033ec2c8-89aa-494d-9d9d-9a0ccef7ba58 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-720-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-06381-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.3 (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir JÅ«ratės Varanauskaitės , apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „AukÅ¡taitijos bÅ«sto“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

G. ieškinį atsakovui UAB „Aukštaitijos būstas“, tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, A. Č., A. T., V. Š., A. M., A. Š., A. A., S. R., E. M., T. S., E. S., O. A., A. I. K., D. P., UAB „Edrija“, R. G., V. K., R. Ž., S. K., N. K., R. L., N. M., A. R., M. R., J. R., M. S., I. V. – V. d. V., J. Č., E. Č., Ž. C., V. K., A. M., D. R., A. S., A. T., R. U., I. V., O. B. V., J. B., I. K., I. S., D. S., S. L., A. P., M. R., E. J., S. T. U., I. K., E. V. – N., A.

A. N., S. P., H. R., K. S., A. S., B. T., D. Ž., A. B., N. B., A. Č., L. G., D. G., G. K., J. N., V. P., V. L. R., V. S., R. Š., J. B., A. G., R. K., O. L., D. M., R. M., H. P., R. P. – M., M. P., V. R., M. Š., V. D., A. V., O. J., A. P., K. J., D. L., Ž. B., G. P., S. R., J. S., R. J., N. B., T. J., V. B., D. D., R. P., R. L., I. V., A. V., V. G., A. G., J. S., E. F., S. F., L. P., L. Š., V. Š., L. Š., B. L., V. K., Z. V. J., I. Š., V. R., V. A., K. B., Ž. N., I. N., H. P., A. K., R. U., G. R. K., A. Š., K. K., L.

K., S. Č., L. M., R. Š., L. J., A. M., M. L., N. P., E. Š., I. M., G. A., V. K., J. G., D. R., V. Z., S. K., B. K., A. D., S. D., E. P., V. J., M. J., R. R., R. P., S. V., J. K., A. G., L. S., A. S., P. Š., J. G., A. K., I. K., V. M., A. M., A. P., L. G., R. G., Ž. S., J. J., I. M., G. Š., R. Š., R. G., M. Ž., E. Ž., E. K., A. C., V. C., A. K., K. K., G. K., O. F., L. Š., A. Š., E. L., D. M., R. T., V. K., K. K., J. Ž. – D., M. T., V. T., L. S., UAB „Raginta“, N. J., L. P., A. B., R. M., A. M., N. K., M.

W. E., R. Š., A. Š., A. S., G. S., I. B., R. D., D. M., A. R., P. P., A. Ž., D. Ž., UAB „Arneka“, E. B., R. J., M. Š., A. Š., A. K., K. H., G. H., E. M., J. V., A. K., I. K., J. Ž., V. M., G. R., A. P., M. Č., I. Š., N. K., E. Š., A. Š., D. I., J. V., I. V., R. G., L. G., Z. G., R. P., G. P., D. N., V. L., B. L., I. V., A. B., D. J., A. B., A. A. P., V. Č., I. Č., M. P., K. K., D. K., J. Č., A. Č., S. L., D. B., D. R., T. N., V. K., T. S., S. S., G. M., K. S., M. P., A. N., D. K., I. D., D. J., T. G., T.

M., G. M., B. P., R. G., N. G., J. Å ., V. Å ., D. V., M. T., E. Č., D. A., I. N., M. Å ., Z. G., N. O. K., J. B., R. P., I. K., M. D., R. D., S. P., V. P., A. G., A. G., L. G., D. O., T. Å ., G. Å ., D. S., A. S., A. Č., V. P., V. S., D. Å ., M. Å ., N. B., E. M., Z. J., dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė pripažinti 2014 m. gegužės 1 d. Daugiabučio namo Panevėžio m. sav., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (1 t., b.l. 150, 2 t. b.l. 11).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tuo, kad UAB „AukÅ¡taitijos bÅ«stas“ 2015 m. spalio 13 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ M.

G. 158,61 Eur skolos už suteiktas gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šį reikalavimÄ , be kita ko, grįsdamas 2014 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi. IeÅ¡kovo teigimu, minėta jungtinės veiklos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia, nes atsakovas, kaip privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, turėdamas teisinį suinteresuotumÄ , minėtame name neturintis jokių nuosavybės teise priklausančių patalpų, negali bÅ«ti jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotuoju asmeniu.

Nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo klausimas nebuvo svarstomas ir sprendimas dėl to nepriimtas nei gyventojų susirinkime, nei sprendžiamas vykdant balsavimÄ raÅ¡tu, be to, jungtinės veiklos sutartį atsakovas pateikė pasiraÅ¡yti pasirinktiems butų savininkams, nuslėpdamas tikrÄ sias sutarties sudarymo aplinkybes bei padarinius. Taip pat nurodo, kad dalis jungtinės veiklos sutartyje pasiraÅ¡iusių asmenų, nurodytų sutarties 2, 3, 4, 5, 10, 20, 28, 29, 42, 56, 57, 59, 73, 77, 83, 95 punktuose, nėra atitinkamo buto ar kitos patalpos savininkai ir neturėjo teisės Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡yti, o sutarties 80-82 ir 99-115 punktuose pasiraÅ¡iusio UAB „Edrija“ atstovas nenurodė savo vardo ir pavardės, todėl nėra žinoma, ar pasirašęs asmuo tokiÄ teisę turėjo.

Atsakovas UAB „AukÅ¡taitijos bÅ«stas“ atsiliepime su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, kadangi sutartis sudaryta esant gyventojų daugumai ir laikantis pagrindinių sutarties formai nustatytų reikalavimų, ji iÅ¡reiÅ¡kia daugumos Å¡alių valiÄ . Be to, ieÅ¡kovo nurodyti sutarties ginčijimo pagrindai neatitinka nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.80 – 1.93 straipsniuose įtvirtinto sutarties negaliojimo pagrindų.

Nurodė, jog ginčijamÄ sutartį laisva valia ir nieko nevaržomi pasirašė dauguma gyventojų, t. y. 119 iÅ¡ 226 bendraturčių, todėl laikytina, jog sutartis atitiko daugumos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų valiÄ , kuri iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių paraÅ¡ais ir nėra pagrindo Å¡iÄ sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, nepaisant to, kad sutartis pasiraÅ¡yta nesuÅ¡aukus susirinkimo. Atsakovo teigimu, daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, pasiraÅ¡ydami jungtinės veiklos sutartį ir įgaliotu asmeniu paskirdami atsakovÄ Ä¯gyvendino sutarčių laisvės principÄ .

Pažymėjo, jog jungtinės veiklos sutartimi atsakovas turi teisę ne valdyti, naudoti ar disponuoti nekilnojamÄ jį turtÄ , o tik atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir kitokiu tvarkymu. Atsakovo teigimu, įstatymu nėra nustatyta privaloma jungtinės veiklos sutarties forma, todėl Å¡alys sudarydamos jungtinės veiklos sutartį yra laisvos, kiek tai neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir galis sudaryti kitokiÄ negu aplinkos ministro įsakymu patvirtinta pavyzdinė jungtinės veiklos sutartis.

Atsiliepime prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b.l. 110-114).Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu ginčijama jungtinės veiklos sutarties bus pripažinta niekine ar negaliojančia, Panevėžio miesto savivaldybės administracija neprieÅ¡tarauja organizuoti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų visuotinį susirinkimÄ arba balsavimÄ raÅ¡tu ir skirti namo bendro naudojimo objektų administratorių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 strasipsnyje nustatyta tvarka (2 t., b.l. 115-117).II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė pripažinti 2014 m. gegužės 1 d. Daugiabučio namo Panevėžio m. sav., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį niekine ir negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas šioje byloje nustatė, kad Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo pagal CK 4.85 straipsnio 2-4 dalis nebuvo šaukiamas ir sprendimai šia tvarka nepriimti.

Teismas konstatavo, jog atsakovo, paskyrimas Sutarties dalyvių įgaliotu asmeniu prieÅ¡tarauja tiek pačios jungtinės veiklos sutarties sampratai ir esmei, kuri grindžiama partnerių tarpusavio pareigoms bÅ«dingu fiduciarumu, tiek CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatai, įtvirtinančia baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kuriems esant galimas atstovavimas pagal jungtinės veiklos sutartį, tiek ir Ä®sakymu patvirtintos tipinės jungtinės veiklos sutarties formos 6 punktui, pagal kurį įgaliotiniu gali bÅ«ti renkamas asmuo, name turintis patalpas nuosavybės teise.

