Legislator Case Law & Legislation
034cc542-4982-4548-9bd5-2ae8fcda9a40 AI generated

034cc542-4982-4548-9bd5-2ae8fcda9a40 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 034cc542-4982-4548-9bd5-2ae8fcda9a40
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00960-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 2.4.6.5.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam D. (D.) K. ir jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nuteistojo A.

Legislator headnote

AI generated

034cc542-4982-4548-9bd5-2ae8fcda9a40 · Vilniaus apygardos teismas: savo naudai apgaule pasikėsino įgyti AB „L. d.“ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 1 270,28 Eur už automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, AB „L. d.“ kilus abejonių dėl autoįvykio tikrumo ir neiÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokos, kuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00960-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 2.4.6.5.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam D. (D.) K. ir jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), nuteistojo A.

S. (A. S.) gynėjui advokatui Laimonui Å ileriui, nuteistojo V. P. gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S., nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio, nuteistojo D. K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, V.

P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. K. ir V. P. nuteisti už tai, kad iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ apgaule, inscenizuojant eismo įvykį, savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ turtÄ - draudimo iÅ¡mokas ir taip pasipelnyti, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. ir V. P. susitarė tyčia sukelti eismo įvykį, panaudojant D.

K. nuosavybės teise priklausantį ankstesnio eismo įvykio metu (2014 m. sausio 13 d.) apgadintÄ automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko V. P. 2014 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡ I. S. įgijo 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį V. P. 2014 m. rugpjūčio 22 d. apdraudė draudimo bendrovėje „L. d.“, 2014 m. rugpjūčio 25 d. VÄ® „Regitra“ Vilniaus filiale įregistravo nuosavybės teisę į šį automobilį; tęsdami nusikalstamÄ sumanymÄ ir vykdydami susitarimÄ , D.

K. 2014 m. spalio 15 d. apie 20.00 val., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinisnumeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje RokantiÅ¡kių g., Vilniuje, tyčia atsitrenkė į V. P. vairuojamÄ automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o V. P., vairuodamas automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia atsitrenkė į D. K. vairuojamÄ automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (automobilio „Ford Focus“ sugadinimai - bamperio plastiko įlenkimas, Å¡viesÅ«s ir tamsÅ«s įbrėžimai, nuplėšta juodos spalvos apdaila; automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimai - nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, priekinis kairys žibintas); po ko, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , D.

K. kartu su V. P. 2014 m. spalio 15 d. 20.20 val. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ ir jÄ pasirašė; tęsdami nusikalstamÄ sumanymÄ , D. K. 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , pranešė draudimo bendrovei apie autoįvykį, V. P. 2014 m. spalio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , pranešė draudimo bendrovei apie autoįvykį, 2014 m. spalio 17 d., V. P. pateikus apžiÅ«rai automobilį „Chrysler Sebring“ AB „L. d.“ vertintojui, V.

P. tyčia nenurodė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte su autoįvykiu nesusijusių transporto priemonės sugadinimų - deformuoto ir įtrÅ«kusio priekinio bamperio deÅ¡inėje po žibintu, sulaužytos radiatoriaus grotelių deÅ¡inės pusės, deformuotos bamperio sijos deÅ¡inės pusės, o D. K., 2014 m. spalio 20 d. pateikęs apžiÅ«rai automobilį „Ford Focus“ AB „L. d.“ vertintojui, tyčia nenurodė transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte su autoįvykiu nesusijusių transporto priemonės sugadinimų - priekinės dalies kairės pusės deformuoto žemyn nulenkto variklio dangčio priekinės briaunos kairiojo kampo, suskilusio priekinio kairiojo žibinto stiklo, subraižyto ir trÅ«kusio priekinio bamperio plastiko kairėje pusėje, įlenkto priekinio kairiojo sparno priekinio kampo; po ko, tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , D.

K., bÅ«damas UAB „A.“ darbuotoju, kuriam suteiktas prokÅ«ros įgaliojimas, savo naudai organizavo 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „A.“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros serija APM Nr. 1411002 dėl automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto 6 488,94 Lt sumai iÅ¡davimÄ , kuriÄ D. K. pateikė AB „Lietuvos d.“ draudimo iÅ¡mokai paskaičiuoti, o V. P., tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , AB „L. d.“ vertintojui 2014 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole melagingai nurodė, kad visi automobilio „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metu, o D.

K. 2014 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole melagingai nurodė, kad visi automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado susidÅ«rimo su automobiliu „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metu, tokiu bÅ«du V. P. bei D. K. savo naudai apgaule įgijo turtinę teisę į draudimo iÅ¡mokas bei pasikėsino įgyti 4 610 Lt (kas atitinka 1 335,15 Eur) AB „L. d.“ draudimo iÅ¡mokÄ už automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 6 488,94 Lt (kas atitinka 1 867,74 Eur) iÅ¡ AB „L. d.“ draudimo iÅ¡mokÄ už automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip bendrais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2. A. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule, savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ - draudimo iÅ¡mokÄ ir taip pasipelnyti, 2015 m. balandžio 27 d. iÅ¡ V. P. įgijęs 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apdraustÄ draudimo bendrovėje „L. d.“, VÄ® „Regitra“ Vilniaus filiale neįregistravęs nuosavybės teisės į šį automobilį, tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2015 m. rugpjūčio 5 d. apie 23.00 val., vairuodamas automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minties g., Vilniuje, ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo tyčia atsitrenkė į A.

B. vairuojamÄ automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai („Chrysler Sebring“ sugadinimai - priekinio bamperio kairės pusės (sijos ir plastikinės apdailos)), priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių, variklio dangčio, priekinio kairiojo žibinto sugadinimai); „Subaru Impreza“ sugadinimai - kairės pusės užpakalinių durelių, sparno, rato ir jo pakabos, slenksčio ir jo apdailos sugadinimai); tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2015 m. rugpjūčio 5 d. 23.00 val. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ ir jÄ pasirašė, 2015 m. rugpjūčio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, kad visi automobilio „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai, atsirado po minėto eismo įvykio bei 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė apžiÅ«rai automobilį „Chrysler Sebring“ AB „L. d.“ vertintojui, tokiu bÅ«du A.

