0347e06077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-741/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02088-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Salininkų bendruomenės asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Salininkų bendruomenės asociacijos skundą atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Salininkų bendruomenės asociacija (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugpjūčio 8 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas; VRK) perkelti Vilniaus miesto Salininkų gyvenamosios teritorijos Melioratorių Nr. 50 ir Salininkų Nr. 451 rinkimų apylinkes iš Vilniaus–Trakų rinkimų apygardos Nr. 57 į Naujamiesčio rinkimų apygardą Nr. 1.

Pareiškėjas savo prašymą perkelti Salininkų rinkimų apylinkes į miesto rinkimų apygardą iš esmės grindė tuo, jog Salininkų gyvenamoji teritorija yra Vilniaus miesto teritorija nuo 1995 metų. Tikino, jog konkrečiose rinkiminėse apygardose išrinkti konkretūs kandidatai (Seimo nariai) yra pirmiausia atskaitingi būtent toje rinkiminėje apygardoje jį išrinkusiems piliečiams, todėl, pareiškėjo nuomone, Salininkų gyventojams būtų geriau atstovaujama, jei jų rinkiminės apylinkės būtų priskirtos miestui, kur būtų renkamas miesto problemas žinantis ir suprantantis Seimo narys.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (b. l. 17) pareiškėjo skundą priimti atsisakė, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 15 straipsniu bei 119 straipsniu. Apžvelgęs teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog pareiškėjo keliamas ginčas teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl jo skundą priimti atsisakė. Teismas, be kita ko, išaiškino pareiškėjui teisę su atitinkamu skundu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 19 – 21), kurį vėliau patikslino (b. l. 31 – 34), bei kuriuo prašo panaikinti minėtąją nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą nagrinėti teismine tvarka.

Atskirajame skunde nurodo, jog ABTĮ septynioliktas skirsnis nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes Salininkų bendruomenės asociacija skundžia VRK neveikimą, remiantis bendraisiais viešojo administravimo santykiais bei principais. Remiasi ABTĮ 119 straipsniu ir pažymi, jog jis reguliuoja specifinių ginčų, kylančių rinkimų kampanijos, balsavimo, balsavimo rezultatų skaičiavimo ir pan., nagrinėjimą. Teigia, jog dėl to šiems skundams nagrinėti yra numatyta pagreitinta, skubos tvarka bei joje dalyvauja specifiniai asmenys: rinkimų apylinkės bei, daugiausia, politinės partijos. Akcentuoja, jog nagrinėjamas ginčas kilo ne rinkimų metu, o Salininkų bendruomenės asociacija nėra politinė partija. Apžvelgia Prezidento rinkimų įstatymo 18 – 19 straipsnį, Seimo rinkimų įstatymo 21 – 86 straipsnį, Referendumo įstatymo 44 straipsnį bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 33 ir 81 straipsnį bei pažymi, jog sisteminė šių nuostatų analizė leidžia teigti, kad nė viename iš šių įstatymų, taip pat – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnyje nėra nurodyta kitokių ginčų, kylančių ne rinkimų metu, tvarka, todėl jie turėtų būti sprendžiami bendrąja, ABTĮ numatyta, tvarka. Priduria ir tai, jog remiantis pirmosios instancijos teismo motyvacija, jam taip pat yra užkertama teisė į apeliaciją.

Atsakovas VRK atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo pozicija, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis kreipėsi dėl VRK neveikimo yra nepagrįsta, nes nagrinėjamu atveju VRK veikė, t. y. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Taip pat remiasi Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 21 straipsniu bei pažymi, jog rinkimų apylinkių sąrašo nustatymas yra sprendimas šio įstatymo 21 straipsnio prasme, kuris, pagal minėto straipsnio 3 dalį, turi būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir pirmosios instancijos teismui nėra teismingas. Priduria, jog pareiškėjas taip pat nėra vienas iš subjektų, nurodytų Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, todėl jo skundą turėjo būti atsisakyta priimti ir šiuo pagrindu (ABTĮ 37 str. 1 d. 7 p.)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Salininkų bendruomenės asociacija, atstovaujanti Vilniaus miesto Salininkų mikrorajono gyventojų interesus, siekė pakeisti Vilniaus – Trakų ir Naujamiesčio rinkimų apygardų ribas, perkeliant rinkimų apylinkes Melioratorių Nr. 50 ir Salininkų Nr. 451 iš rajono Vilniaus – Trakų rinkiminės apygardos Nr. 57 į miesto – Naujamiesčio – rinkiminę apygardą Nr. 1.

Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo tikslu pareiškėjas 2012 m. sausio 23 d. ir 2012 m. gegužės 7 d. raštais (b. l. 14 – 15) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri galutinai 2012 m. liepos 10 d. posėdžio protokolu Nr. P-13 nutarė netenkinti darbo grupės, nagrinėjusios pareiškėjo prašymą, siūlymo tenkinti šį prašymą iš dalies.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo VRK sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas atskiruoju skundu ginčijama nutartimi atsisakė jį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priimti bei tuo pačiu išaiškino pareiškėjui teisę su analogišku skundu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Atsižvelgus į paminėtąsias aplinkybes, konstatuotina, jog šios bylos dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. tinkamai pritaikė procesinę ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, jog motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui, bei teisingai išaiškino nagrinėjamam atvejui taikytinas teismingumo taisykles.

ABTĮ 15 straipsnis įtvirtina bendrąjį administracinių teismų kompetencijai priskirtinų bylų sąrašą, kuris nėra baigtinis. Šio straipsnio 9 dalis numato, jog administraciniams teismams inter alia priskiriama nagrinėti bylas dėl rinkimų ir Referendumo įstatymo pažeidimų.

ABTĮ 18, 19 ir 20 straipsniai savo ruožtu įtvirtina bei paskirsto kompetenciją tarp apygardos administracinių teismų, Vilniaus apygardos administracinio teismo (papildoma kompetencija) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. ABTĮ 20 straipsnio 4 dalis numato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

ABTĮ 119 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina, jog Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog tokie skundai paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taigi, sistemiškai analizuojant ABTĮ, matyti, jog būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išimtinę kompetenciją spręsti ginčus, kylančius dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kuri pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnį yra aukščiausioji rinkimų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Tuo tarpu tie pareiškėjo teiginiai, jog ginčas turėjo būti sprendžiamas, vadovaujantis bendrąja, ABTĮ įtvirtinta, administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra pagrįsti.

Pirmiausia šiuo aspektu pažymėtina, jog kritiškai vertintinas tas pareiškėjo teiginys, jog jis skundė VRK neveikimą, kas sudarė pagrindą taikyti bendrąsias teismingumo taisykles. Kaip minėta anksčiau, nors pareiškėjas apie tai expressis verbis ir neužsimena savo skunde, VRK jo prašymą galutinai išsprendė 2012 m. liepos 10 d. vykusio posėdžio, kuriame dalyvavo ir Salininkų bendruomenės atstovai, protokoline nutartimi, kuria nuspręsta nepalaikyti Salininkų bendruomenės prašymo dėl rinkiminių apylinkių perkėlimo (b. l. 10). Pažymėtina, jog Vyriausios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimybę Vyriausiajai rinkimų komisijai sprendimus, įgyvendinant teisės aktų jai pavestus įgaliojimus, priimti atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog VRK veikė intra vires, o minėta protokolinė nutartis laikytina VRK sprendimu, galinčiu daryti įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl jis nepagrįstai minėtąjį sprendimą subjektyviai vertina kaip VRK neveikimą.

Antra, pareiškėjas nepagrįstai tikina, jog nagrinėjamas ginčas kilo ne rinkimų metu, todėl yra atsietinas nuo iš rinkiminių teisinių santykių kylantiems ginčams taikomų specifinių procesinių taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, jog rinkimų organizavimas – tai tam tikras procesas, susidedantis iš nuosekliai vienas po kito sekančių etapų, o būtent – 1) paruošiamojo rinkimų etapo; 2) balsavimo etapo; 3) balsų skaičiavimo ir rinkimų rezultatų paskelbimo. Pažymėtina, jog paruošiamojo rinkimų etapo, kuris prasideda nuo rinkimų paskelbimo, metu sprendžiami organizaciniai klausimai, be kita ko – yra nustatomos rinkiminių apygardų teritorijos (Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E. ir kt. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius, 2002, p. 642).

Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, jog Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, „Valstybės žiniose“ skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus.

Seimo rinkimų 21 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 3 dalis savo ruožtu įtvirtina tokių skundų, priimtų iki balsavimo pabaigos, padavimo tvarką: Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui <...>.

Taigi, iš paminėto matyti, jog rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašo nustatymas ir tvirtinimas, priskirtinas atsakovo kompetencijai, yra sudėtinė rinkimų organizavimo, už kurį, kaip minėta yra atsakinga būtent VRK, proceso dalis, priskirtina paruošiamajai rinkimų stadijai, o jo susietumą su konkrečiais rinkimais parodo teisėkūros subjekto VRK įstatymu nustatyti terminai, skaičiuojami iki konkrečių rinkimų pradžios. Akcentuotina, jog tiek 2012 m. balandžio 19 d., kuomet pareiškėjo prašymą dėl rinkimų apygardų ribų pakeitimo išnagrinėjo darbo grupė, tiek 2012 m. liepos 10 d., kai VRK protokoline nutartimi nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti, 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 1K-1027 jau buvo paskelbti, t. y. buvo žinoma jų data. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog pareiškėjas rinkimų apygardų ribų keitimą, siekdamas, jo žodžiais tariant, užtikrinti geriausią savo bendruomenės, priskirtinos miesto gyventojams, interesų atstovavimą vienmandatėje rinkimų apygardoje, inicijavo ne dėl konkrečių rinkimų, o atsietai nuo jų, todėl jo skundui yra taikytina bendroji, ABTĮ numatyta, tvarka. Be to, pareiškėjo teiginius, jog ginčo santykiai kilo ne dėl konkretaus rinkimų įstatymo, o dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo ar neteisėto veikimo, atsiradusio ne rinkimų metu, paneigia ir jo paties VRK teikti raštai, iš kurių matyti, jog jis savo prašymą grindžia konkrečia rinkimų įstatymo nuostata, o būtent – Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsniu.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjo teiktas skundas nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisingai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Konstatuotina, jog ginčas kilo iš specifinių, su rinkimų į Seimą organizavimu susijusių teisinių santykių srityje, todėl nagrinėjant jį būtina laikytis specialiųjų šiuos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų normų bei analizuotąjį skundą teikti išimtinę kompetenciją tokius skundus nagrinėti turinčiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ką pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui rezoliucinėje nutarties dalyje tinkamai išaiškino.

Pastebėtina ir tai, jog minėtu būdu, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra paneigiama jo teisė į apeliaciją, nes tokios teisės ir dvipakopio teisminės kontrolės modelio dėl minėtų santykių, kylančių iš rinkimų organizavimo, specifikos pareiškėjui apskritai nenumato teisės aktai, padarydami Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą vienintele ir galutine instancija VRK sprendimams.

Todėl spręstina, jog naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties nėra pagrindo, o atskirasis skundas – atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Salininkų bendruomenės asociacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius