03475cbd-299d-4faa-9430-9178209ccac0 · Vilniaus apygardos teismas

?NuoraÅ¡as Byla Nr. 1S-415-626/2018 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.4.3.; 2.12.3.; 2.12.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau - prokuroras) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, n u s t a t ė :

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-13358-990/2018 matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota nagrinėjimui baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinami R. G. ir Ž. Č.. R. G. kaltinama tuo, kad ji, turėdama tikslÄ apgaule įgyti turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, priklausantį R. G., 2018 m. gegužės 8 d. dienos metu vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, pristatė Ž. (duomenys neskelbtini) Č.

D. vardu kaip tariamÄ buto pirkėjÄ , kuris jai dalyvaujant suderino su R. G. buto pirkimo kainÄ - 90 000 eurų bei jos dalį už tarpininkavimÄ - 10 000 eurų, po ko 2018 m. gegužės 9 d. apie 09.10 val. prie vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, automobilyje jai dalyvaujant Ž. Č. perdavė maiÅ¡elį, kuriame buvo 20 000 eurų, piktnaudžiaudama R. G. pasitikėjimu ir šį įtikinusi, kad maiÅ¡elyje yra 40 000 eurų, bei įtikinusi R. G., kad likusiÄ dalį, t. y. 60 000 eurų perves banko pavedimu į R.

G. asmeninę sÄ skaitÄ , nuvyko į (duomenys neskelbtini) notaro biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , kur ji, pasinaudojusi R. G. patiklumu bei piktnaudžiaudama pastarojo pasitikėjimu, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, pirkimo- pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savo kaip pirkėjos vardu, o R. G. paklausius dėl sutartyje nurodytos mažesnės buto pirkimo sumos, ji įtikino, jog sutartyje nurodyta 40 000 eurų, nes neva sutartyje nebÅ«tina nurodyti visos buto vertės, o tik sumÄ , kuri jam buvo sumokėta grynaisiais pinigais, tokiu bÅ«du ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , t. y.

R. G. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taip pat R. G. ir Ž. Č. kaltinami tuo, kad jie 2018 m. gegužės 9 d. iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tÄ pačiÄ dienÄ apie 16 val. R. G. atvažiavus automobiliu „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Ikea“, esančio (duomenys neskelbtini) , bei pastačius automobilį „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikÅ¡telėje, kurio tyčia neužrakino bei kartu su R. G. nuėjus į prekybos centro „Ikea“ kavinę, tuo metu Ž. Č., priėjęs prie automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidaręs automobilio dureles įsėdo į vidų, atitraukęs galinių sėdynių dalį iÅ¡ R. G. lagamino, palikto automobilio bagažinėje, pagrobė 20 000 eurų, kuriuos R. G. 2018 m. gegužės 9 d. 09.10 val. buvo sumokėjusi R. G. už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimÄ , tokiu bÅ«du R.

G. ir Ž. Č., veikdami kartu, pagrobė svetimÄ didelės vertės turtÄ , t. y. R. G. ir Ž. Č. kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi bylÄ perdavė prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams paÅ¡alinti per trijų mėnesių terminÄ . Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Ž. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kas reiÅ¡kia, kad Ž.

Č. vis dar yra įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., nors kaltinamajame akte Ž. Č. kaltinamas padaręs tik nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taip pat ikiteisminis tyrimas užbaigtas neiÅ¡sprendus 2018 m. liepos 9 d. įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.- Leonienės praÅ¡ymo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu. Skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

1) Dėl įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.- Leonienės praÅ¡ymo iÅ¡spręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimÄ BK 38 straipsnio pagrindu prokuroras pažymi, kad įtariamosios gynėja pateikė prokurorui R. G. ir R. G. susitaikymo protokolÄ , prašė panaikinti laikino R. G. nuosavybės teisių į buto, esančio (duomenys neskelbtini) , apribojimÄ bei iÅ¡spręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimÄ (T. 1, b. 1. 153). Prokuroras 2018 m. liepos 20 d. raÅ¡tu patikslino nutarimÄ dėl nuosavybės teisių apribojimo, leidžiant butÄ adresu (duomenys neskelbtini) perleisti nukentėjusiajam R.

G.. Dėl kitų R. G. gynėjos praÅ¡ymų, iÅ¡ kurių matyti, kad praÅ¡oma nutraukti ikiteisminį tyrimÄ BK 38 straipsnio pagrindu R. G. susitaikius su R. G., prokuroras plačiau nepasisakė, palikdamas minėtÄ praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ , pateikė informacinio pobÅ«džio atsakymÄ . Prokuroro manymu, teismo motyvas, jog kaltinamoji negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybÄ , nes jos gynėjos praÅ¡ymas iÅ¡spręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimÄ BK 38 straipsnio pagrindu buvo paliktas nenagrinėtinu, yra nepagrįstas ir nesuprantamas, nes kaltinamoji apklausiama dėl kaltinimo, nurodė, kad supranta kuo ji yra kaltinama ir jo esmė jai yra suprantama.

Todėl anot prokuroro, kaltinamajai pateiktas kaltinimas niekaip nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybÄ , o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu nebuvo teisinių galimybių, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi veiksmai, reikalingi galutiniam sprendimui priimti.

2) Dėl veikų kvalifikavimo. Prokuroro įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, jog prokuroras iÅ¡ įtarimo R. G. paÅ¡alinant bendrininkavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymį nepriėmė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje, bei, kad kaltinamÄ jį Ž. Č. prašė pripažinti kaltu tik dėl vienos nusikalstamos veikos, nors ikiteisminio tyrimo metu jam buvo inkriminuotos dvi nusikalstamo veikos, yra nepagrįsta. Teigia, kad perdavus bylÄ nagrinėti teisme, prokuroro iÅ¡dėstyta pozicija dėl asmens pripažinimo kaltu visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės tolesniam bylos nagrinėjimui.

Pažymi, kad Rekomendacijų 11.3. punkte įtvirtinta, kad galutinis veikos kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu įtvirtinamas procesiniame dokumente, kuriuo baigiama baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadija (kaltinamajame akte, pareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo), arba procesiniame dokumente, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas (nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ).

Anot prokuroro, pasikeitusi aplinkybė dėl Ž. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo bendrininkų grupėje kartu su R. G., iliustruojanti kaltinamųjų veikos tyčios kryptingumÄ ir iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaule neatlygintinai įgyti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ esmės kaltinimo nekeičia, tik detaliau atskleidžia nusikaltimų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymius. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad Ž.

Č. inkriminuojama tik viena nusikalstama veika - numatyta LR BK 178 straipsnio 3 dalyje, yra susijusi tik su kaltinimo forma, kurios baudžiamojo proceso įstatymas nedetalizuoja, ir kuri visiÅ¡kai neturi įtakos pareikÅ¡to kaltinimo esmei bei nusikalstamų veikų kvalifikacijai. Prokuroro manymu, teismas neatsižvelgė į kaltinimo turinį, neanalizavo konkrečios bylos aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad teismas bylÄ nagrinėdamas bendra tvarka teismo posėdžio metu nagrinėja tik tuos kaltinimus ir ta apimtimi, dėl kurių ji perduota nagrinėti, o dėl pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo, inkriminuotų veikų kvalifikacijos teisingumo, jų vertinimo, bausmės dydžio proceso dalyviai savo pozicijas iÅ¡dėsto baigiamosiose kalbose.

Be to, prokuroro įsitikinimu, teismo motyvas, kad aptartu bÅ«du pakeitus kaltinimÄ nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, turi bÅ«ti atmestas, kadangi teismui pateiktas „pakeistasis“ kaltinimas keičia tik teisminio nagrinėjimo ribas, o procesinį sprendimÄ dėl pateiktų kaltinimų gali priimti teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ . Anot prokuroro, kad kaltinime apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ nurodytos visos svarbios aplinkybės, kurias nurodyti įpareigoja BPK 219 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai ir kt., todėl teismo argumentai dėl Ž.

Č. pareikÅ¡to kaltinimo ydingumo yra nepagrįsti: Prokuroro skundas tenkintinas. Dėl įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.- L. praÅ¡ymo iÅ¡spręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimÄ BK 38 straipsnio pagrindu IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje gautas įtariamosios R. G. gynėjos advokatės V. G.-L. praÅ¡ymas, kuriuo pareiÅ¡kėja pateikė prokurorui R. G. ir R. G. susitaikymo protokolÄ , prašė panaikinti laikino R.

G. nuosavybės teisių į buto, esančio(duomenys neskelbtini) Druskininkuose, apribojimÄ bei iÅ¡spręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimÄ . Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro Gedvydas Vaivada 2018 m. liepos 20 d. raÅ¡tu patikslino nutarimÄ dėl nuosavybės teisių apribojimo, leidžiant butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai perleisti nukentėjusiajam R. G.. IÅ¡ minėto raÅ¡to matyti, kad dėl įtariamosios gynėjos praÅ¡ymo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ BK 38 straipsnio pagrindu R.

G. susitaikius su R. G., prokuroras nepasisakė, palikdamas minėtÄ praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ . Prokuroras skunde nurodė, kad kaltinamajai pateiktas kaltinimas niekaip nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybÄ , o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu nebuvo teisinių galimybių, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi veiksmai, reikalingi galutiniam sprendimui priimti. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su tokia prokuroro pozicija. Pažymėtina, kad susitaikymo protokolas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, atlieka susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, kuriame konstatuojama padaryta žala bei susitariama dėl jos atlyginimo bÅ«do, vaidmenį.

Vadovaujantis minėtu dokumentu vėliau yra tikrinama, ar nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo tinkamai jį vykdo. Jeigu asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Formaliai 2018 m. birželio 22 d. įtariamosios R. G. ir R. G. susitaikymo protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, nukentėjusysis patvirtino, jog Å¡is susitarimas jam yra priimtinas, susitarimo sÄ lygos aiÅ¡kios ir atitinka sutarties Å¡alių valiÄ .

IÅ¡ 2018 m. birželio 22 d. tarp įtariamosios R. G. ir R. G. pasiraÅ¡yto susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo turinio matyti, kad įtariamoji R. G. ir nukentėjusysis R. G. susitarė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2018-07-05, notarine tvarka įforminti 2018-05-09 pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimÄ ir butÄ Ä¯registruoti buto teisėto savininko R. G. vardu. Tačiau iÅ¡ 2018-09-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2018-09-12 dienai butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , Druskininkai, nuosavybės teise priklauso įtariamajai R.

G.. Taigi, 2018 m. liepos 20 d. nutarimo priėmimo metu nebuvo galimybės nustatyti ar susitaikymo protokolas tinkamai vykdomas. Kita vertus, pažymėtina, kad esant BK 38 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, susitaikymo instituto taikymas galimas tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tokiu bÅ«du, bylÄ nagrinėjant teisme, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas gali svarstyti galimybę įtariamosios R. G. atžvilgiu taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir Å¡iuo klausimu priimti sprendimÄ .

Dėl veikų kvalifikavimo Teismas grÄ Å¾indamas bylÄ prokurorui savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad prokuroras iÅ¡ įtarimo R. G. paÅ¡alinant bendrininkavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymį nepriėmė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje, bei, kad kaltinamÄ jį Ž. Č. prašė pripažinti kaltu tik dėl vienos nusikalstamos veikos, nors ikiteisminio tyrimo metu jam buvo inkriminuotos dvi nusikalstamo veikos, todėl teismas neturi galimybės priimti sprendimo dėl Ž.

Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi Ž. Č. nėra kaltinamas padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , taigi nėra teisinio pagrindo Ž. Č. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, taigi Å¡is baudžiamojo proceso pažeidimas yra esminis ir Å¡is pažeidimas trukdo nagrinėti byla. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir dėl to Å¡io dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ . Be to, kaip žinia, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurie trukdo nagrinėti bylÄ ir kurių negalima iÅ¡taisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Taiga, byla gali bÅ«ti perduodama prokurorui tik tuomet, kai kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK reikalavimų, kai kaltinamajame akte nenurodyti BPK 219 straipsnyje nurodyti pagrindiniai duomenys. 2018 m. gegužės 10 d. R. G. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. rugsėjo 14 d. R. G. įteiktas galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, kuriame nebeliko R.

G. pirminiu praneÅ¡imu apie įtarimÄ inkriminuoto bendrininkavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymio. 2018 m. gegužės 14 d. Ž. Č. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, Ž. Č. įtariamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaręs veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G.. 2018 m. rugsėjo 14 d. Ž. Č. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Prokuroro vertinimu, įteikus įtariamiesiems pirminius praneÅ¡imus vėliau tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, jog bendrininkavimo požymio darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, nebeliko. Anot prokuroro, įtariamojo veikoje dėl tikslo apgaulės bÅ«du įgyti turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose, nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad pasikeitusi aplinkybė dėl Ž.

Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo bendrininkų grupėje kartu su R. G., iliustruojanti kaltinamųjų veikos tyčios kryptingumÄ ir iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaule neatlygintinai įgyti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ esmės kaltinimo nekeičia, tik detaliau atskleidžia nusikaltimų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimti nutarimÄ iÅ¡ dalies nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Å½.

Č. atžvilgiu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, kadangi tas pats ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju priimant tokį nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ remiamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, ,,jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Å i formuluotė reiÅ¡kia, kad nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ galima tik tuo atveju, kai asmens veikoje apskritai nėra jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tačiau remiantis teismų praktika, kai asmens veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamojo proceso pagal pirminį įtarimÄ nereikia nutraukti, nes keičiasi tik įtarimo turinys, o tyrėjas prieÅ¡ apklausÄ asmeniui privalo įteikti naujÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ (BPK 187 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-693/2016). Nagrinėjamu atveju teismui kaltinamajame akte pateiktas „pakeistasis“ kaltinimas keičia tik teisminio nagrinėjimo ribas, o procesinį sprendimÄ dėl pateiktų kaltinimų gali priimti teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ .

Tokiu bÅ«du nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroras privalo priimti sprendimÄ dėl Ž. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei priimti sprendimÄ R. G. atžvilgiu paÅ¡alinus bendrininkavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymį. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame iÅ¡dėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl bÅ«tent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Å iame akte neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje medžiagoje pateiktame kaltinamajame akte yra iÅ¡dėstyti visi veiksmai, kuriuos atliko kaltinamasis nusikalstamos veikos metu. Tiriamu atveju Ž. Č. pateikti kaltinimai padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, juose apraÅ¡yti visi bÅ«tini nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kaip to reikalauja įstatymas.

Sutinkamai su BPK 219 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajame akte pakankamai aiÅ¡kiai nurodytas Ž. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, apraÅ¡ymas - padarytos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai, nusikalstamos veikos dalykas ir kt. svarbios aplinkybės t. y. jame iÅ¡dėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ įtariamojo Ž. Č. apklausos protokolų matyti, kad su įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta, apklausiant įtariamÄ jį dalyvavo jo gynėjas, todėl teisė į gynybÄ Å¡iuo požiÅ«riu nebuvo pažeista.

Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Å iuo atveju svarbių priežasčių grÄ Å¾inti bylÄ su kaltinamuoju aktu prokurorui Å¡iuo atveju nebuvo. Be to pažymėtina, kad kaltinamojo akto trÅ«kumas gali bÅ«ti iÅ¡taisytas teisme. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Ä®tvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Taigi, žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes paÅ¡alinti tam tikrus byloje esančius trÅ«kumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti iÅ¡vadÄ apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymÄ .

Teismas, matydamas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, gali priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tokiu bÅ«du, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymÄ . Kita vertus, pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ visais atvejais visapusiÅ¡kai patikrina teismas, ir kaltinamasis turi galimybę nuo jo gintis, atkreipti teismo dėmesį į visus pažeidimus, ir tik teismas galutiniame etape nusprendžia, kiek kaltinamajam pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir pakankamas pripažinimui kaltu.

Nagrinėjamu atveju nenustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie bÅ«tų suvaržę Ž. Č. kaip kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, kartu ir teisę į gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, todėl Å¡i nutartis naikintina, o byla grÄ Å¾intina tam pačiam teismui.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinant R. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, bei Ž. Č. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorui, panaikinti ir Å¡iÄ bylÄ grÄ Å¾inti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė