03399aa9-1cfb-400c-8cb0-e575f5437052 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4670-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02806-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 1.4.4; 2.2.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjui R.

M. (R. M.), atsakovo atstovui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. (R. M.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. M. skundu praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. (15/5-5) 24U-55 „dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui R.

M.“ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad atsakovas netinkamai įvertino jo Å¡eiminius ir socialinius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini) m. Rusijos Federacijoje, 1993 m. kartu su motina persikėlė gyventi į Lietuvos RespublikÄ . Motina ir močiutė gyvena Lietuvoje jos yra Lietuvos Respublikos pilietės. Nuo 2001 m. rugpjūčio 22 d. iki 2005 m. sausio 27 d. gyveno (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 27 d. buvo grÄ Å¾intas į biologinę Å¡eimÄ .

Rusijos Federacijoje Å¡eimos narių neturi, anksčiau ten gyveno tėvas, tačiau jis yra miręs. Su giminėmis iÅ¡ tėvo pusės Rusijoje beveik nebendrauja. Kartu su D. M. (nesusituokę, gyvena kartu) turi tris mažametes dukras. Å eimÄ iÅ¡laiko abu. PareiÅ¡kėjas užsiima individualia taksi veikla, sugyventinė dirba. Su dukromis jį sieja glaudus ryÅ¡ys, nurodo, kad, kol jų motina dirba, jis vaikus prižiÅ«ri. Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų neginčija, pasižada daugiau teisės pažeidimų nedaryti.

Dėl nesumokėtų baudų, pažymi, kad ieÅ¡ko galimybių įsidarbinti pagal darbo sutartį, kai tik pavyks baudas sumokės. Teigia, kad nustatyti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimai, atsižvelgiant į jo Å¡eiminius ir socialinius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, nekelia tokios grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai, dėl ko bÅ«tų proporcinga panaikinti jam leidimÄ nuolat gyventi Europos SÄ jungoje ir pažeisti jo mažamečių vaikų interesus. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 tomas, b. l. 28–31).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2014–2019 metais buvo nubaustas už Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is administracinius nusižengimus ir administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų (3 230,50 eurų) nesumokėjo. Atsakovas, atsižvelgęs į Policijos departamento iÅ¡vadÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas keliÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, Å¡i grėsmė yra reali ir akivaizdi. Pažymi, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos tikslo – kad pareiÅ¡kėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl jo elgesys vertinamas kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

PareiÅ¡kėjo Å¡eiminiai, socialiniai ryÅ¡iai Lietuvos Respublikoje (nors ir yra ilgalaikiai), proporcingai atsižvelgiant į ilgalaikį teisės pažeidimÄ yra mažiau reikÅ¡minga aplinkybė nei jo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai. VieÅ¡oji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiÅ¡kėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir bÅ«tinais valstybės interesams. Be to, pareiÅ¡kėjas yra Policijos departamento pripažintas keliančiu grėsmę vieÅ¡ai tvarkai ir visuomenei, atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjo socialiniai ryÅ¡iai negali bÅ«ti aukščiau Lietuvos Respublikos visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos laikymosi.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui ginčijamu sprendimu nėra uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais kaip atsakovas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Nurodė, kad Å¡iuo metu negali, panaikinus leidimÄ , netgi dirbti, pradėti iÅ¡mokėti baudas. Anksčiau neturėjo pakankamai pajamų sumokėti baudas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais. Skundas tenkintinas Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (15/5-5) 24U-55 „dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui R.

M.“, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis byloje surinktais rašytiniai duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/3-7) 8P-863 patvirtino, kad pateikti dokumentai įrodo, kad R. M. yra M. B., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos pilietybę, provaikaitis (1 tomas, b. l. 105). Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių reikalų skyrius 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (15/5-11) 7U-296 „dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje išdavimo Rusijos federacijos piliečiui R.

