2023-12-13 Nr. AB-21740-3-61-3-03408-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-481-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi mažoji bendrija „Tomutis“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. A51-86501/21(3.3.18.1E-AD24) „Dėl duomenų pateikimo ir licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Administracijos mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Tomutis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išduotos alkoholio licencijos (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Licencija) galiojimą; 3) nepanaikinus Licencijos galiojimo, įpareigoti atsakovą panaikinti MB „Tomutis“ išduotos Licencijos, galiojimą; 4) iš Administracijos pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pareiškėjas į butą grįžo 2021 m. birželio mėn. ir pastebėjo, jog po juo, aukštu žemiau yra veikiantis baras. Dėl MB „Tomutis“ vykdomos alkoholio prekybos, pareiškėjas bute negalėjo tinkamai pailsėti, nuolat jautė nemalonius kvapus, įtampą bei susierzinimą patekdamas į Pastatą, išeidamas iš jo ir būdamas bute. Pareiškėjas kreipėsi į Pastato gyventojus dėl to, ar jie sutiko su prekyba alkoholiu Pastate. Pastato gyventojai pasirašytinai tvirtino, kad nėra davę sutikimo Licencijai. Pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų, kurių pagrindu Licencija išduota, pateikimo, tačiau Administracija 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. A51-62926/21(2.17.1.21E-LIC) „Dėl dokumentų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) atsisakė juos pateikti ir tik deklaratyviai nurodė, kad MB „Tomutis“ pateikė Pastato gyventojų sutikimus. Pareiškėjo vardu advokatas 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą dėl MB „Tomutis“ išduotos Licencijos galiojimo panaikinimo ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymą dėl dokumentų pateikimo, paliekant pasirašiusių Pastato gyventojų vardus, pavardes, butų numerius bei parašus, neatskleidžiant kitų asmens duomenų (toliau abu kartu – ir Prašymai). Sprendimu Prašymai buvo nepatenkinti. Sprendimu nepateikus sutikimų, buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į tinkamą teisminę gynybą bei pareiškėjo atstovo teisė gauti informaciją ir galimybė įvykdyti teisinę pareigą suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą pareiškėjui, nes būtent sutikimų egzistavimu ir tinkamumu pagrįstai abejojama Pastato gyventojų raštu išdėstytos pozicijos pagrindu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Spendimas atsisakyti panaikinti Licenciją yra neteisėtas ir naikintinas, nes neatitinka teisėtumo principo. Pareiškėjas pabrėžė, kad tiek jis, tiek Pastato gyventojai pasirašytinai patvirtino, kad nedavė jokio sutikimo, kuriame būtų nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir MB „Tomutis“ numatoma vykdyti veiklos rūšis, o atsakovas Raštu nurodė, kad šiuos sutikimus MB „Tomutis“ pateikė, taigi darytina išvada, jog Licencijai gauti buvo pateikti neteisingi duomenys, kurių pagrindu išduota Licencija. Dėl to, egzistuoja pagrindas atsakovui panaikinti Licencijos galiojimą.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad kartu su prašymu išduoti licenciją verstis alkoholio prekyba MB „Tomutis“ Administracijai turėjo pateikti ne mažiau kaip 15 iš 29 Pastate esančių gyvenamosios paskirties patalpų (butų) savininkų ir neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų nuomininkų sutikimus (toliau – ir Sutikimai). MB „Tomutis“ dėl licencijos verstis mažmenine alkoholio prekyba Pastate išdavimo į Administraciją su prašymu ir Pastato patalpų savininkų Sutikimais kreipėsi 2019 m. gegužės 6 d., tačiau pateikti Sutikimai nesudarė daugumos. MB „Tomutis“ pateikė 15 Pastato patalpų savininkų pasirašytus sutikimus, tačiau tik 4 iš šių 15 pasirašiusių asmenų buvo būtent gyvenamųjų patalpų savininkai ir neprivatizuotų butų nuomininkai. MB „Tomutis“ 2019 m. gegužės 27 d. pateikė Administracijai papildomus dokumentus – trūkstamus Sutikimus. Licencijos prašytojui pateikus papildomus 13 Sutikimų, bendrai MB „Tomutis“ Administracijai pateikti Sutikimai atitiko Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus – buvo tinkamai įforminti ir sudarė daugumą, t. y. 17 iš 29 gyvenamosios paskirties patalpų savininkų pritarė licencijos išdavimui, todėl 2019 m. gegužės 29 d. Licencija buvo išduota.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Administracija neturi jokios informacijos, suteikiančios jai teisę panaikinti išduotą Licenciją Įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nuo Licencijos išdavimo iki šios dienos Administracijoje nėra gauta jokių pranešimų nei iš Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis), nei iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento. Informacijos apie galimus Licencijos išdavimo proceso pažeidimus taip pat nėra gavę ir iš jokių kitų suinteresuotų asmenų. Pareiškėjo pateiktas dokumentas, t. y. Pastatų gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų pasirašytas patvirtinimas apie tai, kad sutikimo Licencijai jie niekada nedavė, taip pat negali būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad Licencijai gauti buvo pateikti neteisingi duomenys. Šis rašytinis patvirtinimas yra itin prieštaringas: iš jo turinio matyti, kad net 13 iš 22 patvirtinimą apie neva niekada neduotą sutikimą Licencijai pasirašiusių asmenų yra tie patys asmenys, kurie anksčiau buvo davę sutikimą dėl Licencijos išdavimo. Tik 9 šį patvirtinimą pasirašę asmenys (3 iš kurių yra pats pareiškėjas, turintis Pastate 3 butus ir atitinkamai 3 balsus) iš tiesų yra sutikimo Licencijai išduoti niekada nepasirašę asmenys, tačiau akivaizdu, kad 9 iš 29 gyvenamųjų patalpų savininkų balsų sudaro tik mažumą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Tomutis“ atsiliepime į skundą palaikė atsakovo poziciją. MB „Tomutis“ nurodė, kad pateikė Administracijai 17 Sutikimų, t. y. daugiau nei privalėjo. MB „Tomutis“ vertino, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl neduotų sutikimų turi būti vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi tai nėra įrodymai.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja L. Ž. nurodė, kad niekada jokio sutikimo dėl Licencijos išdavimo nedavė ir dokumentų nepasirašė. Ji nurodė, kad Pastate esantis butas priklauso jai su J. Ž., kuris nėra suteikęs įgaliojimo pasirašyti jo vardu. Liudytoja J. B. paaiškino, kad nedavė sutikimo dėl Licencijos išdavimo ir niekas dėl to nesikreipė. Liudytojai V. J. ir A. J. nurodė, kad į juos kreipėsi dėl sutikimo, kad būtų išduota Licencija, tačiau jie kategoriškai nesutiko ir sutikimo nepasirašė.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo S. K. skundą, panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl licencijos galiojimo panaikinimo. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 052,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. MB „Tomutis“ 2019 m. gegužės 6 d. dėl licencijos verstis mažmenine alkoholio prekyba Pastate išdavimo kreipėsi į Administraciją su prašymu. Administracija MB „Tomutis“ nurodė, kad kartu su prašymu pateikti savininkų sutikimai nesudarė Pastato gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų daugumos sutikimo (iš 15 pasirašiusių asmenų, Pastato gyvenamųjų patalpų savininkai ir neprivatizuotų butų nuomininkai buvo 4: 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė L. A.; 2) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. M.; 3) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė K. Z.; 4) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė J. L.) ir 2019 m. gegužės 15 d. raštu nurodė licencijos prašytojui, kad nepateikus Pastato gyvenamųjų patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimo iki 2019 m. birželio 17 d., prašymo išduoti licenciją nagrinėjimas bus nutrauktas.

10.2. 2019 m. gegužės 27 d. MB „Tomutis“ pateikė Administracijai papildomus dokumentus – trūkstamus Sutikimus. Papildomai Sutikimus davė šie asmenys: 1) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė L. Ž.; 2) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas L. M.; 3) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. V.; 4) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas T. T.; 5) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas M. V.; 6) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė V. M.; 7) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. J.; 8) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. G.; 9) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė J. V.; 10) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė J. B.; 11) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė V. P.; 12) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė L. S.; 13) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. J..

10.3. Pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. raštu kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad yra vienas iš Pastate esančių gyvenamųjų patalpų savininkų bei prašydamas pateikti arba leisti susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu Pastate veikiančiai kavinei–barui (duomenys neskelbtini) (MB „Tomutis“) buvo išduota licencija verstis mažmenine alkoholio prekyba. Atsakydama Administracija Raštu informavo pareiškėją, kad su prašymu išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais MB „Tomutis“ pateikė visus teisės aktuose, reglamentuojančiuose alkoholio produktų licencijavimą, nustatytus dokumentus, įskaitant ir Pastato gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, atitinkantį Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo atstovas Prašymais kreipėsi į Administraciją dėl MB „Tomutis“ išduotos Licencijos galiojimo panaikinimo ir Pastato gyventojų sutikimų, nuasmenintų dokumentų, kurie buvo pateikti ir priimti licencijos išdavimo procese, pateikimo.

10.4. Administracija Sprendimu atsisakė panaikinti Licencijos galiojimą ir pateikė nuasmenintus dokumentus.

11. Teismas vadovavosi Įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintomis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenys patvirtina, jog Licencijos išdavimo metu Pastate iš viso buvo 40 patalpų: 11 iš jų buvo negyvenamosios paskirties patalpos, o 29 buvo gyvenamosios paskirties patalpos. MB „Tomutis“ Administracijai pateikė Sutikimus (17 iš 29 gyvenamosios paskirties patalpų savininkų pritarė Licencijos išdavimui). Administracija, įvertinusi pateiktus Sutikimus, MB „Tomutis“ išdavė Licenciją. Teismas vertino pareiškėjo pateiktus 22 Pastato gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų pasirašytus patvirtinimus apie tai, kad sutikimo Licencijai jie niekada nedavė ir nustatė, kad 13 iš 22 patvirtinimą apie niekada neduotą sutikimą Licencijai pasirašiusių asmenų yra tie patys asmenys, kurie pagal MB „Tomutis“ pateiktus duomenis Administracijai buvo davę sutikimą dėl Licencijos išdavimo (2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. sutikimuose dėl Licencijos išdavimo pasirašę L. Ž., K. Z., A. G., L. M., I. V., V. M., J. V., T. T., V. J., J. B., L. S., G. D.). Teismo posėdžio metu liudytojai L. Ž., J. B., V. J. ir A. J. nurodė, kad jie nepasirašė sutikimo.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pateikti duomenys ir teismo posėdžio metu liudytojų nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti MB „Tomutis“ 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. pateiktų duomenų teisingumu. Teismas vadovavosi Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punktu, nustatė, kad pagal MB „Tomutis“ 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. pateiktus duomenis, sutikimus dėl Licencijos davė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė J. V., buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė L. Ž., buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. J., tačiau VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra J. V. ir T. V., buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra J. Ž. ir L. Ž., buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra A. J. ir V. J.. Teismas sprendė, jog net ir laikant, kad MB „Tomutis“ pateiktuose sutikimuose pasirašė visi nurodyti asmenys ir taip jie išreiškė sutikimą dėl Licencijos, negalima teigti, kad Licencija išduota pagrįstai, kadangi iš byloje esančios medžiagos nėra įrodymų, kad tarp nurodytų butų savininkų egzistuoja susitarimas dėl atstovavimo. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracijai buvo pateikti 14 iš 29 Sutikimų, o tai nesudarė Pastato gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Administracija nepagrįstai MB „Tomutis“ išdavė Licenciją, kadangi pateiktas prašymas neatitiko Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

13. Teismas vadovavosi Taisyklių 6 punktu ir nurodė, kad Licencijos panaikinimas priklauso išimtinai Administracijos, o ne teismo kompetencijai, nes šią pareigą atsakovas turi pagal įstatymą. Teismas panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Licencijos galiojimo panaikinimo.

14. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 052,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išaiškino Administracijai, jog jeigu ji mano, kad MB „Tomutis“ 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 27 d. teiktais duomenimis buvo suklaidinta dėl Licencijos išdavimo, ji gali kreiptis į teismą dėl žalos iš MB „Tomutis“ atlyginimo.

III. 15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovo nuomone, teismas savo išvadą apie tai, kad Licencijai gauti pateikti duomenys galimai buvo neteisingi, nepagrįstai grindė tik prielaida – 4 iš 13 gyventojų (liudytojų) parodymais, kad sutikimo licencijai jie niekada nedavė. Atsakovas pabrėžia, jog viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog Administracija neturi nei pareigos, nei kompetencijos tikrinti sutikimų autentiškumo – nustatyti pasirašiusiųjų asmenų parašų tikrumo, aiškintis parašų gavimo aplinkybių, sąžiningumo ir pan. Už pateiktų duomenų tikrumą atsako šiuos duomenis pateikęs subjektas – licencijos prašytojas. Vertindama licencijos prašytojo pateiktus savininkų sutikimus, Administracija privalo nustatyti tik tai, ar sutikimai atitinka Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte sutikimams numatytus reikalavimus, t. y. ar sutikime nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis, taip pat ar pateikti sutikimai sudaro daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumą (jeigu butas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą). Atsakovas akcentuoja, jog tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog kai kurie sutikimuose nurodyti ir pasirašę asmenys šių sutikimų galimai visgi nedavė, t. y. patys nepasirašė. Teismas, nepaaiškinęs, kodėl pareiškėjo pateikti gyventojų rašytiniai patvirtinimai yra laikytini tikresniais, negu licencijos prašytojo Administracijai anksčiau pateikti tų pačių gyventojų duoti rašytiniai sutikimai licencijai išduoti, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 4 dalį.

17. Atsakovo nuomone, palikus tokį teismo sprendimą galioti, būtų sukurtas itin ydingas precedentas, pagal kurį bet koks asmens duotas sutikimas vėliau gali būti „atšauktas“ kaip keliantis abejonę, jeigu tas pats asmuo teismui vėliau pateiks rašytinį patvirtinimą, kad jokio sutikimo niekada nedavė ir paliudys tai teisme – neskiriant nei ekspertizės, nei keliant klausimą dėl galimo asmens nesąžiningumo, nei kreipiantis į teisėsaugos institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos ištyrimo, nei stabdant bylą iki kol bus nustatytos reikšmingos būtent faktinės aplinkybės. Net jeigu ši teismo išvada pagrįsta, Administracija negali likti atsakinga už galimai neteisėtus licencijos prašytojo veiksmus gaunant ir atitinkamai pateikiant Sutikimus Administracijai. Atsakovas pažymi, kad teismas ignoravo pareiškėjo ir liudytojų teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus apie tai, kad dėl galimai neteisėtos MB „Tomutis“ veikos renkant Pastato gyventojų sutikimus (šiuos sutikimus galimai suklastojus), minėti asmenys jau kreipėsi į teisėsaugos instituciją, nematė esant tikslinga palaukti specialistų tyrimo išvadų ir tik tuomet byloje daryti išvadas apie pateiktų Pastato gyventojų sutikimų galimą neteisingumą. Nauja raštu Pastato gyventojų išdėstyta pozicija nepakeičia fakto, kad iki šiol egzistuoja nenuginčyti, anksčiau pasirašyti tų pačių gyventojų sutikimai dėl Licencijos išdavimo – byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad sutikimai buvo suklastoti, o ne kad gyventojai vėliau, susidūrę su faktine kavinės veikla, tiesiog pakeitė savo nuomonę. Nepaisant šių duomenų byloje nebuvimo, teismas vis tiek pripažino Licenciją buvus išduotą neteisėtai ir priteisė iš Administracijos bylinėjimosi išlaidas, kurias kaip žalą pasiūlė išsiieškoti iš MB „Tomutis“ (nors MB „Tomutis“ teismo posėdžio metu informavo, kad jam yra iškelta bankroto byla).

18. Atsakovas nurodo, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Nei Įstatyme, nei Taisyklėse nėra reglamentuota bendraturčių valios (susitarimo) atitinkamai balsuoti patikrinimo tvarka – teisės aktai nereglamentuoja nei tokio bendraturčių tarpusavio susitarimo formos, nei turinio, nei numato privalomo tokio tarpusavio susitarimo (ar vieno iš bendraturčių įgaliojimo) pateikimo, nei kitokio rašytinio (ar žodinio) patvirtinimo apie suderintą bendraturčių valią atitinkamai balsuoti. Atitinkamai šie teisės aktai ir Administracijai nenumato pareigos reikalauti tokio bendraturčių susitarimo atitinkamai balsuoti tuo atveju, kai sutikimas yra pasirašomas tik vieno iš bendraturčių. Priešingas Administracijos elgesys, t. y. licencijos prašytojui viešojo administravimo subjekto savo nuožiūra nustatomas reikalavimas pateikti Administracijai bendraturčių susitarimą (žodinį, rašytinį, notarinį, ar pan.), patvirtinantį šių bendraturčių valią atitinkamai balsuoti, visais atvejais reikštų akivaizdų biurokratizmą bei nepagrįstą papildomų administracinių kliūčių kūrimą, būtų akivaizdžiai neteisėtas, nes nepagrįstas jokiais licencijų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsniu ir teigia, jog atitinkami bendraturčių susitarimai yra ne trečiųjų asmenų, ir ne viešojo administravimo subjekto, o pačių bendraturčių diskrecija. Net ir reikalaudama iš bendraturčių kokių nors atskirų susitarimo atitinkamai balsuoti formų, Administracija niekaip negalėtų užtikrinti nei šio susitarimo tikrumo, nei susitarimo sudarymo aplinkybių, nei to, ar susitarime yra atspindėta tikroji bendraturčių valia, nei panašių aplinkybių. Todėl akivaizdu, kad už tokio susitarimo tiek tikrumą, tiek sąžiningumą, tiek susitarimo egzistavimą apskirtai, visų pirma yra atsakingi patys bendraturčiai, o ne Administracija.

19. Atsakovas vertino, kad Administracijos Sprendimą teismas kaip neteisėtą panaikino visa apimtimi, nors dėl šiame Sprendime išdėstyto atsisakymo pateikti pareiškėjui Pastato gyventojų privačius asmens duomenis identifikuojančią informaciją (sutikimus) teismas nepasisakė ir nevertino šio Administracijos atsisakymo, neanalizavo, ar toks atsisakymas buvo teisėtas, ar egzistavo teisėto asmens duomenų teikimo sąlygos, įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ir BDAR), ar pareiškėjo Administracijai teiktuose prašymuose, grįstuose vien prielaidomis ir jokiais faktiniais duomenimis, buvo tinkamai nurodytas BDAR įtvirtintas teisėtas asmens duomenų gavimo tikslas ir pan. Šį skųsto Sprendimo aspektą teismas tiesiog ignoravo. Tokiu būdu teismas pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą, taip pat ir ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą sprendime konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismas pareiškėjo skundo reikalavimą išreikalauti Sutikimus arba įpareigoti Administraciją šiuos Sutikimus pateikti pareiškėjui, nepagrįstai tenkino dar net neišsprendęs bylos iš esmės, kas lėmė Administracijos interesų pažeidimą.

20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą nepakeistą, atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas pakartoja bylos faktines aplinkybes, vadovaujasi Įstatymo, Taisyklių nuostatomis ir teigia, kad atsakovas turėjo patikrinti, ar butų (Nr. 3, Nr. 6A, Nr. 8A) bendraturčio pasirašytas sutikimas duotas visų šio buto bendraturčių sutarimu, kitaip praktiškai nebūtų įmanoma nustatyti, ar licencijos prašytojas pateikė Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkto reikalavimus atitinkantį sutikimą, kuriuo saugoma kiekvieno buto bendraturčio teisė užtikrinti būsto neliečiamybę per bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimą, leidžiantį neįgalioti kito buto bendraturčio duoti sutikimą dėl alkoholio prekybos name, kuriame yra butas. Pastato butų Nr. 3, Nr. 6A ir Nr. 8A balsai negalėjo būti užskaityti tol, kol nebuvo minėtų sutikimų. Atsakovas neteisėtai užskaitė 3 butų balsus dėl Licencijos išdavimo, ši išduota nesant Pastato butų daugumos valios, t. y. neteisėtai.

22. Pareiškėjas nurodo, kad Licencija dar galioja, o nors MB „Tomutis“ teigė, kad Pastate esančių patalpų nuomos sutartis nutraukta, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

23. Dėl atsakovo atsisakymo Sprendime pateikti Pastato gyventojų privačius asmens duomenis identifikuojančią informaciją (Sutikimus), pareiškėjas nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas akcentuoja, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, todėl, jei ne teismo proceso metu advokatui reikalingi ne atstovaujamojo asmens duomenys kvalifikuotai teisinei pagalbai suteikti, šie duomenys turi būti pateikiami ir gaunami vien BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad Sutikimuose nurodytų duomenų subjektų interesai yra viršesni už pareiškėjo atstovo ir pareiškėjo, todėl sutikimus atsakovas turėjo pateikti BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Pareiškėjas vadovaujasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir nurodo, kad be atsakovo turimų sutikimų veiksminga teisinė gynyba yra neįmanoma dėl to, kad be šios informacijos nėra galimybės nustatyti sutikimų duomenų teisingumo ir Licencijos išdavimo pagrįstumo. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, teisė į veiksmingą teisminę gynybą yra pažeidžiama, jeigu teismas sprendimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir pareikšti savo nuomonės. Pareiškėjas teigia, jog jeigu teismas būtų palikęs galioti atsakovo Sprendimo dalį nepateikti Sutikimų, tokiu atveju nebūtų atskleista tikroji tiesa byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena proceso šalis pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

25. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1856-656/2022 nuspręsta MB „Tomutis“ iškelti bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-658-656/2023 nuspręsta pripažinti bankrutavusios MB „Tomutis“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Tomutis“ yra išregistruotas.

26. Nagrinėjamoje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį yra negalimas, tačiau atsižvelgiant į MB „Tomutis“ procesinę padėtį (trečiasis suinteresuotas asmuo), nėra pagrindo nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 7 punktą (jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių), todėl byla nagrinėjama.

V. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. A51-86501/21(3.3.18.1E-AD24) „Dėl duomenų pateikimo ir licencijos galiojimo panaikinimo“ ir Administracijos MB „Tomutis“ išduotos licencijos mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, išreikalavo iš atsakovo Pastato gyventojų Sutikimus ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Administracijos Sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Licencijos galiojimo panaikinimo, konstatavęs, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti MB „Tomutis“ atsakovui pateiktų duomenų teisingumu, dėl kurių Licencija buvo išduota nepagrįstai.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai, pažeisdamas materialiosios teisės normas, panaikino Administracijos Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Administracijos Sprendimo dalies dėl atsisakymo pateikti pareiškėjui jo prašytus duomenis, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį, o taip pat klaidingai taikė ir aiškino Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą bei atitinkamai padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad Administracija Licenciją išdavė nepagrįstai.

30. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. Prašymais kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti Pastato gyventojų sutikimą (-us), kurių pagrindu MB „Tomutis“ 2019 m. gegužės 29 d. išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. (duomenys neskelbtini), juose paliekant pasirašiusių gyventojų vardus, pavardes, butų numerius bei parašus, neatskleidžiant kitų asmens duomenų, bei panaikinti Licenciją. Atsakydama į Prašymus, Administracija Sprendimu pateikė nuasmenintus dokumentus ir atsisakė panaikinti Licencijos galiojimą. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui kėlė Administracijos atsisakymo pateikti sutikimus bei jų pagrindu išduotos Licencijos pagrįstumo ir teisėtumo klausimus.

32. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Administracijos Sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta pateikti Pastato gyventojų sutikimus, pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nepateikdamas motyvų šiuo aspektu, panaikino visą Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti tik pareiškėjo prašymą dėl Licencijos galiojimo panaikinimo, todėl šis teismo sprendimo trūkumas taisytinas šia nutartimi.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad advokatų teisė gauti informaciją yra viena pagrindinių jų teisių, o atsižvelgiant į advokatų teisinio statuso ypatumus – jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, dėl duomenų reikalingumo, idant jų teikiamos teisinės paslaugos maksimaliai atitiktų atstovaujamo asmens teises ir (arba) teisėtus interesus, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas turi teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (šiuo aspektu mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1151-1047/2023).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo advokato 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymas „Dėl dokumentų pateikimo“ atsakovui suteikti jo disponuojamą informaciją buvo motyvuotas ir aiškus, t. y. pareiškėjo atstovas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktu ir 6 straipsnio 1 dalies c bei f punktais, 21 straipsnio 2 dalimi pateikė prašymą, kuriame nurodė asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti duomenų apimtį bei duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Atsakovo Sprendime nurodytas BDAR ir jo nuostatų citavimas niekaip nepatvirtina fakto, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo atstovui (advokatui, vykdančiam profesinę veiklą) pagal jo konkretų prašymą nurodė tinkamą ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atsisakymo teikti prašomą informaciją teisinį pagrindą. Taigi, atsakovo Sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta pateikti pareiškėjo atstovui (advokatui) Pastato gyventojų Sutikimus, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5, 6 p.).

35. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog teismas, neišsprendęs bylos iš esmės, tačiau 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi išreikalavęs iš atsakovo Pastato gyventojų sutikimus Licencijai išduoti, pažeidė Administracijos interesus.

36. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

37. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr., pvz., EŽTT 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06).

38. Konvencijos 6 straipsnis užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau jis nenustato jokių taisyklių, reguliuojančių įrodymų priimtinumą, kas pirmiausia yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, jei pareiškėjas aiškiai nurodo, kokius tiksliai įrodymus jis siekia gauti ir kodėl jie yra tiesiogiai susiję su jo skundu bei jo noru lemti teismų sprendimus, taip pat jei konkrečioje proceso stadijoje dar nėra aišku, ar įrodymai būtini vertinant pareiškėjo skundą, teismų atsisakymas pareiškėjui gauti įrodymus ir pateikti juos vertinti, ar nepakankamas motyvavimas, kodėl tai nėra būtina, gali atimti iš pareiškėjo galimybę pagrįsti savo bylą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Jokšas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25330/07).

39. Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje nustatytus reikalavimus, kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-393-520/2023; ir kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes (kvestionuojami Pastato gyventojų Sutikimai Licencijai išduoti), pareiškėjo skundo argumentus, kuriais buvo motyvuojamas prašymas išreikalauti iš atsakovo Sutikimus, juose paliekant pasirašiusių gyventojų vardus, pavardes, butų numerius bei parašus, neatskleidžiant kitų asmens duomenų (ribojama pareiškėjo teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą, jo atstovo teisė gauti informaciją ir galimybė įvykdyti teisinę pareigą suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą, pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisingą teismą), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pagrįstai išreikalavo iš atsakovo Pastato gyventojų Sutikimus Licencijai išduoti, nes jie yra reikšmingi įrodymai, sprendžiant klausimą dėl Licencijos išdavimo pagrįstumo.

41. Vertinant, ar buvo teisinės prielaidos išduoti MB „Tomutis“ Licenciją, pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo ketvirtasis skirsnis įtvirtina reikalavimus asmenims, siekiantiems gauti licenciją ar leidimą, leidimų išdavimo tvarką, atsisakymą išduoti licenciją ir leidimą ir licencijuojamos veiklos sąlygas. Įstatymo 181 straipsnio 4 dalis numato, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos licencijos prašytojams, jeigu, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, jie atitinka ir 181 straipsnio 4 dalies 1–5 punktus. Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, jog licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai (licencijų prašytojai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Sutikime nenurodžius numatomo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir (ar) licencijos prašytojo numatomos vykdyti veiklos rūšies, sutikimas laikomas negaliojančiu. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą). Šis sutikimas nepateikiamas, jeigu prieš tai šiame daugiabučiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, nesikeičia nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis (ši nuostata netaikoma, jeigu iki paraiškos gauti naują licenciją pateikimo alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama ilgiau kaip vienus metus).

42. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės nustato didmeninės prekybos alkoholio produktais ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimą (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, jų rekvizitus patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu ir Taisyklėmis.

43. Taisyklių IV skyrius reglamentuoja licencijų ir jų dublikatų išdavimo, licencijų papildymo ir patikslinimo, atsisakymo išduoti licencijas reikalavimus. Taisyklių 23.2 punkte įtvirtinta, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prašytojas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name.

44. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 3.92 straipsnis, reglamentuojantis turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, taip pat įtvirtina, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Taigi šios civilinės teisės normos patvirtina, jog santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas.

45. Sistemiškai įvertinus Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkto bei Taisyklių 23.2 punkto nuostatas nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgus į civilinės teisės normą, įtvirtinančią, kad bendroji dalinė (jungtinė sutuoktinių) nuosavybė yra įgyvendinama savininkų bendru susitarimu, darytina išvada, kad jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jų tarpusavio atstovavimo susitarimas preziumuojamas ir vertinamas kaip vienas balsas. Licencijos prašytojas savivaldybės vykdomajai institucijai turi pateikti pakankamus įrodymus, kurie leistų daryti išvadą, kad konkrečiu atveju yra Įstatymo reikalaujamas daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Viešojo administravimo subjektas, taikantis šias normas, negali jų traktuoti pernelyg plačiai ir kelti papildomus reikalavimus, kurių nėra įtvirtintų Įstatyme.

46. Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens MB „Tomutis“ prašymą išduoti Licenciją ir kartu su juo 2019 m. gegužės 6 d. bei 2019 m. gegužės 27 d. pateiktus dokumentus, VĮ „Registrų centro“ duomenis, kurie patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra J. V. ir T. V., buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra J. Ž. ir L. Ž., buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra A. J. ir V. J., teisėjų kolegija nepagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog tarp Pastate esančių butų Nr. 3, 8, 16 bendraturčių egzistuoja susitarimas dėl atstovavimo, nes bendraturčių, kurie nagrinėjamo ginčo atveju yra dar ir sutuoktiniai, sutikimas yra preziumuojamas (CK 3.92 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Administracijai pateikė reikiamą kiekį Pastate esančių gyvenamosios paskirties patalpų (butų) savininkų ir neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų nuomininkų sutikimų (daugumą), kurie prašymo Administracijai pateikimo metu pritarė ar neprieštaravo MB „Tomutis“ ketinimui Pastate esančioje kavinėje prekiauti alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatymas nesuteikia atsakovui nei pareigos, nei kompetencijos kvestionuoti sutikimus davusių gyvenamosios paskirties patalpų (butų) savininkų ir neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų nuomininkų parašų tikrumą, nes už pateiktų duomenų tikrumą atsako šiuos duomenis pateikęs licencijos prašytojas.

Tai, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 22 Pastato gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų pasirašytus patvirtinimus apie tai, kad jie niekada nedavė sutikimo Licencijai, o liudytojai teismo posėdžio metu tai patvirtino, nepakeičia fakto, jog byloje egzistuoja nenuginčyti (nėra duomenų apie tai) anksčiau tų paties 13 iš 22 patvirtinimą apie niekada neduotą sutikimą Licencijai pasirašiusių asmenų sutikimai dėl Licencijos išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog Administracija nepagrįstai MB „Tomutis“ išdavė Licenciją, kadangi prašymas neatitiko Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, panaikinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos2021 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. A51-86501/21(3.3.18.1E-AD24) „Dėl duomenų pateikimo ir licencijos galiojimo panaikinimo“ dalį dėl prašymo pateikti dokumentus, kaip neatitinkančią Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

48. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą, priteisė jam iš atsakovo 2 052,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (vienas iš trijų materialiųjų reikalavimų), todėl jis įgijo teisę tik į proporcingą dalį jam pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

50. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

51. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal šių Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Skundo parengimo paslauga apmokėta 2022 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 598,1 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 3 995,25 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 963,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios rekomenduojamos priteisti užmokesčio sumos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjui iš atsakovo priteistina 321,17 Eur suma.

52. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą maksimali išlaidų suma už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą, todėl maksimali pareiškėjui priteistina suma už prašymo parengimą – 479,43 Eur (1 598,1 x 0,1 x 3). Byloje esantys bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas patyrė 544,50 Eur išlaidų, susijusių su 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymo „Dėl dokumentų pateikimo“ parengimu (2021 m. rugsėjo 6 d. darbų ataskaita (3 val.) bei PVM sąskaita faktūra AVC 21-58). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už minėto prašymo parengimą viršija Rekomendacijose įtvirtintą dydį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 479,43 Eur.

53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, o taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi tai, jog pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 800,6 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

54. Pareiškėjas atsiliepime į skundą taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias grindė 2022 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūra AVC 22-570 ir 2023 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu.

55. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1,3. Apeliacinio skundo parengimo paslauga apmokėta 2023 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 000,1 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2 600,13 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo teisė gauti iš atsakovo informaciją apie Pastato gyventojų sutikimus apginta, prašoma priteisti 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijoje nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio sumą, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, sprendžia, kad proporcingai patenkintai reikalavimų daliai pareiškėjui iš atsakovo priteistina 866,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.

56. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 1 667,31 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. A51-86501/21(3.3.18.1E-AD24) „Dėl duomenų pateikimo ir licencijos galiojimo panaikinimo“ dalį dėl prašymo pateikti dokumentus.

Patenkinti pareiškėjo S. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjui S. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 800,6 Eur (aštuonis šimtus eurų 60 cnt) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 866,71 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 71 cnt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė