033faa65-42b2-4bef-88c0-ea30f6162f35 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3639-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00706-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V.Ž., pareiÅ¡kėjos atstovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovei N.G., atsakovo – PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui E.L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.Ž. skundÄ atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja 2018 m. balandžio 10 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti 2018 m. kovo 19 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. P-123 Dėl valstybės tarnautojų nubaudimo 1.1 ir 2.1.1 papunkčius, kuriais pareiÅ¡kėjai V.Ž. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 2-7) nurodė, taip pat ji ir jos atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad ginčijamu įsaku buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėja dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir pažeidė PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. V-336 patvirtintų Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.1, 8.9, 8.18 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas. Atsakovo 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-38 buvo sudaryta patikrinimo komisija (toliau – Komisija). Komisija, vykdydama direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. pavedimÄ , atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl galimų tarnybinių nusižengimų, įvertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d.

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus atskaitoje Nr. IV-I nurodytus trÅ«kumus ir pastabas. Komisija 2018 m. vasario 21 d. parengė Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 36-6 Dėl galimų tarnybinių nusižengimų, įvertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018-01-17 PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus atskaitoje Nr. IV-I nurodytus trÅ«kumus ir pastabas, kuriÄ patvirtino pareigÅ«nas, laikinai einantis pataisos namų direktoriaus pareigas.

Pabrėžė, kad Komisija neatliko jokio tarnybinio patikrinimo, o tik perrašė Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus atskaitoje Nr. IV-I nurodytus trÅ«kumus ir pastabas bei dėl trÅ«kumų ir pastabų parinko galimai kaltus valstybės tarnautojus. 2018 m. sausio 30 d. pateiktame PraneÅ¡ime Nr. LD-78 apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjai buvo inkriminuoti sekantys tarnybiniai nusižengimai:

1) dėl plastikinių langų, jų montavimo darbų, montavimo medžiagų, komplektuojančių detalių neteisėto apmokėjimo iš socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų; Vadovaujantis socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 475 „Dėl socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“ (2009 m. gegužės 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 430 redakcija) 7.5 papunkčiu ,,ParamÄ medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, iÅ¡mokėjus Å¡io apraÅ¡o 7.1-7.4 punktuose nurodytas paÅ¡alpas“ ir buvo apmokėta už plastikinių langus, jų montavimo darbus, montavimo medžiagas, komplektuojančias detales.

Nuteistųjų gyvenamų patalpų einamojo remonto darbai (tame tarpe ir gyvenamų patalpų langų pakeitimas ar montavimas) priskiriami prie nuteistųjų buitinių sÄ lygų gerinimo ir teiginys, jog tokie atsiskaitymai yra neteisėti nėra pagrįstas, tai yra tik Centralizuoto vidaus audito specialisčių nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais teisės aktais. Ä®staigoje yra įdarbinta daug nuteistųjų, kurių darbo užmokestis papildo nuteistųjų socialinės paramos fondÄ ir jie turi teisę gauti normalias gyvenimo sÄ lygas, įskaitant ir gyvenamų patalpų remontÄ .

Ä®staigos pastatai statyti prieÅ¡ 30 metų. Jų bÅ«klė nėra tinkama ir, siekiant pagerinti nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, minėto fondo lėšos panaudojamos ir patalpų remontui. Komisija neatsižvelgė į Komisijos narės - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiojo specialisto J.K. 2018 m. vasario 23 d. atskiroje nuomonėje Nr. LV-789 iÅ¡dėstytus motyvus, jog „kelia abejonių V. Ž. inkriminavimas dėl Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų panaudojimo.

AÅ¡ asmeniÅ¡kai negavau konkretaus atsakymo iÅ¡ Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus, kad langų pakeitimas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšomis ar kosmetinis patalpų remontas negali bÅ«ti traktuojami kaip gyvenimo sÄ lygų gerinimas. Tai labai plati samprata, neaiÅ¡ku kas į jÄ Ä¯eina“. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visi neaiÅ¡kumai ar teisinio reguliavimo spragos negali bÅ«ti aiÅ¡kinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigÅ«no nenaudai, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebÅ«tų užtikrintas asmens (pareigÅ«no) pasitikėjimas valstybe ir teise.

Atsakovas taip pat nepagrįstai inkriminavo, kad netinkamas Å¡ių lėšų naudojimas iÅ¡kraipė PravieniÅ¡kių PN-AK finansinę atskaitomybę, o turto inventorizavimo duomenys neatspindi tikrosios valdomo turto vertės. Akcentavo, kad sutinkamai su Finansų ministro patvirtinto 12-ojo vieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 32 punkto reikalavimais, pastato langų pakeitimas gali bÅ«ti traktuojamas kaip esminis turto pagerinimas, tačiau tai turėtų bÅ«ti pilnas, o ne dalinis visų pastato langų pakeitimas, Å¡alia kitų rekonstravimo darbų kurie modernizuoja pastatÄ ir prailgina jo eksploatavimo laikÄ .

Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ar einamojo remonto metu atliktų darbų iÅ¡laidų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų teikiamo rezultato. Esminio pagerinimo darbų atlikimo atveju didinama ilgalaikio turto vertė, perskaičiuojamas turto naudingo tarnavimo laikas. Teisingumo ministerijos audito ataskaitoje minimas tariamai neteisėtas lėšų iÅ¡ nuteistųjų socialinės paramos fondo apmokėjimas pagal 2015 m. gruodžio 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ EIR 15/2821 (225,18 eurų sumai) buvo atliktas už 3-iojo sektoriaus Karantino mažosios patalpos dviejų langų pakeitimÄ .

Minėto pastato 2 langų pakeitimas neilgina viso pastato naudingo tarnavimo laiko ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto 12-ojo vieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas negali bÅ«ti traktuotinas kaip esminio pagerinimo darbai. Taip pat pabrėžė, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje minimas sÄ skaitas - faktÅ«ras apmokėjimui vizavo ne pareiÅ¡kėja, o Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoja, nurodydama apmokėjimui naudoti nuteistųjų socialinės paramos fondo lėšų finansavimo Å¡altinį, nors pirkimo paraiÅ¡kose pačios pareiÅ¡kėjos asmeniÅ¡kai buvo nurodyta, kad minėtam pirkimui lėšų nepakanka.

Tai patvirtina 2015 m. birželio 8 d. pirkimo paraiÅ¡kos Nr. 77-714 ir 2015 m. birželio 9 d. pirkimo paraiÅ¡kos Nr. 77-723 duomenys. Å ios aplinkybės neįvertino nei Centralizuoto audito skyrius, nei Tarnybinio tyrimo komisija. Taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 21 d. bei nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 18 d. pareiÅ¡kėja buvo kasmetinėse atostogose ir sprendimų dėl sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 15/2616, Nr. 15/2617, Nr. 15-2651 apmokėjimo priimti negalėjo.

2) dėl pareiÅ¡kėjos neteisėtų veiksmų nepagrįstai buvo kredituojamos UAB ,,Vipita“, UAB „Niklita“, UAB ,,Prasila“ komercinės veiklos; PareiÅ¡kėja ir jos atstovė akcentavo, kad UAB ,,Vipita“ mokėjimus už patalpų nuomÄ atlikdavo reguliariai kiekvienÄ mėnesį. Kadangi mėnesinė nuomos suma nedidelė (101 euras), nuomininkas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei numatyta sutartyje ir jo veikla ne tik, kad nebuvo kredituojama, bet buvo atliekami mokėjimai su permokomis.

Todėl teiginys apie kreditavimÄ yra tik Centralizuoto vidaus audito specialisčių prielaida. Atsiskaitymus už elektros energijÄ minėtas paslaugos gavėjas taip pat mokėjo reguliariai. NeaiÅ¡ku, kokia žala padaryta atsakovui, kai nuomininkas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei jam priklausė pagal sutartį. UAB ,,Niklita“ mokėjimus už patalpų nuomÄ taip pat atlikdavo reguliariai kiekvienÄ mėnesį. Kadangi mėnesinė nuomos suma nedidelė (2015 m. - 73,82 eurai, 2016 m. - 273,79 eurai), nuomininkas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei numatyta sutartyje ir jo veikla ne tik, kad nebuvo kredituojama, bet buvo atliekami mokėjimai su permokomis.

Atsiskaitymus už elektros energijÄ , minėtas paslaugos gavėjas taip pat mokėjo reguliariai. Todėl viskas grindžiama tik Centralizuoto vidaus audito specialisčių prielaida. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ ( nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1046) 63 punkto nuostatomis asignavimų valdytojai, organizuodami programų, finansuojamų iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų, vykdymÄ , turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡ įmonių, įstaigų ir organizacijų pirkti paslaugas ir darbus, nepriskirtus asignavimų valdytojo ar jam pavaldžių biudžetinių įstaigų funkcijoms.

Asignavimų valdytojai su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis už faktiÅ¡kai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, numatytus sutartyse, atsiskaito iÅ¡ asignavimų valdytojams patvirtintų asignavimų Taip pat nurodė, kad atsakovas vykdo Å¡ilumos tiekimo PravieniÅ¡kių gyvenvietei funkcijÄ ir su gamtinių dujų ar nepriklausomu Å¡ilumos tiekėju (UAB „Prasila“) yra sudarę ilgalaikę paslaugų teikimo sutartį. Apmokėjimai vykdomi pagal faktinį sunaudojimÄ , t. y. pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, bei apskaitos prietaisų parodymus.

SÄ skaita faktÅ«ra yra iÅ¡raÅ¡oma pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui (mėnesiui), tačiau apskaitos prietaisų parodymai fiksuojami kiekvienÄ dienÄ , pagaminta Å¡iluma naudojama kiekvienÄ dienÄ Ä¯staigos reikmėms bei parduodama iÅ¡oriniams vartotojams. Vykdant atsiskaitymus su nepriklausomu Å¡ilumos tiekėju buvo atlikti keli mokėjimai mėnesio eigoje, nevirÅ¡ijantys faktiÅ¡kai gautos ir sunaudotos Å¡iluminės energijos kiekio. Atsakovas nekreditavo UAB „Prasila“ veiklos, nes su paslaugos tiekėju atsiskaitymai buvo vykdomi dalimis, iki sutartiniuose įsipareigojimuose numatyto termino, esant pakankamai biudžeto asignavimų prognozei.

