2016-11-28 Nr. AB-22650-3-62-3-00142-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2494-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00142-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:15.2.3.1; 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 68-1894 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir PN nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-134 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 30 000 Eur neturtinei žalai ir 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. buvo atlikta krata jo gyvenamojoje patalpoje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus 16 būrio 2 brigadoje. Kratos metu pareigūnai sulaužė ar kitaip sugadino pareiškėjui priklausančius asmeninius daiktus: televizorių, televizoriaus blokelį, dekoratyvinį drambliuką. Taip pat dingo ar buvo pavogti USB raktas, laikrodukas. Tai buvo ne pirma krata, po kurios atlikimo pareiškėjas neranda arba būna sugadinti jam priklausantys asmeniniai daiktai. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 26 d. nuėjo pas Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininką S. C. pasikalbėti ir pareikšti pretenzijas dėl jam pavaldžių pareigūnų neteisėtų veiksmų. Su savimi pareiškėjas atsinešė ir norėjo parodyti pareigūnui sulaužytus bei sugadintus daiktus, tačiau buvo apšauktas, išvadintas melagiu ir kitais necenzūriniais žodžiais. Taip pat pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kad neva tai jis elgėsi nemandagiai, šaukė, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 15 parų paskirtas kalėti į baudos izoliatorių. Pareiškėjas teikė prašymus tiek pataisos namų administracijai, tiek Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad būtų atliktas tyrimas dėl paskirtos nuobaudos ir dėl įvykdytų vagysčių, tačiau į minėtus prašymus nebuvo reaguota. Pareiškėjas taip pat parašė prašymus Pravieniškių PN direktoriui, Kalėjimų departamentui, kad išsiaiškintų, kokiu pagrindu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. buvo atliktos kratos pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, kas buvo iniciatorius, kokie pareigūnai atliko kratą, tačiau atsakymų negavo. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais pareigūnai padarė pareiškėjui materialinių nuostolių. Pareiškėjas teigė, kad pataisos namų pareigūnai jam grasino, jog, jeigu jis teiks skundus teismui ar kitoms institucijoms, jam bus skiriamos nuobaudos, nebus lygtinai išleistas į laisvę, bus neleista dirbti ir pan. Dėl paminėtų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, taip pat atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pravieniškių PN nurodė, kad 2014 m. lapkričio 26 d. buvo pateikti du tarnybiniai pranešimai, surašyti 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus R. J. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko S. C.. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 13.40 val., į pataisos įstaigos 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko kabinetą atėjo pareiškėjas, kuris pakeltu balsu pradėjo šaukti, kad pareigūnai kratos metu sulaužė jo asmeninio televizoriaus maitinimo bloką. Nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymus nereagavo, toliau pakeltu balsu šaukė, reiškė nepasitenkinimą. Nuteistajam dar kartą nurodžius nusiraminti, jis į nurodymus nereagavo, toliau šaukė, negavęs leidimo, išėjo iš kabineto. Taip pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.2 punkto reikalavimus. Prieš skiriant nuobaudą nuteistajam dėl jo padaryto pažeidimo, tai buvo svarstoma drausmės komisijos posėdyje. Įvertinus pareiškėjo padarytą pažeidimą, jam 2014 m. gruodžio 1 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu buvo skirta nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, atitinka padarytą pažeidimą, ji numatyta bausmių vykdymo įstatyme, nuobaudos skyrimo terminas nepažeistas, nuobaudą paskyrė tai daryti turintis teisę asmuo, nuobauda įforminta nutarimu. Pareiškėjas su nutarimu dėl nuobaudos paskyrimo buvo supažindintas, todėl paskirtos nuobaudos nėra pagrindo naikinti. Nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo arba neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pravieniškių PN teigimu, nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir žalos padarymo fakto pareiškėjui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ar kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Pravieniškių PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Kalėjimų departamento nuomone, atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 68-1894, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (kalinimas baudos izoliatoriuje 15 parų), pagrįstumo bei jo teisėtumo ir patirtos neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nustatyta, kad į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko kabinetą atėjęs A. K. šaukė, jog pareigūnai vakarykščios kratos metu sulaužė jo asmeninio televizoriaus maitinimo bloką, o nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymą nereagavo, toliau šaukdamas ir negavęs leidimo išėjo iš kabineto. Tokiu būdu šiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) bei Taisyklių 73.2 punkto (išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus) reikalavimus ir padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo teisė žinoti, kokiais nusižengimais jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nepažeista, o atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, nuobauda paskirta nepažeidžiant Taisyklių nuostatų, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 68-1894 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 2S-134 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jų panaikinimo yra nepagrįstos.

Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 25 d. surašyto atliktos planinės- neplaninės kratos gyvenamojoje-gamybinėje zonoje protokolo Nr.42-15725 duomenų, 2014 m. lapkričio 27 d. pareiškėjo pasiaiškinimo, pareiškėjo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, 2014 m. lapkričio 25 d. kratos metu nebuvo paimti pareiškėjo nurodyti USB raktas, laikrodis, trys laiškai (pareiškėjas pripažino, jog laiškai galimai paimti ankstesnės kratos metu). Objektyvių duomenų, kad kratos metu buvo sudaužyti (sugadinti) televizoriaus maitinimo blokas (adapteris), televizorius, kėdė, dekoratyvinis dramblys (vaiko dovana), taip pat nėra. Liudytoju apklaustas nuteistasis A. L., dalyvavęs 2014 m. lapkričio 25 d. kratoje minėtame protokole jokių pastabų dėl sulaužytų (sugadintų) pareiškėjo (kitų nuteistųjų) daiktų, paimtų ir neįrašytų į protokolą daiktų kratos metu neįrašė, o teismo posėdžio metu parodė, kad tik galimai pareiškėjo daiktai galėjo būti sugadinti kratos metu, tačiau akivaizdžiai to nematė, nes kratos metu buvo nepatogioje stebėjimui vietoje.

Teismas nustatė, kad, 2014 m. lapkričio 25 d. atliekant neplaninę bendrąją gyvenamųjų patalpų kratą, buvo laikomasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 162, 165–165.9 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. atliekant bendrąją kratą stebėti buvo paliktas nuteistasis, apžiūrint pareiškėjo miegamąją vietą, spintelę, asmeninius daiktus ir kitas patalpas daiktai buvo apžiūrėti juos perdedant, protokolas surašytas pagal keliamus reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad yra nepagrįstos pareiškėjo skundo aplinkybės, jog kratos metu pareigūnai sulaužė ar kitaip sugadino pareiškėjui priklausančius asmeninius daiktus (televizorių ir jo bloką, dekoratyvinį drambliuką) ir jos metu pavogė USB raktą, laikrodį.

Teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ar atskirų jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir Taisyklės neatitinka Konstitucijos, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) ir kitų teisės aktų nuostatų. Nurodo, kad jo nusižengimas (šaukimas ir išėjimas iš pareigūno kabineto nepaprašius leidimo) nėra tokio sunkaus pobūdžio, už kurį būtų galima skirti drausminę nuobaudą – kalinimą baudos izoliatoriuje. Atkreipia dėmesį, kad krata atlikta 2014 m. spalio 25 d., o jos protokolas Nr. 42-15725 surašytas tik 2014 m. lapkričio 25 d. Kratos atlikimo būdas ir metodas neatitiko Instrukcijos 165.3 ir 165.4 punktų bei Europos kalėjimų taisyklių 31.3, 31.7 ir 54.3 punktų nuostatų. Teigia, kad Instrukcijos 165.1 punktas pažeidžia Europos kalėjimų taisyklių 54.8 punktą. Pareiškėjo nuomone, teismas ištyrė ne visus bylai reikšmingus įrodymus.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, taip pat atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pravieniškių PN nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kokias nors materialines ar procesines teisė normas. Pravieniškių PN nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 68-1894 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (I t., b. l. 27); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-134 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (I t., b. l. 28–29); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 30 000 Eur neturtinei žalai ir 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą pripažindamas, kad Pravieniškių PN nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, o nenustačius neteisėtų valstybės institucijų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, jam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nėra pagrindo.

Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Pravieniškių PN nutarimo ir Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo galimai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas pažymi, kad nori dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvavo (I t., b. l. 89–93, 140–144), išsakė savo argumentus dėl nagrinėjamo ginčo, turėjo teisę užduoti klausimus liudytojams. Taip pat nagrinėjamoje byloje yra pateikti pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas (I t., b. l. 19–26; II t., b. l. 4–7), Pravieniškių PN atsiliepimai į pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą (I t., b. l. 53–57; II t., b. l. 49–51), Kalėjimų departamento atsiliepimas į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 36–38), kuriuose aiškiai išdėstyta proceso dalyvių pozicija ginčo klausimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių argumentų, kodėl iškilo būtinybė apeliacinio proceso stadijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka – nenurodo, ką naujo, neišsakyto pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir nepaminėto procesiniuose dokumentuose, nori išdėstyti ar papildomai paaiškinti. Atsižvelgus į paminėtus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ji nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad neturi pagrindo abejoti aktualių nagrinėjamai bylai bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų suderinamumu su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri yra aukščiausią teisinę galia turintis teisės aktas Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nacionaliniai bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nebūtinai turi atitikti minėtas Europos kalėjimų taisykles.

Bausmių vykdymo kodekso (aktuali ginčui įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 13.40 val., į pataisos įstaigos 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko kabinetą atėjo pareiškėjas, kuris pakeltu balsu pradėjo šaukti, kad pareigūnai kratos metu sulaužė jo asmeninio televizoriaus maitinimo bloką. Nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymus nereagavo, toliau pakeltu balsu šaukė, reiškė nepasitenkinimą. Nuteistajam dar kartą nurodžius nusiraminti, jis į nurodymus nereagavo, toliau šaukė, negavęs leidimo, išėjo iš kabineto. Taip pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d.) 73.2 punkto reikalavimus. Už minėtus pažeidimus Pravieniškių PN nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – 15 parų kalinimas baudos izoliatoriuje.

2014 m. lapkričio 26 d. pareigūno tarnybinis pranešimas Nr. 45-2353-1 (I t., b. l. 46), 2014 m. lapkričio 26 d. pareigūno tarnybinis pranešimas Nr. 45-2353-2 (I t., b. l. 47) patvirtina minėtame Pravieniškių PN nutarime konstatuotas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti Pravieniškių PN 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas S. C. ir šio skyriaus inspektorius R. J. nurodė ir patvirtino jų 2014 m. lapkričio 26 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 22 d. buvo supažindintas su BVK, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų teises bei pareigas (I t., b. l. 76–78). Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas padarė BVK 110 straipsnio 1 punkto (t. y. laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos) ir 2 punkto (t. y.vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) bei Taisyklių 73.2 punkto (t. y. įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus) pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi, pataisos įstaigų režimo reikalavimus pažeidusiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam turi būti paskirta nuobauda, adekvati padaryto pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausios administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013). Taip pat skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi akivaizdžiai netinkamai, aiškiai suvokdamas, kad nepagarbus elgesys su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnu ir jo reikalavimų nepaisymas nesiderina su bausmės atlikimo režimo laikymusi. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN nubaustas jau ne pirmą kartą. Iš bylos duomenų (I t., b. l. 75) matyti, kad iki ginčijamos nuobaudos skyrimo pareiškėjui Pravieniškių pataisos namuose 4 kartus buvo paskirtos nuobaudos, iš kurių 3 nuobaudos buvo paskirtos už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, o viena kartą – už uždraustų daiktų gaminimą (įsigijimą, laikymą). Pareiškėjui minėtos paskirtos nuobaudos buvo švelnesnio pobūdžio nei ginčijama nuobauda – du kartus pareiškėjas gavo papeikimą, vieną kartą pravestas auklėjamasis pokalbis su pareiškėju ir vieną kartą pareiškėjui uždrausta vieną mėnesį pirkti produktus. Kaip matyti, pareiškėjas tendencingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą, dėl skirtų nuobaudų pareiškėjo elgesys nepagerėjo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama nuobauda buvo skirta tinkamai taikant BVK 143 straipsnyje numatytus kriterijus, t. y. atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį. Taigi nėra pagrindo pripažinti Pravieniškių PN nutarimo ir Kalėjimų departamento sprendimo nepagrįstais ir neteisėtais.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat nurodo, kad 2014 m. spalio 25 d. krata buvo atlikta pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 165.3 punktą, kuris numato, kad siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai. Prireikus sienos ir grindys išstuksenamos; 165.4 punktą, kuris numato, kad pagalbinės patalpos (prausyklos, asmeninių daiktų ir maisto produktų saugyklos ir kt.) apžiūrimos perdedant ten esančius daiktus; taip pat Europos kalėjimų taisyklių 31.3 punktą, kuriame rekomenduojama, jog turi būti imtasi priemonių, kad kalinių nuosavybė būtų tinkamai saugoma; 31.7 punktą, numatantį, kad jei kaliniui leidžiama turėti savo nuosavybę su savimi, kalėjimo valdžia turi imtis priemonių jai apsaugoti; 54.3 punktą, kuris numato, kad personalas turi būti išmokytas atlikti kratas tokiu būdu, kad galėtų atskleisti ir užkardyti bet kokiems bandymus pabėgti ar nuslėpti uždraustus turėti daiktus, tuo pačiu metu turi gerbti asmenų, kuriems yra atliekama krata, orumą ir jų asmeninę nuosavybę. Pareiškėjas teigia, kad kratos metu pareigūnai sulaužė ar kitaip sugadino ir pavogė jam priklausančius asmeninius daiktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad krata buvo atlikta 2014 m. spalio 25 d., bet tiek jis skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, tiek bylos duomenys (I t., b. l. 48, 53, 79, 134) patvirtina, kad krata pareiškėjo kalinimo patalpoje (t. y. 16 būrio 2 brigadoje 26 brigadoje) buvo atlikta 2014 m. lapkričio 25 d. ir tą pačią dieną surašytas atliktos planinės-neplaninės kratos protokolas Nr. 42-15725 (I t., b. l. 48).

2014 m. lapkričio 25 d. surašyto atliktos planinės-neplaninės kratos gyvenamojoje- gamybinėje zonoje protokolas Nr.42-15725, liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 25 d. kratos metu nebuvo paimti pareiškėjo skunde nurodyti daiktai. Objektyvių duomenų, kad kratos metu buvo sudaužyti (sugadinti) televizoriaus maitinimo blokas, televizorius, kėdė, dekoratyvinis dramblys taip pat nėra. Liudytoju apklaustas nuteistasis A. L., dalyvavęs 2014 m. lapkričio 25 d. kratoje Instrukcijos 165.9 punkte nustatyta tvarka ir pasirašęs minėtame protokole, jame jokių pastabų dėl sulaužytų (sugadintų) pareiškėjo (kitų nuteistųjų) daiktų, paimtų ir neįrašytų į protokolą daiktų kratos metu, nepateikė. Pravieniškių PN 2015 m. kovo 27 d. pažymoje Nr. 72-4494 (I t., b. l. 79) nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. kratos metu pareiškėjas jokių pretenzijų dėl kratos atlikimo neišsakė, o kratos protokolą Nr. 42-15725 pasirašė.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. lapkričio 25 d. atliekant neplaninę bendrąją gyvenamųjų patalpų kratą buvo laikomasi Instrukcijos 162, 165–165.9 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. atliekant bendrąją kratą kratai stebėti buvo paliktas nuteistasis, apžiūrint pareiškėjo miegamąją vietą, spintelę, asmeninius daiktus ir kitas patalpas, daiktai buvo apžiūrėti juos perdedant, protokolas surašytas pagal nustatytus reikalavimus. Todėl yra nepagrįstos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad kratos metu pareigūnai sugadino (sulaužė) ir pavogė pareiškėjui priklausančius asmeninius daiktus bei tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN būtų pareiškėjo atžvilgiu atlikusi neteisėtus veiksmus. Todėl negalima konstatuoti, kad Pravieniškių PN nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė