (baudos izoliatoriuje laikant didžiausiÄ Â nuteistųjų skaičių, t.y. 2 asmenis) matyti, jog kiekvienam tenka po 4,25 kv. m. Taigi pagal esamus duomenis darytina iÅ¡vada, kad Taisyklių 111.2 punkto reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto užtikrinimo asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose, nepažeistas.PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi ne vien minimalaus ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams pažeidimais, tačiau nurodo ir kitus, jo manymu, netinkamas įkalinimo sÄ lygas pagrindžiančius argumentus.

Nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, nėra Å¡ilto vandens trumpalaikių pasimatymų, nuteistųjų maitinimo patalpose, baudos izoliatoriuose, todėl sudarytos sÄ lygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, Pataisos įstaigoje netinkamai įrengta, užterÅ¡ta pastatų vėdinimo sistema, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos įstaiga neturi higienos, statinio techninio ir techninio-energetinio pasų, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, duÅ¡o, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas ir minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas.

Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos pataisos įstaigoje reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprÅ«pina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu (b.l. 74-76). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 35-69). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ 2011-10-24 yra pasirašęs sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 31-33).

Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b.l. 26-29). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo (b.l. 35-44), Kenkėjų kontrolės darbų ataskaitų (b.l. 45-69) duomenys patvirtina, jog nurodytų sutarčių sÄ lygos dėl Å¡io pobÅ«džio paslaugų teikimo vykdomos. 2011-07-11 kompetentingai institucijai patikrinus sanitarinių mazgų, grindų, sienų bÅ«klę, dezinfekcinių reikalavimų atitikimÄ teisės normoms, Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 36-1053(7) (b.l. 81-83) nurodyta, jog pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, jog teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog aukščiau nurodytų sutarčių Å¡alys nesilaiko sutarčių sÄ lygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį arba jų nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t..

Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra iÅ¡davęs leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l. 84). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad bÅ«tų pažeista pareiÅ¡kėjo teisė, įvirtinta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte dėl numatytos galimybės laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Taip pat akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara (ABTÄ® 57 str.).Administracinėje byloje paneigti pareiÅ¡kėjo argumentai ir dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas numato, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

PravieniÅ¡kių pataisos namų –atvirosios kolonijos baudos izoliatoriuje yra įrengta priverstinė ir natÅ«rali vėdinimo sistema, o gyvenamosiose patalpose įrengtas natÅ«ralus vėdinimas. IÅ¡ 2010-06-29 Kauno visuomenės sveikatos centro pažymos Nr. 39-299(13) matyti, jog visose patalpose yra natÅ«ralus vėdinimas, kuris užtikrinamas varstomais langais bei natÅ«ralios traukos kanalais (b.l. 86-89).Jokių duomenų apie ventiliacijos sistemos užterÅ¡tumÄ byloje nesurinkta Žmonių evakavimo planai iÅ¡ Pataisos įstaigos 2-osios valdybos bÅ«rių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. V-18, tame tarpe patvirtinti ir evakavimo planai iš 2-ojo, 3-ojo, 21 būrio patalpų, kuriose buvo apgyvendintas, pareiškėjas (b.l. 99,170, 171) paneigia pareiškėjo argumentus, jog pataisos namuose nėra numatyti evakuaciniai išėjimai. Taip pat yra parengtas, priešingai negu nurodė pareiškėjas, ir Statinio techninis pasas, tai patvirtina atsakovo pateikti dokumentai (b.l. 90-98). 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numato, jog Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi reikalavimo baudos izoliatoriaus tipo kamerose įrengti Å¡ilto vandens sistemÄ teisės aktai nenumato, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Å¡ilto vandens nebuvimo Å¡io tipo patalpose nepagrįstas. Higienos normos HN 76:2010 27 punktas maitinimo įmones priskiria prie patalpų, kuriose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema, konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl Å¡ilto vandens sistemos įrengimo nuteistųjų maitinimo vietoje (valgykloje), tačiau tiek Higienos normos HN 76:2010 27 punktas, tiek kitos minėto teisės akto normos reikalavimo įrengti Å¡iltÄ vandenį nuteistųjų valgyklose nenumato.

Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tų įrengta Å¡ilto vandens sistema nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų kambariuose. Minėti reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 76:2010 27 punkte, tačiau Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 1 d. numato trumpalaikio pasimatymo trukmę iki 4 valandų, todėl akivaizdu, jog per tokį trumpÄ laikÄ Å¡ilto vandens nebuvimas negalėjo turėti neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms. Ilgalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose Å¡ilto vandens sistema yra įrengta.

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, Å¡is normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose bÅ«tų parengtas Techninis - energetinis pasas, kurį numato 2002-05-14 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statinių techninio reglamento ( STR) „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 20 punktas. Taigi nagrinėjant bylÄ nustatyta nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Atsakovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2007m. kovo mėnesio iki 2009-09-19 praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (b.l. 116).

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).  Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.127 str. 8d.) Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų sÄ lygų į pataisos namų administracijÄ .

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pagal subjektyvius kriterijus pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę apie savo teisių pažeidimÄ sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2007-03-06, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2012-09-24, darytina iÅ¡vada, jog reikalavimui už laikotarpį nuo 2007-03-06 iki 2009-09-24 yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atsakovo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjo reikalavimui už šį laikotarpį taikytinas senaties terminas ir skundas dėl Å¡ios reikalavimų dalies atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.) Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, atsakovas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Å ioje situacijoje vertintinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AN bendrosios sÄ lygos, t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. PravieniÅ¡kių PN-AN nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.

Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes nutyli. Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimas buvo labai nežymus, tam tikru laikotarpiu trÅ«ko tik 0,1 kv. m. ploto, suteikia pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

 Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nustatyta nežymių higienos normų, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, tačiau pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde neiÅ¡dėstė, kaip konkrečiai minėti nežymÅ«s neatitikimai teisės aktų reikalavimams pažeidė jo subjektines teises, jis visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

PareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus dėl informacijos, susijusios su bausmės atlikimo sÄ lygų užtikrinimu, kreipėsi 1 kartÄ , prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ Â (b.l. 12-13). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į medikus dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, siejant tai su netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis. 2012-10-23 atsakovo pažyma Nr. 73(2)-763 (b.l. 118) dėl nuteistojo E. C. emocinės bÅ«klės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu dėl pablogėjusios emocinės savijautos į psichologinės tarnybos specialistus pats asmeniÅ¡kai nesikreipė.

Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neiÅ¡dėstant konkrečių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Nagrinėjant bylÄ nustatyti nežymÅ«s neatitikimai teisės aktų reikalavimams, nesant duomenų apie subjektinių pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Skundas kaip nepagrįstas atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Janina Vitunskienė