Pagal pasiraÅ¡ytus sutartinius įsipareigojimus tiek už gamtines dujas, tiek už Å¡iluminę energijÄ turime atsiskaityti iki sekančio mėnesio 15 d. Apmokėjimas turi bÅ«ti atliktas per 15 - 10 d. nuo sÄ skaitos faktÅ«ros gavimo. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozės yra atliekamos prieÅ¡ 20 darbo dienų, todėl tenka prognozuoti lėšas dar neturint sÄ skaitų faktÅ«rų, t. y. faktines iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties dažnai faktines iÅ¡laidas planuojamos ir skaičiuojamos pagal apskaitos prietaisų parodymus.

Siekiant iÅ¡vengti prognozių paklaidos yra dalis mokėjimų, kurie atliekami einamojo mėnesio eigoje, nevirÅ¡ijant faktinių sÄ naudų. Mokėjimus per Finansų ministerijos Iždo departamentÄ atlieka Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoja, kuri pasiraÅ¡o ant mokėjimo paraiÅ¡kos ir tiesiogiai kontroliuoja mokėjimų teisėtumÄ . Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje minimi tariamai kredituoti ir pareiÅ¡kėjai kaip pažeidimai fiksuoti 50000 eurų, 2126 eurų, 3300 eurų ir 9900 eurų mokėjimai UAB ,,Prasila,“ taip pat buvo atlikti ir pasiraÅ¡yti jos paraÅ¡u.

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pabaigoje dėl atsiskaitymų su UAB „Prasila“ buvo fiksuoti kreditoriniai įsiskolinimai. Neteisėto kreditavimo atveju kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turėjo susidaryti debitoriniai įsiskolinimai (permokos), kurių nebuvo. Keletas einamųjų mokėjimų mėnesio eigoje, nevirÅ¡ijo faktinių sÄ naudų ir buvo atliekami, siekiant užtikrinti 100 % valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozių vykdymÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad Audito ataskaitoje paminėti atvejai, kurie tiesiog atkartoti Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, neįrodo, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.9. punkto „kontroliuoja teisingÄ sÄ matinių lėšų panaudojimÄ Ä¯staigoje, esant reikalui bei siekiant ekonomiÅ¡kai ir racionaliai panaudoti pinigines lėšas, siÅ«lo vadovybei jų perskirstymÄ â€œ reikalavimus. Patvirtintų sÄ matų lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį, taupiai ir ekonomiÅ¡kai, metų eigoje buvo atliekami sÄ matų pakeitimai.

Taip neįrodyta, jog atliekant mokėjimus už paslaugas mėnesio eigoje pagal faktinius prietaisų rodmenis, pažeidė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigybės apraÅ¡ymo 8.18 punkto „užtikrina Å«kinės veiklos teisėtumÄ ir finansų valdymo principų patikimumÄ , laikytis ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo principų“ reikalavimus. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės 8.1. punktas reglamentuoja „organizuoja buhalterinės apskaitos darbÄ , užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę“, todėl pagal Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje paminėti faktai neįrodo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Å¡io punkto nuostatas.

PareiÅ¡kėja ir jos atstovė pabrėžė, kad nebuvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimai. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p. nuostatos yra blanketinės normos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartÄ yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbÄ ir bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio ar blanketinę įstatymo normÄ , ne kartÄ yra akcentavęs bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo metu nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimÄ (kvalifikavimÄ ). Tarnybinio nusižengimo patikrinimo iÅ¡vadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo teisės ir pareigos, ir konstatuoti, kad jų pažeidimÄ padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra vienpusiÅ¡ka, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (1 t., b. l. 30-34) atsakovas nurodė, taip pat atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad atsakovo direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-38 „Dėl galimų tarnybinių nusižengimų patikrinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija, kuriai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ , įvertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d.

Pataisos namų veiklos ir valdymo vidaus ataskaitoje Nr. 1 V-1 nurodytus trÅ«kumus ir pastabas, bei pateikti iÅ¡vadÄ Ä¯staigos direktoriui. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nepadarė pažeidimo dėl UAB „Vipita“ 2016 m. kovo 17 d. nuomos sutarties neįregistravimo VÄ® Registrų centre, kaip tai buvo numatyta Sutarties 4.3.1 papunktyje, nes teisinė sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolė nėra Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo kompetencijoje. Akcentavo, kad Komisija pripažino, jog pareiÅ¡kėja padarė pažeidimus dėl vidaus audito metu nustatytų atvejų, kai plastikiniai langai, jų montavimo darbai, montavimo medžiagos, komplektuojančios detalės buvo apmokamos iÅ¡ socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų.

Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšos gali bÅ«ti skiriamos nuteistųjų paÅ¡alpoms, nurodytoms Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 - 7.4 p., taip pat gali bÅ«ti naudojamos medikamentams (paramos forma), vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų.

Tačiau nėra numatyta, kad Å¡ių fondų lėšos gali bÅ«ti naudojamos statinių bÅ«klei gerinti. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad socialinės paramos lėšos plastikinių langų, jų montavimo darbų, montavimo medžiagų ir komplektuojančių detalių įsigijimui buvo naudojamos netinkamai ir neteisėtai, o finansinė PravieniÅ¡kių PN-AK atskaitomybė ir turto inventorizavimo duomenys neatspindi tikrosios valdomo turto vertės. Taip pat nurodė, kad buvo nustatyta, kad sÄ skaitas UAB „Vipita“ iÅ¡raÅ¡ydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomÄ .

Taip pat nustatyta, kad visÄ sutarties galiojimo laikotarpį PravieniÅ¡kių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. nereikalavo laiku atsiskaityti pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už elektros energijÄ , nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sÄ skaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Taip pat buvo nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ skaitas UAB „Niklita“ iÅ¡raÅ¡ydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomÄ .

Be to, visÄ sutarties galiojimo laikotarpį PravieniÅ¡kių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. ne tik netinkamai apskaičiavo mokėtinus komunalinius mokesčius, bet ir nereikalavo laiku atsiskaityti pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už komunalinius mokesčius, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sÄ skaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad PravieniÅ¡kių PN-AK visÄ sutarties galiojimo laikotarpį kreditavo UAB „Niklita“ komercinę veiklÄ .

Pabrėžė, kad 2016 m. liepos 4 d. PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarė Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria PravieniÅ¡kių PN-AK įsipareigojo iÅ¡ nepriklausomo Å¡ilumos gamintojo - UAB „Prasila“ supirkti pagamintos Å¡ilumos energijos kiekius, pagal suderintÄ Å¡ilumos tiekimo - pirkimo grafikÄ . Vertinant PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarytos Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymÄ nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK avansu už nesuteiktas paslaugas UAB „Prasila“ 2016 m. gruodžio 23 d. pervedė 50000 Eur, 2017 m. sausio 30 d. - 55326 Eur, o 2017 m. balandžio 27 d. - 20000 Eur., t. y.

PravieniÅ¡kių PN-AK, neturėdamas sutartyse numatytos prievolės ir neįvertinęs lėšų praradimo rizikos, neturint faktiÅ¡kai suteiktų paslaugų apimčių patvirtinančio dokumento (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros), neteisėtai kreditavo UAB „Prasila“ veiklÄ . Tokiais veiksmais buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme 9 str. 2 d. 6 p. įtvirtintos pareigos - užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ .

Tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad pareiÅ¡kėja teisės aktų reikalavimus bÅ«tų pažeidusi tyčia, todėl konstatuota, jog ji dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir pažeidė PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-336 patvirtintų PravieniÅ¡kių PN-AK buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.1 p. „organizuoja buhalterinės apskaitos darbÄ , užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę", 8.9 p. „kontroliuoja teisingÄ sÄ matinių lėšų panaudojimÄ Ä¯staigoje, esant reikalui bei siekiant ekonomiÅ¡kai ir racionaliai panaudoti pinigines lėšas, siÅ«lo vadovybei jų perskirstymÄ â€œ 8.18 p. „užtikrina Å«kinės veiklos teisėtumÄ ir finansų valdymo principų patikimumÄ , laikykis ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo principų“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų", Å¡io str. 1 d. 4 p. „tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ nuostatas.

PareiÅ¡kėjos skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už aplaidų savo pareigų atlikimÄ . Inkriminuotų, atsakovo vertinimu, neteisėtų veiksmų atlikimo metu pareiÅ¡kėja ėjo PravieniÅ¡kių PN-AK Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas (1 t., b . l. 8). PraneÅ¡imo apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ (1 t., b. l. 154-155), Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (1 t., b. l. 46-109), taip pat Audito ataskaitos (1 t., b. l. 162-223), atskirosios nuomonės (2 t., b. l. 4-7) turinio duomenų analizė patvirtina, kad atsakovas pareiÅ¡kėjÄ kaltino tuo, kad plastikiniai langai jų montavimo darbai, montavimo medžiagos, komplektuojančios detalės buvo apmokamos iÅ¡ socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų.

Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšos gali bÅ«ti skiriamos nuteistųjų paÅ¡alpoms, nurodytoms Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1-7.4 punktuose, taip pat gali bÅ«ti naudojamos medikamentams (paramos forma), vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų.

Socialinės paramos lėšos plastikinių langų, jų montavimo darbų, montavimo medžiagų ir komplektuojančių detalių įsigijimui buvo naudojamos netinkamai ir neteisėtai, o finansinė PravieniÅ¡kių PN-AK atskaitomybė ir turto inventorizavimo duomenys neatspindi tikrosios valdomo turto vertės. PareiÅ¡kėjai taip pat buvo inkriminuota, kad PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ skaitas UAB „Vipita“ iÅ¡raÅ¡ydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomÄ .

VisÄ Sutarties galiojimo laikotarpį PravieniÅ¡kių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. nereikalavo laiku atsiskaityti pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už elektros energijÄ , nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sÄ skaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Atsakovas taip pat konstatavo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ skaitas UAB „Niklita“ iÅ¡raÅ¡ydavo nesilaikant Sutarties 3.3 papunkčio reikalavimų, dėl ko nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto nuomÄ .

VisÄ Sutarties galiojimo laikotarpį PravieniÅ¡kių PN-AK neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, t. y. ne tik netinkamai apskaičiavo mokėtinus komunalinius mokesčius, bet ir nereikalavo laiku atsiskaityti pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už komunalinius mokesčius, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sÄ skaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų). Atsakovas nustatė, kad 2016 m. liepos 4 d. PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarė Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria PravieniÅ¡kių PN-AK įsipareigojo iÅ¡ nepriklausomo Å¡ilumos gamintojo (UAB „Prasila“) supirkti pagamintos Å¡ilumos energijos kiekius, pagal suderintÄ Å¡ilumos tiekimo - pirkimo grafikÄ .

Ä®vertinęs PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarytos Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymÄ , atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK avansu už nesuteiktas paslaugas UAB „Prasila“ 2016 m. gruodžio 23 d. pervedė 50000 Eur, 2017 m. sausio 30 d. - 55326 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. - 20000 Eur., t. y. PravieniÅ¡kių PN-AK., neturėdama sutartyse numatytos prievolės ir neįvertinęs lėšų praradimo rizikos, neturint faktiÅ¡kai suteiktų paslaugų apimčių patvirtinančio dokumento (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros), neteisėtai kreditavo UAB „Prasila“ veiklÄ .

Vertino, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos pareigos - užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ . Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir pažeidė PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. V-336 patvirtintų PravieniÅ¡kių PN-AK buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8.1 punkto „organizuoja buhalterinės apskaitos darbÄ , užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę", 8.9 punkto „kontroliuoja teisingÄ sÄ matinių lėšų panaudojimÄ Ä¯staigoje, esant reikalui bei siekiant ekonomiÅ¡kai ir racionaliai panaudoti pinigines lėšas, siÅ«lo vadovybei jų perskirstymÄ â€œ 8.18 punkto „užtikrina Å«kinės veiklos teisėtumÄ ir finansų valdymo principų patikimumÄ , laikytis ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo principų“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų", taip pat Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkto „tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“ nuostatas.

Teismas, taip pat įvertinęs ir 2018 m. sausio 17 d. Centralizuoto vidaus audito skyriaus atskaitos Nr. 1V-1 (1 t., b. l. 162-223) turinį, pabrėžia, kad šioje ataskaitoje ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos veiksmai aprašyti iš esmės analogiškai. Ginčijamo 2018 m. kovo 19 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Dėl valstybės tarnautojų nubaudimo 1.1 ir 2.1.1 papunkčiais (1 t., b. l. 8-10) pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4 punktų, 2012 m. gruodžio 20 d.

Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-336 patvirtintos Pareigybės aprašymo (2 t., b. l. 34-35) 8.1, 8.9, 8.18 punktų pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-78 (1 t., b. l. 35-36) buvo patvirtintas naujas pareiškėjos Pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta 2017 m. vasario 27 d. Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose veiklos, atsakomybės ir kitus tarnybos santykius reglamentuoja 2000 m. balandžio 18 d.

įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 29 straipsnis numato pareigÅ«nų skatinimÄ ir tarnybinę atsakomybę. Å io straipsnio 2 dalyje nurodytos už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena jų – griežtas papeikimas (29 str. 2 d. 3 p.). Statuto 30 straipsnis reglamentuota nuobaudų skyrimo tvarkÄ . Statuto 30 straipsnio 3 dalyje numatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai.

Statuto 30 straipsnio 7 dalyje detalizuota tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota ir poįstatyminiame teisės akte – 2015 m. vasario 27 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintose Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Priimant procesinį sprendimÄ Å¡ioje administracinėje byloje vadovaujamasi Statuto ir Taisyklių redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio patikrinimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu.

Teismas taip pat pabrėžia (Å¡i iÅ¡vada taip pat grindžiama Statuto ir Taisyklių normų vertinimu), kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra Å¡io akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146–1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).

IÅ¡dėstytos teisinės nuostatos reiÅ¡kia, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y.: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka.

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada (toliau – tyrimo iÅ¡vada), kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Skiriant statutiniam pareigÅ«nui nuobaudÄ , turi bÅ«ti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. BÅ«tinas tarnybinio nusižengimo elementas - pareigÅ«no kaltė.

PareigÅ«nas gali bÅ«ti nubaustas už atitinkama tarnybinį nusižengimÄ tik esant nustatytai jo kaltei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime (ABTÄ® 21 str.), pažymėjo, kad taikant pareiÅ¡kėjui drausminę atsakomybę už neveikimÄ , kuris pasireiÅ¡kė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi bÅ«ti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimÄ pagrindas - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai, be to, nustatant galėjimÄ veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sÄ lygoja galimybę pareiÅ¡kėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali bÅ«ti padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiÅ¡kėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje yra bÅ«tina nustatyti pareiÅ¡kėjo konkrečius veiksmus, vykdant tarnybines užduotis, bei pateikti Å¡ių veiksmų įvertinimÄ pareiÅ¡kėjo veiklÄ reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytų teisės normų taikymo požiÅ«riu. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Å iuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Ä®sakymu nuobauda pareiÅ¡kėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti, ar IÅ¡vadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiÅ¡kėja padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ (ir kokiÄ konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis - t. y., kad ji neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.

PareiÅ¡kėja ir jos atstovė pabrėžė, kad jai nepagrįstai buvo inkriminuota, jog plastikiniai langai jų montavimo darbai, montavimo medžiagos, komplektuojančios detalės buvo neteisėtai apmokamos iÅ¡ Socialinio paramos nuteistiesiems fondo lėšų ir tuo buvo pažeisti Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1-7.4 punktai. Akcentavo, kad tarnybinio tyrimo medžiagoje minimas sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjimui vizavo Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoja, nurodydama apmokėjimui naudoti nuteistųjų socialinės paramos fondo lėšų finansavimo Å¡altinį, nors pirkimo paraiÅ¡kose pačios pareiÅ¡kėjos yra nurodyta, kad minėtam pirkimui lėšų nepakanka.

Tai patvirtina 2015 m. birželio 8 d. pirkimo paraiÅ¡kos Nr. 77-714 ir 2015 m. birželio 9 d. pirkimo paraiÅ¡kos Nr. 77-723 duomenys. Å ios aplinkybės neįvertino nei Centralizuoto audito skyrius, nei Tarnybinio tyrimo komisija. Taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 21 d. bei nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 18 d. pareiÅ¡kėja buvo kasmetinėse atostogose ir sprendimo dėl sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 15/2616, Nr. 15/2617, Nr. 15-2651 apmokėjimo priimti negalėjo.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina (Å¡ių aplinkybių atsakovas ir jo atstovas neginčijo), kad nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 21 d. bei nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 18 d. pareiÅ¡kėja buvo kasmetinėse atostogose (1 t., b. l. 26-27, 2 t., b. l. 8-11). Tuo metu Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas laikinai vykdė pavaduotoja (liudytoja G.B.). Liudytoja tai patvirtino teismo posėdžio metu, o atsakovas Å¡iai faktinei aplinkybei neprieÅ¡taravo. Be to, 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. birželio 9 d. pirkimo paraiÅ¡kose (1 t., b. l. 14, 15) pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai padarė įraÅ¡Ä , kad lėšų apmokėjimui už plastikinius langus nepakanka. 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir 9 d.

PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų (1 t., b. l. 11-13) turinio duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai oficialiai suteiktų atostogų metu sprendimÄ apmokėti plastikinių langų pirkimÄ bei įrengimÄ iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų priėmė pareiÅ¡kėjÄ pavaduojanti G. B., taip pat patvirtino ir direktoriaus pavaduotojas. Liudytojas A.S. (direktoriaus pavaduotojas) teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie Å¡iuos sprendimus pareiÅ¡kėja nežinojo, nes buvo atostogose.

Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apmokant už plastikinių langų pirkimÄ bei montavimÄ iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų, pareiÅ¡kėja jokių sprendimų nepriėmė, tuo metu buvo oficialiai suteiktose atostogose, jos pareigas vykdė pavaduotoja, kuri kartu su direktoriaus pavaduotoju ir priėmė sprendimÄ dėl apmokėjimo. Dėl to akivaizdu, kad Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėja jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties (ABTÄ® 56 str.).

PareiÅ¡kėjai buvo inkriminuota, kad sÄ skaita, skirtas UAB „Vipita“, iÅ¡raÅ¡ydavo nesilaikydama 2016 m. kovo 17 d. Sutarties Nr. 76-79 (1 t., b. l. 117-120) 3.3 papunkčio reikalavimų, ir dėl to nuolat buvo vėluojama atsiskaityti už turto (katilinės) nuomÄ . Sutarties galiojimo laikotarpiu nebuvo atliekamas sutarties vykdymo kontrolė, t. y. nereikalavo, jog UAB ,,Vipita“ laiku atsiskaitytų pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už elektros energijÄ , taip pat nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sÄ skaitas (t. y. nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų).

Ataskaitų su debitoriais apskaitos žiniaraščio, kurį sudarė pareiÅ¡kėja, duomenys (1 t., b. l. 139-141) Å¡ias atsakovo iÅ¡vadas visiÅ¡kai patvirtina. Pati pareiÅ¡kėja taip pat paaiÅ¡kino, kad sÄ skaitas privalėdavo iÅ¡raÅ¡yti iki mėnesio 10 dienos, tačiau realiai iÅ¡raÅ¡ydavo tik mėnesio 25 dienÄ . Dėl to vėluodavo sÄ skaitų apmokėjimas, tačiau nuomininkas iÅ¡ karto mokėdavo didesnę sumÄ ir įstaigai jokia turtinė žala nebuvo padaryta. Teismas taip pat akcentuoja, kad nebuvo pateikti jokie įrodymai apie atsakovo dėl to patirtÄ turtinę žalÄ .

IÅ¡ to seka, kad atsakovas padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėja neteisėtai kreditavo UAB ,,Vipita“ komercinę veiklÄ . PareiÅ¡kėjai taip pat buvo inkriminuota, kad sÄ skaitas, skirtas UAB „Niklita“, iÅ¡raÅ¡ydavo nesilaikant 2016 m. rugpjūčio 31 d. Sutarties Nr. 76-155 (1 t., b. l. 112-115) 3.3 papunkčio reikalavimų ir dėl ko nuolat vėluojama atsiskaityti už turto (valgyklos) nuomÄ . Sutarties galiojimo laikotarpiu neatliko sutarčių vykdymo kontrolės, nereikalavo laiku atsiskaityti pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už komunalinius mokesčius, nekontroliavo sumokamų sumų, neskaičiavo delspinigių už ne laiku apmokamas sÄ skaitas (nebuvo laikomasi Sutarties 3.2 ir 3.4 papunkčių reikalavimų).

Atsakovas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad Sutarties galiojimo laikotarpiu neteisėtai buvo kredituojama UAB „Niklita“ komercinė veikla. Ataskaitų su debitoriais apskaitos žiniaraščio, kurį sudarė pareiÅ¡kėja, duomenys (1 t., b. l. 142-145) Å¡ias atsakovo iÅ¡vadas patvirtina. Pati pareiÅ¡kėja taip pat paaiÅ¡kino, kad UAB ,,Niklita“ mokėjimus už patalpų nuomÄ taip pat atlikdavo nereguliariai kiekvienÄ mėnesį. Mėnesinė nuomos suma nedidelė (2015 m. - 73,82 eurai, 2016 m. - 273,79 eurai), todėl mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis nei numatyta sutartyje.

Atsiskaitymus už elektros energijÄ , minėtas paslaugos gavėjas mokėjo reguliariai. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie atsakovo dėl to patirtÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ to seka, kad atsakovas padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais veiksmais pareiÅ¡kėja neteisėtai kreditavo UAB ,,Niklita“ komercinę veiklÄ . Atsakovas taip pat nustatė, kad 2016 m. liepos 4 d. PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarė Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ PravieniÅ¡kių PN-AK įsipareigojo iÅ¡ nepriklausomo Å¡ilumos gamintojo (UAB „Prasila“) supirkti pagamintos Å¡ilumos energijos kiekius pagal suderintÄ Å¡ilumos tiekimo - pirkimo grafikÄ .

Atsakovas, įvertinęs PravieniÅ¡kių PN-AK ir UAB „Prasila“ sudarytos Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymÄ , IÅ¡vadoje konstatavo, kad avansu už nesuteiktas paslaugas UAB „Prasila“ naudai 2016 m. gruodžio 23 d. buvo pervesta 50000 Eur, 2017 m. sausio 30 d. - 55326 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. - 20000 Eur (2 t., b. l. 16-20). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nesant Sutartyje numatytos prievolės ir neįvertinus lėšų praradimo rizikos, neturint faktiÅ¡kai suteiktų paslaugų apimčių patvirtinančio dokumento (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros), buvo daromi lėšų pervedimai privačios bendrovės naudai.

PareiÅ¡kėja Å¡ių faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigė, jas patvirtino ir teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2 t., b. l. 16-25). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad apmokėjimai realiai buvo vykdomi pagal faktinį sunaudojimÄ , bei apskaitos prietaisų parodymus. SÄ skaita - faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma tik pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui (mėnesiui), tačiau apskaitos prietaisų parodymai fiksuojami kiekvienÄ dienÄ , nes pagaminta Å¡iluma naudojama kiekvienÄ dienÄ Ä¯staigos reikmėms bei parduodama iÅ¡oriniams vartotojams.

Vykdant atsiskaitymus su UAB ,,Prasila“ buvo atlikti keli mokėjimai mėnesio eigoje, nevirÅ¡ijantys faktiÅ¡kai gautos ir sunaudotos Å¡iluminės energijos kiekio. UAB „Prasila“ komercinė veikla nebuvo kredituojama, nes su paslaugos tiekėju atsiskaitymai buvo vykdomi dalimis, iki Sutartyje numatyto termino, esant pakankamai biudžeto asignavimų prognozei. Pagal pasiraÅ¡ytus sutartinius įsipareigojimus tiek už gamtines dujas, tiek už Å¡iluminę energijÄ buvo privaloma atsiskaityti iki sekančio mėnesio 15 d.

Apmokėjimas turi bÅ«ti atliktas per 15 - 10 d. nuo sÄ skaitos - faktÅ«ros gavimo. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozės yra atliekamos prieÅ¡ 20 darbo dienų, todėl tenka prognozuoti lėšas dar neturint sÄ skaitų faktÅ«rų - faktines iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties faktinės iÅ¡laidos planuojamos ir skaičiuojamos pagal apskaitos prietaisų parodymus. Siekiant iÅ¡vengti prognozių paklaidos, dalis mokėjimų buvo atliekami einamojo mėnesio eigoje, tačiau nevirÅ¡ijant faktinių sÄ naudų.

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) pabaigoje dėl atsiskaitymų su UAB „Prasila“ buvo fiksuoti kreditoriniai įsiskolinimai. Keletas einamųjų mokėjimų mėnesio eigoje, nevirÅ¡ijo faktinių sÄ naudų ir buvo atliekami siekiant užtikrinti 100 % valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozių vykdymÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Ä®vertinęs aptartų įrodymų visumÄ ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja savo neteisėtais veiksmais kreditavo UAB ,,Prasila“ komercinę veiklÄ , tačiau paminėti veiksmai prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam reikalavimui - užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ .

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 1, 4 punktų reikalavimus (bendroji (blanketinė) teisės norma), taip pat 2012 m. gruodžio 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-336 patvirtintos Pareigybės aprašymo 8.1, 8.9, 8.18 punktų nuostatas. 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-78 buvo patvirtintas naujas pareiškėjos Pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta 2017 m. vasario 27 d. 20 000 eur UAB ,,Prasila“ buvo pervesta 2017 m. balandžio 27 d., taip pat dalį veiksmų pareiškėja atliko jau galiojant naujai Pareigybės aprašymo redakcijai.

Dėl to, po 2017 m. vasario 27 d. atlikti pareiškėjos veiksmai, kurie prieštaravo teisės normoms, turėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys naujojo Pareigybės aprašymo 7.2, 7.3, 7.7, 7.9, 7.17 punktų reikalavimams. Abiejų Pareigybės aprašymų paminėti punktai iš esmės analogiškai reglamentuoja pareiškėjos darbines funkcijas, todėl teismas nelaiko esminiu pažeidimu aplinkybės, jog buvo inkriminuotas tik senesnės redakcijos Pareigybės aprašymo konkrečių punktų pažeidimas.

Å is pažeidimas yra neesminis ir nesudaro pakankamo pagrindo tarnybinei nuobaudai panaikinti (ABTÄ® 56 str.). Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina (Å¡ios aplinkybės konstatuotos ir IÅ¡vadoje, taip pat jų neneigė atsakovo atstovas teisme), kad pareiÅ¡kėja charakterizuojama teigiamai. PravieniÅ¡kių PN-AK dirba nuo 2004 m. birželio 7 d. vyresniÄ ja buhaltere. 2005 m. lapkričio 4 d. buvo paskirta Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininke. Po reorganizacijos nuo 2011 m. vasario 1 d. dirbo Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, o nuo 2012 m. balandžio 24 d.

– vykdo Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigas. Atsakovas taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėja tinkamai organizuoja Buhalterinės apskaitos skyriaus darbÄ ir užtikrina materialinių, finansinių ir darbo resursų panaudojimo kontrolę. PeriodiÅ¡kai analizuoja, prognozuoja ir planuoja Å«kinę ir finansinę veiklÄ , kaupia statistinę ir kitÄ informacijÄ ir teikia jÄ Ä¯staigos vadovybei, taip pat teikia siÅ«lymus įstaigos vadovybei dėl racionalaus darbo, materialių ir finansinių iÅ¡teklių panaudojimo.

Yra darbÅ¡ti, per visÄ darbo laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo skatinta PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais: 2011 m. gruodžio 23 d. pareikÅ¡ta padėka, 2015 m. gegužės 7 d. – taip pat pareikÅ¡ta padėka. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad negali bÅ«ti iÅ¡vengiama teisinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ , o iÅ¡ administracinių teismų praktikos iÅ¡plaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neiÅ¡vengiamumo – principÄ .

Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) yra padaręs tarnybinį nusižengimÄ , tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies skyrimo privalomosios sÄ lygos, teismas privalo spręsti klausimÄ dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo Å¡velnesne. PrieÅ¡ingas vertinimas, t. y., kad teismui panaikinus, o ne pakeitus paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sÄ lygų atitinkamai nuobaudai skirti, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sÄ lygos Å¡velnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimÄ padariusiems valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) nepagrįstai iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ jų atlikimÄ , t. y. valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių.

Teismui pateikti duomenys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su galimybe pareiÅ¡kėjai paskirti Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ . LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012).

AnalogiÅ¡kos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (suÅ¡velninimo). Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas, tik konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumÄ (LVAT 2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015).

Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija), ir kad taip nebÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimai (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, LVAT 2013 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-357/2012, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, jog administracinis teismas, nagrinėdamas administracinį ginÄÄ , neperima vieÅ¡ojo administravimo funkcijų ir nesprendžia tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimų. Teismas pagal kompetencijÄ tikrina, ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o nustatęs, kad tarnybinė nuobauda yra neproporcinga (per griežta) sprendžia dėl jos pakeitimo į Å¡velnesnę (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).

Nuobaudos pakeitimÄ Ä¯ Å¡velnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktÄ (LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015). Ä®vertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai sunkių pasekmių nesukėlė, materialinė žala nebuvo padaryta, pareiÅ¡kėjos stažas vidaus tarnyboje yra 14 metų, per kuriuos ji buvo 2 kartus skatinta, niekada nebausta tarnybine tvarka, padarytų pažeidimų iÅ¡ esmės neneigia, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui aiÅ¡kiai neproporcinga tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) - t.y. aiÅ¡kiai per griežta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas keistina į Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (ABTÄ® 56 str., 88 str. 2 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, jos atstovo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos V.Ž. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. 2018 m. kovo 19 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. P-123 Dėl valstybės tarnautojų nubaudimo 2.1.1 papunkčiu V.Ž. paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ pakeisti į Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius