0337b2f2-a4b6-43d2-91c0-005bbd013a1c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-655-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00026-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Girena“, V.

K. ir A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TVIRTA“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ bei prašė pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 papunktyje numatyta sÄ lyga dėl turto perdavimo sutarties sudarymo yra fiktyvi ir negalioja bei pripažinti, kad sutarties objektas perduotas atsakovei UAB „Girena“ ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 27 d. bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A.

M., V. K., UAB „Girena“ 6 292 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad reiÅ¡kia ieÅ¡kinį Panevėžio apygardos teismui, kadangi ieÅ¡kovė teikė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANÄ®) pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymÄ (toliau – Ä®BÄ®), kurio 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buvimo vietÄ .

Tokios nuostatos JANÄ® nėra. Å io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtinai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. Civilinės bylos, kuriose turtinius reikalavimus reiÅ¡kia bankrutuojanti įmonė nuo 2020 m. sausio 1 d. teismingos Å¡ios įmonės bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.

3. Bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta Panevėžio apygardos teisme, todėl ieÅ¡kovės nuomone, ieÅ¡kinys yra teismingas Panevėžio apygardos teismui. IeÅ¡kovė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ , tačiau Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti teikiamas atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.

5. Teismas nurodė, kad JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje. JANÄ® 29 straipsnio 3 dalis numato, kokios bylos yra perduodamos nagrinėti nemokumo bylÄ juridiniam asmeniui iÅ¡kėlusiam teismui, t. y. teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Å iuo nagrinėjamu atveju, bankroto bylÄ yra iÅ¡kelta 2018 m. balandžio 26 d., todėl Å¡iam ginčui nėra taikoma JANÄ® 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios leidžia perduoti civilinę bylÄ nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.

6. Bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta 2018 m. balandžio 26 d., o pagal tuo metu galiojusio Ä®BÄ® nuostatas ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, teismas privalėjo sustabdyti bylÄ ir perduoti jÄ apygardos teismui tik tuo atveju, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje paaiÅ¡kėdavo, kad atsakovui pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai. IeÅ¡kinį atsisakyta priimti, kadangi jis yra neteismingas Panevėžio apygardos teismui, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė privalo reikÅ¡ti pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.

III. Atskirojo skundo argumentai 7. IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį, iÅ¡aiÅ¡kinti, kad teikiamas ieÅ¡kinys yra teismingas Panevėžio apygardos teismui bei įpareigoti šį teismÄ iÅ¡ naujo iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Tiek Ä®BÄ®, tiek JANÄ® yra specialÅ«s įstatymai, kuriuose įtvirtintos specialiosios procesinės normos, susijusios su bankroto procesu.

Bendrosios civilinio proceso normos taikomos tais atvejais, kai specialusis įstatymas nenumato specialaus reglamentavimo. 7.2. IeÅ¡kovė (bankrutuojanti įmonė) ieÅ¡kinį teikia jau įsigaliojus JANÄ®, todėl pagal CPK 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio teismingumo klausimas nustatomas pagal JANÄ® (jeigu Å¡iame įstatyme teismingumo klausimas yra specialiai reglamentuotas). JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje.

Å iuo atveju sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad Å¡i nuostata, atsižvelgiant į tikslÄ nustatyti, kad su bankrutuojančio juridinio asmens turtiniais reikalavimais susijusios bylos bÅ«tų nagrinėjamos viename teisme, siekiant mažinti teismo iÅ¡laidas bei užtikrinti iÅ¡samios informacijos apie juridinį asmenį sukaupimÄ ir analizę, taip pat užtikrinti procesų koncentruotumÄ ir spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimÄ , taikytina ir sprendžiant dėl bankroto administratoriaus reiÅ¡kiamų turtinių reikalavimų teismingumo ir ji numato iÅ¡imtį iÅ¡ bendrų CPK įtvirtintų teismingumo taisyklių. 7.3.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-313/2019 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 3 straipsnio 9 dalis yra taikoma sprendžiant teismingumo klausimÄ , todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti JANÄ® nuostatas ir JANÄ® 29 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad bankrutuojančios įmonės turtiniai reikalavimai taip pat nagrinėjami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 8.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

9. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės nemokumo administratoriaus ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo kaip neteismingÄ Panevėžio apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bylos esmės 10. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.

11. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

12. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios JANĮ nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.

13. CPK 26 straipsnis nustato bendrÄ jÄ rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).

14. Teritorinio teismingumo bendroji taisyklė reglamentuojama CPK 29 straipsnyje: ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; juridiniam asmeniui ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre. Bylų, kurios iÅ¡keliamos pagal bankrutavusios įmonės pareikÅ¡tus reikalavimus ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kusi bankrutavusi įmonė, teismingumas turi tam tikrų ypatumų.

15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje.

16. Iki JANÄ® įsigaliojimo, Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialiÄ teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ . Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.

17. JANÄ® 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikÅ¡ti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiÅ¡kė bankrutuojanti įmonė, bÅ«tų sprendžiami nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiame teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieÅ¡kinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iÅ¡keltų) bylų perdavimo taisykles.

Å ioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylÄ nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iÅ¡kėlimo. Kadangi nagrinėjamu atveju byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dar nepradėta, o teismai sprendė tik ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ (ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2020 m. vasarį, o bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta dar 2018 m. balandžio 26 d.), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti paduotas pagal bendrÄ sias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANÄ® 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.

18. Teismas priėjo iÅ¡vados, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiÅ¡kia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrÄ sias CPK teismingumo taisykles. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti teikiamas atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.

19. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Agnė TikniÅ«tė