2013-06-27 Nr. AB-3145-3-61-3-01721-2011-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1023/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01721-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. C. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. L. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo bei 2012 m. gruodžio 7 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. L. K., E. U., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. C. 2011 m. rugpjūčio 9 d. (įteiktas paštui) su skundu (I t., b. l. 1–10), kurį vėliau patikslino (III t., b. l. 79–89) kreipėsi į teismą ir prašė:

1) panaikinti 2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą Nr. 1SB-(9.5)-1597 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“;

2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 2283 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 2658 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ 1 punktu pakeisto 5 punkto sąrašo Nr. 250 pozicijos dalyje;

3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 13.6-4341 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimo piliečiams sąrašo patvirtinimo Kretingos seniūnijoje, Kretingos rajone“ Nr. 167 pozicijos dalyje;

4) panaikinti 2006 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-6920 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 15-969-31388 panaikinimo, dėl Kretingos rajono valdybos 1994 m. kovo 10 d. potvarkio Nr. 78 V pakeitimo, dėl registro Nr. 56/7174 pripažinimo netekus galios, dėl išvados, žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo Kretingos rajone“;

5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 28 d. išvadą Nr. 5185 „Dėl žemės (miško), vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, dėl 2,32 ha perkėlimo K. L.;

6) pripažinti negaliojančiu 2004 m. vasario 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą;

7) panaikinti 1999 metų Klaipėdos apskrities viršininko patvirtinto plano dalį, kuria į P. K. žemę įbraižyta 2 ha su 0,4 ha namų valda L. L.;

8) pripažinti, kad asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, kuris suformuotas teritorijoje iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusioje P. K., L. L. buvo suteiktas neteisėtai.

Paaiškino, kad pareiškėjos tėvas P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10,73 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone. 1992 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 15-7-6261 P. K. sugražinta 8,26 ha žemės natūra, o faktiškai atmatuota tik 7,77 ha. Likusi žemės dalis 2,47 ha (1,74 ha) nėra grąžinta. Aiškino, jog dalies žemės grąžinimas natūra nebuvo įvykdytas, nes kaip asmeninio ūkio žemė ji buvo suteikta L. L.. Teigė, kad skundžiami sprendiniai kliudo visa apimtimi atkurti nuosavybės teisės natūra buvusioje vietoje.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 125–132) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad L. L. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo 2004 m. vasario 6 d. parengti K. L. 1,6 ha ploto asmeninio ūkio žemės abrisas ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas atitinka tuo metu galiojusios 1998 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas. Pažymėjo, kad L. L. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 307-1 plane ir P. K. vardu 1992 metais parengtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje žemės sklypo Nr. 68 ribų abrise besiribojančios minėtų žemės sklypų ribos faktiškai sutampa ir tai patvirtina, kad žemėtvarkos projektas buvo parengtas, įvertinus turėtų žemės valdų planus, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus bei asmeninio ūkio žemės suvestinius ir asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus. Teigė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2658 patvirtintame Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Kurmaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. 307-1 ir Nr. 307 suformuoti ir patvirtinti L. L., nepažeidžiant Metodikos reikalavimų, todėl reikalavimai dėl 2001 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2238 bei 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-4341 dalių panaikinimo yra nepagrįsti. Nurodė, jog dalis P. K. pageidaujamos susigrąžinti natūra žemės buvo suteikta asmeniniam ūkiui ir priskirta neprivatizuojamai žemei, Lietuvos žemės ūkio ministerija 1992 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 15-7-6261 pagrįstai atkūrė nuosavybės teises P. K., grąžindama natūra 8,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. U. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 119–124) nurodė, jog su skundu nesutinka.

Pažymėjo, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo L. L. teisėtumo. Teigė, kad ginčo žemė asmeniniam ūkiui L. L. buvo suteikta teisėtai, todėl pareiškėjos teiginys, kad ji turi pirmumo teisę susigrąžinti ginčo žemę natūra yra nepagrįstas, nes tokia žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog nors nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių apie L. L. suteiktos asmeninio ūkio žemės sklypo paženklinimą vietoje iki 1995 metų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo pažymėtas ir kad jis naudojamas kitoje vietoje, nei buvo suteiktas. Aiškino, jog tai, kad ginčo asmeninio ūkio žemė L. L. buvo suteikta konkrečiai (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, patvirtina 1995 metais parengtas asmeninio ūkio žemės sklypų prie Kurmaičių gyvenvietės faktinio naudojimo planas M1:5000, kuriame buvo pažymėta konkreti L. L. naudojama asmeninio ūkio žemė žemės sklypo vieta, o taip pat Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 2009, kurie taip pat nenuginčyti. Aiškino, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog per ilgesnį nei 16 metų laikotarpį kreipėsi į atitinkamas institucijas, nurodydama, kad asmeninio ūkio žemė kaime suteikta neteisėtai ir kad sąraše nurodytas L. L. naudojasi žeme, kuri jam yra nesuteikta. Todėl mano, kad pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą skundui paduoti vieno mėnesio terminą. Aiškino, kad ginčydama 2004 m. vasario 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, pareiškėja vadovaujasi teisės aktu, kuris ginčijamo paženklinimo akto sudarymo metu negaliojo. Dėl 2006 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apskrities išvados dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai Nr. 5185 pažymėjo, kad K. L. savo valios nekeitė, o tik prašė panaikinti administracinę klaidą, nes jei grąžinant natūra žemės plotą arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui plotą, privalomai turėjo būti įskaitomas tokio pat dydžio jos naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu (IV t., b. l. 55–64) bei 2012 m. gruodžio 7 d. papildomu sprendimu (IV t., b. l. 84–86) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas atsižvelgęs į tai, jog prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę padavęs pareiškėjos tėvas P. K. nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. nuosavybės teise Kretingos apskrityje, Kretingos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę 1992 m. birželio 24 d. Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadoje nurodytu būdu ir 1992 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 15-7-6261 dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 8,26 ha žemės sklypą Kretingos rajono, Kretingos apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaime neginčijo, padarė išvadą, jog po P. K. mirties jo įpėdiniams perėjo 8,26 ha žemės sklypas bei Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė pareikšti arba pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už 1,74 ha valstybės išperkamos žemės dalį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad esant nustatytai aplinkybei, jog nuosavybės teisę į žemę ir teisę keisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pareiškėja įgijo tik po savo tėvo P. K. mirties, padarė išvadą, jog pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti administracinius aktus, susijusius su asmeninio ūkio žemės L. L. suteikimu.

Papildomu sprendimu teismas konstatavo, jog 2012 m. spalio 12 d. teismo sprendime į skundo 4,5,7,8 reikalavimus yra atsakyta, todėl šios prašymo dalies dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkintino. Tačiau teismas pripažino, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra pasisakyta dėl 2011 m. liepos 7 d. Tarnybos sprendimo, todėl šią prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo dalį tenkino. Iš 2011 m. liepos 7 d. Tarnybos sprendimo turinio teismas nustatė, jog jame buvo nurodyta, kokių teisės aktų bei administracinių aktų pagrindu (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, t. y. teritorijoje iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusioje P. K., L. L. yra suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 307-1. Teismas nurodė, jog pripažinus, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti administracinių aktų, susijusių su asmeninio ūkio žemės L. L. suteikimu, esant nustatytai aplinkybei, jog administraciniai aktai, kurių pagrindu L. L. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė iki 1940 metų nacionalizacijos buvusios žemės savininko P. K. nuosavybės teise valdytos žemės vietoje nėra nuginčyti, 2011 m. liepos 7 d. Tarnybos sprendimas laikytinas teisėtu.

III. Pareiškėja A. C. padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 89–91), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pažymi, jog 1992 m. birželio 24 d. Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvada P. K. buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į 10 ha žemės, nors jo valia išreikšta 1991 m. rugsėjo 4 d. prašyme buvo – 10,75 ha, todėl pareiškėja teigia, kad Kretingos apylinkės agrarinės reformos taryba nepriėmė sprendimo dėl 0,75 ha žemės grąžinimo P. K..

2. Teigia, kad Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarybai nusprendus atkurti nuosavybės teises į 8,26 ha žemės natūra, o dėl likusios dalies išmokėti kompensaciją, buvo pažeista P. K. prašyme išreikšta valia žemę grąžinti natūra.

3. Nesutinka su teismo išvada, kad iki mirties P. K. sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo 1992 m. birželio 24 d. Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarybos išvadoje nurodytu būdu neginčijo. Pareiškėja akcentuoja, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių į 2,49 ha (1,74 ha) žemės atkūrimą nebuvo priimtas, todėl jo P. K. ginčyti ir negalėjo.

4. Teigia, kad 1992 m. birželio 24 d. Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvada nesukuria jokių teisių ir pareigų joje nurodytam subjektui, nes teises ir pareigas jam sukuria išvados pagrindu priimtas sprendimas.

5. Pažymi, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių į likusią neatkurtos nuosavybės dalį P. K. nebuvo priimtas iki jo mirties, todėl mano, kad sprendimai turėtų būti priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

6. Akcentuoja, kad P. K. buvo beraštis, todėl jo galimybės skųsti jo valios neatitinkančią išvadą, kuri tuo metu nesukėlė jam jokių teisių ir pareigų, buvo ribotos. Teigia, kad galbūt P. K. tikėjosi, jog jam natūra bus atkurtos nuosavybės teisės į visą jo prašyme nurodytą žemės plotą. Akcentuoja, jog šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ir jis, ir jo dukros A. C. ir A. L. K. dirbo visą žemės plotą, o ne tik susigražintoje 8,26 ha dalyje.

IV. Pareiškėja A. C. padavė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 89–91), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Teigia, kad liko neatskleista bylos esmė, nes nenustatyta, kokioje vietovėje buvo L. L. paženklintas ir suteiktas žemės sklypas kaip asmeninio ūkio žemė, ir kokio dydžio jis buvo, prie namų valdos ar kitoje vietovėje.

2. Nurodo, kad nesuprantama teismo padaryta išvada, jog L. L. turėjo teisę į asmeninio ūkio žemę, ginčo žeme naudojosi, žemė pažymėta vietoje, tačiau pažymėjimą vietoje iki 1995 metų patvirtinantys dokumentai nėra išlikę.

3. Nesutinka su Tarnybos teiginiu, jog valstybės išperkamos žemės, 1,74 ha, į kurią nebuvo atkurtos nuosavybės teisės P. K., statusas nustatytas pagal 1992 m. liepos 14 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą pažymą, nes, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 punktui, kuris nustatė teisę tik rajono valdyboms priimti išvadas. Aiškina, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog tuo metu būtų buvęs parengtas preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas.

4. Taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti administracinių aktų, susijusių su asmeninio ūkio žemės L. L. suteikimu ir kad administraciniai aktai, kurių pagrindu iki 1940 metų nacionalizacijos buvusios žemės savininko P. K. nuosavybės teise valdytos žemės vietoje nėra nuginčyti. Paaiškina, kad pareiškėja ir A. L. K. yra seserys, P. K. dukterys, po jo mirties tapusios jo turto paveldėtojomis. Nurodo, kad 8,26 ha žemę, į kuri P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės, paveldėjo A. L. K., kitas turtas, butas, P. K. valia buvo perduotas A. C.. Pažymi, kad ginčas vyksta dėl teisės atkurti natūra likusią 2,47 ha žemės dalį. Dėl to pareiškėja rašė prašymą Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, teikė prašymus Kretingos rajono policijos komisariatui, administraciniams teismams. Šie jos aktyvūs veiksmai rodo, kad ji turi ir turėjo asmeninį interesą ir gynė savo subjektines teises.

5. Taip pat akcentuoja, kad dėl pareiškėjos skundo 4, 5, 7, 8 punktuose nurodytų reikalavimų teismas papildomo sprendimo nepriėmė, motyvuodamas tuo, kad apie juos pasisakyta pagrindiniame sprendime. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagrindiniame sprendime nebuvo pasisakyta dėl pateiktų rašytinių įrodymų, jog P. K. nebuvo įtrauktas į Kretingos rajono Kurmaičių kadastrinės vietovės žemės reformos projektą, tuo pačiu projekte nėra duomenų, kad 1,74 ha žemės būtų išperkama iš P. K..

V. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. L. K. apeliacinius skundus (IV t., b. l. 101–106, 127–130) nurodo, kad su jais nesutinka.

Atsiliepimus iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimus į skundą. Papildomai akcentuoja, kad asmeninio ūkio žemė L. L. buvo suteikta nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. U. atsiliepime į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. L. K. apeliacinius skundus (IV t., b. l. 134–137) nurodo, kad su jais nesutinka ir prašo jų netenkinti.

Atsiliepimą į apeliacinius skundus iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą. Papildomai akcentuoja, kad pareiškėja byloje neginčijo L. L. asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo ir pripažino, jog ji buvo suteikta teisėtai. Todėl atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teigia, kad jo interesai turėtų būti ginami prioritetiškai prieš pareiškėjos. Mano, jog teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti administracinius aktus, susijusius su asmeninio ūkio L. L. suteikimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos teisė ginčyti asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo trečiajam suinteresuotam asmeniui teisėtumą, kai toks sklypas patenka į atkuriamo natūra, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo, ribas.

Pareiškėjos tėvas P. K. 1991 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti jo tėvo P. K. iki 1940 m. liepos 22 d. turėtus 10,75 ha žemės Kretingos apskrityje, Kretingos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 15-7-6261 P. K. buvo atstatytos nuosavybės teisės į žemę ir grąžinta 8,26 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kas žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir tuo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 3 punkte, kuris nustatė, kad valstybės išperkama žemė, jeigu pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Šios žemės sklypų dydžiai ir ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Kretingos rajono Kretingos apylinkės tarybos 1 šaukimo 12 sesijos 1992 m. vasario 5 d. sprendimu „Dėl sodybinių sklypų tvirtinimo gyventojams“ L. L. pavirtintas 3 ha ploto sodybinis sklypas. Vėliau Tarybos 1 šaukimo 18 sesijos 1993 m. kovo 25 d. sprendimu „Dėl žemės suteikimo gyventojų asmeniniam ūkiui 1993 metais patikslinimo“ buvo patikslintas L. L. paskirtas sklypas ir suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime. Tarybos 1 šaukimo 20 sesijos 1994 m. kovo 9 d. sprendimo „Dėl žemės suteikimo gyventojų asmeninam ūkiui 1994 metais patikslinimo“ 1 punktu patvirtintas patikslintas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės ūkio įmonių darbuotojų ir pensininkų, dirbusių šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, dirbusių 1991 m. lapkričio 1 d. rajono žemės ūkio įmonėse, asmenų, dirbančių kaimo vietovėse, t. p. asmenų, dirbančių ar dirbusių iki išėjimo į pensiją kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei asmenų, kurie gyveno apylinkėje, tačiau dirbo ne kaimo vietovėje, asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, kuriame L. L. pažymėtas eilės Nr. 323, turintis 2 ha žemės.

Byloje pateikiamas 1995 metais parengtas asmeninio ūkio žemės sklypų prie Kurmaičių gyvenvietės faktinio naudojimo planas M 1:5000, kuriame buvo pažymėta L. L. naudojama asmeninio ūkio žemė (sklypo Nr. 12-8-1). Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos ir Palangos miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje“ 1 punktu buvo patvirtinti Valstybės žemėtvarkos instituto parengti Kretingos r. ir Palangos m. po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje kadastrinių vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai 1998 m. spalio 30 d. būklei pagal priedą. Šiuo įsakymu patvirtintame plane taip pat pažymėta L. L. naudojama asmeninio ūkio žemė (duomenys neskelbtini) kaime (sklypo Nr. 12-8-1), žemės sklypas suformuotas šalia jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kurie įgyti pirkimo-pardavimo sutartimi iš P. K. 1978 m. spalio 27 d.

Pažymėtina, kad L. L. nėra įtrauktas į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 806 „Dėl asmeninio ūkio žemės Kretingos rajone“ patvirtintą asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą, kuriems asmeniniam ūkiui žemė suteikta apylinkių tarybų sprendimais pažeidžiant įstatymus, asmeniniam ūkiui žemės suteikta teisėtai, tačiau jie yra mirę ir nėra likę šeimos narių, bei asmeniniam ūkiui žemės suteikta teisėtai, tačiau jie yra išvykę ir piliečių, kurių žemė yra nedirbama arba ja naudojasi kiti piliečiai. Apeliantės neįrodinėjo byloje aplinkybių, kuriomis galėtų būti pagrindžiamas L. L. įtraukimas į minėtą sąrašą.

Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 2283 1 punktu buvo papildytas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 2685 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, kuriuo patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti žemės sklypai Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos projekte sąrašas, kurio priedo eilės Nr. 250 įrašytas L. L., turintis 2 ha žemės. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-4341 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimo piliečiams sąrašo patvirtinimo Kretingos seniūnijoje, Kretingos rajone“, buvo patvirtintas žemės sklypų skyrimo piliečių asmeniniam ūkiui sąrašas, kurio priedo eilės Nr. 167 nurodytas L. L., turintis 2 ha žemės.

Atitinkami Tarybos sprendimai, kuriais L. L. suteikta asmeninio ūkio žemė, bei Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 2009 dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai nėra pareiškėjų ginčijami. Šie galiojantys administraciniai sprendimai laikytini teisiškai reikšmingais faktais, kurių pagrindu vėlesniais administraciniais aktais buvo įgyvendinama L. L. subjektinė teisė įsigyti konkretų asmeninio ūkio žemės sklypą. L. L. paskirto asmeninio ūkio žemės sklypo vietą patvirtina 1995 metais parengtas asmeninio ūkio žemės sklypų prie Kurmaičių gyvenvietės faktinio naudojimo planas M 1:5000, kuriame buvo pažymėta L. L. naudojama asmeninio ūkio žemė (sklypo Nr. 12-8-1). L. L. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 307-1 plane (2004 m. vasario 6 d. abrisas) ir P. K. vardu 1992 metais parengtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje žemės sklypo Nr. 68 ribų abrise besiribojančios minėtų žemės sklypų ribos faktiškai sutampa ir tai patvirtina, kad žemėtvarkos projektas buvo parengtas, įvertinus turėtų žemės valdų planus, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus bei asmeninio ūkio žemės suvestinius ir asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pretendentui atkurti nuosavybės teises natūra P. K. jau tuo metu buvo žinoma apie faktiškai suteiktą L. L. asmeninio ūkio žemės sklypą, jo vietą, dydį ir ribas.

P. K. neginčijo sprendimo, kuriuo jam buvo atstatytos nuosavybės teisės ir grąžinta 8,26 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat neginčijo nei sprendimų suteikti asmeninio ūkio žemę L. L., nei jam planuose paženklintų namų valdos bei asmeninio ūkio žemės sklypų vietos, dydžio bei ribų. P. K. mirė 1993 m. lapkričio 9 d., jo turtą paveldėjo dukra A. L. K., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 1994 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėja A. C., kita P. K. dukra, apeliacinės instancijos teismui kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą 1995 m. lapkričio 17 d., patvirtinantį, kad ji po tėvo mirties paveldėjo butą.

Pareiškėja, skunde reikalaudama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1999 metų plano dalį, kuria į P. K. žemę įbraižyta 2 ha su 0,4 ha namų valda L. L., panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 2283 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 2658 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ 1 punktu pakeisto 5 punkto sąrašo Nr. 250 pozicijos dalyje, pripažinti negaliojančiu 2004 m. vasario 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 13.6-4341 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimo piliečiams sąrašo patvirtinimo Kretingos seniūnijoje, Kretingos rajone“ Nr. 167 pozicijos dalyje, šiuos skundo reikalavimus iš esmės grindžia asmeninio ūkio žemės suteikimo L. L. konkrečioje vietoje neteisėtumu, tačiau tokios aplinkybės nėra nustatytos byloje. Visų pirma, nėra nuginčyti Kretingos apylinkės tarybos 1 šaukimo 12 sesijos 1992 m. vasario 5 d. sprendimas „Dėl sodybinių sklypų tvirtinimo gyventojams“, Tarybos 1 šaukimo 18 sesijos 1993 m. kovo 25 d. sprendimas „Dėl žemės suteikimo gyventojų asmeniniam ūkiui 1993 metais patikslinimo“, Tarybos 1 šaukimo 20 sesijos 1994 m. kovo 9 d. „Dėl žemės suteikimo gyventojų asmeninam ūkiui 1994 metais patikslinimo“, kuriais L. L. suteikta asmeninio ūkio žemė, bei Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 2009, kuriuo ginčo žemės sklypas buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Ir antra, L. L. paskirto asmeninio ūkio žemės sklypo vietą patvirtina 1995 metais parengtas asmeninio ūkio žemės sklypų prie Kurmaičių gyvenvietės faktinio naudojimo planas M 1:5000, kuriame buvo pažymėta L. L. naudojama asmeninio ūkio žemė (sklypo Nr. 12-8-1), bei tai, kad jo asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 307-1 plane (2004 m. vasario 6 d. abrisas) ir P. K. vardu 1992 metais parengtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje žemės sklypo Nr. 68 ribų abrise besiribojančios minėtų žemės sklypų ribos faktiškai sutampa. Pareiškėja įrodymų, kad asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo metu juo L. L. nesinaudojo, į bylą nepateikė.

Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2658 patvirtintame Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Kurmaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. 307-1 ir Nr. 307 suformuoti ir patvirtinti L. L., nepažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, reikalavimų, todėl reikalavimai dėl 2001 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2238 bei 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-4341 dalių panaikinimo yra nepagrįsti. Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 2283, kuriuo buvo patvirtinta, kad į sąrašą asmenų, kuriems suprojektuoti žemės (miško) sklypai Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, Nr. 250 įtrauktas L. L., taip pat yra pagrįstas aukščiau aptartais administraciniais sprendimais, juo tik įgyvendinama jau įgyta asmens subjektinė teisė, kai ji įgyta teisėtai, nėra pagrindo kvestionuoti ją įgyvendinančių iš esmės procedūrinio pobūdžio sprendimų. Pareiškėja savo skunde kitų savo subjektinių teisių pažeidimų, kurie galėtų būti savarankiškais šio administracinio akto nuginčijimo pagrindais, nenurodė.

Pareiškėja, reikalaudama pripažinti negaliojančiu 2004 m. vasario 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, papildomai nurodė, kad jis buvo parengtas nedalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams. VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo 2004 m. vasario 6 d. parengtas K. L. 1,6 ha asmeninio ūkio žemės patvarių kaime abrisas ir ribų paženklinimo aktas atitinka Metodikos 72 punkto (red., galiojusi nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 26 d.), reikalavimus, kurie nenumatė privalomo gretimų žemės sklypų savininkų dalyvavimo. Be to, nustatytos ribos atitinka P. K. vardu 1992 metais parengtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje žemės sklypo Nr. 68 ribų abrise esančias ribas, todėl teisėjų kolegijai nekilo pagrįstų abejonių dėl netinkamo besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo, nurodytu pagrindu šis skundo reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.

Ginčijamu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 13.6-4341 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui skyrimo piliečiams sąrašo patvirtinimo Kretingos seniūnijoje, Kretingos rajone“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsniu, buvo patvirtintas žemės sklypų skyrimo piliečių asmeniniam ūkiui sąrašas, kurio priedo eilės Nr. 167 nurodytas L. L., turintis 2 ha žemės. Šis administracinis sprendimas priimtas remiantis anksčiau aptartais byloje nenuginčytais administraciniais sprendimais bei tuo, kad žemės sklypas įtrauktas į 1995 metais parengtą asmeninio ūkio žemės sklypų prie Kurmaičių gyvenvietės faktinio naudojimo planą M 1:5000 bei kitais minėtais faktiniais duomenimis, todėl, net ir tenkinus šį pareiškėjos skundo reikalavimą, jos pageidaujamos teisinės pasekmės neatsirastų, nes L. L. teisėtai įgyta subjektinė teisė į konkretų asmeninio ūkio žemės sklypą (nustatytoje vietoje, tam tikro dydžio ir ribų) neišnyktų.

Pareiškėja skundu reikalaudama panaikinti 2006 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-6920 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 15-969-31388 panaikinimo, dėl Kretingos rajono valdybos 1994 m. kovo 10 d. potvarkio Nr. 78 V pakeitimo, dėl registro Nr. 56/7174 pripažinimo netekus galios, dėl išvados, žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo Kretingos rajone“ bei panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 28 d. išvadą Nr. 5185 „Dėl žemės (miško), vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, dėl 2,32 ha perkėlimo K. L., savo reikalavimus grindžia ta pačia aplinkybe dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo neteisėtumo, ir nenurodo kitokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kokiu būdu šie administraciniai aktai pažeidžia jos teises. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paminėti ginčijami aktai yra priimti iš esmės dėl kito dalyko, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu natūra K. L., kurios teisių perėmėju yra trečiasis suinteresuotas asmuo byloje E. U., šiais administraciniais aktais buvo sprendžiama išimtinai dėl minėto trečiojo suinteresuoto asmens teisių. Aplinkybė, kad parengta išvada dėl žemės perkėlimo į Kretingos seniūniją, yra tik prielaida, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau pati savaime ši išvada, kol nėra realizuota, pareiškėjai negali sukelti kokių nors ginčytinų teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad nėra kliūčių minimą išvadą realizuoti nebūtinai byloje aptariamame, bet ir kitur suprojektuotame žemės sklype, gi panaikinus ginčijamus administracinius aktus, būtų neteisėtai, be pakankamo objektyvaus pagrindo ribojamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės atkurti nuosavybės teises įstatyme numatytais būdais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie pareiškėjos reikalavimai turi būti atmetami vien dėl to, kad jie nesusiję su pareiškėjos teisėmis bei teisėtais interesais, nes kai nėra įrodyta pastaroji aplinkybė, laikytina, kad asmuo apskritai neturi reikalavimo teisės ginčyti šiuos administracinius aktus.

Pareiškėjos skunde nurodytas reikalavimas pripažinti, kad asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, kuris suformuotas teritorijoje iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusioje P. K., L. L. buvo suteiktas neteisėtai, negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, dėl kurio turėtų būti priimtas teismo sprendimas, nes neatitinka ABTĮ 88 ir 90 straipsnyje numatytų pažeistų teisių gynimo būdų. Neteisėto sprendimo konstatavimas reiškia tik skundo pagrindą sudarančių teisinių ir faktinių aplinkybių įrodymą bylos nagrinėjimo procese; nustačius (kitaip – pripažinus), kad atsakingo subjekto veiksmai buvo neteisėti, pareiškėjo pažeistą teisę teismas gali apginti jo pasirinktais, ABTĮ 88, 90 straipsniuose numatytais, būdais. Kai nėra skunde nurodyti įstatyme numatyti pažeistų teisių gynimo būdai, nėra suformuluotas jo dalykas, nėra dėl ko priimti administracinėje byloje sprendimą.

Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl 2011 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1SB-(9.5)-1597 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ panaikinimo yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais ginčijami byloje administraciniai sprendimai. Tarnybos 2011 m. liepos 7 d. rašte (sprendime) Nr. 1SB-(9.5)-1597 išdėstyti argumentai pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. L. K. apie asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo L. L. teisėtumą yra įvertinti aptariant kitus pareiškėjos skundo reikalavimus, konstatavus, kad nėra pagrindų naikinti skundžiamus administracinius aktus, Tarnybos 2011 m. liepos 7 d. raštas (sprendimas) Nr. 1SB-(9.5)-1597 taip pat paliktinas galioti.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, ar visa apimtimi ir tinkamai atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal P. K. prašymą, pateiktą 1991 metais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokie reikalavimai byloje nebuvo reiškiami. Sprendimas šioje byloje nuosavybės teisių atkūrimui pagal P. K. pareiškimą yra reikšmingas tik sprendžiant dėl teisių perėmėjų teisių ribojimo atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės sklypą, kuris buvo teisėtai suteiktas L. L. asmeniniam ūkiui, tačiau neužkerta kelia reikalauti atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemės dalį Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje kitais numatytais būdais.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, sprendimą ir papildomą sprendimą grindė iš esmės vienu argumentu – kad P. K. neginčijo 1992 m. birželio 24 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadoje nurodytu būdu; po mirties įpėdiniai įgijo konkretų turtą paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; kadangi niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jis pats turėjo, todėl jei asmuo iki jo teisių perėjimo kitam asmeniui jau yra praradęs tam tikrą teisę, ji negali pereiti kitam asmeniui, o pastarasis negali įgyti, t. y. negalima įgyti daugiau teisių, nei jų turi perleidėjas.

Teisėjų kolegija su tokia argumentacija nesutinka dėl jos ydingumo keliais aspektais. Visų pirma, ji grindžiama netinkamu materialiųjų paveldėjimo teisės normų turinio atskleidimu, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio paveldėjimą apibrėžia kaip mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų numatytos turtinės teisės bei pareigos.

Taigi paveldimų dalykų sąrašas nėra baigtinis, paveldėjimas savo esme yra universalus mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėmimas, išskyrus įstatyme aptartas išimtis (5.1 str. 3 d.), todėl palikimą priėmusių įpėdinių teisės ir teisėti interesai įstatymuose numatytais būdais yra ginami ta pačia apimtimi, kaip ir palikėjo. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatyti, ar pareiškėjos byloje keliami reikalavimai susiję su jos paveldėta teise į atkurtą nuosavybę, ir ar tokių teisių gynimui teisme nėra praleisti terminai.

Kitas tokios pirmosios instancijos teismo pateiktos motyvacijos ydingumo aspektas yra tas, kad nurodyti argumentai negali būti vienareikšmiai laikomi susijusiais su byloje pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis dėl L. L. žemės sklypo suteikimo asmeniniam ūkiui teisėtumu. Pareiškėja skunde nurodė, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises P. K. buvo priimtas į 8,26 ha, tačiau realiai perduoto sklypo dydis yra 7,77 ha, todėl, netgi nepripažinus pareiškėjai teisės reikalauti iki šiol neatkurtos nuosavybės dalies į grąžintiną nekilnojamąjį turtą, ji turi teisę reikalauti įvykti 1992 m. birželio 24 d. priimtą sprendimą visa apimtimi ir tokiu būdu ginčyti administracinius aktus, susijusius su L.

L. žemės sklypo suteikimo asmeniniam ūkiui teisėtumu.

Teisėjų kolegija, nors ir nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, šalių pateikiamus argumentus, sprendimą ir papildomą sprendimą palieka iš esmės nepakeistus. Remiantis nutartyje išdėstytais motyvais, administraciniai aktai, kurių pagrindu L. L. (jo teisių perėmėjai) yra įgiję subjektinę teisę į konkretų asmeninio ūkio žemės sklypą, yra nenuginčyti, nėra įrodymų, kurie paneigtų byloje kvestionuojamų administracinių sprendimų, priimtų įgyvendinant L. L. subjektines teises į asmeninio ūkio žemę, teisėtumą, todėl byloje pareikštų reikalavimų nėra pagrindo tenkinti, apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos A. C. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. L. K. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą bei 2012 m. gruodžio 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė