033eebc5-bfd6-4436-a98e-4fa6ae0d76ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Civilinė byla Nr. e2-3071-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41767-2016-3    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.10.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1 (S)                                                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                                      2017 m. kovo 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams M. M., R. L.,atsakovo atstovui D. J., trečiajam asmeniui D. V., jo atstovei advokato padėjėjai M. M., trečiajam asmeniui Z. J.,vertėjui G. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui ADB „Gjensidige“, tretiesiems asmenims Z. J., D. V. dėl žalos atlyginimo,n u s t a t ė:ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 410,17 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2015-09-25 Vilniuje, Geležinio Vilko g., įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB „Zigvalis“. Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas” iÅ¡mokėjo 410,17 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus.

Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagal PVM SÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. ZSK0026 (iÅ¡ nuostolio 496,31 Eur sumos atėmus 86,14 Eur PVM sumÄ ). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal 2015-09-25 eismo įvykio medžiagÄ , 2015-09-25 automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. V., važiuodamas Geležinio Vilko g., rikiuodamasis iÅ¡ antros į trečiÄ eismo juostÄ , staigiai stabdė automobilį ir sudarė kliÅ«tį trečia eismo juosta važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Z.

J.. Dėl sudarytos kliÅ«ties minėtas automobilis atsitrenkė į staigiai stabdžiusio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Ä®vykio dienÄ automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Atsakovui buvo siųsta pretenzija Nr. R0001652115 dėl 410,17 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė jÄ atlyginti, motyvuodamas tuo, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D.

V. nėra atsakingas už 2015-09-25 įvykusį eismo įvykį. Atsakovo atsisakymas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra nepagrįstas, kadangi 2015-09-25 Eismo įvykio deklaracijoje automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. V. pripažino, jog yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir tai patvirtino savo paraÅ¡u 2015-09-25 Eismo įvykio deklaracijos 14-oje eilutėje. Automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Z.

J., kreipdamasis į atsakingÄ draudikÄ , apdraudusį automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, patvirtino eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rikiavosi iÅ¡ antros eismo juostos į trečiÄ sukeldamas avarinę situacijÄ ir staigiai stabdė automobilį. Minėtos aplinkybės patvirtinamos raÅ¡ytiniais įrodymais, pridėtais prie ieÅ¡kinio: pretenzija atsakovui, atsakymu į pretenzijÄ , eismo įvykio deklaracija, praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , draudimo liudijimo iÅ¡raÅ¡u, vairuotojo paaiÅ¡kinimu, žalos dydžio paskaičiavimu.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Taip pat nurodė, kad 2015-04-26 – 2016-04-25 laikotarpiu draudimo sutartimi SGB 2271785 AAS „Gjensidige Baltic” buvo apdraudęs transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, jog iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

AnalogiÅ¡ka nuostata atkartojama Å¡io įstatymo 16 str. Ä®statymo 19 str. 5 d. sakoma, kad iÅ¡moka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, taip pat suteikė galimybę iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

Jei nukentėjęs asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡ioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalÄ , draudikas gali sumažinti iÅ¡mokÄ . IÅ¡ teisinio reglamentavimo seka, kad draudimo iÅ¡moka mokama konstatavus tris sÄ lygas: yra įvykęs eismo įvykis (kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas); nustatytas žalos dydis;

Å¡is eismo įvykis draudžiamasis, t. y. iÅ¡ surinktų duomenų nėra abejonių, kuriam eismo įvykio dalyviui dėl įvykio kyla civilinė atsakomybė. Å ioje byloje nėra ginčo, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su transporto priemone MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas taip pat neginčija, jog automobilio MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žalÄ (jo remontui) sudaro 410,17 Eur. Byloje kyla ginčas dėl eismo įvykio kaltininko, t. y. ar dėl eismo įvykio yra atsakingas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ar MB, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas.

TPVCAPDÄ® 15 str. 3 dalyje sakoma, jog Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi bÅ«ti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Aptariamu atveju žalos sureguliavimo procese paaiškėjo, jog dėl 2015-09-25 įvykusio eismo įvykio buvo skirtingai užpildytos dvi eismo įvykio deklaracijos. Be to, atsakovo apdraustasis D. V. paaiškino, jog deklaracijas supildė ir kaltę prisiėmė dėl didelio susijaudinimo po eismo įvykio. Žalos sureguliavimo procese įvertinus transporto priemonių sugadinimus, valdytojus apdraudusių draudikų (AAS „Gjensidige Baitic” ir UAB DK PZU Lietuva) transporto ekspertai nustatė, jog patikimesni D.

V. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių. Atitinkamai, abu draudikai sprendė, jog transporto priemonės MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas atsakingas dėl eismo įvykio. KET 127 p. nurodyta, jog Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 p. sakoma, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas pažeidė aukščiau nurodytus KET reikalavimus, dėl to, yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo.Trečiasis asmuo D.

V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 13.45 val. jam vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai Geležinio Vilko g., Vilniuje, trečiÄ ja juosta, prieÅ¡ais važiavo du automobiliai, jiems staigiai persirikiavus, pamatė stovintį automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įjungęs avarines Å¡viesas, tačiau avarinio ženklo įspėjančio apie stovintį automobilį nebuvo.

Pamatęs stovintį automobilį, D. V. stabdė, ko pasėkoje nesilaikydamas saugaus atstumo į jo automobilio galinį bamperį atsitrenkė automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Situacija buvo aiÅ¡ki, todėl susidarius automobilių spÅ«sčiai skubėjo pildyti deklaracijÄ . Eismo įvykio schemÄ ir visus duomenys užpildė teisingai, tačiau dėl susijaudinimo ir tai, kad neturi patirties pildyti deklaracijų, skubėdamas klaidingai pasirašė deklaracijos 14 p. 2015 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu kreipėsi į draudimo kompanijÄ su paaiÅ¡kinimu, bei prašė įvykį nagrinėti pagal schemÄ , kuri realiai atspindį faktinę situacijÄ .

Savo paaiÅ¡kinime taip pat nurodė, kad paraÅ¡as deklaracijos 14 p. neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Draudimo kompanija nevertino eismo įvykio formaliai, o atlikusi eismo įvykio tyrimÄ , patikrinusi visas faktines aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, taip pažeisdamas KET 126. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h. atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Atsakovas iÅ¡sklaidęs visas eismo įvykio abejones pripažino D. V. nukentėjusiu ir pagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Trečio asmens nuomone, ieÅ¡kovas savo suformuluotu reikalavimu siekia iÅ¡kreipti faktinę eismo įvykio sekÄ ir padaryti žalos atsakovui, nesant teisiniam pagrindui ir prieÅ¡taraujant atsakovo subjektinei teisei. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai, trečio asmens nuomone, vertintini, kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl neturėtų bÅ«ti teismo ginami (CK l.137 str. 3 d.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu teismo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis asmuo Z. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Pažymėtina, kad nuo 2016-10-31 visas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic” teises ir pareigas perėmė ADB „Gjensidige” (AAS „Gjensidige Baltic” reorganizavimo bÅ«du buvo prijungta prie ADB „Gjensidige”, todėl Å¡ioje byloje atsakovu laikytinas ADB „Gjensidige”.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus.Trečiasis asmuo D. V. teismo posėdžio metu teigė, jog jos kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.Trečiasis asmuo Z. J. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad nėra kaltas dėl eismo įvykio.IeÅ¡kinys atmestinas. Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 25 d.

Vilniuje, Geležinio Vilko g., įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens Z. J., įvažiavo į transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos trečiojo asmens D. V., galinę dalį. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta pas ieÅ¡kovÄ AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB „Zigvalis“.

Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas” draudėjui UAB „Zigvalis“ iÅ¡mokėjo 410,17 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimÄ (2015-10-09 PVM SÄ skaita – faktÅ«ra Nr. ZSK0026; 2015-11-17 mokėjimo nurodymas).

IeÅ¡kovas siuntė atsakovui pretenzijÄ Nr. R0001652115 dėl 410,17 Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė jÄ atlyginti, motyvuodamas tuo, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. V. nėra atsakingas už 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusį eismo įvykį. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio kaltininko. IeÅ¡kovo teigimu už eismo įvykio kilimÄ yra atsakingas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D.

V., nes jo civilinę atsakomybę už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ patvirtina eismo įvykio deklaracijos 14 punkte nurodytas prisipažinimas, kad jis yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir tai patvirtino savo paraÅ¡u. Atsakovo teigimu – už eismo įvykį yra atsakingas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Z. J., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo.Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Teismo vertinimu, Å¡ioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vien dėl jo vairuotojo Z. J. kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (Å¡iuo atveju – atsakovo) (CK 6.1015 straipsnis).Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

IÅ¡ 2015 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio deklaracijoje nustatytų aplinkybių matyti, kad už Vilniuje, Geležinio Vilko g., įvykusį eismo įvykį ir padarytÄ Å¾alÄ atsakingu pasirašė D. V., vairavęs (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamo ginčo atveju patirtÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai jÄ paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visetÄ , tame tarpe ir tai, kad trečiasis asmuo Z. J. negalėjo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybių, daro iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent Z.

J. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkte įtvirtinto reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad net priekyje važiuojančiai transporto priemonei staigiai stabdant, bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis), sprendžia, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusio eismo įvykio deklaracijos 14 punkte trečiasis asmuo D. V. pasirašė po savo pastaba „nesilaikė saugaus atstumo“ dėl didelio susijaudinimo po eismo įvykio. Be to, trečiasis asmuo iÅ¡samiai paaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad negalėjo bandyti persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ dėl intensyvaus transporto priemonių judėjimo, apie 400 metrų važiavo tiesiai trečiÄ ja eismo juostÄ ir tik pamatęs prieÅ¡ais sustojusį automobilį su įjungtomis avarinėmis Å¡viesomis, stabdė transporto priemonę, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir tuo metu į automobilio galinę dalį atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavęs automobilis, kurį vairavo Z.

J.. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu palyginus trečiųjų asmenų užpildytas deklaracijas pastebėta, jog eismo įvykio deklaracijoje, kuriÄ pateikė teismui trečiasis asmuo D. V., 10 langelyje („persirikiuojant“) nėra varnelės, o trečiojo asmens Z. J. pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje tokia varnelė 10 langelyje yra. IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ , jog 10 langelis deklaracijoje, kuriÄ pateikė Z. J., buvo pažymėtas ne eismo įvykio metu, o vėliau. Be to, į bylÄ pateikta žalos sureguliavimo medžiaga patvirtina teismo iÅ¡vadÄ â€“ ADB „Gjensidige Baitic” ir UAB DK PZU Lietuva transporto ekspertai nustatė, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bet ne (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra atsakingas dėl eismo įvykio.

Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kelių eismo taisyklių 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), todėl ieÅ¡kinys – atmestinas.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Valstybė patyrė 4,17 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 4,17 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y.

– 4,00 Eur, ir ieÅ¡kinį atmetus, minėtos valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, į valstybės biudžetÄ iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu - 4,00 Eur (keturis eurus).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                 Edvardas Juozėnas