033684ca-9f91-4f57-9d2c-b17fffc362e3 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-354/2010                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

   1.2.14.3.1., 1.1.8.1., 1.1.8.7.9., 2.1.7.4.,   (S)    2.1.15.3.3.2., 2.4.6.4.2.                                                                                                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS  N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2010 m. balandžio 28 d.                                                                         ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Klavdijos Kruminienės, sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, išteisintajam Ž.

N.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Andrej Mirnyj ir nukentėjusiojo J. T. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir J. T. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.  Kolegijanustatė: Ž. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. kovo 13 d. apie 21.30 val.

Å iaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J. T., suduodamas vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmÄ , iÅ¡ striukės kiÅ¡enės pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam J. T. priklausantį turtÄ â€“ bevertę piniginę su 500 Lt.Apeliaciniu skundu Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti 2010 m. vasario 12 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo Ž.

N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį 90 parų areÅ¡to, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. Taip pat praÅ¡o tenkinti civilinio ieÅ¡kovo J. T. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ Ž. N. pastarajam priteisti 500 Lt., nuosprendžiui įsiteisėjus, Ž. N. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, panaikinti.Skunde nurodoma, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tai sukliudė priimti teisingÄ sprendimÄ .

Prokuroro teigimu, nuosprendyje nenurodyta, kokiais kriterijais priimtas sprendimas iÅ¡teisinti Ž. N. – neaiÅ¡ku, kodėl vien kaltinamojo neprisipažinimas ir dviejų jam artimų žmonių prieÅ¡taringi parodymai yra svarbesni kitų, vienas kitÄ patvirtinančių įrodymų atžvilgiu. Be to, apelianto manymu, teismas nelygino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautų ir iÅ¡tirtų įrodymų, nepasisakė, kodėl ir kuriais įrodymais reikalinga vadovautis, o kuriuos reikalinga atmesti, kaip nepatikimus.

Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusiojo J. T. parodymai nuo pradžių buvo nuoseklÅ«s, pastarasis nedvejodamas nurodė Ž. N., kaip jį apiplėšusį asmenį, nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo žmona, policijos pareigÅ«nai R. M. ir V. L., AB ,,Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kita bylos medžiaga, kuriÄ teismas iÅ¡tyrė, tačiau nepasisakė dėl jos vertinimo. Be to, prokuroras nurodo, kad pripažinus nukentėjusiojo J. T. parodymus neteisingais ar nekeliančiais pasitikėjimo, teismas turėjo tai argumentuoti, o vien tai, kad nukentėjęs buvo neblaivus, nėra pakankamas pagrindas nuvertinti jo parodymus, tuo labiau, kad jie sutampa su policijos pareigÅ«nų parodymais.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje nevertino Ž. N. žmonos J. N. ir liudytojo V. Å . parodymų bei juose esančių prieÅ¡taravimų, o bÅ«tent dėl kaltinamojo išėjimo parÅ«kyti ir nukentėjusiojo tiesioginio nurodymo į Ž. N.. Teigiama, kad V. Å . nesugebėjo teisme paaiÅ¡kinti, kodėl į policijÄ iÅ¡vežtas buvo bÅ«tent Ž. N., jeigu nukentėjęs nurodė į kelis skirtingus asmenis. Nukentėjusysis J. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2010 m. vasario 12 d.

Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, Ž. N. pripažinti kaltu ir priteisti iÅ¡ pastarojo padarytÄ Å¾alÄ â€“ 500 Lt.Skunde apeliantas tvirtina, kad ir bÅ«damas girtas, jis savo veiksmus kontroliavo, įvykio metu gerai įsidėmėjo jį apiplėšusį asmenį, nes prieÅ¡ tai buvo pastarÄ jį matęs bare, todėl aiÅ¡kiai nurodė į Ž. N. policijai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintasis Ž. N. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas visiÅ¡kai.Priimdamas sprendimÄ iÅ¡teisinti Ž.

N., teismas pripažino neįrodytu, kad Ž. N. dalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad apylinkės teismas tik iÅ¡dėstė iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡ esmės jų neanalizavo ir nenurodė jokio aiÅ¡kaus jų įvertinimo. Savo nuosprendyje teismas kritikavo ikiteisminio tyrimo procesÄ , nurodydamas, kad procesiniai veiksmai nebuvo atliekami protokoluose nurodytomis datomis (nukentėjusiojo J. T. apklausa (b. l. 24-25), kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, besÄ lygiÅ¡kai tikėdami nukentėjusiuoju ir ignoruodami įtariamojo Ž.

N. parodymus, netyrė kitų nusikaltimo versijų. Dėl to pažymėtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo taktikos, strategijos sprendžia ne teismas, o prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡eities pozicija yra kaltinamasis aktas, su kuriuo byla perduodama į teismÄ , todėl ikiteisminio tyrimo versijos nėra pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, vertina įrodymus ir nuosprendį grindžia tik įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 20 str., 301 str.).

Apylinkės teismas pasisakė, jog negali atmesti liudytojo V. Š. parodymų, tačiau nepateikė jokios jų analizės. Nukentėjusiojo parodymus teismas įvertino kaip abejotinus, iš esmės motyvuodamas vien tuo, kad pastarasis įvykio metu buvo girtas, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad ir Ž. N. buvo girtas. Teismas, abejodamas nukentėjusiojo parodymų patikimumu, pastarųjų nelygino su kitais ištirtais įrodymais (liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais ir kt.), galimai patvirtinančiais ar paneigiančiais J.

T. atpasakotas įvykio aplinkybes. Taigi, skundžiamas nuosprendis yra ydingas, neaiÅ¡kus ir nemotyvuotas, kÄ aiÅ¡kiai parodo ir apeliantų skunduose iÅ¡dėstyti argumentai. Neatlikęs iÅ¡samios byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų analizės, pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl Ž. N. kaltės. Apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas Ž. N. pagal BK 180 str. 1 d., laikė nepaneigiamais iÅ¡teisintojo teiginius apie tai, kad jis J.

T. apiplėšimo metu buvo alaus bare, kÄ , teismo teigimu, patvirtino liudytoju apklaustas V. Å .. IÅ¡ tikrųjų, ne tik liudytojas V. Å . (b. l. 152-153) teisiamajame posėdyje tvirtino, kad Ž. N. buvo prie baro, kai J. T. išėjo, tÄ patį iÅ¡ esmės parodė liudytoja apklausta baro darbuotoja J. N. (b. l. 150-151), tÄ vakarÄ dirbusi bare. Vertinant paminėtų liudytojų, iÅ¡teisintojo parodymus, bÅ«tina kreipti dėmesį į tokių parodymų prigimtį. Ž. N., kaip kaltinamasis, yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka.

Be to, kaltinamasis gali sÄ moningai duoti melagingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiajam. Liudytoja J. N. yra buvusi Ž. N. sutuoktinė, tačiau jie gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį (b. l. 149-150). Todėl vertinant pastarosios parodymus bÅ«tina kreipti dėmesį į galimÄ subjektyvių faktorių įtakÄ . Liudytojas V. Å . nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pasak jo, jis pažįsta baro barmenę J. N., todėl, iÅ¡ pastarosios sužinojęs, jog Ž.

N. kviečia į teismÄ , sutiko paliudyti apie tÄ Ä¯vykį, nes tuo metu, 2009 m. kovo 13 d., irgi buvo bare. Visgi, lyginant liudytojų J. N. ir V. Å . parodymus yra bylai reikÅ¡mingų neatitikimų. J. N. tvirtino, kad ji Ž. N. bare visÄ laikÄ stebėjo, jis niekur išėjęs nebuvo, o parÅ«kyti į laukÄ eidavo tik su ja – vienas išėjęs nebuvo. Tuo tarpu liudytojas V. Å . nurodė, kad Ž. N. ir su juo eidavo parÅ«kyti į laukÄ , o pats iÅ¡teisintasis tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 69-70), tiek apklausiamas teisme (b. l. 149) iÅ¡vis neminėjo, su kuo ir kaip jis ėjo parÅ«kyti į laukÄ , nurodydamas, kad periodiÅ¡kai iÅ¡eidavo 2-3 minutėm.

Liudytoja J. N., teigdama, kad visÄ laikÄ stebėjo savo buvusį vyrÄ prie baro, nurodė nepastebėjusi, kaip ir kuriuo metu iÅ¡ baro išėjo nukentėjusysis J. T., kuris taip pat stovėjo prie baro ir gėrė alų. Tokiu bÅ«du kyla klausimas, dėl kokių priežasčių J. N., stebėdama savo buvusį vyrÄ (Ž. N.), nepastebėjo J. T. išėjimo momento. Liudytojas V. Å . taip pat teigė, kad po nukentėjusiojo išėjimo Ž. N. stovėjo prie baro, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog J. T. iÅ¡einant iÅ¡ alaus baro, Ž.

N. buvo alaus bare. Dėl aptartų parodymų objektyvumo kolegijai kyla pagrįstų abejonių. Liudytojų J. N. ir V. Å . parodymai skiriasi dėl reikÅ¡mingų įvykio detalių, apie jų objektyvumÄ negalima spręsti nei pagal kitus byloje surinktus, iÅ¡tirtus įrodymus – tuo metu taip pat bare buvusių liudytojų S. S. ir A. B. parodymus (b. l. 154). Todėl, kolegijos nuomone, liudytojų J. N. ir V. Å . parodymai yra galimai įtakoti subjektyvių veiksnių ir remtis jais, kaip teisingais, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančiais Ž.

N. versijÄ , bÅ«tų nepagrįsta. Kita vertus, kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. T. parodymais, kurie buvo vienodi dėl visų esminių įvykio aplinkybių viso baudžiamojo proceso metu (b. l. 8; 24-25; 27-28; 37; 40-43; 75-76; 149-150), jo parodymus patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai R. M. (b. l. 151-152), V. L. (b. l. 152), liudytoja B. T. (b. l. 153-154) bei kiti iÅ¡tirti įrodymai. J. T. nuosekliai tvirtino, kad prieÅ¡ užpuolimÄ jis buvo alaus bare, kuriame taip pat buvo ir Ž.

N., kad jie abu stovėjo prie baro. Nukentėjusysis nurodė, kad jam iÅ¡einant iÅ¡ alaus baro, Ž. N. buvo lauke prie alaus baro laiptų, kad jis (J. T.) kartu su Ž. N. parÅ«kė ir kad iÅ¡teisintasis, nenurodydamas priežasties, klausė jo, kur jis gyvena. Pasak J. T., jis nepastebėjo, ar jį kas sekė, ar pasivijo, tačiau patvirtino, jog prie (duomenys neskelbtini) namo jį užpuolė, trenkė kumščiu į kaktÄ tas pats vyriÅ¡kis, kurį matė bare ir kuris buvo apsivilkęs džinsinį Å¡varkÄ .

Kad bÅ«tent tokį Å¡varkÄ vilkėjo iÅ¡teisintasis, patvirtino ir pats Ž. N. (b. l. 149). IÅ¡teisintasis nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko bÅ«tų pagrindas J. T. jį apkalbėti, o pastarasis aiÅ¡kiai neigė buvus tokiam pagrindui. Liudytojai R. M. ir V. L. kategoriÅ¡kai ir kelis kartus patvirtino, kad įėjus į alaus barÄ , J. T. konkrečiai ir aiÅ¡kiai nurodė į vienÄ asmenį, stovėjusį prie baro, kuris ir buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytojų J.

N. ir V. Å . teiginių, jog grįžęs į alaus barÄ su policininkais J. T. abejodamas rodė į kelis bare buvusius asmenis, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Be to, pats V. Å . teigė, kad policininkai nieko nesiaiÅ¡kino dėl kitų asmenų. Tai nurodė ir kiti liudytojais apklausti baro lankytojai S. S. ir A. B. (b. l. 154) nurodydami, jog įėję pareigÅ«nai su iÅ¡gėrusiu asmeniu nuėjo prie baro ir iÅ¡sivedė ten stovėjusį Ž. N., o prie kitų asmenų priėję nebuvo. Nukentėjusysis tvirtino, kad atpažino Ž.

N., kai pastarasis pasilenkęs prie jo traukė iÅ¡ striukės piniginę su pinigais, nes neužilgo prieÅ¡ tai matė ir kalbėjo su pastaruoju alaus bare. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad J. T. įsidėmėjo jį užpuolusį ir apiplėšusį asmenį, net ir dėl to, kad nukentėjusysis buvo girtas (3,47 promilės; b. l. 35). IÅ¡ tikrųjų, byloje yra tyrėjo A. A. tarnybinis praneÅ¡imas, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis negalėjo nuosekliai atpasakoti įvykio aplinkybių, apibÅ«dinti įtariamojo ir kt. (b. l. 7).

Apylinkės teismas, laikydamas minėtÄ praneÅ¡imÄ pagrindu, menkinančiu nukentėjusiojo parodymų objektyvumÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai nesirėmė asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ 2009 m. gegužės 19 d. protokolu (b. l. 29-32), kuomet J. T. dar iki akistatos su iÅ¡teisintuoju (b. l. 75-76) atpažino Ž. N., kaip jį užpuolusį ir apiplėšusį asmenį. Minimas atpažinimas paneigia abejones, kad nukentėjusysis dėl girtumo negalėjo įsidėmėti jį užpuolusio asmens, nes lygiai tÄ patį asmenį jis nurodė policijos pareigÅ«nams bÅ«damas girtas ir tÄ asmenį atpažino vėliau pagal nuotraukas.

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiajam išėjus iÅ¡ alaus baro, Ž. N. buvo lauke ant baro laiptų. To nepaneigia nei ankščiau aptartų liudytojų parodymai. Pasak liudytojos J. N., išėję su Ž. N. parÅ«kyti į laukÄ , jie užtrunka apie 5 minutes. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atstumas nuo alaus baro iki vietos, kur buvo užpultas ir apiplėštas J. T., yra 180 metrų (b. l. 140-144). Žmogus ėjimo greitis yra ~5 km/h (1,39 m/s). Kelis Å¡imtus metrų žmogus gali nubėgti ~36,85 km/h (10,24 m/s) greičiu (http://lt.wikipedia.org/wiki/Greitis).

Vadinasi, Ž. N. įveikti 180 metrų atstumÄ bÅ«tų prireikę ~2,16 minučių einant, o bėgant – ~20 sekundžių. Taigi, laiko atžvilgiu darydamas nusikaltimÄ Å½. N. negalėjo užtrukti ilgiau, nei paprastai sugaiÅ¡ta išėjęs iÅ¡ baro parÅ«kyti. Tai iÅ¡ dalies paaiÅ¡kina liudytojų J. N. ir V. Å . teiginius, kad Ž. N. niekur kitur, iÅ¡skyrus parÅ«kyti, nebuvo išėjęs, ir nepaneigia iÅ¡teisintojo kaltės laiko prasme. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.

J. T. parodymai, kartu su kitais iÅ¡tirtais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir logiÅ¡kai siejasi tarpusavyje, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi pagrindo. Esant ankščiau aptartoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ir dėl jam suduoto smÅ«gio bei iÅ¡ jo pagrobtos pinigų sumos, nors byloje yra duomenys, patvirtinantys tik 300 Lt sumÄ , kuriÄ Ä¯vykio dienÄ 20.39 val. J. T. iÅ¡siėmė bankomate (b. l. 39). Byloje nėra medicininių duomenų, patvirtinančių J.

T. padarytus kÅ«no sužalojimus (b. l. 17), tačiau negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tyrimas buvo atliktas praėjus 4 dienoms po įvykio, ir kad, pasak nukentėjusiojo, smÅ«gis kumščiu į kaktÄ nebuvo toks stiprus. Taigi, matomi sužalojimai galėjo iÅ¡nykti, nors iÅ¡ kart po įvykio liudytoja B. T. tvirtino mačiusi J. T. kaktoje raudonÄ dėmę (b. l. 154). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika ir gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, o tai reiÅ¡kia, kad grobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas suvokia, jog turtÄ pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę prieÅ¡intis, numato nusikalstamos veikos padarinius ir tų padarinių nori.

Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . Anksčiau aptartais bylos duomenimis nustatytas nusikalstamo sumanymo turinys bei dinamika nusikaltimo darymo metu aiÅ¡kiai atskleidžia objektyviuosius ir subjektyviuosius Ž. N. padarytos nusikalstamos veikos požymius. Kolegijai nekyla abejonių, kad Ž. N. suvokė visÄ savo nusikalstamo veikimo esmę, tai yra suprato, kad grobiant nukentėjusiojo turtÄ kaip priemonė tam tikslui pasiekti buvo panaudoti veiksmai – fizinis smurtas, kuriais atimta galimybė nukentėjusiajam ginti savo nuosavybę.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino Ž. N. dėl J. T. apiplėšimo ir daro iÅ¡vadÄ , kad Ž. N. 2009 m. kovo 13 d. apie 21.30 val. Å iaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J. T., suduodamas vienÄ smÅ«gį kumščiu pastarajam į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmÄ , iÅ¡ striukės kiÅ¡enės pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam J.

T. priklausantį turtÄ â€“500 Lt, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.Todėl skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Ž. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 86), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Skirdama bausmę Ž. N., kolegija atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, Ž.

N. asmenį apibÅ«dinančius duomenis, t. y. į tai, kad Ž. N. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , ankščiau teistas už plėšimus, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 79-81), charakterizuojamas neigiamai (b. l. 85), nedirba, registruotas darbo biržoje. Ä®vertinusi Å¡ias bausmės parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir atsižvelgdama į prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl Ž. N. skirtinos bausmės, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro siÅ«lymas Ž. N. už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymÄ paskirti BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , atitinka bausmės tikslus (BK 41 str.) bei BK 55 str. nuostatÄ , kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam (Ž.

N. ankstesni teistumai iÅ¡nykę) už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau prokuroro praÅ¡ymas skirti Ž. N. areÅ¡tÄ maksimaliam terminui netenkinamas ir, vadovaujantis BK 61 str., nustačius vienÄ Å½. N. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam kolegija skiria areÅ¡to bausmę, nežymiai didesnę už areÅ¡to laiko vidurkį, nustatytÄ BK 49 str. 3 d. už nusikaltimÄ . BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Nukentėjusysis J. T. pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį (b. l.

33) ir tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko pagrobtÄ pinigų sumÄ . Nors, kaip buvo minėta, įrodymais pagrįsta nukentėjusiojo turėta pinigų suma yra tik 300 Lt, visgi, dėl ankščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad J. T. turėjo dar 200 Lt, nes apie tokiÄ pagrobtÄ pinigų sumÄ (500 Lt) nukentėjusysis tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tokiu bÅ«du J. T. civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Prokuroro praÅ¡ymas panaikinti Ž.

N. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, netenkinamas, kadangi sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam nurodomas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje laikotarpiui, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 307 str. 1 d. 6 p.), o Å¡is priimamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., kolegija, nusprendžia: panaikinti 2010 m. vasario 12 d.

Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:Ž. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir jam paskirti areÅ¡tÄ 60 parų, bausmę atliekant areÅ¡tinėje.IÅ¡ Ž. N. nukentėjusiajam J. T. priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.                           Kolegijos pirmininkė                                                           Nijolė Matuzevičienė                                                                                                        Teisėjos                                                                        Irena Ivanovienė                                                                         Klavdija Kruminienė