S. savo naudai apgaule pasikėsino įgyti AB „L. d.“ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 1 270,28 Eur už automobilį „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, AB „L. d.“ kilus abejonių dėl autoįvykio tikrumo ir neiÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokos, kuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - A. S. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio l dalyje, arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti, sutrumpinant A. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ nuo deÅ¡imties iki trijų mėnesių.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, jo veikoje nėra pagrindinio nusikaltimo sudėties elemento - tyčios. Jo kaltė yra grindžiama prielaidomis, teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡kilusios abejonės nebuvo paÅ¡alintos ir nebuvo aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. S., vairuodamas automobilį „Chrysler Sebring“, tyčia atsitrenkė į A. B. vairuojamÄ automobilį „Subaru Impreza“.

Ikiteisminio tyrimo metu AB „L. d.“ pateikta versija, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, nebuvo patvirtinta. Liudytojas T. A., dirbantis AB „L. d.“, nurodė, kad buvo gautas anoniminis skambutis apie tai, kad kažkokie giminaičiai galimai inscenizuoja eismo įvykius, buvo paminėta Minties g., automobilis Chrysler. Liudytojas nurodė, kad skambučiai ne visada pasitvirtina, pavardės pranešime nebuvo minimos. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas kokiais nors giminystės ryšiais yra susijęs su V.

P.. Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad A. B. dalyvavo inscenizuojant 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykį. Apklausiamas liudytoju, A. B. nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, kÄ jis patvirtino ir eismo įvykio deklaracijoje, jam kaltinimai nebuvo pareikÅ¡ti, draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta. A. S. pirko daužtÄ automobilį „Chrysler Sebring“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jam buvo žinoma apie tai, kad Å¡is automobilis jau buvo dalyvavęs anksčiau įvykusiame eismo įvykyje, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Minėtas automobilis nebuvo perduotas saugojimui ar tyrimui, iÅ¡vadas ekspertai teikė pagal jiems pateiktas nuotraukas, dėl ko Å¡ios iÅ¡vados laikytinos mažiau objektyviomis ir patikimomis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1129 (16) patvirtina, kad iÅ¡ esmės visi automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimai (iÅ¡skyrus priekinio bamperio sijos sugadinimus) buvo padaryti 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio metu. Kadangi apeliantas pirko apie 10 metų senumo daužtÄ automobilį, jį remontuoti servise, pilnai atstatant jo bÅ«klę, buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga, todėl šį automobilį jis remontavo pagal savo finansines galimybes, netikrino, ar buvo padarytas tik kosmetinis remontas, ar pilnai „atstatyta bÅ«klė“.

Ekspertas V. M. parodė, kad automobilio apžiÅ«ros dokumentai ir nuotraukos įrodo, kad automobilis prieÅ¡ 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykį buvo suremontuotas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistajam inkriminuoto melagingo praneÅ¡imo apie priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių sugadinimus, nors Å¡ie apgadinimai iÅ¡ tikrųjų atsirado po automobilio susidÅ«rimo su „Subaru Impreza“. Variklio dangčio remonto ekspertas V. M. neneigė. Pilnai suremontuoti bamperio sijÄ nebuvo jokios bÅ«tinybės, nes, pritvirtinus bamperį, sijos sugadinimai nėra matomi.

Pildydamas eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolÄ , A. S. nesiekė apgauti draudimo bendrovės. Šį protokolÄ jis pildė kaip asmuo, kuris nėra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, jo automobiliui padaryta žala turėjo bÅ«ti atlyginama pagal kito automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo polisÄ . Taigi, Å¡iuo atveju buvo pradėta įprastinė padarytos žalos ir draudimo iÅ¡mokos nustatymo procedÅ«ra. Mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydį nustatė draudimo bendrovė, kuri gali atsisakyti atlyginti žalÄ , jei mano, kad Å¡i žala buvo padaryta ne draudiminio įvykio metu.

Tarp apelianto ir draudimo bendrovės kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis civilinės teisės normomis.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad apeliantas buvo pagrįstai pripažintas kaltu, jo manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtÄ bausmę. A. S. jau nuo 2016 m. patiria laisvės suvaržymus, nes griežtai laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygų, todėl jam galėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė. Du ikiteisminiai tyrimai (pirmasis – V. P. ir D. K. atžvilgiu ir antrasis – A.

S. atžvilgiu) buvo sujungti nepagrįstai, nes Å¡ių asmenų nesieja jokie tarpusavio ryÅ¡iai, bendrininkavimas jiems nėra inkriminuotas, nuteistasis jų nepažįsta, todėl nepateisinamai ilgas ir dėl kitų kaltinamųjų veiksmų užvilkintas baudžiamasis procesas, ilgÄ laikÄ galiojanti kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pažeidė apelianto teises. Dėl jo ir jo gynėjo kaltės nebuvo praleistas ar atidėtas nei vienas tyrimo veiksmas ir/ar teismo posėdis, todėl jam paskirta bausmė turi bÅ«ti Å¡velninama.

