2022-03-02 Nr. AB-7240-3-61-3-04115-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1464-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04115-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. A. C. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. A. C. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė H. A. C. A. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 21S27483 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1315 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra lesbietė, todėl jai gyventi savo šalyje nebuvo saugu. Dėl seksualinės orientacijos iš jos buvo tyčiojamasi, jos atžvilgiu demonstruojama neapykanta, jai buvo grasinama mirtimi, ji buvo mušama ir prievartaujama, buvo išvaryta iš namų, todėl turėjo išvykti.

3. Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėja nesutiko su atsakovo skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjos homoseksualumas yra išgalvotas. Atsakovas išvadą, kad pareiškėja nėra homoseksuali, padarė remdamasis vien tik pareiškėjos atsakymais į užduotus klausimus. Tokia atsakovo išvada yra aiškiai nepagrįsta, nes nustatyti, kad asmuo nėra homoseksualus galėjo tik tam tikrų žinių turintys specialistai, o ne Departamento darbuotojas. Be to, jos pasakojimas ir negalėjo būti labai detalus, nes ji buvo priversta su Departamento darbuotoju kalbėti apie intymius dalykus. Šiuo atveju nebuvo pasitelkti specialių žinių turintys specialistai, todėl atsakovas be jokių specialių žinių neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja kuri teigia, kad yra lesbietė, iš tikrųjų nėra homoseksuali. Taigi šiuo atveju turėjo būti atlikta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė arba bent pareiškėjos apklausos metu pasitelkti šios srities specialistai, kurie būtų pateikę savo išvadas dėl pareiškėjos lytinės orientacijos. Tokių išvadų prieglobsčio byloje nėra. Komisija nenagrinėjo ir nepasisakė dėl prašymo, gavus pareiškėjos asmeninį sutikimą, paskirti psichologinę- psichiatrinę ekspertizę jos lytinei orientacijai nustatyti, todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja išgalvojo savo homoseksualumą.

5. Be to, pareiškėja teigė nurodžiusi konkrečias detalias individualias aplinkybes, patvirtinančias jos seksualinę orientaciją, dėl kurios ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėja jau patyrė realų psichologinį ir fizinį smurtą, įskaitant mušimą ir išprievartavimą. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą dėl homoseksualumo, patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) vyrauja diskriminacinis požiūris į homoseksualius asmenis ir jų santykius šeimos, visuomenės ir valstybės lygmeniu. Šeimoje homoseksualūs jaunuoliai patiria priverstinių santuokų grėsmę. Visuomenėje LGBT priklausantys asmenys dažnai patiria diskriminuojamus veiksmus, įskaitant fizinį smurtą. Valstybėje egzistuoja teisinės prielaidos homoseksualius asmenis bausti laisvės atėmimu pagal BK 360 straipsnį. Taigi visais aspektais homoseksualiam asmeniui yra nesaugu, todėl pareiškėjos prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

6. Pareiškėja nurodė, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks Pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimą pareiškėja įvykdė siekdama pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas išnagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nustatyta, kad pareiškėjos teiginiai dėl priklausymo LGBT bendruomenei yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Jos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė jai tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Pareiškėja nesutiko su šiuo Departamento priimtu ginčijamu Sprendimu ir jo motyvais, todėl, vadovaudamasi Įstatymo 1351 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikė Departamentui skundą, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo šį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Departamentas nurodė, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja skunde teigė nesutinkanti su ginčijamame bei skundžiamame sprendimuose daromomis išvadomis, kad pareiškėjos homoseksualumas yra išgalvotas. Anot pareiškėjos, ji nurodė konkrečias detalias individualias aplinkybes, patvirtinančias jos seksualinę orientaciją, dėl kurios ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjos pasakojimą dėl jai kylančios grėsmės patvirtina ir kilmės valstybės informacija. Departamentas nesutinka su šiais teiginiais. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 22 punktu, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

13. Departamentas pareiškėjos pasakojimo kontekste įvertinęs „kitoniškumo“, „stigmos“, „gėdos“ bei „žalos“ elementus, nustatė rimtus pareiškėjos pasakojimo trūkumus. Jos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės narės, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Be to, pareiškėjos pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti pareiškėjai atskleisti savo vidines patirtis. Jos, kaip neva homoseksualios moters, suvokimas grindžiamas stereotipais apie išvaizdą, kad lesbietės – tai vyriško stiliaus moterys. Pareiškėjos atsakymai apsiribojo bendro pobūdžio informacija, buvo lakoniški ir neišsamūs, pasakojimui trūko vidinio nuoseklumo, todėl pareiškėjos pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei pagrįstai buvo vertinamas kritiškai ir nepripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį. Įvertinęs prašytojos pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Departamentas padarė pagrįstą prielaidą, kad jos deklaruojamas „homoseksualumas“ yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos.

14. Nurodė, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjai ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tvarkos aprašo 97 – 99 punktai nustato, kad įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Remdamasis nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala bei koks yra šios žalos pobūdis. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresia žala, vertinama, ar ši žala gali būti laikoma persekiojimu. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus.

Persekiojimo veiksmai inter alia (be kita ko) gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose; veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas.

Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, vertinama, ar šis persekiojimas prieglobsčio prašytojui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

15. Departamentas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

16. Pareiškėja skunde taip pat nurodė nesutinkanti su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria pareiškėja išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir nustatytas draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes. Atsakovo nuomone, pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

Pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka (kaip ir numato Tvarkos aprašo 42 punktas, informacija apie tai, kad prašymas nagrinėjamas skubos tvarka pažymėta asmens byloje – pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, t. y. nepriimant atskiro sprendimo).

Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Nurodė, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

17. Atsakovas pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Pareiškėja iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

18. Nurodė, kad Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, ginčijamu bei skundžiamu sprendimais pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

19. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą jame nurodytais argumentais, prašė teismo skundą tenkinti.

20. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo skundą atmesti jame nurodytais motyvais.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Departartamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

23. Remiantis rašytiniais Departamento bylos ir administracinės bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 4 asmenų grupę, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi H. A. C. A. Su savimi užsienietė neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

24. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvyko pareiškėjos apklausa, kurios metu ji nurodė, kad yra homoseksuali, kad buvo išprievartauta. 2012 m. abu jos tėvai žuvo avarijoje, ji jautėsi psichologiškai sugniuždyta, išvyko į Kamerūno Respubliką pas tetą ir pas gyduolį, kuris gali padėti išvalyti sielą. Gyduolis ją išvarė, nes pamatė, kad ji yra homoseksuali, jai grįžti į (duomenys neskelbtini) padėjo mergina, buvusi panašioje situacijoje. Grįžusi namo, ji glaudėsi bažnyčioje, ten sutiko mamos draugę, kuri ją priglaudė. Pareiškėja dirbo padavėja bare, plovė mašinas, siekdama save išlaikyti. Nurodė, kad kvartale, kuriame dirbo, buvo gauja, kuri ją įžidinėjo, dėl išvaizdos ir stiliaus, nes ji yra lesbietė. Kartą, grįžtant iš darbo, ją užpuolė 4 asmenys ir išprievartavo. Pareiškėja grįžo pas mamos draugę, papasakojo, kas įvyko.. Draugė iš pradžių pareiškė, kad praneš policijai apie jos homoseksualumą, tačiau persigalvojo, gydė pareiškėją namuose. Jai išgijus, mamos draugė liepė jai išeiti. Pareiškėja grįžo į barą, kuriame dirbo ir savininkui papasakojo apie situaciją, po ko jis leido nakvoti pareiškėjai kitame savo bare, pakėlė atlyginimą. Viena baro lankytoja jai papasakojo, kad ES yra ginamas homoseksualumas ir kad ji gali jai padėti išvykti. 2021 m. kovo mėn. ji gavo dokumentus, pasą ir išvyko į Baltarusiją, iš kur ji tikėjosi patekti į Belgiją. Atvykus į Minską, iš jos buvo atimti dokumentai, ji apgyvendinta name vidury miško su kitais žmonėmis iš Afrikos. Name gyveno iki 2021 m. liepos 16 d., kuomet atvyko asmuo, pasitikęs pareiškėją Minsko oro uoste, jis nuvežė ją į mišką ir pasakė eiti, ten bus Belgija. Eidama mišku sutiko dar 3 afrikiečius ir ėjo su jais iki kol buvo sulaikyta pareigūnų. Stovykloje Lietuvoje susitiko savo draugę iš Kamerūno M. L., su kuria nori būti kartu.

25. Teismas taip pat nustatė, kad antrosios apklausos, įvykusios 2021 m. rugsėjo 23 d., metu, pareiškėja patvirtino pirmosios apklausos metu nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Nurodė, kad jai kyla grėsmė , nes ji yra netradicinės seksualinės orientacijos ir dėl to buvo išprievartauta. Jai kyla grėsmė kilmės valstybėje, nes Afrikoje homoseksualumas yra netoleruojamas. Papildomai nurodė, kad viskas prasidėjo 2013 m. kai ji gavo bakalauro diplomą ir 2014 m. įstojo “Felix houphouet boigny d abidjan cocody” universitetą, tais metais žuvo jos tėvai. Nurodė, kad išvyko pas tetą į Kamerūną, kur pas gyduolį susipažino su kita mergina, vardu Marinette, kurios istorija panaši. Jos pasipasakojo viena kitai apie savo homoseksualumą, jautė jausmus viena kitai, bet tai turėjo slėpti nuo kitų, nes Afrikoje tai yra netoleruojama. Gyduolis per pareiškėjos sielą pamatė jos homoseksulias išraiškas, papasakojo apie tai tetai, kuri supykusi išvijo ją iš namų. Jos draugė padėjo susirasti darbą, kad pareiškėja grįžtų į kilmės šalį.

26. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirminėje apklausoje pareiškėja teigė, kad pinigų grįžti į kilmės šalį iš Kamerūno jai davė Marinette, vėliau aiškina, kad dalį užsidirbo pati, kitą dalį pinigų jai davė draugė. Pirminėje apklausoje pareiškėja nurodo, kad jos tėvai žuvo 2021 m., o vėliau aiškino, kad tėvai žuvo 2014 m., be to pirminėje apklausoje nurodo, kad jos išsilavinimas vidurinis, vėliau aiškino, kad po bakalauro studijų buvo įstojusi į universitetą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieglobsčio prašymų, kurie yra grindžiami priklausymu LGBT bendruomenei, patikimumo vertinimas papildomai remiasi DSSH modeliu. Šiuo modeliu siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę parktiką. Šis modelis remiasi 4 elementų vertinimu: kitoniškumas, stigma, gėda, žala. Įvertinus šiuos elementus bei visą byloje esančią medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, atsakovas, priėmė 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 21S27483 kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Tokias išvadas Departamentas padarė įvertinęs prieglobsčio prašytojos pasakojimą jos kilmės valstybės informacijos kontekste ir nenustatęs pagrindo prielaidai, jog prieglobsčio prašytoja priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių.

27. Teismas nustatė, kad pareiškėjos teiginiai dėl priklausymo LGBT bendruomenei yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Jos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario patirtis, buvo prieštaringas, paviršutiniškas, grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų kontekste, atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas, siekiant “tinkamai” pagrįsti prašymą suteikti jai prieglobstį, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos, sprendžiant pabėgėlio statuso suteikimo klausimą pareiškėjai, ji nenurodė jai tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 p. nurodyti veiksmai, todėl pagrįstai konstatavo, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų. Pareiškėjos kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus konfliktas, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1dalies 3 punkte.

28. Teismas, vadovaudamasis aktualiomis Įstatymo (2021 m. rugpjūčio 10 d. redakcija), 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva), Tvarkos bei Tvarkos aprašo nuostatomis ir bylos medžiaga, nusprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjai nekyla grėsmė ar baimė būti persekiojamai. Priešingai, pareiškėjos argumentai dėl baimės grįžti į kilmės valstybę, dėl nurodytų aplinkybių neišsamumo, nelaikytini įrodytais. Departamentas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti susidorojimas su ja, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

III. 29. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

30. Teismas, pasak pareiškėjos, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

31. Pareiškėja teigia, kad visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjos homoseksualumas yra išgalvotas. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja nėra homoseksuali remdamasis vien tik pareiškėjos atsakymais į užduotus klausimus. Tokia atsakovo išvada yra aiškiai nepagrįsta, nes nustatyti, kad asmuo nėra homoseksualus, galėjo tik tam tikrų žinių turintys specialistai, o ne Departamento darbuotojas. Be to, jos pasakojimas ir negalėjo būti labai detalus, nes ji buvo priversta su Departamento darbuotoju kalbėti apie intymius dalykus. Šiuo atveju nebuvo pasitelkti specialių žinių turintys specialistai, todėl atsakovas be jokių specialių žinių neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja kuri teigia, kad yra lesbietė, iš tikrųjų nėra homoseksuali. Taigi šiuo atveju turėjo būti atlikta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė arba bent pareiškėjos apklausos metu pasitelkti šios srities specialistai, kurie būtų pateikę savo išvadas dėl pareiškėjos lytinės orientacijos. Tokių išvadų prieglobsčio byloje nėra. Pažymėtina, kad atsakovas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl prašymo, gavus pareiškėjos asmeninį sutikimą, paskirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę jos lytiniai orientacijai nustatyti. Todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja išgalvojo savo homoseksualumą.

32. Be to, pareiškėja teigia, kad nurodė konkrečias detalias individualias aplinkybes patvirtinančias jos seksualinę orientaciją, dėl kurios ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėja jau patyrė realų psichologinį ir fizinį smurtą, įskaitant mušimą ir išprievartavimą. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą dėl homoseksualumo, patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) vyrauja diskriminacinis požiūris į homoseksualius asmenis ir jų santykius šeimos, visuomenės ir valstybės lygmeniu. Šeimoje homoseksualūs jaunuoliai patiria priverstinių santuokų grėsmę. Visuomenėje LGBT priklausantys asmenys dažnai patiria diskriminuojamus veiksmus, įskaitant fizinį smurtą. Valstybėje egzistuoja teisinės prielaidos homoseksualius asmenis bausti laisvės atėmimu pagal BK 360 straipsnį. Taigi visais aspektais homoseksualiam asmeniui yra nesaugu, todėl pareiškėjos prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

33. Atsakovas, pasak pareiškėjos, iš viso neatliko jokios analizės apie homoseksualių moterų padėtį (duomenys neskelbtini). Žinoma, jog pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims, tačiau atsakovas apie tai net neužsimena. Atsakovas neanalizavo (duomenys neskelbtini) paplitusios seksualinės prievartos ir priverstinės santuokos duomenų, todėl negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjai jos kilmės šalyje esančios grėsmės.

34. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teigimu, atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo, tiek Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios Pareiškėjos skundą, todėl prašome jį tenkinti.

35. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjai, iš esmės teigia, kad prieglobsčio prašytoja jai tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, vien dėl šios priežasties jo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus ir prieštaringas, todėl nesudaro pagrindo suteikti jai prieglobstį. Pareiškėja yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, be išsilavinimo, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.

36. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė realios pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikia, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

37. Nors skundžiamame sprendime atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo.

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

39. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti.

40. Teigia, kad tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos teiginiai dėl priklausymo LGBT bendruomenei yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami. Jos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės nario, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjos deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

41. Atsakovas teigia, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Atsakovas skunde siekia atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors pareiškėja ir nurodo, kad Departamentas tariamai pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Antra, tokie skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti tiek iš Departamento, tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

43. Pareiškėja nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos teigimu, ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Skundo teiginiai, pasak atsakovo, nepagrįsti. Remiantis Tvarkos aprašo 22 punktu, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Pažymi ir tai, kad nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

44. Nagrinėjamu atveju, pažymi atsakovas, pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad ji yra homoseksuali (priklauso LGBT bendruomenei) ir dėl šios priežasties jai gresia persekiojimas kilmės valstybėje. Departamentas pareiškėjos pasakojimo kontekste įvertinęs „kitoniškumo“, „stigmos“, „gėdos“ bei „žalos“ elementus, nustatė rimtus pareiškėjos pasakojimo trūkumus. Jos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės narės, patirtis buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu. Be to, pareiškėjos pasakojimas apie su „kitoniškumu“ bei „stigma“ susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti pareiškėjai atskleisti savo vidines patirtis. Jos, kaip neva homoseksualios moters, suvokimas grindžiamas stereotipais apie išvaizdą, kad lesbietės – tai vyriško stiliaus moterys. Pareiškėjos atsakymai apsiribojo bendro pobūdžio informacija, buvo lakoniški ir neišsamūs, pasakojimui trūko vidinio nuoseklumo, todėl pareiškėjos pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei pagrįstai buvo vertinamas kritiškai ir nepripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį. Įvertinęs prašytojos pasakojimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, Departamentas padarė pagrįstą prielaidą, kad jos deklaruojamas „homoseksualumas“ yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas buvo sąlygotas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos.

45. Pažymi ir tai, kad tam, jog asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju, prieglobsčio prašytojos istorija buvo pagrįstai laikoma kaip pramanyta ir atmesta dėl patikimumo stokos. Įvertinus aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį.

Atkreipiame dėmesį, kad Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (toliau – JTPA) parengtame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove (toliau – JTPA vadovas) nurodoma, kad pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika nustatant visiškai pagrįstą baimę vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas nėra.

JTPA vadove aiškinama, jog apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Byloje Y ir Z ESTT patvirtino minėtą išaiškinimą ir nurodė, kad vertinant objektyviąją baimės pusę turi būti atsižvelgiama į individualias savybes bei aplinkybes, kurios sąlygotų pagrįstą riziką („genuine risk“).Šiuo atveju jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjos nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta.

Tokių duomenų nebuvo nustatyta ir nagrinėjant bylą teisme. Atsižvelgus į tai, Departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Pažymime, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jos skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

46. Pareiškėja skunde teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė bendrauti su psichologu ar kitu specialistu, kad būtų patvirtinta ar paneigta, kad ji yra homoseksuali. Pareiškėjos teigimu, ji yra paprastas žmogus, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturinti gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas.

Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka Departamentui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjai. Departamento specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo. Skundo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Įstatymo 71 straipsnyje numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Taigi, pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jai kylančias grėsmes ir jų realumą. Pažymime, kad iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

Remiantis Tvarkos aprašo 97 punktu, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad EŽTT 2017 m. birželio 20 d. sprendime byloje M.O. prieš Šveicariją konstatavo, jog dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jei pareiškėjo prašymas atmestas dėl pasakojimo patikimumo. Departamento vertinimu, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas pasirinko tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimui tinkamus metodus, o tyrimo metu surinkta informacija pagrindžia išvadą, jog pareiškėjos homoseksualumas t. y. esminė aplinkybė, kuria pareiškėja grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

Įvertinus pareiškėjos pasakojimą pagal DSSH modelį buvo pagrįstai nustatyta, kad šis pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais, kadangi buvo prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, o ne asmenine patirtimi. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir pagrįstai konstatavo, kad ji neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų.

47. Pasisakydamas dėl skundo teiginių, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjos kilmės valstybėje moterys patiria prievartą, o Departamentas nerinko informacijos apie priverstines santuokas pareiškėjos kilmės valstybėje, atsakovas pažymi, kad tokių savo deklaratyvių teiginių jokia aktualia ir patikima kilmės valstybės informacija pareiškėja nepagrindžia, todėl tokie teiginiai savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Papildomai pažymime ir tai, kad pareiškėja savo prašymą grindė tik grėsmėmis, susijusiomis su jos orientacija, o pats pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. eA-1225-492/2022), įvertinęs, kad prieglobsčio prašytoja teisminiame procese nurodė naujus argumentus, kuriais negrindė prieglobsčio prašymo (prieglobsčio prašytoja prašymą grindė aplinkybe, jog jos tėvas dalyvauja politinėje veikloje, dėl kurios kyla pavojus ir pareiškėjai, o apeliaciniame skunde nurodė, kad pareiškėjos kilmės valstybėje paplitusi prekyba žmonėmis, moterys yra smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukos), pažymėjo, kad Departamentas neturėjo pareigos rinkti informacijos dėl aplinkybių, kurias pareiškėja pirmą kartą nurodo tik apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

48. Pareiškėjos teigimu, tyrimo metu buvo netinkamai įvertinta jos ekonominė situacija, neįvertinta, ar kilmės valstybė naudoja prieš ją ekonominio pobūdžio priemones, t. y. nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas. Skundo teiginiai nepagrįsti. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos ,individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu taip pat nenustatyta duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir savo skunde. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

49. Pareiškėja skunde teigia, kad Departamentas nevertino, kad pareiškėjos kilmės šalyje valstybė jokios realios pagalbos nuo smurto nukentėjusiems asmenims neteikia, todėl grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Skundo teiginiai nepagrįsti. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį į tai, kad šių teiginių pareiškėja nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjos pasakojimas apie kilmės valstybėje patirtus išgyvenimus nebuvo laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę, be to, nei apie tai, kad kilmės valstybė negali suteikti pareiškėjai pagalbos, tuo labiau, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjos gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos, pareiškėja nebuvo minėjusi. Pažymime ir tai, kad tokių skundo teiginių pareiškėja taip pat nepagrindžia jokia aktualia patikima kilmės valstybės informacija. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tokie deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

50. Pareiškėja taip pat nesutinka su Departamento argumentais, kad nėra pagrindo jam suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos teigimu, Departamentas nepagrįstai nevertino, kad ji gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto. Skundo teiginiai nepagrįsti. Įstatymo 87 straipsnyje nurodoma, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas; yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

51. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, Departamento vertinimu, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos nurodytoje kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), t. y. šioje valstybėje nėra beatodairiško smurto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, Departamentas neturėjo jokio pagrindo vertinti, ar pareiškėja priskirtina padidintos rizikos grupėms dėl beatodairiško smurto (kadangi, pirma, beatodairiško smurto kilmės valstybėje nėra, antra, pareiškėja nepateikė jokių šaltinių, kuriuose būtų nurodyta, kad jos valstybėje vyksta beatodairiškas smurtas ir tam tikros grupės susiduria su netinkamu elgesiu dėl konkrečių savo savybių ir pareiškėja galėtų būti priskirta tokiai grupei asmenų), taigi vien dėl to ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų ar duomenų pareiškėja skunde nepateikė, o vien nesutikimas su skundžiamu sprendimu nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti.

52. Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamo sprendimo išvada, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, skunde teigia, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, ji nebus kankinama ar kitaip nebus suvaržoma jos laisvė. Pažymėtina, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tvarkos aprašo 97 punktas nustato, kad įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad EŽTT 2017 m. birželio 20 d. sprendime byloje M.O. prieš Šveicariją konstatavo, jog dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jei pareiškėjo prašymas atmestas dėl pasakojimo patikimumo. Todėl darytina išvada, kad Departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

53. Atsakovas nesutinka ir su skundo teiginiais, kad Departamentas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Pažymime, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021 konstatavęs, kad „nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais“. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų apreiškėja skunde nepateikė ir nenurodė, kokios aktualios informacijos Departamentas tariamai nesurinko ir neįvertino arba įvertino netinkamai, o vien tai, kad pareiškėjos netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

54. Pareiškėja taip pat nesutinka su sprendimu išsiųsti ją iš kilmės valstybės ir uždrausti atvykti. Skundo teiginiai nepagrįsti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja skunde nepateikė. Be to, pažymėtina, jog pareiškėja turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

55. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymi, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka (kaip ir numato Tvarkos aprašo 42 punktas, informacija apie tai, kad prašymas nagrinėjamas skubos tvarka pažymėta asmens byloje – pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, t. y. nepriimant atskiro sprendimo). Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Kartu pažymėtina, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

56. Kartu pažymėtina, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka.

59. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

60. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

61. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022 ir kt.).‏‏‎ Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

63. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

64. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

65. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

67. Taikant Tvarkos aprašo 116 punktą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Akcentuotina, kad visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys turi būti vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija.

68. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad atsakovas išsamiai neišnagrinėjo jos nurodytų aplinkybių, tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jos teiginius, susijusius su jos seksualine orientacija, LGBT priklausančių žmonių padėtimi (duomenys neskelbtini), jos atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis ir motyvus, jos papasakotą persekiojimo ir išprievartavimo dėl seksualinės orientacijos istoriją.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kuriomis ji įrodinėjo savo persekiojimą dėl seksualinės orientacijos, t. y. kad ji buvo persekiojama ir išprievartauta, apeliaciniame skunde grindžiamos tik subjektyviu pareiškėjos įsitikinimu apie tokio paaiškinimo logiškumą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais.

70. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių, tokių kaip „Human Rights Watch“; „Refugee Legal Aid Information“, gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjos kilmės šalyje už viešai nerodomos homoseksualius santykius negresia baudžiamoji atsakomybė, nors diskriminacijos atvejai prieš seksualines mažumas gana dažni.

Atsakovas, vertindamas pareiškėjos pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, pareiškėja nedetalizavo savo pasakojimo, nepatvirtino jo patikimais įrodymais. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjos situaciją. Iš teismui pateiktų pareiškėjos apklausos protokolų aiškiai matyti, kad pareiškėjos pasakojimas yra nenuoseklus. Prieglobsčio prašytoja deklaruoja, jog laiko save lesbiete, tačiau jos abstraktūs paaiškinimai, kaip ji suvokė (suvokia) savo „kitoniškumą“ ir kaip tai paveikė (paveikia) jos elgesį, iš esmės neišeina už paviršutiniško ir stereotipinio suvokimo ribų, apsiriboja fiziniu elementu bei kitų asmenų (o ne pačios prieglobsčio prašytojos) elgesio apibūdinimu.

Pasakodama apie homoseksualaus pobūdžio kontaktus, prieglobsčio prašytoja, nors jos buvo prašoma papasakoti apie savo jausmus, daugiausia dėmesio skiria stereotipinio elgesio aprašymui, perteikdama savo įsivaizdavimą to, kaip „turėtų“ elgtis ir atrodyti homoseksualios moterys, tačiau jos pačios vaidmuo aprašomuose epizoduose didžiąja dalimi yra pasyvus, ji pati neieško kontakto, nesistengia užmegzti santykių, tariamą domėjimąsi moterimis sutapatina su tuo, kad yra vyriška ir jai patinka vyriški drabužiai. H. A. C. A. vadovaujasi stereotipais ir homoseksualumą tapatina su išvaizda.

Ji nuolat pabrėždavo savo vyrišką aprangos stilių, kaip elementą, įrodantį jos homoseksualumą. Pirminėje apklausoje H. A. C. A. teigė, kad po išprievartavimo jai nebuvo kitos išeities, kaip tik grįžti namo ir papasakoti viską, kas nutiko mamos draugei, tuo pačiu ir atskleisdama savo homoseksualumą, ir kad būtent dėl pareiškėjos homoseksualumo žuvusios pareiškėjos mamos draugė pareiškėją gydė namuose. Departamento apklausoje mergina ėmė pasakoti, kad po įvykio ją rado praeiviai ir iškvietė medikus, kurie ją nuvežė į ligoninę ir, kad ji buvo gydoma ligoninėje.

Paprašius paaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų, mergina ėmė painiotis, gestikuliuoti, rodyti neaiškias nuotraukas telefone, akivaizdžiai improvizuoti ir teigė, kad ligoninėje visgi buvo, bet gal tik dieną ar dvi, o po to ją slaugė moteris jos mamos draugės namuose. Užsienietės elgesys ir pasakojimo detalių keitimas rodo jos pasakojimo nenuoseklumą ir nenuoširdumą, kai kurios jos detalių yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Be to, pagrįstą įtarimą, kad pareiškėjos homoseksualumas ar tariamas homoseksualumas nėra tikrasis pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvas, kelia tai, kad pareiškėja taip pat nesidomėjo ir kitų LGBT asmenų gyvenimu (duomenys neskelbtini), teigdama, kad jokių LGBT bendruomenių ten išvis nėra.

Taigi, nepaisant deklaruojamos baimės, prieglobsčio prašytojos žinios apie (duomenys neskelbtini) LGBT asmenims kylančias grėsmes yra ribotos ir paviršutiniškos. Anot prieglobsčio prašytojos, ji domėjosi LGBT tema, ėmė skaityti literatūrą bei žiūrėti filmus, tačiau jos žinios bendrai apie LGBT asmenis iš esmės apsiriboja stereotipiniu tokių asmenų elgesio įsivaizdavimu, o apie LGBT bendruomenę gimtojoje šalyje ji apskritai negali papasakoti nieko.

71. Remiantis aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir palieka jį nepakeistą.

72. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. A. C. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė