2021-09-03 Nr. AB-17453-4-39-3-00174-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3884-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00174-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 18 d. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje kelyje (duomenys neskelbtini), išvykstant iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), kartu kaip keleivis vyko dar vienas (duomenys neskelbtini) pilietis taip pat turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Patikrinimo metu pareigūnas pastebėjo, kad keleivis elgėsi nervingai, į skambantį telefoną neatsakinėjo, todėl buvo įtarimų, kad šie asmenys lydi kitą automobilį, kuriuo gali būti vežami kiti neteisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai, ketinantys pateikti į (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių buvo sustabdytas dar vienas automobilis, vykstantis link (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu krovininiame automobilyje buvo pastebėta ant grindų sėdinti 16 asmenų grupė. Nustatant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad grupę sudaro 4 vyrai, 4 moterys ir 8 vaikai, visi jie yra prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti Ruklos m. Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. jie visi pasišalino iš minėto centro ir negrįžo. Vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini), užsienietis vyko kartu su savo žmona ir 3 vaikais. (duomenys neskelbtini) nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Pabėgėlių priėmimo centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau jis pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė neteisėtai išvykti į (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų jis neturi.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad išvyko iš Lietuvos, nes bijojo būti deportuotas. Nurodė, kad su Teikimu nesutinka, kadangi Lietuvoje yra kartu su nepilnamečiais vaikais. Turi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją telefone. Dokumento originalo neturi. Rodė telefone esančią dokumento kopiją pasienio pareigūnams, nes jie prašė parodyti dokumentą. Pažymėjo, kad su šeima ketino keliauti į bet kurią Europos šalį.

4. Užsieniečio atstovas advokatas P. V. paaiškino, kad užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis rodė savo asmens dokumento kopiją. Galutinis užsieniečio kelionės tikslas nėra aiškus, tai nustatyta nebuvo. Iš Lietuvos užsienietis nebuvo išvykęs, todėl nėra objektyvių įrodymų, kad jis bandė bėgti iš Lietuvos. Turi nepilnamečių vaikų, todėl gali būti sulaikytas tik išskirtiniais atvejais. Svarstytina galimybė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies – apgyvendino (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatantį užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

7. Teismas nustatė, kad užsienietis teigė, kad savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją turėjo telefone ir rodė ją pasienio pareigūnams. Tačiau Užsieniečių registracijos centro atstovo duomenimis, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų užsienietis neturi. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad jo tapatybė nėra nustatyta. Objektyviai nustatyta, kad užsienietis buvo registruotas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau savavališkai iš jo pasišalino ir buvo sulaikytas netoli Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas vertino, kad yra formalūs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai sulaikyti užsienietį. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose pažymima, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.).

8. Atsižvelgęs į tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas šiuo metu galutinai nėra išnagrinėtas, objektyvių duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai byloje nėra, į Lietuvą atvyko kartu su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, vadovaudamasis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, teismas konstatavo, kad yra pagrindas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatantį užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypatingai griežtai ribojama apelianto judėjimo laisvė. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip užsieniečio sulaikymas atsilieps nepilnamečių vaikų, kurių užsienietis turi net tris, ir šeimos interesams. Teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis bus priversti gyventi vaikai, t. y. tėvas negalėtų tinkamai prižiūrėti ir įgyvendinti savo valdžios, kas visiškai neatitinka nei tėvo, nei vaikų interesų ir gerovės. Vaikams, taip pat ir tėvui, kuris yra atsakingas už vaikų priežiūrą, turi būti užtikrintas laisvas judėjimas. Tėvo judėjimas negali būti suvaržytas labiau nei vaikų, kadangi tokiu atveju negalėtų būti užtikrinta jų tinkama priežiūra. Dėl šios priežasties užsienietis mano, kad teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

10.2. Užsieniečio vertinimu, šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. įtvirtinta priemonė – apelianto apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam su vaikais ir žmona išeiti apsipirkti ir pasivaikštinėti. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo ir šeimos tėvo, interesus.

11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą.

12. Centras nurodo, kad 2021 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatantis užsienietis kartu su žmona ir 3 vaikais buvo sulaikytas 16 asmenų grupėje, visi jie prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. jie visi pasišalino iš minėto centro ir negrįžo. 2021 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatantis užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. Užsienietis grąžintas į Centrą, jam dar kartą išaiškinta, kad jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol nėra išspręstas prieglobsčio suteikimo klausimas.

13. Centro manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė proporcingą sprendimą užsieniečio atžvilgiu. Pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo paklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu, užsienietis buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau jis pasišalino iš Centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė išvykti į (duomenys neskelbtini). Centro vertinimu, apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

14. Centras nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad apeliantas sąmoningai pasišalino iš Centro ir pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – būtų didelė tikimybė, jog jis išeis iš Centro (pakartotinai) ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis, nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus.

15. Dėl apelianto argumento, kad teismas nevertino, kad užsieniečio sulaikymas turės įtakos nepilnamečių vaikų ir šeimos interesams, Centras nurodo, kad teismas atsižvelgė į vaikų interesus ir apgyvendino užsienietį Valstybės dienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taigi, Centro vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusį užsienietį Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašymo byloje.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra pagrindas sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų pagrindais, tačiau atsižvelgęs į tai, jog nėra duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis yra atvykęs kartu su sutuoktine ir trimis nepilnamečiais vaikais, Teikimą tenkino iš dalies ir apgyvendino užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

18. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos ir vaikų interesus, turėjo taikyti švelnesnę priemonę.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

21. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad užsienietis, Migracijos departamento sprendimu būdamas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką ir 2021 m. liepos 19 d. buvo sulaikytas. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo teisinis pagrindas užsienietį sulaikyti.

23. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

25. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsienietis šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl siekiant tinkamo vaikų interesų ir poreikių užtikrinimo, yra pagrindas šiuo atveju taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Antra vertus, atsižvelgiant į tai, kad užsienietis bandė palikti valstybę, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui taikyti dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę negu paskirtoji.

29. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Užsieniečių registracijos centro, tiek užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Ernestas Spruogis