Teismas taip pat sprendė, kad ginčo Sutarties dalyviai Sutartimi įgaliotiniu paskirdami atsakovÄ , kuris nebuvo patalpų savininkas ir Sutarties dalyvis, nesilaikė CK 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, bendrus partnerių reikalus įgalinančios tvarkyti tik jungtinės veiklos sutarties dalyvius, tuo pažeisdami imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ . Å iuo atveju atsakovo teiginį, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, pasiraÅ¡ydami Sutartį ir įgaliotu asmeniu paskirdami atsakovÄ Ä¯gyvendino sutarčių laisvės principÄ , teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas pažymėjo, kad sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantas (atsakovas) UAB „Anykščių bÅ«stas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Apeliantas nesutinka su ginčijamu sprendimų dėl Å¡ių priežasčių:Vilniaus miesto apylinkės teismas Ginčijamame sprendime nurodė, kad Atsakovas negali bÅ«ti Jungtinės veiklos sutarties įgaliotu asmeniu, nes tai prieÅ¡tarauja jungtinės veiklos sutarties sampratai ir esmei, kuri grindžiama partnerių tarpusavio pareigoms bÅ«dingu fiduciarumu.

Tačiau apeliantas mano, kas pirmosios teismas neatsižvelgė, į tai, jog Apeliantas nėra Sutarties dalyvis ir nepagrįstai ginčijamame sprendime sutapatino dvi sÄ vokas – Jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo ir sutarties dalyvis (partneris), tokiu bÅ«du pažeisdamas įstatymines nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , kas sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .Teismas neatsižvelgė, jog Apeliantas nesudarė Sutarties ir nebuvo Sutarties dalyviu (partneriu), todėl negalėjo pažeisti CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatų. CK 6.972 str. 1 dalis numato, kad „Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iÅ¡ partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu <...> ir tokiu bÅ«du, t.y. tvarkydami bendrus reikalus kiekvienas iÅ¡ partnerių veikdamas visų partnerių vardu turi teisę įgalioti asmenį atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir kitokiu tvarkymu ir nepažeidė minėto CK straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nesudarė jis net nėra tinkamas Atsakovas nagrinėjamoje byloje. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta pavyzdinė Sutarties forma yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, t.y. tokia forma nėra imperatyvi. Aplinkos ministro įsakymas yra poįstatyminis teisės aktas, kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip numatantis imperatyvias įstatymo normas. Teismas nepagrįstai susiaurino Jungtinės veiklos sutarties dalyvių sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas, jog Jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo gali bÅ«ti tik daugiabučiame name patalpas turintis asmuo.Teismas neatsižvelgė, jog Aplinkos ministro patvirtintoje pavyzdinėje Sutarties formoje ir ginčijamoje Sutartyje nurodytos įgaliotinio pareigos yra analogiÅ¡kos įstatyme nurodytomis Administratoriaus pareigomis, kas lemia, jog tokiu bÅ«du, bendraturčiai sudarė viena ir vientisÄ Sutartį, kurioje buvo iÅ¡spręsti bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros klausimai.Teismas panaikino bendraturčių daugumos sprendimu sukurtÄ ir įregistruotÄ namo valdymo formÄ , tokiu bÅ«du paneigdamas bendraturčių valiÄ patiems tvarkytis savo namo reikalus ir spręsti dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pasirinkimo.IeÅ¡kovas M.

G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡ esmės sutinka su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«raIV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiPagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl jungtinės veiklos sutarties, sudarytos daugiabučio namo gyventojų, kuria apeliantas buvo įpareigotas administruoti daugiabutį namÄ , teisėtumo.CK 4.83 str. 3 d. nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formÄ tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiÅ«rÄ ir kontrolę atlieka savivaldybės.CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Taigi, administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neiÅ¡reiÅ¡kė valios patys prižiÅ«rėti bendrÄ turtÄ , ir taip pat administratoriaus įgaliojimai nutrÅ«ksta tada, kai savininkai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ savarankiÅ¡kai prižiÅ«rėti savo turtÄ . Nagrinėjamu atveju savininkai pasirašė Jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo apeliantÄ bÅ«ti jų atstovu, užtikrinančiu tinkamÄ sudarytos jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimÄ , ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.t.

II., b.l. 87 – 103) ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje butų ir kitų patalpų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį, ir tai patvirtina ištrauka iš 2014 m. gegužės 1 d. Daugiabučio namo Panevėžio m. sav., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (toliau – Sutartis) 1 punktas. Iš Sutarties turinio matyti, jog A. S. nesudarė, tačiau, remiantis Sutarties 6 punktu, buvo paskirtas įgaliotu asmeniu, kuriuo jį paskyrė Sutarties dalyviai t.y. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai.

G. S. esmė yra ta, kad Butų ir kitų patalpų savininkai (Sutarties dalyviai/partneriai) sudarydami Sutartį ir pasirinkdami namo valdymo formÄ â€“ Jungtinės veiklos sutartį, bendrus reikalus tvarko visi kartu paskirdami ApeliantÄ atstovauti jų interesus dėl namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros. Tokiu bÅ«du, susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, tarp Sutarties dalyvių (partnerių) ir Apelianto.Nagrinėjamu atveju, Sutarties dalyvių (partnerių) bendrų reikalų tvarkymas yra susijęs su bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, todėl savininkai tvarkydami bendrus reikalus, pasitelkė profesionalų subjektÄ â€“ administratorių, dėl ko tarp Å¡alių susiklostė atstovavimo santykiai.

CK 2.132 straipsnio 2 dalimi, kuris numato, kad Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Apeliantas atstovauti butų ir kitų patalpų savininkus buvo paskirtas bÅ«tent sandorio pagrindu – Sutartimi. IÅ¡ ginčijamos Sutarties nuostatų matyti, kad visi sprendimai priimami Namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip ir numato CK 4.85 str., o įgaliotinis tik įgyvendina bendraturčių valiÄ ir priimtus sprendimus, t.y. Sutarties įgaliotinis atlieka organizacinius veiksmus, bet iÅ¡ Sutarties nuostatų yra akivaizdu, jog jam nėra perduotos butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrÄ ja daline Namo nuosavybe.Tokiu atveju, kolegija sutinka su Apelianto argumentu, jog Apeliantas nėra Sutarties dalyvis, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeista CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatos.

T. A. nesudaręs Sutarties ir nebÅ«damas Sutarties dalyviu (partneriu) negalėjo pažeisti CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tokiu atveju nepagrįstai Atsakovu byloje buvo įtrauktas Apeliantas. Tokiu bÅ«du, IeÅ¡kovas ginčydamas sudarytÄ Sutartį, turėjo nukreipti savo reikalavimÄ Ä¯ Sutartį sudariusius butų ir kitų patalpų savininkus, bet ne įgaliotinį UAB „AukÅ¡taitijos bÅ«stas“. Dėl netinkamos proceso Å¡alies pakeitimo tinkamaÅ alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Dėl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ . Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

G. v. VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009).Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius Å¡alių autonomijos, rungimosi principus, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiÅ¡kia ieÅ¡kinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ .

Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje (Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdama Å¡alių ginÄÄ turėjo tinkamai vertinti Å¡alių sudarytos jungtinės veiklos sutarties tikslÄ .

Å iuo atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad proceso normos dėl atsakovo tinkamumo byloje pritaikytos netinkamai. IeÅ¡kinio patenkinimas tuo pagrindu, jog buvo netinkamas atsakovas lėmė tai, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 301 str. 1 d., 329 str. 1 d.).BylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, įvertinusiam faktines bylos aplinkybes, pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pasinaudoti CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pakeisti / papildyti atsakovÄ .

Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui reikėtų suteikti ieÅ¡kovui procesinę galimybę, atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 13-18 punktuose iÅ¡dėstytus argumentus, galutinai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus ir aiÅ¡kiai nurodyti savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , atitinkamai suteikiant galimybę kitai ginčo Å¡aliai (ar Å¡alims) iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡tų reikalavimų.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija, n u t r a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                 Alvydas Barkauskas Vaclovas PaulikasJÅ«ratė Varanauskaitė