M.“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Ä®statymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu nusprendė iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos Bendrijoje (leidimÄ nuolat gyventi) Rusijos Federacijos piliečiui R. M. (1 tomas, b. l. 113). Vėliau (2013, 2017 metais) leidimas nuolat gyventi buvo kelis kartus pakeistas. PareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdymÄ dėl prarasto leidimo nuolat gyventi Nr. LT7420846, iÅ¡duoto 2017 m. spalio 18 d., galiojančio iki 2022 m. spalio 18 d. (1 tomas, b. l. 54).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba, siekdama nustatyti, ar yra bent vienas iÅ¡ Ä®statymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti panaikintas leidimas nuolat gyventi pareiÅ¡kėjui kreipėsi į Policijos departamentÄ su praÅ¡ymu įvertinti pareiÅ¡kėjo grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas 2019 m. birželio 21 d. informavo, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, nes 2014–2019 metais nubaustas už Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is administracinius nusižengimus ir pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjo.

R. M. 2014 metais buvo nubaustas už: penkis administracinius teisės pažeidimus (toliau - pažeidimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojo iki 2016-12-31) (toliau - ATPK) 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotÄ nustatyta tvarka arba automobilį be valstybinės techninės apžiÅ«ros, ir vienÄ pažeidimÄ pagal to paties straipsnio 5 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; vienÄ pažeidimÄ pagal ATPK 1241 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes, vairuodamas automobilį, pažeidė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti j deÅ¡inę“ reikalavimus, vienÄ pažeidimÄ pagal to paties straipsnio 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, sankryžoje lenkė kitÄ transporto priemonę ir vienÄ pažeidimÄ pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti ant pėsčiųjų perėjos.

Informacijos apie už Å¡iuo pažeidimus paskirtų baudų - iÅ¡ viso 1 050 eurų – sumokėjimÄ nėra. 2015 metais jis buvo nubaustas už: Å¡eÅ¡is pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotÄ nustatyta tvarka, ir penkis pažeidimus pagal to paties straipsnio 5 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; du pažeidimus pagal ATPK 1241 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 8 dalį, nes vairavo automobilį, kuriame nebuvo pirmosios pagalbos rinkinio ir gesintuvo; vienÄ pažeidimÄ pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio virÅ¡ijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį, mieste virÅ¡ijo leistinÄ greitį daugiau kaip 20 km/val., bet ne daugiau kaip 30 km/val., ir vienÄ pažeidimÄ pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes, vairuodamas automobilį, virÅ¡ijo greitį 36 km/val.; vienÄ pažeidimÄ pagal ATPK 134 straipsnio „Naudojimosi saugos diržais, vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko Å¡almais tvarkos pažeidimas“ 1 dalį.

Informacijos apie už Å¡iuo pažeidimus paskirtų baudų - iÅ¡ viso 615 eurų - sumokėjimÄ nėra. 2016 metais jis buvo nubaustas už: keturis pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo automobilį, kuris neatitinka techninių reikalavimų arba neįregistruotas nustatyta tvarka, ir Å¡eÅ¡is pažeidimus pagal to paties straipsnio 5 dalį, nes vairavo automobilį, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; vienÄ pažeidimÄ pagal ATPK 1241 straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, lenkė kitÄ transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, vienÄ pažeidimÄ pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje ir to paties straipsnio 8 dalį, nes vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninio paso ir techninės apžiÅ«ros lapo; septynis pažeidimus pagal ATPK 142 straipsnio „Važiavimas be bilieto arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietÄ su nuolaida, tačiau nepateikus reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, arba tokių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, arba atsisakymas sumokėti už važiavimÄ taksi“ 4 dalį, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis; vienÄ pažeidimÄ pagal ATPK 174 straipsnį „Nedidelis chuliganizmas“, nes vieÅ¡ojoje vietoje sukėlė konfliktÄ ir susistumdymÄ su SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriais, pristatytas į policijos komisariatÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Informacijos apie už Å¡iuo pažeidimus paskirtų baudų - iÅ¡ viso 542 eurų - sumokėjimÄ nėra. 2017 metais jis buvo nubaustas už: aÅ¡tuonis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo vieÅ¡ajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir du nusižengimus pagal to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotÄ nustatyta tvarka ir be privalomosios techninės apžiÅ«ros; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio virÅ¡ijimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, virÅ¡ijo leistinÄ greitį 23 km/val.; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 1 dalį, nes, važiuodamas žiedine sankryža, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimÄ , vienÄ nusižengimÄ pagal to paties straipsnio 3 dalį, nes, keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio kitam automobiliui, su juo susidÅ«rė ir apgadino abi transporto priemones ir du nusižengimus pagal to paties straipsnio 8 dalį, nes vairavo automobilį, neturėdamas gesintuvo, Å¡viesÄ atspindinčios liemenės ir avarinio sustojimo ženklo; dvylika nusižengimų pagal ANK 446 straipsnio „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietÄ su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ar su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimÄ taksi“ 4 dalį, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis.

Informacijos apie už Å¡iuo pažeidimus paskirtų baudų - iÅ¡ viso 924 eurų - sumokėjimÄ nėra. 2018 metais jis buvo nubaustas už: septynis nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo vieÅ¡ajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir vienuolika nusižengimų pagal to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotÄ nustatyta tvarka arba be privalomosios techninės apžiÅ«ros; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio virÅ¡ijimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, virÅ¡ijo leistinÄ greitį 23 km/val.; du nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje ir tris nusižengimus pagal to paties straipsnio 8 dalį, nes vairavo automobilį, neturėdamas gesintuvo; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 418 straipsnio „Vietinės rinkliavos už naudojimÄ si savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes nesumokėjo vietinės rinkliavos už naudojimÄ si savivaldybių tarybų nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 420 straipsnio „Pavojingas ir chuliganiÅ¡kas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidimas“ 1 dalį, nes, vairuodamas automobilį, lenkė Ä®eitas transporto priemones kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ ir iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingo eismo juostÄ ; deÅ¡imt nusižengimų pagal ANK 446 „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietÄ su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ar su neteisėtai Ä®sigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimÄ taksi“ 4 dali, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 506 straipsnio „Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas“ 4 dalį, nes nevykdė teisėto policijos pareigÅ«no nurodymo.

Informacijos apie už Å¡iuo pažeidimus paskirtų baudų - iÅ¡ viso 1 441 euro – sumokėjimÄ nėra. 2019 metais jis buvo nubaustas už: du nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo vieÅ¡ajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir vienÄ nusižengimÄ pagal to paties straipsnio 2 dalį, nes vairavo automobilį, neįregistruotÄ nustatyta tvarka; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio virÅ¡ijimas“ 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, virÅ¡ijo leistinÄ greitį 22 km/val.; vienÄ nusižengimÄ pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį. nes paliko stovėti automobilį draudžiamoje vietoje, vienÄ nusižengimÄ pagal to paties straipsnio 3 dalį, nes, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir vienÄ nusižengimÄ pagal to paties straipsnio 4 dalį, nes, vairuodamas automobilį, važiavo esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui; deÅ¡imt nusižengimų pagal ANK 446 „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietÄ su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ar su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėte bagažo vežimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimÄ taksi“ 4 dalį, nes važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis.

Informacijos apie už Å¡iuo pažeidimus paskirtų baudų - iÅ¡ viso 535 eurų - sumokėjimÄ nėra. Policijos departamentas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo elgesys, pasireiÅ¡kiantis sistemingu administracinių nusižengimų, tarp kurių yra ir Å¡iurkščių administracinių nusižengimų (nedidelis chuliganizmas, transporto priemonės lenkimas pėsčiųjų perėjoje, kelio nedavimas kitai transporto priemonei, sukėlęs automobilių susidÅ«rimÄ , pavojingas ir chuliganiÅ¡kas vairavimas, automobilio vairavimas rankomis naudojantis mobiliojo ryÅ¡io telefonu, važiavimas esant draudžiamam Å¡viesoforo signalu) darymu ir paskirtų baudų nemokėjimu, neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo neketina laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir ignoruoja nustatytas elgesio taisykles, todėl kelia realiÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai.

PareiÅ¡kėjo padarytų administracinių nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti jį, kad gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl įvertinęs rizikÄ ateities požiÅ«riu, teigė, kad jis ateityje darys naujus teisės pažeidimus (2 tomas, b. l. 19–23). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneÅ¡imu apie nesumokėtus mokesčius informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2019 m. gegužės 29 d. duomenimis jo nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus yra 3 250,50 eurų (2 tomas, b. l. 6–11).

Migracijos departamentas įvertinęs gautÄ informacijÄ iÅ¡ Policijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turimÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo Å¡eiminius, socialinius ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, vadovaudamasis Ä®statymo 54 straipsnio 1 dalies 21, 55 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikoje vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as) 105 punktu, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjo leidimÄ nuolat gyventi Nr. LT7420846 (2 tomas, b. l. 12–17). IÅ¡ esmės dėl nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Pagal Ä®statymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punktÄ , leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalį užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei vertinimÄ pagal kompetencijÄ atlieka Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2014–2019 metais nubaustas už Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is administracinius nusižengimus ir pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjo, iÅ¡ esmės Å¡ios aplinkybės vertinamos jo nenaudai, vertinant pareiÅ¡kėjo galimai keliamÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju itin svarbu argumentuotai pasverti ginamas vertybes – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei visuomenės saugumÄ ir teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

Vertinant, ar pareiÅ¡kėjo padaryti administraciniai nusižengimai atitinka grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai kriterijų, pažymėtina, kad Ä®statymas Å¡ios sÄ vokos neatskleidžia, o teismų praktikoje dėl vieÅ¡osios tvarkos sampratos yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is terminas įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. VieÅ¡oji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017 69 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ); apima fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; kt.).

Baudžiamojo kodekso prasme vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas galimas įžūliai elgiantis, grasinant, piktybiÅ¡kai tyčiojantis, vandaliÅ¡kai elgiantis. Tokio pobÅ«džio nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Tai atliekama vieÅ¡oje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgiantis neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turi realų pagrindÄ bijoti neadekvačių veiksmų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Administracinių nusižengimų kodekse nusižengimai, susiję su vieÅ¡Ä ja tvarka, iÅ¡dėstyti ANK 481-496 straipsniuose ir apima tokias veikas kaip: neteisėtÄ Å¡audymÄ iÅ¡ ginklo, pirotechnikos priemonių neteisėtÄ Ä¯sigijimÄ , naudojimo tvarkos pažeidimus, alkoholinių gėrimų vieÅ¡oje vietoje vartojimas, landynių laikymas, vertimasis prostitucija, vieÅ¡osios rimties trikdymas, azartinių loÅ¡imų tvarkos pažeidimai, bendrojo pagalbos centro veiklos trikdymas, susirinkimų tvarkos pažeidimai, kt..

Tokio pobÅ«džio veikÄ pareiÅ¡kėjas įvykdė kartÄ 2016 metais (nedidelis chuliganizmas). Dauguma pareiÅ¡kėjo padarytų administracinių nusižengimų sudaro nusižengimai, susiję su transportu ir kelių Å«kiu. Tik keletas padarytų administracinių nusižengimų galėtų bÅ«ti priskirti prie administracinių nusižengimų, pažeidžiančių vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : 2018 metais chuliganiÅ¡ko vairavimo atvejis ir teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo atvejis. Tad nagrinėjamu atveju užsieniečio apsigyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikÅ¡mingos ne tik Ä®statymo normos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ apsaugos.

Teisėjų kolegija atmeta Migracijos departamento argumentus, kad ilgalaikis gyventojo leidimas gyventi Europos SÄ jungoje gali bÅ«ti panaikintas atsižvelgiant vien tik į Policijos departamento iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei (2014–2019 metais nubaustas už Å¡imtÄ dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is administracinius nusižengimus ir pažeidimus (kelių eismo taisyklių pažeidimai), priteistų baudų nemokėjo 3 250,50 eurų). Kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti, ar teisės į Å¡eimÄ ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra proporcingas siekiamam tikslui.

EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės Konvencijos dalyvės turi teisę iÅ¡siųsti užsienio piliečius iÅ¡ Å¡alies, jei tai reikalinga vieÅ¡osios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. Mehemi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 25017/94). Vaikai turi valstybės garantuojamÄ prigimtinę teisę turėti abu tėvus (Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas nepakeisti užsieniečiui netgi leidimo laikinai gyventi ir uždrausti asmeniui atvykti terminuotai ar neterminuotai į Å¡alį, kurioje gyvena jo Å¡eima (sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kt.), dėl vieÅ¡osios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių, jei toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principÄ , taip pat gali pažeisti Konvencijos 8 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje A146-1465/2008; 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-4617-492/2018).

VieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje remiasi proporcingumo principu, kuris reiÅ¡kia, jog administravimo sprendimo mastas ir įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento vertinimas nagrinėtu atveju nebuvo pakankamas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei (įvertinus jo padarytus administracinius nusižengimus, kuriais pažeidžiama ar galėtų bÅ«ti pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka) yra reikÅ¡mingesnė negu jo Å¡eiminiai santykiai Lietuvoje, ir nagrinėtu atveju ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , lyginant su užsieniečio teisės į Å¡eimos gerbimÄ ribojimu.

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar keltų grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų faktinio Å¡eimos gyvenimo egzistavimÄ , o iÅ¡ ginčijamo sprendimo nematyti, kad Migracijos departamentas bÅ«tų vertinęs tėvo ir dukrų ryÅ¡io nutraukimÄ ir kitas Å¡eimines aplinkybes. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas gyvena oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu kartu su savo Å¡eima (trimis dukterimis ir jų motina), užsiima ar užsiėmė individualia veikla.

Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas sprendime klaidingai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turi dvi nepilnametes dukras, nes pareiÅ¡kėjas turi tris mažametes dukras: I. – gim. (duomenys neskelbtini) m. (10 m.), L. – gim. (duomenys neskelbtini) m. (8 m.) ir M. – (duomenys neskelbtini) m. (4 m.), kurių kasdiene priežiÅ«ra rÅ«pinasi asmeniÅ¡kai (Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nepaneigtos). Todėl nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis Migracijos departamentas suteikė prioritetÄ visuomenės tvarkai, nevertindamas pareiÅ¡kėjo Å¡eiminių santykių esmės ir mažamečių dukrų, Lietuvos Respublikos piliečių, teisės turėti realius santykius su biologiniu tėvu.

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmės neįvertino pusiausvyros tarp Å¡eimos interesų bei visuomenės saugumo, kurį kelia ar galėtų kelti pareiÅ¡kėjas, atlikęs aukščiau apraÅ¡ytus administracinius nusižengimus. Nors atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo teisei ir gerai moralei prieÅ¡ingas elgesys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog egzistuoja abstrakti grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai galimybė, tačiau tokio pobÅ«džio grėsmė, jÄ lyginant su pareiÅ¡kėjo (Lietuvoje gyvena nuo 1993 m., be to, yra iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietės, provaikaitis), taip pat jo Å¡eimos narių teisę gyventi kartu Lietuvos Respublikoje, negali bÅ«ti laikoma proporcinga priemone priimant sprendimÄ , kuris faktiÅ¡kai lemtų pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos narių gyvenimÄ atskirai.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, panaikintinas nepagrįstas Migracijos departamento skundžiamas sprendimas dėl leidimo nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui panaikinimo (ABTÄ® 56 str. 6 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : patenkinti pareiÅ¡kėjo R. M. (R. M.) skundÄ . panaikinti Migracijos departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. (15/5-5) 24U-55 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui R.

M.“. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis Teisėjai