034cc542-4982-4548-9bd5-2ae8fcda9a40 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00960-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 2.4.6.5.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jurgitos MaÄionytÄs, Vitalijos NorkÅ«naitÄs, Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs (kolegijos pirmininkÄ), sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam D. (D.) K. ir jo gynÄjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nuteistojo A.
Legislator headnote
AI generated034cc542-4982-4548-9bd5-2ae8fcda9a40 · Vilniaus apygardos teismas: savo naudai apgaule pasikÄsino įgyti AB âL. d.â draudimo iÅ¡mokÄ â 1 270,28 Eur už automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taÄiau nusikalstamos veikos nebaigÄ dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jo valios, AB âL. d.â kilus abejonių dÄl autoįvykio tikrumo ir neiÅ¡mokÄjus draudimo iÅ¡mokos, kuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00960-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 2.4.6.5.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jurgitos MaÄionytÄs, Vitalijos NorkÅ«naitÄs, Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs (kolegijos pirmininkÄ), sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam D. (D.) K. ir jo gynÄjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nuteistojo A.
S. (A. S.) gynÄjui advokatui Laimonui Å ileriui, nuteistojo V. P. gynÄjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski), vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S., nuteistojo V. P. gynÄjo advokato Alfredo Sokolovskio, nuteistojo D. K. gynÄjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta deÅ¡imties mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusijÄ su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, V.
P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta deÅ¡imties mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusijÄ su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta deÅ¡imties mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusijÄ su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs 1. D. K. ir V. P. nuteisti už tai, kad iÅ¡ anksto susitarÄ ir veikdami bendrininkų grupe, turÄdami tikslÄ apgaule, inscenizuojant eismo įvykį, savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ turtÄ - draudimo iÅ¡mokas ir taip pasipelnyti, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybÄmis D. K. ir V. P. susitarÄ tyÄia sukelti eismo įvykį, panaudojant D.
K. nuosavybÄs teise priklausantį ankstesnio eismo įvykio metu (2014 m. sausio 13 d.) apgadintÄ automobilį âFord Focusâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko V. P. 2014 m. rugpjÅ«Äio 21 d. iÅ¡ I. S. įgijo 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį V. P. 2014 m. rugpjÅ«Äio 22 d. apdraudÄ draudimo bendrovÄje âL. d.â, 2014 m. rugpjÅ«Äio 25 d. VÄ® âRegitraâ Vilniaus filiale įregistravo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ šį automobilį; tÄsdami nusikalstamÄ sumanymÄ ir vykdydami susitarimÄ , D.
K. 2014 m. spalio 15 d. apie 20.00 val., vairuodamas automobilį âFord Focusâ, valstybinisnumeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje RokantiÅ¡kių g., Vilniuje, tyÄia atsitrenkÄ Ä¯ V. P. vairuojamÄ automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o V. P., vairuodamas automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyÄia atsitrenkÄ Ä¯ D. K. vairuojamÄ automobilį âFord Focusâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (automobilio âFord Focusâ sugadinimai - bamperio plastiko įlenkimas, Å¡viesÅ«s ir tamsÅ«s įbrÄžimai, nuplÄÅ¡ta juodos spalvos apdaila; automobilio âChrysler Sebringâ sugadinimai - nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelÄs, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, priekinis kairys žibintas); po ko, tÄsdami nusikalstamÄ veikÄ , D.
K. kartu su V. P. 2014 m. spalio 15 d. 20.20 val. užpildÄ eismo įvykio deklaracijÄ ir jÄ pasiraÅ¡Ä; tÄsdami nusikalstamÄ sumanymÄ , D. K. 2014 m. lapkriÄio 12 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , praneÅ¡Ä draudimo bendrovei apie autoįvykį, V. P. 2014 m. spalio 16 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , praneÅ¡Ä draudimo bendrovei apie autoįvykį, 2014 m. spalio 17 d., V. P. pateikus apžiÅ«rai automobilį âChrysler Sebringâ AB âL. d.â vertintojui, V.
P. tyÄia nenurodÄ transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros akte su autoįvykiu nesusijusių transporto priemonÄs sugadinimų - deformuoto ir įtrÅ«kusio priekinio bamperio deÅ¡inÄje po žibintu, sulaužytos radiatoriaus grotelių deÅ¡inÄs pusÄs, deformuotos bamperio sijos deÅ¡inÄs pusÄs, o D. K., 2014 m. spalio 20 d. pateikÄs apžiÅ«rai automobilį âFord Focusâ AB âL. d.â vertintojui, tyÄia nenurodÄ transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros akte su autoįvykiu nesusijusių transporto priemonÄs sugadinimų - priekinÄs dalies kairÄs pusÄs deformuoto žemyn nulenkto variklio dangÄio priekinÄs briaunos kairiojo kampo, suskilusio priekinio kairiojo žibinto stiklo, subraižyto ir trÅ«kusio priekinio bamperio plastiko kairÄje pusÄje, įlenkto priekinio kairiojo sparno priekinio kampo; po ko, tÄsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , D.
K., bÅ«damas UAB âA.â darbuotoju, kuriam suteiktas prokÅ«ros įgaliojimas, savo naudai organizavo 2014 m. lapkriÄio 12 d. UAB âA.â PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros serija APM Nr. 1411002 dÄl automobilio âFord Focusâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto 6 488,94 Lt sumai iÅ¡davimÄ , kuriÄ D. K. pateikÄ AB âLietuvos d.â draudimo iÅ¡mokai paskaiÄiuoti, o V. P., tÄsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , AB âL. d.â vertintojui 2014 m. lapkriÄio 25 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole melagingai nurodÄ, kad visi automobilio âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado susidÅ«rimo su automobiliu âFord Focusâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metu, o D.
K. 2014 m. lapkriÄio 27 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole melagingai nurodÄ, kad visi automobilio âFord Focusâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado susidÅ«rimo su automobiliu âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metu, tokiu bÅ«du V. P. bei D. K. savo naudai apgaule įgijo turtinÄ teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokas bei pasikÄsino įgyti 4 610 Lt (kas atitinka 1 335,15 Eur) AB âL. d.â draudimo iÅ¡mokÄ už automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 6 488,94 Lt (kas atitinka 1 867,74 Eur) iÅ¡ AB âL. d.â draudimo iÅ¡mokÄ už automobilį âFord Focusâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip bendrais veiksmais padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
2. A. S. nuteistas už tai, kad turÄdamas tikslÄ apgaule, savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ - draudimo iÅ¡mokÄ ir taip pasipelnyti, 2015 m. balandžio 27 d. iÅ¡ V. P. įgijÄs 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apdraustÄ draudimo bendrovÄje âL. d.â, VÄ® âRegitraâ Vilniaus filiale neįregistravÄs nuosavybÄs teisÄs į šį automobilį, tÄsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. apie 23.00 val., vairuodamas automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minties g., Vilniuje, ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo tyÄia atsitrenkÄ Ä¯ A.
B. vairuojamÄ automobilį âSubaru Imprezaâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai (âChrysler Sebringâ sugadinimai - priekinio bamperio kairÄs pusÄs (sijos ir plastikinÄs apdailos)), priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių, variklio dangÄio, priekinio kairiojo žibinto sugadinimai); âSubaru Imprezaâ sugadinimai - kairÄs pusÄs užpakalinių durelių, sparno, rato ir jo pakabos, slenksÄio ir jo apdailos sugadinimai); tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. 23.00 val. užpildÄ eismo įvykio deklaracijÄ ir jÄ pasiraÅ¡Ä, 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, kad visi automobilio âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai, atsirado po minÄto eismo įvykio bei 2015 m. rugpjÅ«Äio 13 d. pateikÄ apžiÅ«rai automobilį âChrysler Sebringâ AB âL. d.â vertintojui, tokiu bÅ«du A.
S. savo naudai apgaule pasikÄsino įgyti AB âL. d.â draudimo iÅ¡mokÄ â 1 270,28 Eur už automobilį âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taÄiau nusikalstamos veikos nebaigÄ dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jo valios, AB âL. d.â kilus abejonių dÄl autoįvykio tikrumo ir neiÅ¡mokÄjus draudimo iÅ¡mokos, kuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - A. S. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, arba Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti, sutrumpinant A. S. paskirtos laisvÄs apribojimo bausmÄs terminÄ nuo deÅ¡imties iki trijų mÄnesių.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltÄs nepripažįsta, jo veikoje nÄra pagrindinio nusikaltimo sudÄties elemento - tyÄios. Jo kaltÄ yra grindžiama prielaidomis, teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡kilusios abejonÄs nebuvo paÅ¡alintos ir nebuvo aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai. Nuosprendyje nÄra nurodyta, kokių įrodymų pagrindu teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad A. S., vairuodamas automobilį âChrysler Sebringâ, tyÄia atsitrenkÄ Ä¯ A. B. vairuojamÄ automobilį âSubaru Imprezaâ.
Ikiteisminio tyrimo metu AB âL. d.â pateikta versija, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, nebuvo patvirtinta. Liudytojas T. A., dirbantis AB âL. d.â, nurodÄ, kad buvo gautas anoniminis skambutis apie tai, kad kažkokie giminaiÄiai galimai inscenizuoja eismo įvykius, buvo paminÄta Minties g., automobilis Chrysler. Liudytojas nurodÄ, kad skambuÄiai ne visada pasitvirtina, pavardÄs praneÅ¡ime nebuvo minimos. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas kokiais nors giminystÄs ryÅ¡iais yra susijÄs su V.
P.. Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad A. B. dalyvavo inscenizuojant 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykį. Apklausiamas liudytoju, A. B. nurodÄ, kad eismo įvykis kilo dÄl jo kaltÄs, kÄ jis patvirtino ir eismo įvykio deklaracijoje, jam kaltinimai nebuvo pareikÅ¡ti, draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokÄta. A. S. pirko daužtÄ automobilį âChrysler Sebringâ, taÄiau byloje nÄra jokių įrodymų, kad jam buvo žinoma apie tai, kad Å¡is automobilis jau buvo dalyvavÄs anksÄiau įvykusiame eismo įvykyje, dÄl kurio buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas.
MinÄtas automobilis nebuvo perduotas saugojimui ar tyrimui, iÅ¡vadas ekspertai teikÄ pagal jiems pateiktas nuotraukas, dÄl ko Å¡ios iÅ¡vados laikytinos mažiau objektyviomis ir patikimomis. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2016 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1129 (16) patvirtina, kad iÅ¡ esmÄs visi automobilio âChrysler Sebringâ sugadinimai (iÅ¡skyrus priekinio bamperio sijos sugadinimus) buvo padaryti 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykio metu. Kadangi apeliantas pirko apie 10 metų senumo daužtÄ automobilį, jį remontuoti servise, pilnai atstatant jo bÅ«klÄ, buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga, todÄl šį automobilį jis remontavo pagal savo finansines galimybes, netikrino, ar buvo padarytas tik kosmetinis remontas, ar pilnai âatstatyta bÅ«klÄâ.
Ekspertas V. M. parodÄ, kad automobilio apžiÅ«ros dokumentai ir nuotraukos įrodo, kad automobilis prieÅ¡ 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykį buvo suremontuotas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ dÄl nuteistajam inkriminuoto melagingo praneÅ¡imo apie priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių sugadinimus, nors Å¡ie apgadinimai iÅ¡ tikrųjų atsirado po automobilio susidÅ«rimo su âSubaru Imprezaâ. Variklio dangÄio remonto ekspertas V. M. neneigÄ. Pilnai suremontuoti bamperio sijÄ nebuvo jokios bÅ«tinybÄs, nes, pritvirtinus bamperį, sijos sugadinimai nÄra matomi.
Pildydamas eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolÄ , A. S. nesiekÄ apgauti draudimo bendrovÄs. Šį protokolÄ jis pildÄ kaip asmuo, kuris nÄra kaltas dÄl eismo įvykio kilimo, jo automobiliui padaryta žala turÄjo bÅ«ti atlyginama pagal kito automobilio vairuotojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo polisÄ . Taigi, Å¡iuo atveju buvo pradÄta įprastinÄ padarytos žalos ir draudimo iÅ¡mokos nustatymo procedÅ«ra. MokÄtinos draudimo iÅ¡mokos dydį nustatÄ draudimo bendrovÄ, kuri gali atsisakyti atlyginti žalÄ , jei mano, kad Å¡i žala buvo padaryta ne draudiminio įvykio metu.
Tarp apelianto ir draudimo bendrovÄs kilÄs ginÄas turÄjo bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis civilinÄs teisÄs normomis.
5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nusprÄstų, kad apeliantas buvo pagrįstai pripažintas kaltu, jo manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrÄ per griežtÄ bausmÄ. A. S. jau nuo 2016 m. patiria laisvÄs suvaržymus, nes griežtai laikosi jam paskirtos kardomosios priemonÄs - raÅ¡ytinio pasižadÄjimo neiÅ¡vykti sÄ lygų, todÄl jam galÄjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnÄ bausmÄ. Du ikiteisminiai tyrimai (pirmasis â V. P. ir D. K. atžvilgiu ir antrasis â A.
S. atžvilgiu) buvo sujungti nepagrįstai, nes Å¡ių asmenų nesieja jokie tarpusavio ryÅ¡iai, bendrininkavimas jiems nÄra inkriminuotas, nuteistasis jų nepažįsta, todÄl nepateisinamai ilgas ir dÄl kitų kaltinamųjų veiksmų užvilkintas baudžiamasis procesas, ilgÄ laikÄ galiojanti kardomoji priemonÄ - raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti pažeidÄ apelianto teises. DÄl jo ir jo gynÄjo kaltÄs nebuvo praleistas ar atidÄtas nei vienas tyrimo veiksmas ir/ar teismo posÄdis, todÄl jam paskirta bausmÄ turi bÅ«ti Å¡velninama.
A. S. praeityje nebuvo teistas, jam inkriminuotas pasikÄsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , sunkianÄių aplinkybių nÄra, žala niekam nepadaryta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas apeliantui galÄjo paskirti minimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ laisvÄs apribojimo bausmÄ.
6. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynÄjas advokatas Bogdanas Chranovskis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį dÄl D. K. pripažinimo kaltu ir jį iÅ¡teisinti, o bylÄ dÄl 2014 m. spalio 15 d. įvykio nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeistos D. K. teisÄs, pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio 3-5 dalių, 305 straipsnio reikalavimai ir nekaltumo prezumpcijos principas, teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nesurinkta jokių patikimų įrodymų, pagrindžianÄių nuteistojo kaltÄ. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas iÅ¡dÄstÄ tik kaltinimui palankius liudytojų parodymus, nenurodydamas, kodÄl atmeta kaltinamųjų parodymus, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas pacitavo liudytojų parodymų dalis, specialisto iÅ¡vadas, įvardijo kai kuriuos dokumentus, taÄiau dÄl atsiradusių prieÅ¡taravimų iÅ¡ esmÄs nepasisakÄ, jų nuosekliai neaptarÄ, kai kurių svarbių parodymų visai nepaminÄjo, nenurodÄ motyvų, kodÄl dalimi įrodymų tiki, o kitÄ dalį atmeta (BPK 305 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. K. savo kaltÄ neigia, baudžiamojo proceso metu davÄ nuoseklius parodymus, kurie nÄra paneigti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnis, o, atvirkÅ¡Äiai, patvirtinti kito kaltinamojo parodymais, specialisto iÅ¡vada, eismo įvykio deklaracija, praneÅ¡imais draudimui apie eismo įvykį, kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visai nepasisakÄ dÄl D. K. parodymų, jų neanalizavo, nepalygino su kitais įrodymais, o apsiribojo tik deklaratyviu pasisakymu, kad jo parodymai yra jo gynybinÄ pozicija.
Toks formalus kaltinamojo parodymų vertinimas negali bÅ«ti pripažintas teisÄtu. Skirtingai nei nurodÄ pirmosios instancijos teismas, D. K. parodymus patvirtina V. P. parodymai, 2015 m. lapkriÄio 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1303(15), UAB âA.â PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Teismo vertinimu, esminÄ aplinkybÄ, patvirtinanti D. K. kaltÄ, yra jo žinojimas, kad automobilis dalyvavo ankstesniame eismo įvykyje, po kurio buvo apgadintas, ir nepraneÅ¡imas apie tai draudimo bendrovei. Vis dÄlto, pati draudimo bendrovÄ Å¾inojo apie minÄtÄ ankstesnį eismo įvykį, iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ , draudimo bendrovÄs darbuotojas apžiÅ«rinÄjo šį automobilį, suraÅ¡Ä apžiÅ«ros aktÄ , užfiksavo visus sugadinimus, nenurodant, kurie buvo padaryti ankstesnio eismo įvykio metu, kurie - tiriamojo.
D. K. žinojo apie ankstesnį eismo įvykį, taÄiau po jo automobilis buvo suremontuotas, nors ir nekokybiÅ¡kai, jo draudimo bendrovÄs darbuotojas neklausÄ apie ankstesnius sugadinimus, todÄl minÄtos aplinkybÄs nesureikÅ¡mino. Teigdamas, kad vien tik žinojimas apie ankstesnį eismo įvykį ir nepraneÅ¡imas apie tai draudimo bendrovei įrodo nuteistojo kaltÄ dÄl sukÄiavimo, teismas daro tik prielaidÄ . Teismas nepasisakÄ, kokiais patikimais įrodymais nustatyta, jog D. K. padarÄ minÄtus veiksmus tyÄia.
Å iuo atveju kaltinimas grindžiamas tik liudytojo R. L. parodymais, o jis yra suinteresuotas, nes yra draudimo bendrovÄs atstovas. Jo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems - jis praneÅ¡Ä, kad gauta anoniminÄ medžiaga, kad yra ruoÅ¡iamas eismo įvykio inscenizavimas, taÄiau informacija apie inscenizavimÄ buvo gauta dÄl Minties gatvÄs, o Å¡iuo atveju įvykis buvo RokantiÅ¡kių gatvÄje. R. L. pateikÄ melagingus duomenis, kad D. K. yra UAB âA.â direktorius, nors iÅ¡ tiesų jis juo nÄra. Prielaidomis yra grindžiamos ir teismo iÅ¡vados dÄl bendrininkavimo.
Byloje nÄra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų visų nuteistųjų susitarimÄ veikti bendrai, t. y. susitarimÄ sukelti eismo įvykį. Tokio susitarimo nebuvimÄ patvirtina aplinkybÄ, jog D. K. ir V. P. nurodÄ iÅ¡ esmÄs skirtingas eismo įvykio aplinkybes. Byloje pateikta specialisto iÅ¡vada yra tik tikÄtina, tai apklausos metu patvirtino ir specialistas V. L., ji padaryta iÅ¡ nuotraukų, todÄl jos patikimumas yra abejotinas. Taigi, nuteistojo gynÄjo teigimu, baudžiamojoje byloje nÄra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad D.
K. inscenizavo eismo įvykį, siekdamas netesÄtai gauti jam nepriklausanÄiÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todÄl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.
9. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. P. gynÄjas advokatas Alfredas Sokolovskis praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį V. P. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - V. P. iÅ¡teisinti.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimÄ â vadovavosi kaltinimui palankiais įrodymais, o tuos, kurie paneigia V. P. pareikÅ¡tus kaltinimus, atmetÄ. Teismo padarytos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, nepagrįstos byloje esanÄias įrodymais.
11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra nustatyta, jog V. P. automobilį âChrysler Sebringâ įsigijo iÅ¡ I. S. 2014 m. rugpjÅ«Äio 21 d. V. P. parodÄ, kad jis pirko neapgadintÄ automobilį. IÅ¡ liudytojo I. S. parodymų matyti, jog jis pardavÄ V. P. automobilį âChrysler Sebringâ be iÅ¡orinių pažeidimų. Å ie parodymai nÄra paneigti. Tai, kad galimai automobilis âChrysler Sebringâ dalyvavo 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykyje savaime neįrodo, jog Å¡i aplinkybÄ V.
P. buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertimo specialistų iÅ¡vadas, nei vienoje iÅ¡ jų nÄra kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dÄl automobilio âChrysler Sebringâ analogiÅ¡kų apgadinimų po 2014 m. birželio 1 d. ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykių. Negalima nustatyti, kada buvo daromos automobilio nuotraukos, todÄl galima suabejoti ir tuo, ar specialisto tyrimui pateiktos nuotraukos buvo padarytos po 2015 m. birželio 1 d. įvykio. Apklaustas teisme ekspertas V. L. parodÄ, kad iÅ¡vadas darÄ tik iÅ¡ nuotraukų, nuotraukose fotografavimo rakursai, kampai yra skirtingi, tyrimui nebuvo pateikta dalis automobilio âChrysler Sebringâ bamperio, ekspertas galÄjo tik spÄti, kad nuotraukose po 2014 m. birželio 1 d. ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykių užfiksuoti tie patys apgadinimai.
Beveik analogiÅ¡kus parodymus davÄ ekspertas V. M.. Liudytojas R. K. parodÄ, kad apžiÅ«rint automobilį po 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio, jis akte paraÅ¡Ä tuos sugadinimus, kurie susijÄ su įvykiu, kartais pastabose raÅ¡o apie sugadinimus, nesusijusius su eismo įvykiu, bet Å¡iuo atveju jis to neprisimena. 2014 m. spalio 17 d. Transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros akto pastabose automobilio sugadinimų, nesusijusių su deklaruotu eismo įvykių, nenurodyta. Teismas liudytojo R. L. parodymus apie nuotraukose užfiksuotus tuos paÄius automobilio sugadinimus turÄjo vertinti kritiÅ¡kai, nes tai yra tik jo subjektyvi nuomonÄ.
Darydamas iÅ¡vadÄ dÄl D. K. ir V. P. bendrininkavimo pirmosios instancijos teismas nenurodÄ konkreÄių įrodymų, kuriais yra grindžiama tokia iÅ¡vada, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalį. Teismo iÅ¡vada dÄl bendrininkavimo yra nepagrįsta. V. P. parodÄ, kad D. K. iki 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio nepažinojo. TÄ patį patvirtino ir D. K.. Byloje nÄra duomenų, kad Å¡ie asmenys iki minÄto eismo įvykio bendravo. Tokiu bÅ«du, nuteistojo gynÄjo teigimu, byloje nÄra surinkta įrodymų, patvirtinanÄių V.
P. kaltÄ, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .
12. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
13. Teismo posÄdžio metu prokuroras praÅ¡Ä apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis D. K. ir jo gynÄjas advokatas Bogdanas Chranovskis praÅ¡Ä gynÄjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. S. gynÄjas advokatas Laimonas Å ileris praÅ¡Ä jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo V. P. gynÄjas advokatas Alfredas Sokolovskis praÅ¡Ä jo skundÄ tenkinti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai tenkintini.
14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
15. NagrinÄjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų ir padarÄ neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl D. K., V. P. ir A. S. kaltÄs, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizÄ negali sukelti abejonių dÄl nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dÄl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties buvimo. DÄl D. K. ir V. P. kaltÄs pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį 16. BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo kÄsinamasi į nuosavybÄ, turtines teises ir turtinius interesus.
Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinÄ nauda, kuriÄ apgaulÄ panaudojÄs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinÄs teisÄs įgijimu, turtinÄs prievolÄs panaikinimu ar iÅ¡vengimu. Taigi, sukÄiavimo esmÄ yra apgaulÄs panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. ApgaulÄs esmÄ sudaro dÄl kaltininko objektyviosios tiesos iÅ¡kraipymo nukentÄjusiojo sÄ monÄje susiformavÄs klaidingas įsivaizdavimas dÄl objektyviai egzistuojanÄių arba egzistavusių faktų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-620/2010 ir kt.).
ApgaulÄ sukÄiavimo atveju turi bÅ«ti esminÄ, t. y. suklaidinimas turi turÄti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dÄl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturÄjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulÄ nedaro veikos sukÄiavimo nusikaltimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-538/2010 ir kt.).
17. SukÄiavimas yra tyÄinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmÄ panaudoja apgaulÄ ir taip suklaidina turto savininkÄ ar teisÄtÄ valdytojÄ , numato, kad neteisÄtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimÄ turtÄ ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinÄs žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). SukÄiavimo sudÄtis reikalauja, kad tyÄia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisÄs į turtÄ Ä¯gijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyÄia turi bÅ«ti nukreipta neteisÄtai užvaldyti turtÄ ar įgyti teisÄ Ä¯ jį, padarant turto savininkui turtinÄ Å¾alÄ . TodÄl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulÄs faktÄ , bet ir kaltininko sukÄiavimo objektyvių požymių suvokimÄ . SusiformavusiÄ kaltininko tyÄiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-589-696/2015 ir kt.).
18. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄioms institucijoms. Kaip matyti iÅ¡ suformuluoto kaltinimo, D. K. ir V. P. nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje yra nuteisti dÄl to, kad inscenizavo eismo įvykį ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo turtinÄ teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokas ir pasikÄsino apgaule įgyti Å¡ias draudimo iÅ¡mokas, t. y. jų apgaulÄ turÄjo pasireikÅ¡ti eismo įvykio inscenizavimu, o vÄliau ir transporto priemonių apgadinimų, nesusijusių su Å¡iuo eismo įvykiu, nenurodymu draudimo atstovams. Vis dÄlto, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinanÄių D. K. ir V. P. sukÄiavus draudimo bendrovÄs AB âL. d.â atžvilgiu. Byloje neįrodytas esminis sukÄiavimo požymis â apgaulÄ, o taip pat ir asmenų tyÄia bendrais veiksmais neteisÄtai pasipelnyti.
19. Baudžiamojoje byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20.00 val., sankryžoje RokantiÅ¡kių g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rÄ D. K. vairuojamas automobilis âFord Focusâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir V. P. vairuojamas automobilis âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, D. K. nurodÄ, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20 val., RokantiÅ¡kių/Kalno g. sankryžoje buvo eismo įvykis, jis vairavo automobilį âFord Focusâ, kitas automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje, buvo âChrysler Sebringâ, kurį vairavo V.
P.. D. K. važiavo Kalno g. į kairÄ, jo kelias buvo pagrindinis, o V. P. važiavo nuo RokantiÅ¡kių g. tiesiai ir turÄjo jį praleisti. D. K. automobilio kairÄs pusÄs priekine dalimi įvažiavo į V. P. automobilio kairÄs pusÄs priekinį kampÄ . Jo paties automobiliui po Å¡io eismo įvykio buvo apgadintas bamperis, priekinis kairÄs pusÄs sparnas, žibintas, ratas, ratlankis, vairuotojo ir keleivio durys ir slenkstis ar galinio sparno dalis. Kitam automobiliui jis ânurovÄâ priekinio bamperio gabalÄ , kuris atÅ¡oko ir gulÄjo nukritÄs, buvo iÅ¡daužtas kairÄs pusÄs žibintas, lyg ir kairÄs pusÄs sparnas, kapotas.
IÅ¡ esmÄs tas paÄias aplinkybes D. K. nurodÄ ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas V. P. nurodÄ, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20 val., vairavo automobilį âChrysler Sebrigâ, nepamatÄ Å¾enklo, kad jo kelias yra Å¡alutinis, įvažiavo į sankryÅ¾Ä nepažiÅ«rÄjÄs į deÅ¡inÄ pusÄ, sustojo ir tada į jo automobilį trenkÄsi D. K. vairuojamas automobilis. Buvo užkabintas automobilio âChrysler Sebrigâ kairÄs pusÄs priekis, žibintas, bamperis.
Nepaisant to, kad 2014 m. lapkriÄio 25 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole V. P. nurodÄ kitokias aplinkybes, t. y. kad jo vairuotas automobilis âChrysler Sebrigâ su kitu automobiliu eismo įvykio metu kontaktavo priekiu ir deÅ¡iniu Å¡onu, 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio deklaracijoje jis nurodÄ, kad pradinio smÅ«gio į automobilį âChrysler Sebrigâ vieta yra ties priekiniu kairiuoju žibintu. PastebÄtina, kad eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokoluose D. K. ir V.
P. skirtingai nurodÄ automobilių iÅ¡sidÄstymÄ po eismo įvykio, vis dÄlto, tokie prieÅ¡taravimai eismo įvykio kilimo fakto nepaneigia. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodÄ, kad schemÄ pieÅ¡Ä kelis kartus, todÄl galÄjo bÅ«ti neatitikimų, kaip prisiminÄ, taip jÄ nupieÅ¡Ä. Eismo įvykio kilimo faktÄ patvirtina ne tik paÄių eismo įvykio dalyvių parodymai, bet ir Lietuvos teismo ekspertizÄs 2015 m. lapkriÄio 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1303(15), kurioje nurodyta, kad automobilio âChrysler Sebringâ nauji sugadinimai, be jau anksÄiau užfiksuotųjų, buvo padaryti į sukomplektuotÄ stovintį ar minimaliu greiÄiu judantį automobilį âChrysler Sebringâ atsitrenkus automobiliui âFord Focusâ, tikÄtina, judanÄiam kairiojo posÅ«kio kreive.
Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatyta, kad po 2014 m. spalio 15 d. deklaruoto eismo įvykio nuotraukose užfiksuoti automobilių âChrysler Sebrigâ ir âFord Focusâ sugadinimai buvo padaryti susidÅ«rus Å¡iems, jau iki tol apgadintiems, automobiliams. Po susidÅ«rimo su automobiliu âFord Focusâ, automobiliui âChrysler Sebringâ, be jau buvusių sugadinimų, buvo padaryti tokie iÅ¡oriniai automobilio sugadinimai: nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelÄs, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, tikÄtina, sugadintas priekinis kairys žibintas, apgadintos kai kurios Å¡ių detalių aplinkoje esanÄios dalys.
Apklausos metu transporto trasologijos tyrimÄ atlikÄs specialistas V. L. nurodÄ, kad jie specialisto iÅ¡vadoje neneigia, kad tarp automobilių âFord Focusâ ir âChrysler Sebringâ buvo kontaktas. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu neginÄijamai nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20.00 val., RokantiÅ¡kių/Kalno g. sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilį âChrysler Sebringâ atsitrenkÄ automobilis âFord Focusâ ir abu Å¡ie automobiliai eismo įvykio metu buvo apgadinti.
20. Siekiant įrodyti D. K. ir V. P. apgaulÄ, siekiant pasisavinti draudimo iÅ¡mokas, bÅ«tina pagrįsti, kad aptartas eismo įvykis buvo sukeltas tyÄia, o tam turi bÅ«ti nustatytas asmenų susitarimas tokį eismo įvykį sukelti. Apeliantai pagrįstai teigia, kad nuosprendyje nepagrindžiamas jų bendrininkavimo faktas. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nemotyvuotas Å¡io tariamo bendrininkavimo turinys, t. y. kada ir dÄl ko asmenys susitarÄ, koks buvo jų vaidmuo, kokie motyvai ir tikslai ir t. t.
21. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyÄinÄs nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už bendrininkavimÄ darant konkreÄios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudÄtis, numatyta konkreÄiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos â bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyÄia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudÄtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2012, 2K-295/2012 ir kt.).
22. NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad D. K. ir V. P. iki eismo įvykio bÅ«tų buvÄ pažįstami, taip pat nÄra ir jokių duomenų apie jų susitarimÄ tyÄia sukelti eismo įvykį. Eismo įvykis kilo netoli D. K. gyvenamosios vietos, o V. P. nurodÄ, kad jis tuo metu veÅ¾Ä draugÄ I. S. į sveÄius, kÄ patvirtino ir pats I. S., todÄl eismo įvykio kilimo aplinkybÄs yra logiÅ¡kos. Nuteistieji kategoriÅ¡kai neigÄ iki įvykio pažinojÄ vienas kitÄ , liudytojas I.
S. taip pat nurodÄ, kad, jo manymu, D. K. ir V. P. pažįstami nebuvo. Tai, kad I. S. dirbo tame paÄiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įsikÅ«rÄs UAB âA.â, kurios akcininku buvo D. K., yra tik prielaida, kad V. P. ir D. K. galÄjo bÅ«ti pažįstami. Tokia prielaida asmenų kaltÄ negali bÅ«ti grindžiama. I. S. darbo vieta gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama ir tai, kodÄl automobilis âChrysler Sebringâ, prieÅ¡ jį apdraudžiant, buvo fotografuojamas bÅ«tent (duomenys neskelbtini).
Taigi, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad V. P. ir D. K. veiksmai eismo įvykio kilimo metu buvo suderinti, taÄiau nenurodoma, kuo vadovaujantis tokia iÅ¡vada yra padaryta. ApeliacinÄs instancijos teismas, pakartotinai iÅ¡analizavÄs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nenustatytas D. K. ir V. P. susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , jų veikos bendrumas ir tyÄia bendrai veikti, t. y. nÄra nustatyta bendrininkavimo sudÄtis.
Nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad D. K. ir V. P. iÅ¡ anksto susitarÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , ir esant nustatytoms aplinkybÄms, jog eismo įvykis iÅ¡ tiesų galÄjo įvykti, teismas neturi pakankamo pagrindo asmenų veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį. Nusikalstamos veikos sudÄties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn. Jei nÄra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nÄra ir nusikalstamos veikos sudÄties.
Nusikalstamos veikos sudÄtis leidžia atskirti baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, nuo kitų teisinÄs atsakomybÄs rūšių, atskirti nusikalstamÄ veikÄ nuo nenusikalstamos.
23. Sutiktina, kad tiek V. P., tiek D. K. po 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio pildydami eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolus, nurodÄ, kad iki eismo įvykio jų automobiliai apgadinti nebuvo. Tuo tarpu, Lietuvos teismo ekspertizÄs 2015 m. lapkriÄio 25 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1303(15) nustatyta, kad tikÄtina, jog aplanke Nr. 5 esanÄiose nuotraukose, kuriose užfiksuota automobilio âChrysler Sebringâ bÅ«klÄ apdraudžiant automobilį 2014 m. rugpjÅ«Äio 25 d., yra tie patys sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti po 2014 m. birželio 1 d. deklaruoto eismo įvykio - deformuotas ir įtrÅ«kÄs priekinis bamperis deÅ¡inÄje po žibintu, sulaužyta radiatoriaus grotelių deÅ¡inÄ pusÄ, tikÄtina, deformuota bamperio sijos deÅ¡inÄ pusÄ.
Po susidÅ«rimo su automobiliu âFord Focusâ, automobiliui âChrysler Sebringâ, be jau buvusių sugadinimų, buvo padaryti tokie iÅ¡oriniai automobilio sugadinimai: nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelÄs, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, tikÄtina, sugadintas priekinis kairys žibintas, apgadintos kai kurios Å¡ių detalių aplinkoje esanÄios dalys. Aplanko Nr. 6 viduje esanÄiame aplanke â14.01.13â užfiksuoti automobilio âFord Focusâ priekinÄs dalies kairÄs pusÄs sugadinimai sutampa su dalimi sugadinimų, užfiksuotų nuotraukose aplanke â14.16.15â.
Po eismo įvykio aptariamus automobilius apžiÅ«rÄjÄ AB âL. d.â transporto žalų vyresnysis ekspertas M. M. ir AB âL. d.â vyresnysis turto vertintojas R. K. patvirtino, kad automobilių apžiÅ«ros metu jiems kilo įtarimų dÄl to, ar visi apgadinimai yra padaryti nurodomomis eismo įvykio aplinkybÄmis, apžiÅ«rÄjus transporto priemonių nuotraukas, pastebÄjo, kad ant automobilių likÄ seni pÄdsakai, ant kurių atsirado nauji pÄdsakai. IÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis âChrysler Sebringâ buvo dalyvavÄs 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas priekinis bamperis, sparnas ir variklio dangtis (deÅ¡inÄje pusÄje), Å¡is automobilis neremontuotas buvo parduotas I.
S.. Automobilis âFord Focusâ buvo dalyvavÄs 2014 m. sausio 13 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas priekinis kairysis sparnas. Taigi, tikÄtina, kad automobiliai âFord Focusâ ir âChrysler Sebringâ jau buvo apgadinti iki 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio ir Å¡ių transporto priemonių vairuotojai apie tai AB âL. d.â atstovams nenurodÄ. Vis dÄlto, svarbu atkreipti dÄmesį į tai, kad tiek automobilio âFord Focusâ, tiek automobilio âChrysler Sebringâ fotonuotraukas, kurios vÄliau tapo ekspertinio tyrimo objektas, darÄ ne baudžiamojo persekiojimo institucijos pareigÅ«nas, o baudžiamÄ jį procesÄ inicijavusios AB âL. d.â darbuotojai, o taip pat ir nenustatyti asmenys.
Baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai savarankiÅ¡kai nei eismo įvykio vietos, nei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių neapžiÅ«rinÄjo, to nedarÄ ir objektų tyrimÄ atlikÄ specialistai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamas fotonuotraukų tikslumas ir patikimumas, techninių priemonių, kuriomis jos buvo padarytos, metrologinÄ patikra ir t. t. Transporto trasologinį tyrimÄ atlikÄs specialistas V. L. apklausiamas teisme nurodÄ, kad pateikta specialisto iÅ¡vada tikÄtina yra todÄl, kad automobiliai tyrimui nebuvo pateikti ir specialistai negalÄjo jų fiziÅ¡kai apžiÅ«rÄti, fotografavimo rakursai yra skirtingi, matosi, kad požymis tas pats, bet fotografavimo kampai nÄra visiÅ¡kai identiÅ¡ki, todÄl bendra visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai pateikti, bet kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų daryti negalima, sakyti, kad visi sugadinimai idealiai sutampa, specialistai gali tik turÄdami visiÅ¡kai idealias nuotraukas arba iÅ¡ karto po įvykio apžiÅ«rÄjÄ automobilį.
Tokiu bÅ«du, nagrinÄjamu atveju, nustatytų duomenų apie senus transporto priemonių apgadinimus, turint omenyje ir tai, kad specialistų iÅ¡vados yra tik tikÄtinos, nepakanka tam, kad Å¡ių transporto priemonių vairuotojų elgesys, apie buvusius apgadinimus nepasakant draudikui, bÅ«tų laikomas esmine apgaule, siekiant įgyti AB âL. d.â turtÄ , ir pagal pavojingumo pobÅ«dį galÄtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybe pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
24. PažymÄtina ir tai, kad AB âL. d.â transporto žalų vyresnysis ekspertas M. M. ir AB âL. d.â vyresnysis turto vertintojas R. K., jau transporto priemonių apžiÅ«ros metu identifikavÄ, kad eismo įvykio mechanizmas ir automobilių apgadinimai galimai nesutampa, aptariamų transporto priemonių techninÄs apžiÅ«ros aktuose esanÄiame laukelyje âsu įvykiu nesusijÄ apgadinimaiâ tokių apgadinimų nenurodÄ. Liudytoju apklausiamas M. M. nurodÄ, kad apžiÅ«rint automobilį âFord Focusâ pastebÄjo, kad sugadinimai nÄra akivaizdžiai aiÅ¡kÅ«s, pati įvykio motorika keista, nelabai suprantama, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ karto reikia imtis veiksmų, tai nÄra neįmanomi sugadinimai, bet mažai tikÄtini, su automobilio vairuotoju labai nekalbÄjo, nepamena, ar perdavÄ savo įtarimus kitiems.
Liudytoju apklausiamas R. K. nurodÄ, kad nesutapo vairuotojo paaiÅ¡kinimas su deklaracija ir automobilio âChrysler Sebringâ sugadinimais, kilusius įtarimus perdavÄ kitiems atsakingiems darbuotojams, užpildÄ techninÄs apžiÅ«ros aktÄ , apgadinimus, kuriuos nustatÄ, fiksavo apžiÅ«ros akte, gali bÅ«ti, kad galÄjo ne viskÄ suraÅ¡yti. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad draudikas, pastebÄjÄs galimus kitus automobilio apgadinimus, privalo bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ie pažeidimai negalÄjo bÅ«ti padaryti kito eismo įvykio metu, komunikuodamas su eismo įvykio dalyviais ir pan.
Kas nagrinÄjamu atveju padaryta nebuvo, o to nepadarius, baudžiamasis persekiojimas laikytinas skubotu.
25. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas laikosi nuomonÄs, jog tiek baudžiamosios teisÄs paskirtis, tiek ir bendrieji teisÄs principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginÄus taikomos baudžiamosios teisÄs normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad sudarant sutartis dÄl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012 ir kt.) Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra prieÅ¡ingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybÄ ginti pažeistas teises civilinÄmis teisinÄmis priemonÄmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016).
26. PažymÄtina, kad nagrinÄjamu atveju, nei V. P., nei D. K. AB âL. d.â draudimo iÅ¡mokų neiÅ¡mokÄjo. Baudžiamosios bylos duomenimis, automobilis âFord Focusâ buvo suremontuotas pagal 2014 m. spalio 22 d. remonto sÄ matÄ Nr. 2013/01, suderintÄ tarp UAB âA.â ir AB âL. d.â (remonto kaina â 6 610, 21 Lt (1 914, 45 Eur)). Byloje yra UAB âA.â 2014 m. lapkriÄio 12 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija APM Nr. 1411002 dÄl automobilio âFord Focusâ remonto 6 488,94 Lt (1 867,74 Eur) sumai.
Pateikdamas AB âL. d.â PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokÄjimui, D. K. kartu pateikÄ ir praÅ¡ymÄ pervesti pinigus už remontÄ UAB âA.â. D. K. teigimu, remontui buvo padaryta nedidelÄ nuolaida, todÄl sumos sÄ matoje ir PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nesutampa. V. P. 2014 m. spalio 16 d. užpildÄ AB âL. d.â praÅ¡ymo formÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos jam iÅ¡mokÄjimo. Apklausos metu V. P. nurodÄ, kad automobilio âChrysler Sebringâ jis neremontavo, nes to daryti neapsimokÄjo. 2015 m. balandžio 27 d. jis šį automobilį pardavÄ.
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad dÄl automobilio âChrysler Sebringâ sugadinimo yra apskaiÄiuota 4 610 Lt (1 335,15 Eur) draudimo iÅ¡moka. Tokie paskaiÄiavimai padaryti pagal 2014 m. lapkriÄio 5 d. iÅ¡vadÄ apie Å¡ios transporto priemonÄs likutinÄ vertÄ. Apklausos metu AB âL. d.â žalų ekspertas R. L. patvirtino, kad remontuoti automobilius po apžiÅ«ros buvo leista, ar buvo teikta rekomendacija neremontuoti automobilio, jis nežino. Jei ekspertas nustato, kad įvykis buvo anksÄiau nei sudaroma sÄ mata, jis privalo iÅ¡braukti senus pažeidimus.
Visada yra tikrinamos sÄ matos pozicijos ir žiÅ«rima, ar nÄra priraÅ¡yta darbų, nesusijusių su įvykiu. Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad iÅ¡ sÄ matos jie turi iÅ¡braukti sugadinimus, kurie tikrai nÄra susijÄ su įvykiu. Taigi, nagrinÄjamu atveju, byloje susiklosÄiusi situacija vertintina kaip civilinis teisinis ginÄas dÄl automobilių âFord Focusâ ir âChrysler Sebringâ valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutarties vykdymo ir draudimo iÅ¡mokos dydžio. Draudikas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dÄl transporto priemonių apgadinimų neatitikimo, UAB âA.â sÄ matos nekoregavo, su automobilių savininkais nekomunikavo, leido remontuoti automobilius, nors visÄ informacijÄ apie jų dalyvavimÄ ankstesniuose eismo įvykiuose turÄjo.
Svarbu atkreipti dÄmesį ir į tai, kad 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu, dÄl kurio kilimo fakto ginÄo nekyla, buvo apgadintos tos paÄios automobilių âFord Focusâ ir âChrysler Sebringâ detalÄs, kurios buvo apgadintos ir ankstesnių eismo įvykių metu, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios automobilių dalys, turint omenyje tai, kad tyÄia sukelti eismo įvykį neįrodyta, vis tiek turi bÅ«ti remontuojamos. Ä® jų ankstesnius apgadinimus draudikas galÄjo atsižvelgti, skaiÄiuodamas draudimo iÅ¡mokos dydį.
Taigi, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje nei V. P., nei D. K. veiksmai neužkirto kelio AB âL. d.â galimybÄms pasinaudoti civilinÄmis teisinÄmis priemonÄms, sprendžiant susiklosÄiusiÄ situacijÄ . Juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonių vairuotojai bÅ«tų ÄmÄsi kokių nors veiksmų, apsunkinant faktinių aplinkybių nustatymÄ (su AB âL. d.â bendravo, nesislapstÄ, transporto priemonių neslÄpÄ, dokumentų neklastojo ar pan.).
27. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad nagrinÄjamo eismo įvykio iÅ¡ viso nebuvo ar jis buvo kitu laiku ir kitomis aplinkybÄmis, ar buvo kaip nors imituotas, kad D. K. ir V. P. padarÄ kokius nors tyÄinius veiksmus, apgaule savo naudai įgydami turtinÄ teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokas ir siekdami apgaule užvaldyti Å¡ias draudimo iÅ¡mokas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkÄs teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todÄl naikintinas ir priimtinas naujas â iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
DÄl A. S. kaltÄs pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 28. Kaip matyti iÅ¡ suformuluoto kaltinimo, A. S. yra nuteistas dÄl to, kad inscenizavo eismo įvykį ir tokiu bÅ«du pasikÄsino apgaule įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. jo apgaulÄ turÄjo pasireikÅ¡ti eismo įvykio inscenizavimu, o vÄliau ir transporto priemonÄs apgadinimų, nesusijusių su Å¡iuo eismo įvykiu, nenurodymu. NagrinÄjamoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinanÄių A. S. sukÄiavus draudimo bendrovÄs AB âL. d.â atžvilgiu.
Byloje neįrodytas esminis sukÄiavimo požymis â apgaulÄ, o taip pat ir asmens tyÄia neteisÄtai pasipelnyti.
29. Baudžiamojoje byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d., apie 23.00 val., Minties g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rÄ A. S. vairuojamas automobilis âChrysler Sebringâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir A. B. vairuojamas automobilis âSubaru Imprezaâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. S. nurodÄ, kad važiavo pagrindine gatve, o automobilis âSubaru Imprezaâ iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Kiek pamena, buvo apgadinta jo automobilio priekinÄ dalis, abu žibintai, variklio gaubtas, bamperis, auÅ¡inimo skystis iÅ¡bÄgo.
Kito automobilio apgadinimai â galinÄ kairÄ dalis, Å¡onas. IÅ¡ esmÄs tas paÄias aplinkybes A. S. nurodÄ ir 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole bei 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d. praÅ¡yme iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ (važiavo Minties g. link ŽirmÅ«nų g., iÅ¡ kiemo staiga iššoko automobilis âSubaru Imprezaâ, stabdant susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas A. B. nurodÄ, kad vairavo automobilį âSubaru Imprezaâ, iÅ¡važinÄjo iÅ¡ kiemo Å¡alia namų Minties g., suko į kairÄ pusÄ, kairÄje buvo pristatyta automobilių, galimai gerai neapsidairÄ ir važiuojant pajuto smÅ«gį į galinį kairį automobilio Å¡onÄ .
IÅ¡ esmÄs tas paÄias aplinkybes A. B. nurodÄ ir 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole. Eismo įvykio kilimo faktÄ patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizÄs 2016 m. spalio 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1129(16), kurioje nurodyta, kad automobilio âChrysler Sebringâ priekinio bamperio kairÄs pusÄs (sijos ir plastikinÄs apdailos), priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių, variklio dangÄio, priekinio kairio žibinto sugadinimai, matomi tyrimui pateiktoje medžiagoje esanÄiose fotografijose, galÄjo susidaryti kontakto su automobiliu âSubaru Imprezaâ metu.
Sugadinimai galÄjo susidaryti susidÅ«rimo metu automobiliui âSubaru Imprezaâ važiuojant apie 5 km/h greiÄiu, o automobiliui âChrysler Sebringâ - apie 36 km/h greiÄiu. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ judÄdami nurodytais greiÄiais automobiliai galÄjo sustoti taip, kaip matyti įvykio vietos fotografijose. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu neginÄijamai nustatyta, kad 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d., apie 23.00 val., Minties g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilį âSubaru Imprezaâ atsitrenkÄ automobilis âChrysler Sebringâ, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas.
30. Siekiant įrodyti A. S. apgaulÄ, bÅ«tina pagrįsti, kad toks eismo įvykis buvo sukeltas tyÄia. PažymÄtina, kad kaltinime yra nurodyta, jog bÅ«tent A. S. tyÄia atsitrenkÄ Ä¯ A. B. vairuojamÄ automobilį, nors, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, eismo įvykio kaltininkas buvo A. B.. Esant nustatytam tokiam eismo įvykio mechanizmui, nepaisant to, kad A. S. bendrininkavimas nÄra inkriminuotas, turi bÅ«ti nustatytas asmenų susitarimas tokį eismo įvykį sukelti. Baudžiamojoje byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad A.
S. ir A. B. iki eismo įvykio bÅ«tų buvÄ pažįstami, taip pat nÄra ir jokių duomenų apie jų susitarimÄ imituoti eismo įvykį. AB âL. d.â iÅ¡kelta versija, kad Å¡ie asmenys yra giminÄs â svainiai, baudžiamojoje byloje patvirtinta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta telefono numerių, kuriais naudojasi A. S. ir A. B., įeinanÄių ir iÅ¡einanÄių skambuÄių iÅ¡klotinių analizÄ nuo 2015 m. rugpjÅ«Äio 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. Kad Å¡ie abonentai bÅ«tų bendravÄ tarpusavyje, nenustatyta.
Esant nustatytoms aplinkybÄms, jog eismo įvykis iÅ¡ tiesų galÄjo įvykti, ir nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad A. S. jį sukÄlÄ tyÄia, esant tik papildomiems transporto priemonÄs âChrysler Sebringâ apgadinimams, kurie nebuvo padaryti 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykio metu, teismas neturi pakankamo pagrindo A. S. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. KonstitucinÄje jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad, siekiant užkirsti keliÄ neteisÄtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežÄiausios priemonÄs â bausmÄs. DÄl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia sprÄsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisÄs pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonÄmis (administracinÄmis, drausminÄmis, civilinÄmis sankcijomis, visuomenÄs poveikio priemonÄmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkriÄio 13 d., 2005 m. lapkriÄio 10 d. nutarimai).
31. A. S. po 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykio, pildydamas eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolÄ , nurodÄ, kad iki eismo įvykio jo automobilio bamperis buvo trÅ«kÄs, kitų ankstesnių apgadinimų nenurodÄ. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2016 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1129(16) nustatyta, kad dalis automobilio âChrysler Sebringâ priekinio bamperio sijos sugadinimų kaip kairÄje taip ir deÅ¡inÄje (5 pav. žydra spalva pažymÄtos zonos) buvo padaryti ne susidÅ«rimo su automobiliu âSubaru Imprezaâ metu.
Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2017 m. kovo 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2782(16) nustatyta, kad ant automobilio âChrysler Sebringâ priekinio bamperio plastikinÄs apdailos po 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. deklaruotų eismo įvykių yra identiÅ¡kų sugadinimų. Taip pat identiÅ¡kų sugadinimų yra ant variklio dangÄio, priekinio bamperio sijos ir priekinio kairiojo žibinto po 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. deklaruotų eismo įvykių.
Kaip nustatyta Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu, automobilis âChrysler Sebringâ buvo dalyvavÄs 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykyje, po kurio neremontuotas buvo parduotas A. S.. Apklausų metų A. S. nurodÄ, kad jis šį automobilį pirko su iÅ¡daužtu priekiniu žibintu, priekinis bamperis gulÄjo suskilÄs salone. Privatus asmuo, užsiimantis automobilių taisymu, kurio duomenų neturi, sutvarkÄ bamperį, pakeitÄ Å¾ibintÄ , iÅ¡lygino įlenkimÄ ir nudaÅ¾Ä priekinÄ variklio dangÄio dalį.
Jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių automobilio remontÄ , A. S. pateikti negalÄjo. Taigi, tikÄtina, kad automobilis âChrysler Sebringâ jau buvo apgadintas iki 2015 m. rugpjÅ«Äio 5 d. eismo įvykio ir galutinai nesuremontuotas, o visų buvusių transporto priemonÄs apgadinimų vairuotojas AB âL. d.â atstovui nenurodÄ. Vis dÄlto, kaip jau minÄta, automobilio âChrysler Sebringâ fotonuotraukas, kurios vÄliau tapo ekspertinio tyrimo objektas, darÄ ne baudžiamojo persekiojimo institucijos pareigÅ«nas, o baudžiamÄ jį procesÄ inicijavusios AB âL. d.â darbuotojai, o taip pat ir nenustatyti asmenys.
Baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai savarankiÅ¡kai nei eismo įvykio vietos, nei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių neapžiÅ«rinÄjo, to nedarÄ ir objektų tyrimÄ atlikÄ specialistai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamas fotonuotraukų tikslumas ir patikimumas, techninių priemonių, kuriomis jos buvo padarytos, metrologinÄ patikra ir t. t. Tokiu bÅ«du, nagrinÄjamu atveju, surinkti duomenys apie senus transporto priemonÄs apgadinimus, kurių asmuo nenurodÄ draudikui, nÄra pakankami tam, kad A.
S. elgesys galÄtų bÅ«ti laikomas esmine apgaule, siekiant įgyti AB âL. d.â turtÄ ir pagal pavojingumo pobÅ«dį galÄtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybe pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
32. PažymÄtina, kad nagrinÄjamu atveju, A. S. AB âL. d.â draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokÄjo. A. S. 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d. užpildÄ AB âL. d.â praÅ¡ymo formÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos jam iÅ¡mokÄjimo. A. S. teigimu, R. K., apžiÅ«rÄjÄs automobilį, suraÅ¡Ä apžiÅ«ros protokolÄ , po kokių dviejų savaiÄių paskambino ir pasiÅ«lÄ automobilio remonto sumÄ , su kuria A. S. nesutiko ir pasiÅ«lÄ automobilį atiduoti remontui į servisÄ . Po to ekspertas paskaiÄiavo kitÄ sumÄ (1 270,28 Eur), su kuria A.
S. sutiko, taÄiau Å¡i pinigų suma iÅ¡mokÄta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. taip pat teigÄ pasiÅ«lÄs AB âL. d.â patiems suremontuoti automobilį âChrysler Sebringâ, taÄiau draudimo bendrovÄs atstovas sakÄ geriau jam automobilį susitvarkyti paÄiam, paimant draudimo iÅ¡mokÄ . Tokie A. S. parodymai paneigti nebuvo. Baudžiamojoje byloje nÄra duomenų, kokiu bÅ«du buvo paskaiÄiuota bÅ«tent tokio dydžio draudimo iÅ¡moka. Taigi, nagrinÄjamu atveju, teisÄjų kolegijos nuomone, ir Å¡i byloje susiklosÄiusi situacija vertintina kaip civilinis ginÄas dÄl automobilio âChrysler Sebringâ valdytojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo sutarties vykdymo ir draudimo iÅ¡mokos dydžio.
Draudikas, atsižvelgdamas į susiklosÄiusiÄ situacijÄ dÄl apgadinimų neatitikimo, turÄdamas visÄ informacijÄ apie automobilio dalyvavimÄ ankstesniuose eismo įvykiuose, galÄjo koreguoti draudimo iÅ¡mokos dydį. Svarbu atkreipti dÄmesį ir į tai, kad 2015 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu, dÄl kurio kilimo fakto ginÄo nekyla, buvo apgadintos tos paÄios automobilio âChrysler Sebringâ detalÄs, kurios buvo apgadintos ir ankstesnių eismo įvykių metu, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios automobilių dalys, turint omenyje tai, kad tyÄia sukelti eismo įvykį neįrodyta, vis tiek turi bÅ«ti remontuojamos.
Taigi, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje A. S. veiksmai neužkirto kelio AB âL. d.â galimybÄms pasinaudoti civilinÄmis teisinÄmis priemonÄms, sprendžiant susiklosÄiusiÄ situacijÄ . Juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonÄs vairuotojas bÅ«tų ÄmÄsis kokių nors veiksmų, apsunkinant faktinių aplinkybių nustatymÄ (su AB âL. d.â bendravo, nesislapstÄ, transporto priemonÄs neslÄpÄ, dokumentų neklastojo ar pan.).
33. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad nagrinÄjamo eismo įvykio iÅ¡ viso nebuvo ar jis buvo kitu laiku ir kitomis aplinkybÄmis, ar buvo kaip nors imituotas, kad A. S. padarÄ kokius nors tyÄinius veiksmus, apgaule savo naudai siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkÄs teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todÄl naikintinas ir priimtinas naujas â iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo A. S. (A. S.), nuteistojo V. P. gynÄjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski), nuteistojo D. (D.) K. gynÄjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinius skundus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. V. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios Å¡io nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
KardomÄ sias priemones V. P. â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje â panaikinti, D. (D.) K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios Å¡io nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). KardomÄ jÄ priemonÄ D. (D.) K. â įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje â panaikinti. A. S. (A. S.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinÄios Å¡io nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
KardomÄ jÄ priemonÄ A. S. (A. S.) â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â panaikinti. Daiktinius įrodymus â kompaktinius diskus â palikti saugoti prie bylos. Å is nuosprendis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos. TeisÄjai Jurgita MaÄionytÄ Vitalija NorkÅ«naitÄ Virginija PakalnytÄ â TamoÅ¡iÅ«naitÄ