A. S. praeityje nebuvo teistas, jam inkriminuotas pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , sunkiančių aplinkybių nėra, žala niekam nepadaryta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas apeliantui galėjo paskirti minimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ laisvės apribojimo bausmę.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį dėl D. K. pripažinimo kaltu ir jį iÅ¡teisinti, o bylÄ dėl 2014 m. spalio 15 d. įvykio nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡iurkščiai pažeistos D. K. teisės, pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3-5 dalių, 305 straipsnio reikalavimai ir nekaltumo prezumpcijos principas, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nesurinkta jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė tik kaltinimui palankius liudytojų parodymus, nenurodydamas, kodėl atmeta kaltinamųjų parodymus, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas pacitavo liudytojų parodymų dalis, specialisto iÅ¡vadas, įvardijo kai kuriuos dokumentus, tačiau dėl atsiradusių prieÅ¡taravimų iÅ¡ esmės nepasisakė, jų nuosekliai neaptarė, kai kurių svarbių parodymų visai nepaminėjo, nenurodė motyvų, kodėl dalimi įrodymų tiki, o kitÄ dalį atmeta (BPK 305 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. K. savo kaltę neigia, baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, kurie nėra paneigti, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnis, o, atvirkščiai, patvirtinti kito kaltinamojo parodymais, specialisto išvada, eismo įvykio deklaracija, pranešimais draudimui apie eismo įvykį, kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visai nepasisakė dėl D. K. parodymų, jų neanalizavo, nepalygino su kitais įrodymais, o apsiribojo tik deklaratyviu pasisakymu, kad jo parodymai yra jo gynybinė pozicija.

Toks formalus kaltinamojo parodymų vertinimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, D. K. parodymus patvirtina V. P. parodymai, 2015 m. lapkričio 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1303(15), UAB „A.“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, patvirtinanti D. K. kaltę, yra jo žinojimas, kad automobilis dalyvavo ankstesniame eismo įvykyje, po kurio buvo apgadintas, ir nepraneÅ¡imas apie tai draudimo bendrovei. Vis dėlto, pati draudimo bendrovė žinojo apie minėtÄ ankstesnį eismo įvykį, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , draudimo bendrovės darbuotojas apžiÅ«rinėjo šį automobilį, surašė apžiÅ«ros aktÄ , užfiksavo visus sugadinimus, nenurodant, kurie buvo padaryti ankstesnio eismo įvykio metu, kurie - tiriamojo.

D. K. žinojo apie ankstesnį eismo įvykį, tačiau po jo automobilis buvo suremontuotas, nors ir nekokybiÅ¡kai, jo draudimo bendrovės darbuotojas neklausė apie ankstesnius sugadinimus, todėl minėtos aplinkybės nesureikÅ¡mino. Teigdamas, kad vien tik žinojimas apie ankstesnį eismo įvykį ir nepraneÅ¡imas apie tai draudimo bendrovei įrodo nuteistojo kaltę dėl sukčiavimo, teismas daro tik prielaidÄ . Teismas nepasisakė, kokiais patikimais įrodymais nustatyta, jog D. K. padarė minėtus veiksmus tyčia.

Å iuo atveju kaltinimas grindžiamas tik liudytojo R. L. parodymais, o jis yra suinteresuotas, nes yra draudimo bendrovės atstovas. Jo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems - jis pranešė, kad gauta anoniminė medžiaga, kad yra ruoÅ¡iamas eismo įvykio inscenizavimas, tačiau informacija apie inscenizavimÄ buvo gauta dėl Minties gatvės, o Å¡iuo atveju įvykis buvo RokantiÅ¡kių gatvėje. R. L. pateikė melagingus duomenis, kad D. K. yra UAB „A.“ direktorius, nors iÅ¡ tiesų jis juo nėra. Prielaidomis yra grindžiamos ir teismo iÅ¡vados dėl bendrininkavimo.

Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų visų nuteistųjų susitarimÄ veikti bendrai, t. y. susitarimÄ sukelti eismo įvykį. Tokio susitarimo nebuvimÄ patvirtina aplinkybė, jog D. K. ir V. P. nurodė iÅ¡ esmės skirtingas eismo įvykio aplinkybes. Byloje pateikta specialisto iÅ¡vada yra tik tikėtina, tai apklausos metu patvirtino ir specialistas V. L., ji padaryta iÅ¡ nuotraukų, todėl jos patikimumas yra abejotinas. Taigi, nuteistojo gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad D.

K. inscenizavo eismo įvykį, siekdamas netesėtai gauti jam nepriklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

9. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį V. P. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį - V. P. iÅ¡teisinti.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ â€“ vadovavosi kaltinimui palankiais įrodymais, o tuos, kurie paneigia V. P. pareikÅ¡tus kaltinimus, atmetė. Teismo padarytos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, nepagrįstos byloje esančias įrodymais.

11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra nustatyta, jog V. P. automobilį „Chrysler Sebring“ įsigijo iÅ¡ I. S. 2014 m. rugpjūčio 21 d. V. P. parodė, kad jis pirko neapgadintÄ automobilį. IÅ¡ liudytojo I. S. parodymų matyti, jog jis pardavė V. P. automobilį „Chrysler Sebring“ be iÅ¡orinių pažeidimų. Å ie parodymai nėra paneigti. Tai, kad galimai automobilis „Chrysler Sebring“ dalyvavo 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykyje savaime neįrodo, jog Å¡i aplinkybė V.

P. buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertimo specialistų išvadas, nei vienoje iš jų nėra kategoriškos išvados dėl automobilio „Chrysler Sebring“ analogiškų apgadinimų po 2014 m. birželio 1 d. ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykių. Negalima nustatyti, kada buvo daromos automobilio nuotraukos, todėl galima suabejoti ir tuo, ar specialisto tyrimui pateiktos nuotraukos buvo padarytos po 2015 m. birželio 1 d. įvykio. Apklaustas teisme ekspertas V. L. parodė, kad išvadas darė tik iš nuotraukų, nuotraukose fotografavimo rakursai, kampai yra skirtingi, tyrimui nebuvo pateikta dalis automobilio „Chrysler Sebring“ bamperio, ekspertas galėjo tik spėti, kad nuotraukose po 2014 m. birželio 1 d. ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykių užfiksuoti tie patys apgadinimai.

Beveik analogiškus parodymus davė ekspertas V. M.. Liudytojas R. K. parodė, kad apžiūrint automobilį po 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio, jis akte parašė tuos sugadinimus, kurie susiję su įvykiu, kartais pastabose rašo apie sugadinimus, nesusijusius su eismo įvykiu, bet šiuo atveju jis to neprisimena. 2014 m. spalio 17 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akto pastabose automobilio sugadinimų, nesusijusių su deklaruotu eismo įvykių, nenurodyta. Teismas liudytojo R. L. parodymus apie nuotraukose užfiksuotus tuos pačius automobilio sugadinimus turėjo vertinti kritiškai, nes tai yra tik jo subjektyvi nuomonė.

Darydamas iÅ¡vadÄ dėl D. K. ir V. P. bendrininkavimo pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais yra grindžiama tokia iÅ¡vada, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalį. Teismo iÅ¡vada dėl bendrininkavimo yra nepagrįsta. V. P. parodė, kad D. K. iki 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio nepažinojo. TÄ patį patvirtino ir D. K.. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie asmenys iki minėto eismo įvykio bendravo. Tokiu bÅ«du, nuteistojo gynėjo teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių V.

P. kaltę, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

12. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

13. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis D. K. ir jo gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Laimonas Å ileris prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Alfredas Sokolovskis prašė jo skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai tenkintini.

14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl D. K., V. P. ir A. S. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Dėl D. K. ir V. P. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį 16. BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus.

Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iÅ¡kraipymo nukentėjusiojo sÄ monėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-620/2010 ir kt.).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-538/2010 ir kt.).

17. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmÄ panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ , numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimÄ turtÄ ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi bÅ«ti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtÄ ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalÄ . Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktÄ , bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimÄ . SusiformavusiÄ kaltininko tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje nutartis Nr. 2K-589-696/2015 ir kt.).

18. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaip matyti iÅ¡ suformuluoto kaltinimo, D. K. ir V. P. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nuteisti dėl to, kad inscenizavo eismo įvykį ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo turtinę teisę į draudimo iÅ¡mokas ir pasikėsino apgaule įgyti Å¡ias draudimo iÅ¡mokas, t. y. jų apgaulė turėjo pasireikÅ¡ti eismo įvykio inscenizavimu, o vėliau ir transporto priemonių apgadinimų, nesusijusių su Å¡iuo eismo įvykiu, nenurodymu draudimo atstovams. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių D. K. ir V. P. sukčiavus draudimo bendrovės AB „L. d.“ atžvilgiu. Byloje neįrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, o taip pat ir asmenų tyčia bendrais veiksmais neteisėtai pasipelnyti.

19. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20.00 val., sankryžoje Rokantiškių g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė D. K. vairuojamas automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir V. P. vairuojamas automobilis „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, D. K. nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20 val., Rokantiškių/Kalno g. sankryžoje buvo eismo įvykis, jis vairavo automobilį „Ford Focus“, kitas automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje, buvo „Chrysler Sebring“, kurį vairavo V.

P.. D. K. važiavo Kalno g. į kairę, jo kelias buvo pagrindinis, o V. P. važiavo nuo RokantiÅ¡kių g. tiesiai ir turėjo jį praleisti. D. K. automobilio kairės pusės priekine dalimi įvažiavo į V. P. automobilio kairės pusės priekinį kampÄ . Jo paties automobiliui po Å¡io eismo įvykio buvo apgadintas bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, žibintas, ratas, ratlankis, vairuotojo ir keleivio durys ir slenkstis ar galinio sparno dalis. Kitam automobiliui jis „nurovė“ priekinio bamperio gabalÄ , kuris atÅ¡oko ir gulėjo nukritęs, buvo iÅ¡daužtas kairės pusės žibintas, lyg ir kairės pusės sparnas, kapotas.

IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes D. K. nurodė ir 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas V. P. nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20 val., vairavo automobilį „Chrysler Sebrig“, nepamatė ženklo, kad jo kelias yra Å¡alutinis, įvažiavo į sankryÅ¾Ä nepažiÅ«rėjęs į deÅ¡inę pusę, sustojo ir tada į jo automobilį trenkėsi D. K. vairuojamas automobilis. Buvo užkabintas automobilio „Chrysler Sebrig“ kairės pusės priekis, žibintas, bamperis.

Nepaisant to, kad 2014 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole V. P. nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad jo vairuotas automobilis „Chrysler Sebrig“ su kitu automobiliu eismo įvykio metu kontaktavo priekiu ir dešiniu šonu, 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio deklaracijoje jis nurodė, kad pradinio smūgio į automobilį „Chrysler Sebrig“ vieta yra ties priekiniu kairiuoju žibintu. Pastebėtina, kad eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokoluose D. K. ir V.

P. skirtingai nurodė automobilių iÅ¡sidėstymÄ po eismo įvykio, vis dėlto, tokie prieÅ¡taravimai eismo įvykio kilimo fakto nepaneigia. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad schemÄ piešė kelis kartus, todėl galėjo bÅ«ti neatitikimų, kaip prisiminė, taip jÄ nupiešė. Eismo įvykio kilimo faktÄ patvirtina ne tik pačių eismo įvykio dalyvių parodymai, bet ir Lietuvos teismo ekspertizės 2015 m. lapkričio 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1303(15), kurioje nurodyta, kad automobilio „Chrysler Sebring“ nauji sugadinimai, be jau anksčiau užfiksuotųjų, buvo padaryti į sukomplektuotÄ stovintį ar minimaliu greičiu judantį automobilį „Chrysler Sebring“ atsitrenkus automobiliui „Ford Focus“, tikėtina, judančiam kairiojo posÅ«kio kreive.

Taip pat šioje išvadoje nustatyta, kad po 2014 m. spalio 15 d. deklaruoto eismo įvykio nuotraukose užfiksuoti automobilių „Chrysler Sebrig“ ir „Ford Focus“ sugadinimai buvo padaryti susidūrus šiems, jau iki tol apgadintiems, automobiliams. Po susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, automobiliui „Chrysler Sebring“, be jau buvusių sugadinimų, buvo padaryti tokie išoriniai automobilio sugadinimai: nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, tikėtina, sugadintas priekinis kairys žibintas, apgadintos kai kurios šių detalių aplinkoje esančios dalys.

Apklausos metu transporto trasologijos tyrimÄ atlikęs specialistas V. L. nurodė, kad jie specialisto iÅ¡vadoje neneigia, kad tarp automobilių „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ buvo kontaktas. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 20.00 val., RokantiÅ¡kių/Kalno g. sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilį „Chrysler Sebring“ atsitrenkė automobilis „Ford Focus“ ir abu Å¡ie automobiliai eismo įvykio metu buvo apgadinti.

20. Siekiant įrodyti D. K. ir V. P. apgaulę, siekiant pasisavinti draudimo išmokas, būtina pagrįsti, kad aptartas eismo įvykis buvo sukeltas tyčia, o tam turi būti nustatytas asmenų susitarimas tokį eismo įvykį sukelti. Apeliantai pagrįstai teigia, kad nuosprendyje nepagrindžiamas jų bendrininkavimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nemotyvuotas šio tariamo bendrininkavimo turinys, t. y. kada ir dėl ko asmenys susitarė, koks buvo jų vaidmuo, kokie motyvai ir tikslai ir t. t.

21. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2012, 2K-295/2012 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. K. ir V. P. iki eismo įvykio bÅ«tų buvę pažįstami, taip pat nėra ir jokių duomenų apie jų susitarimÄ tyčia sukelti eismo įvykį. Eismo įvykis kilo netoli D. K. gyvenamosios vietos, o V. P. nurodė, kad jis tuo metu vežė draugÄ I. S. į svečius, kÄ patvirtino ir pats I. S., todėl eismo įvykio kilimo aplinkybės yra logiÅ¡kos. Nuteistieji kategoriÅ¡kai neigė iki įvykio pažinoję vienas kitÄ , liudytojas I.

S. taip pat nurodė, kad, jo manymu, D. K. ir V. P. pažįstami nebuvo. Tai, kad I. S. dirbo tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įsikūręs UAB „A.“, kurios akcininku buvo D. K., yra tik prielaida, kad V. P. ir D. K. galėjo būti pažįstami. Tokia prielaida asmenų kaltė negali būti grindžiama. I. S. darbo vieta gali būti paaiškinama ir tai, kodėl automobilis „Chrysler Sebring“, prieš jį apdraudžiant, buvo fotografuojamas būtent (duomenys neskelbtini).

Taigi, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad V. P. ir D. K. veiksmai eismo įvykio kilimo metu buvo suderinti, tačiau nenurodoma, kuo vadovaujantis tokia iÅ¡vada yra padaryta. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai iÅ¡analizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nenustatytas D. K. ir V. P. susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , jų veikos bendrumas ir tyčia bendrai veikti, t. y. nėra nustatyta bendrininkavimo sudėtis.

Nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad D. K. ir V. P. iÅ¡ anksto susitarė apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , ir esant nustatytoms aplinkybėms, jog eismo įvykis iÅ¡ tiesų galėjo įvykti, teismas neturi pakankamo pagrindo asmenų veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamÄ veikÄ nuo nenusikalstamos.

23. Sutiktina, kad tiek V. P., tiek D. K. po 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio pildydami eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolus, nurodė, kad iki eismo įvykio jų automobiliai apgadinti nebuvo. Tuo tarpu, Lietuvos teismo ekspertizės 2015 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1303(15) nustatyta, kad tikėtina, jog aplanke Nr. 5 esančiose nuotraukose, kuriose užfiksuota automobilio „Chrysler Sebring“ būklė apdraudžiant automobilį 2014 m. rugpjūčio 25 d., yra tie patys sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti po 2014 m. birželio 1 d. deklaruoto eismo įvykio - deformuotas ir įtrūkęs priekinis bamperis dešinėje po žibintu, sulaužyta radiatoriaus grotelių dešinė pusė, tikėtina, deformuota bamperio sijos dešinė pusė.

Po susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, automobiliui „Chrysler Sebring“, be jau buvusių sugadinimų, buvo padaryti tokie išoriniai automobilio sugadinimai: nulaužtas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, deformuotas variklio dangtis, deformuota priekinio bamperio sija ties viduriu, tikėtina, sugadintas priekinis kairys žibintas, apgadintos kai kurios šių detalių aplinkoje esančios dalys. Aplanko Nr. 6 viduje esančiame aplanke „14.01.13“ užfiksuoti automobilio „Ford Focus“ priekinės dalies kairės pusės sugadinimai sutampa su dalimi sugadinimų, užfiksuotų nuotraukose aplanke „14.16.15“.

Po eismo įvykio aptariamus automobilius apžiūrėję AB „L. d.“ transporto žalų vyresnysis ekspertas M. M. ir AB „L. d.“ vyresnysis turto vertintojas R. K. patvirtino, kad automobilių apžiūros metu jiems kilo įtarimų dėl to, ar visi apgadinimai yra padaryti nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis, apžiūrėjus transporto priemonių nuotraukas, pastebėjo, kad ant automobilių likę seni pėdsakai, ant kurių atsirado nauji pėdsakai. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis „Chrysler Sebring“ buvo dalyvavęs 2014 m. birželio 1 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas priekinis bamperis, sparnas ir variklio dangtis (dešinėje pusėje), šis automobilis neremontuotas buvo parduotas I.

S.. Automobilis „Ford Focus“ buvo dalyvavęs 2014 m. sausio 13 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas priekinis kairysis sparnas. Taigi, tikėtina, kad automobiliai „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ jau buvo apgadinti iki 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio ir Å¡ių transporto priemonių vairuotojai apie tai AB „L. d.“ atstovams nenurodė. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek automobilio „Ford Focus“, tiek automobilio „Chrysler Sebring“ fotonuotraukas, kurios vėliau tapo ekspertinio tyrimo objektas, darė ne baudžiamojo persekiojimo institucijos pareigÅ«nas, o baudžiamÄ jį procesÄ inicijavusios AB „L. d.“ darbuotojai, o taip pat ir nenustatyti asmenys.

Baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai savarankiÅ¡kai nei eismo įvykio vietos, nei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių neapžiÅ«rinėjo, to nedarė ir objektų tyrimÄ atlikę specialistai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamas fotonuotraukų tikslumas ir patikimumas, techninių priemonių, kuriomis jos buvo padarytos, metrologinė patikra ir t. t. Transporto trasologinį tyrimÄ atlikęs specialistas V. L. apklausiamas teisme nurodė, kad pateikta specialisto iÅ¡vada tikėtina yra todėl, kad automobiliai tyrimui nebuvo pateikti ir specialistai negalėjo jų fiziÅ¡kai apžiÅ«rėti, fotografavimo rakursai yra skirtingi, matosi, kad požymis tas pats, bet fotografavimo kampai nėra visiÅ¡kai identiÅ¡ki, todėl bendra visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai pateikti, bet kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų daryti negalima, sakyti, kad visi sugadinimai idealiai sutampa, specialistai gali tik turėdami visiÅ¡kai idealias nuotraukas arba iÅ¡ karto po įvykio apžiÅ«rėję automobilį.

Tokiu bÅ«du, nagrinėjamu atveju, nustatytų duomenų apie senus transporto priemonių apgadinimus, turint omenyje ir tai, kad specialistų iÅ¡vados yra tik tikėtinos, nepakanka tam, kad Å¡ių transporto priemonių vairuotojų elgesys, apie buvusius apgadinimus nepasakant draudikui, bÅ«tų laikomas esmine apgaule, siekiant įgyti AB „L. d.“ turtÄ , ir pagal pavojingumo pobÅ«dį galėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybe pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

24. Pažymėtina ir tai, kad AB „L. d.“ transporto žalų vyresnysis ekspertas M. M. ir AB „L. d.“ vyresnysis turto vertintojas R. K., jau transporto priemonių apžiūros metu identifikavę, kad eismo įvykio mechanizmas ir automobilių apgadinimai galimai nesutampa, aptariamų transporto priemonių techninės apžiūros aktuose esančiame laukelyje „su įvykiu nesusiję apgadinimai“ tokių apgadinimų nenurodė. Liudytoju apklausiamas M. M. nurodė, kad apžiūrint automobilį „Ford Focus“ pastebėjo, kad sugadinimai nėra akivaizdžiai aiškūs, pati įvykio motorika keista, nelabai suprantama, tačiau tai nereiškia, kad iš karto reikia imtis veiksmų, tai nėra neįmanomi sugadinimai, bet mažai tikėtini, su automobilio vairuotoju labai nekalbėjo, nepamena, ar perdavė savo įtarimus kitiems.

Liudytoju apklausiamas R. K. nurodė, kad nesutapo vairuotojo paaiÅ¡kinimas su deklaracija ir automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimais, kilusius įtarimus perdavė kitiems atsakingiems darbuotojams, užpildė techninės apžiÅ«ros aktÄ , apgadinimus, kuriuos nustatė, fiksavo apžiÅ«ros akte, gali bÅ«ti, kad galėjo ne viskÄ suraÅ¡yti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudikas, pastebėjęs galimus kitus automobilio apgadinimus, privalo bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ie pažeidimai negalėjo bÅ«ti padaryti kito eismo įvykio metu, komunikuodamas su eismo įvykio dalyviais ir pan.

Kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo, o to nepadarius, baudžiamasis persekiojimas laikytinas skubotu.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012 ir kt.) Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra prieÅ¡ingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016).

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nei V. P., nei D. K. AB „L. d.“ draudimo iÅ¡mokų neiÅ¡mokėjo. Baudžiamosios bylos duomenimis, automobilis „Ford Focus“ buvo suremontuotas pagal 2014 m. spalio 22 d. remonto sÄ matÄ Nr. 2013/01, suderintÄ tarp UAB „A.“ ir AB „L. d.“ (remonto kaina – 6 610, 21 Lt (1 914, 45 Eur)). Byloje yra UAB „A.“ 2014 m. lapkričio 12 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija APM Nr. 1411002 dėl automobilio „Ford Focus“ remonto 6 488,94 Lt (1 867,74 Eur) sumai.

Pateikdamas AB „L. d.“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėjimui, D. K. kartu pateikė ir praÅ¡ymÄ pervesti pinigus už remontÄ UAB „A.“. D. K. teigimu, remontui buvo padaryta nedidelė nuolaida, todėl sumos sÄ matoje ir PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nesutampa. V. P. 2014 m. spalio 16 d. užpildė AB „L. d.“ praÅ¡ymo formÄ dėl draudimo iÅ¡mokos jam iÅ¡mokėjimo. Apklausos metu V. P. nurodė, kad automobilio „Chrysler Sebring“ jis neremontavo, nes to daryti neapsimokėjo. 2015 m. balandžio 27 d. jis šį automobilį pardavė.

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl automobilio „Chrysler Sebring“ sugadinimo yra apskaičiuota 4 610 Lt (1 335,15 Eur) draudimo iÅ¡moka. Tokie paskaičiavimai padaryti pagal 2014 m. lapkričio 5 d. iÅ¡vadÄ apie Å¡ios transporto priemonės likutinę vertę. Apklausos metu AB „L. d.“ žalų ekspertas R. L. patvirtino, kad remontuoti automobilius po apžiÅ«ros buvo leista, ar buvo teikta rekomendacija neremontuoti automobilio, jis nežino. Jei ekspertas nustato, kad įvykis buvo anksčiau nei sudaroma sÄ mata, jis privalo iÅ¡braukti senus pažeidimus.

Visada yra tikrinamos sÄ matos pozicijos ir žiÅ«rima, ar nėra priraÅ¡yta darbų, nesusijusių su įvykiu. Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad iÅ¡ sÄ matos jie turi iÅ¡braukti sugadinimus, kurie tikrai nėra susiję su įvykiu. Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje susiklosčiusi situacija vertintina kaip civilinis teisinis ginčas dėl automobilių „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo ir draudimo iÅ¡mokos dydžio. Draudikas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl transporto priemonių apgadinimų neatitikimo, UAB „A.“ sÄ matos nekoregavo, su automobilių savininkais nekomunikavo, leido remontuoti automobilius, nors visÄ informacijÄ apie jų dalyvavimÄ ankstesniuose eismo įvykiuose turėjo.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu, dėl kurio kilimo fakto ginčo nekyla, buvo apgadintos tos pačios automobilių „Ford Focus“ ir „Chrysler Sebring“ detalės, kurios buvo apgadintos ir ankstesnių eismo įvykių metu, kas reiškia, kad šios automobilių dalys, turint omenyje tai, kad tyčia sukelti eismo įvykį neįrodyta, vis tiek turi būti remontuojamos. Į jų ankstesnius apgadinimus draudikas galėjo atsižvelgti, skaičiuodamas draudimo išmokos dydį.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje nei V. P., nei D. K. veiksmai neužkirto kelio AB „L. d.“ galimybėms pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėms, sprendžiant susiklosčiusiÄ situacijÄ . Juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonių vairuotojai bÅ«tų ėmęsi kokių nors veiksmų, apsunkinant faktinių aplinkybių nustatymÄ (su AB „L. d.“ bendravo, nesislapstė, transporto priemonių neslėpė, dokumentų neklastojo ar pan.).

27. Esant Å¡ioms aplinkybėms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad nagrinėjamo eismo įvykio iÅ¡ viso nebuvo ar jis buvo kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, ar buvo kaip nors imituotas, kad D. K. ir V. P. padarė kokius nors tyčinius veiksmus, apgaule savo naudai įgydami turtinę teisę į draudimo iÅ¡mokas ir siekdami apgaule užvaldyti Å¡ias draudimo iÅ¡mokas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. S. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 28. Kaip matyti iÅ¡ suformuluoto kaltinimo, A. S. yra nuteistas dėl to, kad inscenizavo eismo įvykį ir tokiu bÅ«du pasikėsino apgaule įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. jo apgaulė turėjo pasireikÅ¡ti eismo įvykio inscenizavimu, o vėliau ir transporto priemonės apgadinimų, nesusijusių su Å¡iuo eismo įvykiu, nenurodymu. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių A. S. sukčiavus draudimo bendrovės AB „L. d.“ atžvilgiu.

Byloje neįrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, o taip pat ir asmens tyčia neteisėtai pasipelnyti.

29. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 23.00 val., Minties g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė A. S. vairuojamas automobilis „Chrysler Sebring“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir A. B. vairuojamas automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. S. nurodė, kad važiavo pagrindine gatve, o automobilis „Subaru Impreza“ išvažiavo iš kiemo. Kiek pamena, buvo apgadinta jo automobilio priekinė dalis, abu žibintai, variklio gaubtas, bamperis, aušinimo skystis išbėgo.

Kito automobilio apgadinimai – galinė kairė dalis, Å¡onas. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes A. S. nurodė ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole bei 2015 m. rugpjūčio 10 d. praÅ¡yme iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (važiavo Minties g. link ŽirmÅ«nų g., iÅ¡ kiemo staiga iššoko automobilis „Subaru Impreza“, stabdant susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas A. B. nurodė, kad vairavo automobilį „Subaru Impreza“, iÅ¡važinėjo iÅ¡ kiemo Å¡alia namų Minties g., suko į kairę pusę, kairėje buvo pristatyta automobilių, galimai gerai neapsidairė ir važiuojant pajuto smÅ«gį į galinį kairį automobilio Å¡onÄ .

IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes A. B. nurodė ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole. Eismo įvykio kilimo faktÄ patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. spalio 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1129(16), kurioje nurodyta, kad automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio kairės pusės (sijos ir plastikinės apdailos), priekinio kairiojo žibinto, radiatoriaus apdailos grotelių, variklio dangčio, priekinio kairio žibinto sugadinimai, matomi tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiose fotografijose, galėjo susidaryti kontakto su automobiliu „Subaru Impreza“ metu.

Sugadinimai galėjo susidaryti susidÅ«rimo metu automobiliui „Subaru Impreza“ važiuojant apie 5 km/h greičiu, o automobiliui „Chrysler Sebring“ - apie 36 km/h greičiu. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėdami nurodytais greičiais automobiliai galėjo sustoti taip, kaip matyti įvykio vietos fotografijose. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 23.00 val., Minties g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilį „Subaru Impreza“ atsitrenkė automobilis „Chrysler Sebring“, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas.

30. Siekiant įrodyti A. S. apgaulę, bÅ«tina pagrįsti, kad toks eismo įvykis buvo sukeltas tyčia. Pažymėtina, kad kaltinime yra nurodyta, jog bÅ«tent A. S. tyčia atsitrenkė į A. B. vairuojamÄ automobilį, nors, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, eismo įvykio kaltininkas buvo A. B.. Esant nustatytam tokiam eismo įvykio mechanizmui, nepaisant to, kad A. S. bendrininkavimas nėra inkriminuotas, turi bÅ«ti nustatytas asmenų susitarimas tokį eismo įvykį sukelti. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A.

S. ir A. B. iki eismo įvykio bÅ«tų buvę pažįstami, taip pat nėra ir jokių duomenų apie jų susitarimÄ imituoti eismo įvykį. AB „L. d.“ iÅ¡kelta versija, kad Å¡ie asmenys yra giminės – svainiai, baudžiamojoje byloje patvirtinta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta telefono numerių, kuriais naudojasi A. S. ir A. B., įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotinių analizė nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. Kad Å¡ie abonentai bÅ«tų bendravę tarpusavyje, nenustatyta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog eismo įvykis iÅ¡ tiesų galėjo įvykti, ir nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad A. S. jį sukėlė tyčia, esant tik papildomiems transporto priemonės „Chrysler Sebring“ apgadinimams, kurie nebuvo padaryti 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio metu, teismas neturi pakankamo pagrindo A. S. veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad, siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

31. A. S. po 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio, pildydamas eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolÄ , nurodė, kad iki eismo įvykio jo automobilio bamperis buvo trÅ«kęs, kitų ankstesnių apgadinimų nenurodė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1129(16) nustatyta, kad dalis automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio sijos sugadinimų kaip kairėje taip ir deÅ¡inėje (5 pav. žydra spalva pažymėtos zonos) buvo padaryti ne susidÅ«rimo su automobiliu „Subaru Impreza“ metu.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. 11-2782(16) nustatyta, kad ant automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio bamperio plastikinės apdailos po 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. deklaruotų eismo įvykių yra identiškų sugadinimų. Taip pat identiškų sugadinimų yra ant variklio dangčio, priekinio bamperio sijos ir priekinio kairiojo žibinto po 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. deklaruotų eismo įvykių.

Kaip nustatyta Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, automobilis „Chrysler Sebring“ buvo dalyvavęs 2014 m. spalio 15 d. eismo įvykyje, po kurio neremontuotas buvo parduotas A. S.. Apklausų metų A. S. nurodė, kad jis šį automobilį pirko su iÅ¡daužtu priekiniu žibintu, priekinis bamperis gulėjo suskilęs salone. Privatus asmuo, užsiimantis automobilių taisymu, kurio duomenų neturi, sutvarkė bamperį, pakeitė žibintÄ , iÅ¡lygino įlenkimÄ ir nudažė priekinę variklio dangčio dalį.

Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių automobilio remontÄ , A. S. pateikti negalėjo. Taigi, tikėtina, kad automobilis „Chrysler Sebring“ jau buvo apgadintas iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. eismo įvykio ir galutinai nesuremontuotas, o visų buvusių transporto priemonės apgadinimų vairuotojas AB „L. d.“ atstovui nenurodė. Vis dėlto, kaip jau minėta, automobilio „Chrysler Sebring“ fotonuotraukas, kurios vėliau tapo ekspertinio tyrimo objektas, darė ne baudžiamojo persekiojimo institucijos pareigÅ«nas, o baudžiamÄ jį procesÄ inicijavusios AB „L. d.“ darbuotojai, o taip pat ir nenustatyti asmenys.

Baudžiamojo proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai savarankiÅ¡kai nei eismo įvykio vietos, nei eismo įvykyje dalyvavusių automobilių neapžiÅ«rinėjo, to nedarė ir objektų tyrimÄ atlikę specialistai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamas fotonuotraukų tikslumas ir patikimumas, techninių priemonių, kuriomis jos buvo padarytos, metrologinė patikra ir t. t. Tokiu bÅ«du, nagrinėjamu atveju, surinkti duomenys apie senus transporto priemonės apgadinimus, kurių asmuo nenurodė draudikui, nėra pakankami tam, kad A.

S. elgesys galėtų bÅ«ti laikomas esmine apgaule, siekiant įgyti AB „L. d.“ turtÄ ir pagal pavojingumo pobÅ«dį galėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybe pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

32. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, A. S. AB „L. d.“ draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjo. A. S. 2015 m. rugpjūčio 10 d. užpildė AB „L. d.“ praÅ¡ymo formÄ dėl draudimo iÅ¡mokos jam iÅ¡mokėjimo. A. S. teigimu, R. K., apžiÅ«rėjęs automobilį, surašė apžiÅ«ros protokolÄ , po kokių dviejų savaičių paskambino ir pasiÅ«lė automobilio remonto sumÄ , su kuria A. S. nesutiko ir pasiÅ«lė automobilį atiduoti remontui į servisÄ . Po to ekspertas paskaičiavo kitÄ sumÄ (1 270,28 Eur), su kuria A.

S. sutiko, tačiau Å¡i pinigų suma iÅ¡mokėta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. taip pat teigė pasiÅ«lęs AB „L. d.“ patiems suremontuoti automobilį „Chrysler Sebring“, tačiau draudimo bendrovės atstovas sakė geriau jam automobilį susitvarkyti pačiam, paimant draudimo iÅ¡mokÄ . Tokie A. S. parodymai paneigti nebuvo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kokiu bÅ«du buvo paskaičiuota bÅ«tent tokio dydžio draudimo iÅ¡moka. Taigi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ir Å¡i byloje susiklosčiusi situacija vertintina kaip civilinis ginčas dėl automobilio „Chrysler Sebring“ valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo ir draudimo iÅ¡mokos dydžio.

Draudikas, atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl apgadinimų neatitikimo, turėdamas visÄ informacijÄ apie automobilio dalyvavimÄ ankstesniuose eismo įvykiuose, galėjo koreguoti draudimo iÅ¡mokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2015 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu, dėl kurio kilimo fakto ginčo nekyla, buvo apgadintos tos pačios automobilio „Chrysler Sebring“ detalės, kurios buvo apgadintos ir ankstesnių eismo įvykių metu, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios automobilių dalys, turint omenyje tai, kad tyčia sukelti eismo įvykį neįrodyta, vis tiek turi bÅ«ti remontuojamos.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje A. S. veiksmai neužkirto kelio AB „L. d.“ galimybėms pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėms, sprendžiant susiklosčiusiÄ situacijÄ . Juo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonės vairuotojas bÅ«tų ėmęsis kokių nors veiksmų, apsunkinant faktinių aplinkybių nustatymÄ (su AB „L. d.“ bendravo, nesislapstė, transporto priemonės neslėpė, dokumentų neklastojo ar pan.).

33. Esant Å¡ioms aplinkybėms, t. y. nesant byloje neabejotinų įrodymų, kad nagrinėjamo eismo įvykio iÅ¡ viso nebuvo ar jis buvo kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, ar buvo kaip nors imituotas, kad A. S. padarė kokius nors tyčinius veiksmus, apgaule savo naudai siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo A. S. (A. S.), nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski), nuteistojo D. (D.) K. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinius skundus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. V. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

KardomÄ sias priemones V. P. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, D. (D.) K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). KardomÄ jÄ priemonę D. (D.) K. – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti. A. S. (A. S.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo pažymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

KardomÄ jÄ priemonę A. S. (A. S.) – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus – palikti saugoti prie bylos. Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė