0341796b-69b1-46d2-a2cc-3c3569a01404 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-606/2020 Teisėja Violeta BalčiÅ«nienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11279-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.3.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos BaÅ¡kienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta pagal BK 183 straipsnio 3 dalį) – 45 parų areÅ¡tu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį.

IÅ¡ A. L. priteista nukentėjusiajam E. S. 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, konfiskuota A. L. turto už 940 Eur. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. kovo 16 d., apie 11.19 val., nenustatytam asmeniui paskambinus M. K., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), kad parduoda savo kompiuterio procesorių „Isolatic“ už 895 eurus ir kompiuterio monitorių „LG“ už 45 eurus, iÅ¡ anksto neketindamas atsiskaityti už perkamÄ daiktÄ , susitarė su M.

K. dėl kompiuterio procesoriaus „Isolatic“ už 895 eurus ir kompiuterio monitoriaus „LG“ už 45 eurus pirkimo, melagingai įtikino, kad 940 eurų bus pervesti jam į sÄ skaitÄ bei atsiuntė nukentėjusiajam suklastoto pavedimo kopijÄ iÅ¡ AB „ (duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. K. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidino nukentėjusįjį M. K., iÅ¡ jo A. L., vykdydamas bendrÄ iÅ¡ankstinį susitarimÄ su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl kompiuterio procesoriaus „Isolatic“ ir kompiuterio monitoriaus „LG“ paėmimo, 2019 m. kovo 16 d., apie 16.50 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įgijo 895 eurų vertės kompiuterio procesorių „Isolatic“ ir 45 eurų vertės kompiuterio monitorių „LG“.

Tokiu bÅ«du A. L. bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule savo ir kitų naudai įgijo M. K. priklausantį 940 eurų vertės turtÄ .

2. A. L. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2019 m. kovo 19 d., apie 17.13 val., nenustatytam asmeniui paskambinus E. S., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), kad parduoda 200 eurų vertės kompiuterinį žaidimÄ â€žXbox“, iÅ¡ anksto neketindamas atsiskaityti už perkamÄ daiktÄ , susitarė su E. S. dėl kompiuterio žaidimo „Xbox“ už 200 eurų pirkimo, melagingai įtikino, kad 200 eurų bus pervesti jam į sÄ skaitÄ bei atsiuntė nukentėjusiajam suklastoto pavedimo kopijÄ iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidino nukentėjusįjį E. S., iÅ¡ jo V.

B., papraÅ¡ytas A. L., kuris pagal bendrÄ iÅ¡ankstinį susitarimÄ su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl kompiuterinio žaidimo „Xbox“ paėmimo, 2019 m. kovo 19 d., apie 18.53 val., prie (duomenys neskelbtini), įgijo 200 eurų vertės kompiuterinį žaidimÄ â€žXbox“. Tokiu bÅ«du A. L. bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule savo ir kitų naudai įgijo E. S. priklausantį 200 eurų vertės turtÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

L. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. 3.1. Apeliantas nurodo, kad jis buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, tačiau nuosprendžiu nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, tai yra už sukčiavimÄ ir turto pasisavinimÄ , nors nuosprendyje nemotyvuota, kodėl jo padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuota iÅ¡ BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 183 straipsnio 3 dalį. 3.2.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, už padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, savo sprendimo nemotyvavo, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo teigimu, skirdamas bausmę, teismas privalėjo atsižvelgti ir į jo asmenybę, t. y.

į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolat palaiko ryšį su artimaisiais, turi sugyventinę, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o dabar jau dirba, turi nuolatinį pragyvenimo Å¡altinį, gali atlyginti visus civilinius ieÅ¡kinius, o tai parodo, kad jis tikrai pasikeitė ir pasitaisė, taip pat gera valia davė parodymus, iÅ¡ karto papasakojo visas jam žinomas aplinkybes, o tai taip pat turėtų bÅ«ti priskiriama prie lengvinančių aplinkybių. Tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai paskyrė per griežtÄ bausmę bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2006). 3.3.

Nuteistasis A. L. nurodo, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvuotai paskyrė jam griežčiausiÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę. Taip pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų reikalavimus, bet ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apelianto teigimu, nėra nei vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir į tai turėjo bÅ«ti atsižvelgiama skiriant jam bausmę.

Nurodo, kad jis visiškai pripažino kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Jo parodymai visada buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems. Taip pat dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo poelgį ir labai kremtasi dėl padarytų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto teigimu, BK 59 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

Tačiau pirmosios instancijos teismas kitų lengvinančių aplinkybių nenustatė, nors tam ir buvo teisinis pagrindas. Taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jis buvo atlikęs visÄ jam paskirtÄ bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, o Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant dvejiems metams. Todėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, taip pat galėjo ir turėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prašė ir kaltinimÄ palaikęs prokuroras. Jis, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jo prisidėjimÄ prie ikiteisminio tyrimo atlikimo, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jei bausmės vykdymas bus atidėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje Å¡ios galimybės net nesvarstė ir apie tokiÄ galimybę net neužsiminė, taip pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus bei baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Taip pat pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nepažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų, neturi nuobaudų, nepadarė jokių nusikalstamų veikų, visÄ laikÄ aktyviai ieÅ¡kojo darbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, vyko ne į vienÄ darbo pokalbį, ir Å¡iuo metu jau dirba. Å ioje byloje susisiekė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, o tai tik dar kartÄ patvirtina, kad jis pakeitė savo požiÅ«rį į gyvenimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ , teismas pripažinęs lengvinančias aplinkybes, turėjo pagrindÄ suÅ¡velninti bausmę už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Teismas turėjo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis tikrai padarė teisingas iÅ¡vadas, tikrai pasikeitė, suprato suklydęs ir tikrai pasitaisys. 3.4. Nuteistojo A. L. nuomone, jeigu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų tinkamai įvertinęs visas lengvinančias aplinkybes, bÅ«tų galėjęs paskirti ir Å¡velnesnę bausmę – baudÄ , veÅ¡iuosius darbus arba, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

Teismas be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio. Nuteistasis nemano, kad jis gali kelti kokiÄ nors grėsmę visuomenei, kad turi bÅ«ti nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Bausmės tikslai tikrai bÅ«tų pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį bei kitas aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės sprendžiant bausmės paskyrimo klausimÄ .

Todėl jam paskyrė per griežtÄ bausmę.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. T. praÅ¡o nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį neginčija, praÅ¡o už Å¡ias padarytas nusikalstamas veikas paskirti Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is, numatytas Å¡io straipsnio 1, 3 dalių sankcijose arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

10. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rÅ«Å¡is, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ jau bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , neiÅ¡nykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu, taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Pažymėtina, kad už nusikalstamų veikų padarymÄ negali bÅ«ti skiriama tik kaltininkui paranki bausmės rÅ«Å¡is. Skiriant bausmę, bÅ«tina įvertinti kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų visumÄ , jo polinkį pasitaisyti ir panaÅ¡iai. Nuteistasis A. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau Å¡eÅ¡is kartus, iÅ¡ jų keturis kartus už tyčinių savanaudiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ nuosavybei (t. 3, b. l. 52–68), teistumui neiÅ¡nykus, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas vėl už tyčinės savanaudiÅ¡kos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis), nukreiptų prieÅ¡ vienÄ esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymÄ .

A. L. daug kartų baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 3, b. l. 47–51), niekur nedirbo. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais už nusikaltimų nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 3 dalis) padarymÄ , A. L. tris kartus buvo nuteistas griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau net ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bei laisvės atėmimo bausmių atlikimas įkalinimo įstaigoje, nuteistojo nusikalstamo elgesio teigiamai nepaveikė.

Atlikęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtÄ galutinę subendrintÄ 10 metų laisvės atėmimo bausmę, paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, praėjus vos daugiau kaip metams, jis vėl padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, už jos padarymÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymÄ atidedant.

Be to, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, iki Å¡io nuosprendžio priėmimo, jis padarė ir dar dvi analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir Å¡i aplinkybė aiÅ¡kiai parodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei, niekinį požiÅ«rį į tai, kad jam tuo metu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau Å¡i aplinkybė jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

PrieÅ¡ingai, jis ir toliau darė analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad ir po Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio priėmimo, nuteistasis A. L., žinodamas, kad privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ ir Å¡ioje byloje, darbo susirasti nesistengė bei niekur nedirbo, o įsidarbino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kai jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apskundęs nuosprendį, siekdamas, jog už padarytas nusikalstamas veikas bÅ«tų paskirtos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys arba bÅ«tų taikytas BK 75 straipsnis.

12. Nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei nelinkusį pasitaisyti. Aplinkybė, kad nuteistasis įsidarbino bei atlygino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nesudaro pagrindo Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti A. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ir, nagrinėjamu atveju, į nuteistojo vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamai charakterizuojamÄ , nusikalsti linkusiÄ asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A.

L. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ â€“ laisvės atėmimo – bausmę bei pažymėtina, esant ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jį neigiamai charakterizuojantiems duomenims, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė tik artimÄ sankcijos vidurkiui (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Nuteistajam A. L. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 3 dalyje, taip pat pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ â€“ areÅ¡to – bausmę bei pažymėtina, esant toms pačioms aplinkybėms, jos dydį nustatė mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos areÅ¡to bausmės vidurkis – 45 paras.

14. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. L. už padarytas nusikalstamas veikas parinktos bausmės rūšys ir nustatyti konkretūs šių bausmių dydžiai atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, todėl laikyti tokias bausmes aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

15. Analizuojant nuteistojo skundo argumentus ir motyvus, matyti, jog nuteistasis skundÄ argumentuoja ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje įstatymų leidėjas įtvirtina ir tai, jog bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, ir prieÅ¡ingai, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas.

17. IÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, vertinant nustatytų ir aptartų nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių visumÄ â€“ nuteistojo teistumus, nusikalstamų veikų sistemingumÄ , jog padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobÅ«džio, atvirkščiai, yra logiÅ¡ka įstatymams prieÅ¡taraujančio gyvenimo bÅ«do pasekmė, nuteistojo A. L. asmenybę, kurios vertybinės orientacijos yra vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamos, jis iÅ¡ ankstesnių teistumų jokių iÅ¡vadų nepadarė, akivaizdu, jog pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, nors jis po skundžiamo nuosprendžio netgi ir įsidarbino bei nukentėjusiajam atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių pagrindÄ nuteistajam A. L. taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ (BK 75 straipsnis). Atvirkščiai, bylos aplinkybių visuma logiÅ¡kai ir objektyviai pagrindžia visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai A. L. gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

18. Atsižvelgdamas į įvertintų ir aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo jam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas.

19. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nustatomosios bei motyvuojamosios dalių nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir vertino nuteistajam kaltinime inkriminuotas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, už jų padarymÄ skyrė bausmės rÅ«Å¡is, nustatė jų dydžius bei skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino A. L. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, tačiau padarė aiÅ¡kų raÅ¡ymo apsirikimÄ , nurodydamas, jog A. L. paskirti 45 parų areÅ¡tÄ pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Å is skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas raÅ¡ymo apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia, jis taisytinas, nurodant, kad A. L. paskirti 45 parų areÅ¡tÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.

20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡taisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje raÅ¡ymo apsirikimÄ â€“ vietoj A. L. paskirti „pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį – areÅ¡tÄ 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms“, nurodant, kad A. L. paskirti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – areÅ¡tÄ 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms. Teisėjai Kristina BaÅ¡kienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas