033b6bba-344f-487e-9816-e72286021de7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-317/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43215-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam A.

K., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jolantos LaurinavičiÅ«tės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir nuteistas: - pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 243 straipsnį - 30 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A. K. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 14 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas ir perduotas turto konfiskavimÄ vykdančiai institucijai. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymÄ , nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2019 m. spalio 16 d. nutarimu transporto priemonei – automobiliui ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. K. 1.1. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 9 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. 1.2.

Pagal BK 243 straipsnį jis nuteistas už tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones 3 metams, apie tai žinodamas ir vengdamas atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. spalio 9 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog A. K. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 243 straipsnį. Parinkdamas nuteistajam skirtinų bausmių rūšį ir dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – tai, kad A. K. ankščiau teistas du kartus dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos (vairavimo, esant neblaiviam), teistumas neiÅ¡nykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimÄ esant neblaiviam, yra vedęs ir dirbantis. Ä®vertinęs nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumÄ ir tai, kad nebuvo padaryta žala, taip pat tai, kad A. K. yra vedęs, turi tamprius santykius su Å¡eima, dirba nuolatinį darbÄ , gauna pastovias pajamas, prisideda prie apmokėjimo už dukters mokslus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , o teismo posėdžio metu nurodė, jog suprato savo elgesio pasekmes bei kreipsis pagalbos dėl alkoholio vartojimo, apylinkės teismas sprendė, kad nuteistÄ jį dar galima pataisyti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o atidedant bausmės vykdymÄ ir skiriant atitinkamas pareigas.

3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) bausmę skirti atlikti pataisos namuose;

3) vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – 5 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo laiko, kada bus atlikta laisvės atėmimo bausmė. 3.1. Prokurorės nuomone, apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, kurios pavojingumÄ lemia jo teisės pažeidimų sistemingumas, todėl nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo. Apylinkės teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrįsta.

A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , praeityje jis du kartus teistas, nusikalstamas veikas padarė vienÄ po kitos, neiÅ¡nykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , taigi, bÅ«damas recidyvistas. 2014 m. spalio 3 d. A. K. vairavo automobilį bÅ«damas sunkaus girtumo laipsnio, dėl ko buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.

Nepaisant to, 2016 m. sausio 7 d. nuteistasis vėl vairavo automobilį neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko buvo nubaustas pagal ATPK 1302 straipsnį. BÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, A. K. vairavo automobilį ir 2018 m. vasario 3 d., dėl ko Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 75 MGL dydžio baudÄ bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Tačiau nepraėjus nei pusės metų laikotarpiui, t. y. 2018 m. birželio 16 d. A. K. ir vėl vairavo automobilį bÅ«damas sunkaus girtumo ir neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 24 parų areÅ¡to bausmė bei uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. NeiÅ¡nykus teistumui už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , A. K. 2019 m. spalio 9 d. vėl vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Taigi, A. K. net ir po to, kai atliko su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, savo nusikalstamo elgesio nekeitė. Anot prokurorės, įvertinus A. K. tendencingÄ elgesį vairuoti neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, nėra jokio pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ jis susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paveiks jį laikytis draudimo vairuoti. Anksčiau skirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė prevencinio poveikio nepadarė ir nuo vairavimo neblaiviam nuteistojo neatgrasė.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas Å¡iuo atveju sukeltų visuomenei ir pačiam nuteistajam nebaudžiamumo įspÅ«dį, o tai taptų rizikos, kad jis vėl elgsis nusikalstamai, veiksniu, taigi, nebus įgyvendintas baudžiamasis įstatymas ir teisingumo principas. 3.2. Prokurorės teigimu, nors A. K. visiÅ¡kai pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, yra vedęs ir dirbantis, Å¡ie socialiniai faktoriai, egzistavę ir nusikaltimo padarymo metu, jo elgesio pavojingumo neatsveria. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus Å¡altiniu, kurios vairavimas, esant neblaiviam, kelia pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, Å¡is pažeidimas priskirtas prie itin pavojingų visuomenei, kas sÄ lygoja griežtesnės atsakomybės taikymÄ .

Nors viena nuteistojo įvykdyta veika priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, kita - baudžiamasis nusižengimas, jis kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, kadangi vairavo transporto priemonę gan netrumpÄ atstumÄ , miestelyje, pavojingai, dėl ko atkreipė kitų eismo dalyvių dėmesį, kurie iÅ¡kvietė policijÄ . Be to, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jis vežėsi kitÄ asmenį, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir bendradarbiui. Å iuo atveju jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo A.

K. padarytų veikų pobÅ«džiu, asmenybe, byloje nenustatyta. Atvirkščiai, analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymas, esant teismo draudimui vairuoti transporto priemones, neiÅ¡nykus teistumui, rodo jo akivaizdų nenorÄ taisytis. 3.3. Taip pat skunde nurodoma, jog panaikinus BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ , atitinkamai turėtų bÅ«ti panaikinti nuteistajam paskirti įpareigojimai, o uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo to laiko, kada bus atlikta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 3 dalis).

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jolantos LaurinavičiÅ«tės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, A. K. inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos, už jų padarymÄ paskirtų bausmių rÅ«Å¡ių ir dydžio, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti A. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

6. Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas A.

K. atitinka – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ bei jam paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, net ir esant minėtoms sÄ lygoms, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BÅ«tent su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti A. K. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Å¡iuo atveju ir nesutinkama.

7. Spręsdamas, ar nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

8. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas sprendimÄ taikyti A. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ motyvavo nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ jis nuteistas, pavojingumo laipsniu - nurodė, jog nuteistasis padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir nesunkų nusikaltimÄ , taip pat tuo, jog dėl jo nusikalstamų veiksmų nebuvo padaryta jokios žalos. Be to, apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų įvykdymo bei laisvėje jo turimus socialinius ryÅ¡ius. Taigi, pirmosios instancijos teismas apsvarstė BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumÄ , nurodė aplinkybes, iÅ¡ kurių sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. gali bÅ«ti atidėtas ir apygardos teismas neturi pagrindo su Å¡iais argumentais nesutikti.

9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog praeityje A. K. yra teistas 2 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Be to, už analogiÅ¡kÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ jis buvo baustas ir administracine tvarka - Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimais. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nusikalstamas veikas, inkriminuotas jam Å¡ioje baudžiamojoje byloje, A.

K. įvykdė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , taigi, bÅ«damas recidyvistu, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Å ios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistÄ jį neigiamai bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio nuobaudos (baudos) ir bausmės (bauda ir areÅ¡tas) bei administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas/uždraudimas naudotis Å¡ia teise) jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir dar kartÄ padarė labai Å¡iurkÅ¡tų ir pavojingÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (1,97 promilės etilo alkoholio), keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties nuteistojo ir kartu su juo važiavusių asmenų sveikatai ir gyvybei, bei tuo pačiu vengė atlikti teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Tačiau šiuo atveju vien A. K. praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į jo turimus socialinius ryšius, elgesį po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo.

10. Nors praeityje A. K. paskirtos nuobaudos ir bausmės bei taikytos administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės neatgrasė jo nuo analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pažymėtina, jog savo pobÅ«džiu pati griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas, atidedant jos vykdymÄ ir paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam paskirta nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis įpareigotas tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, griežta kompetentingos institucijos kontrolė, probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kadangi A.

K., suvokdamas, kad bausmės vykdymas jam gali bÅ«ti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų, bus priverstas koreguoti savo elgesį ir pozityviai elgtis, o svarbiausia - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, kas iÅ¡ esmės ir lemia jo teisei prieÅ¡ingÄ elgesį, bent jau visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Apygardos teismo vertinimu, dalyvavimas elgesio pataisos programoje, psichikÄ veikiančių medžiagų nevartojimas bent jau 2 metus (t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) bei socialinių ryÅ¡ių palaikymas laisvėje, gali turėti didesnę teigiamÄ Ä¯takÄ tolimesniam A.

K. elgesiui, nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, kurioje egzistuoja subkultÅ«ros tradicijos, trÅ«ksta darbo vietų, nuteistųjų dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra daugiau formalus, nei aktyvus ir t. t. BÅ«tent dėl to teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai A. K. atžvilgiu vis dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu bÅ«du sudarant jam dar vienÄ galimybę pasitaisyti ir šį kartÄ imantis realių veiksmų, galinčių padėti jam kovoti su alkoholio vartojimo problema ir atitinkamai galinčių padėti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

11. Be to, bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltės neneigė ir teisme, neskundė skundžiamo nuosprendžio, taigi, sutiko su juo paskirta galutinės bausmės rÅ«Å¡imi, jos dydžiu, nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir pareigomis bei paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė ir tai, kad jis jaučia didelę gėdÄ dėl savo poelgio, dėl jo gailisi, nebandė teisinti savo elgesio kokiomis tai aplinkybėmis. Visa tai atskleidžia A. K. kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo įvykdytus nusikaltimus, o tai taip pat sudaro prielaidÄ manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali bÅ«ti rezultatyvus.

12. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokurore, jog socialinės ir Å¡eiminės aplinkybės, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės sprendžiant A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Nors prokurorė teisi teigdama, jog Å¡ios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jos nuteistojo nuo vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones, nesulaikė, bet, kaip jau minėta, laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , nuteistajam iki Å¡iol paskirta nebuvo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistojo socialiniams ryšiams turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Taigi akivaizdu, jog aplinkybės, apibūdinančios kaltininko socialinius ryšius, privalo būti kruopščiai įvertintos kitų šiam klausimui teisingai išspręsti aktualių aplinkybių kontekste, o ne tiesiog atmetamos remiantis vien formaliu deklaravimu, jog jos egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. yra vedęs, turi dukrÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, iÅ¡ ko gauna pastovias pajamas (kaip pats parodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu - apie 1 000 Eur (neto atlyginimÄ ), be to, prisideda prie apmokėjimo už dukters mokslus. Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų A. K. turimus socialinius ryÅ¡ius, pablogintų ne tik jo paties (dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neabejotinai prarastų pakankamai gerai apmokamÄ darbÄ ), bet ir jo Å¡eimos narių padėtį.

13. Taip pat nepritartina prokurorės nuomonei, jog laisvės bausmės vykdymo atidėjimas Å¡iuo atveju sukeltų visuomenei ir pačiam A. K. nebaudžiamumo įspÅ«dį. TokiÄ bausmę laikyti per Å¡velnia, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamÄ elgesį. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrÄ laikotarpį laikytis jam paskirtų pareigų ar draudimų, yra prižiÅ«rimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – bÅ«tent tokios trukmės, kokiÄ paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

14. Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų visuma, aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendrus bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei teisingai aiÅ¡kino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas, dėl ko priėmė visiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ taikyti A. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Todėl keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jolantos LaurinavičiÅ«tės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis